„Viasat“ teigia, kad nėra pavaldūs Lietuvos įstatymams ir tik siekia užtikrinti žodžio laisvę.
Apie tai, kaip vertinti „Viasat“ veiklą bei sprendimą nepaisyti LRTK sprendimo trims mėnesiams stabdyti kai kurių rusiškų programų retransliavimą, trečiadienį Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje (LRTK) diskutavo Generalinės prokuratūros, policijos, kabelinės televizijos atstovai, advokatai.
Generalinės prokuratūros (GP) Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Rimvydas Valentukevičius patvirtino, kad GP šią savaitę gavo Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prašymą išsiaiškinti, ar „Viasat“ nevykdo neteisėtos licencijuojamos veiklos.
Pasak R.Valentukevičiaus, „yra požymių“, kad „Viasat“ iš tiesų atlieka retransliuotojo funkcijas, t.y. vykdo licencijuojamą veiklą, nors LRTK nėra išdavusi jai licencijos. Kaip keletą jų jis paminėjo tai, kad sutarčių sudarymas vyksta ne pagal Estijos, o Lietuvos civilinį kodeksą, įmonė turi būstinę Lietuvoje. Artimiausiu metu bus sprendžiama, ar dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą.
Kaip teigė LRTK patarėjas teisės klausimais Viktoras Popandopula, per pastaruosius metus į prokurorus net kelis kartus buvo kreiptasi ir dėl pornografinio turinio programų transliavimą per „VIASAT“, tačiau ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti.
Bendrovė, anot jo, ne kartą buvo prašoma išsiimti licenciją veiklai Lietuvoje vykdyti, tačiau bendrovės atstovai tai daryti atsisakė tvirtindami, kad jie veikia pagal Estijos, kurioje įmonė registruota, įstatymus. Jie, esą, taip pat nurodydavo, kad jie formaliai programų nepriima ir neperduoda, programos yra palydove, o „Viasat“ atlieka tik dekodavimo funkcijas.
Poziciją, kad „Viasat“ esą nevykdo retransliavimo funkcijų Lietuvoje, LRTK pasitarime dar kartą patvirtino įmonės teisininkai.
Posėdyje dalyvavęs Švedijos kompanijos „Modern Times Group“, kuriai priklauso „Viasat“, viešųjų reikalų vadovas Henrikas Toremarkas tikino, kad jis ir pats buvo Lietuvoje 1991 metais, iškart po sausio įvykių, bei kad tuomet buvo sužavėtas mūsų šalimi ir tauta dėl jos laisvės siekių.
Nepaisant pagyrų mūsų šaliai, jis atkreipė dėmesį, kad komisijos apribojimų sulaukę „NTV mir“ ir „RTR planeta“ yra atitinkamai registruoti Didžiojoje Britanijoje ir Švedijoje, tad ir turėtų būti stabdomi ar apribojami ne Lietuvos, o minėtų valstybių priežiūros institucijų.
„Aš nekvestionuoju jūsų įstatymų, bet esmė tai, kad mūsų požiūriu, trečiųjų šalių kanalai nėra pavaldūs Lietuvos teisės aktams, tad jei norite apriboti jų transliacijas, turėtumėte bendradarbiauti su tomis šalimis, kuriose tie kanalai yra registruoti“, - tikino H.Toremarkas.
LRTK narių paklaustas, ar Švedijoje leidžiama karinė propaganda, jis tikino nesąs teisininkas, tad apie konkrečius įstatymus ir jų taikymą negalintis kalbėti, tačiau net kelis kartus pakartojo, kad jo šalyje yra itin stipri žodžio laisvės tradicija, kuri yra tvirtai ginama.
„Tiek daugybė ES institucijų, tiek ESBO yra išreiškusi susirūpinimą, jei bus nuspręsta eiti tuo keliu išjunginėjant kanalus, nes būtent demokratinės žodžio laisvės mus skiria nuo nedemokratiškų šalių“, - sakė jis.
Pasak „Viasat“ atstovo, tokį susirūpinimą dėl kanalų išjunginėjimo jau taip pat išreiškė Švedijos bendrovė „Telia Sonera“, kuriai priklauso ir Lietuvos telekomunikacijų bei televizijos paslaugas teikianti įmonė TEO.
Kaip BNS sakė LRTK teisininkas V.Popandopula, komisija žada bendradarbiauti su Generaline prokuratūra, jei ši pradės tyrimą. LRTK taip pat lauks specialios Vyriausybės komisijos kovai su informacine propaganda sudarymo, kuriai siūlys keisti Visuomenės informavimo įstatymą, kad dėl pažeidimų komisija galėtų bausti ir ne Lietuvoje registruotus retransliuotojus, taip pat taikyti finansines sankcijas ir juridiniams asmenims.
LRTK balandžio 9 d. į prokurorus kreipėsi prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, jog „Viasat“ neįvykdė komisijos 2014 metų kovo 19-osios ir balandžio 2-osios sprendimų stabdyti dalies programų retransliavimą per kanalus „NTV mir“ ir „ RTR Planeta“, tačiau prokurorai tyrimo nepradėjo.
LRTK duomenimis, palydovinė televizija VIASAT užima 13,8 proc. Lietuvos abonentinės televizijos rinkos.
