Nors valdininkai ir naują daugiabutį statanti bendrovė tvirtina, kad „viskas tvarkoje", aplinkos ministras V. Mazuronis stoja gyventojų pusėn ir teigia, kad senųjų daugiabučių gyventojų interesais nebuvo pakankamai pasirūpinta.
Tęsdami tyrimą, dėl ko nesusikalba kelių senų daugiabučių gyventojai, valdiškos institucijos ir naujo 9 aukštų daugiabučio Žirmūnuose statytojai, įsitikino: praeiti paliktais takeliais beveik neįmanoma. Tačiau valdininkai ir naują daugiabutį statanti bendrovė tvirtina, kad „viskas tvarkoje“. Su 9-aukštį statančia bendrove „Statybų gausa“ tam tikrų sąsajų per kitų įmonių akcijas turintis Seimo narys Dainius Kreivys teigia, kad jį domina tik nauda.
Ir tik vienas aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, sužinojęs, ką aptiko ir išsiaiškino žurnalistai, ir išgirdęs klausimą, ar turi pagrindo gyventojų nerimas, ar teisėti jų pageidavimai ir kas turėtų pasirūpinti, kad jų interesai nebūtų pažeidžiami, stojo gyventojų pusėn pareikšdamas, kad savivaldybė privalėjo jais pasirūpinti.
Valdininkai pažeidimų nerado
Plika akimi matyti, kad nei jauna mama su vaiko vežimėliu nepravažiuos, nei senukas, lazda pasiramsčiuojantis nepraeis. Arba reikia daryti nemažą lanką. O privažiuoti prie vieno didžiulio namo laiptinių galėtų nebent gaisrininkų automobilis – jei savo didžiuliais ratais sugebėtų pakilti į statoką šlaitą.
Bet kaip balsas.lt jau rašė, valdininkai tvirtina savo: viskas tvarkoje. Anot jų, „viskas daroma pagal projektą, jokių pažeidimų nėra, o keliuko ten niekada nė nebuvo“. Tą patį kartojo ir naują daugiabutį statančios bendrovės „Statybų gausa“ vadovas Aurimas Badikonis. Anot jo, „praėjimai visur yra, yra laikinas šaligatvis:, o ten, kur anksčiau pravažiuodavo avarinių tarnybų automobiliai, o dabar iki statybvietės ramiai sau važiuoja sunkiasvoriai automobiliai ir traktoriai, „net jeigu važiuodavo, tai negalėjo važiuoti, nes ten pėsčiųjų takai“.
Prisimenate, A. Badikonis dar pridūrė: „Visi patikrino, ir pažeidimų nerado“. Nematė ar nenorėjo matyti? Negi taip gali būti, kad projektuotojai, pasirūpinę infrastruktūra naujam namui, visai nesuko galvos, ką darys senųjų namų gyventojai, o savivaldybė jiems apie tai nepriminė? Juk sveika logika sufleruoja, kad privažiavimas turi būti!
Dabar gyventojams siūloma rašyti prašymą savivaldybei, kad ji pasirūpintų privažiavimo įrengimu. Bet kodėl kas kartą, kai kur nors prasidės nauja statyba, aplinkinių namų gyventojai turės bėgioti po visas įmanomas instancijas ieškodami savo teisybės, jei ir pačios atsakingos institucijos pripažįsta, kad senuose rajonuose panašios problemos kartojasi? Gal todėl, kad niekam nė motais, ką darys aplinkinių namų gyventojai? O gal todėl, kad atsakomybės ribos tarp institucijų padalintos taip gudriai, kad gyventojai net pasiskųsti nelabai turi kam?
Kad ir kaip būtų, situacija išties paradoksali. Kaip balsui.lt aiškino institucijų atstovai, „savivaldybė neprižiūri statybos, tik leidimus išduoda“. Prižiūri Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI). Bet jie aiškina, kad tikrina tik „leidimo išdavimo teisėtumą“. Darbo inspekcija tikrina statybos darbų organizavimą.
O kas rūpinasi tuo, kas vyksta kitapus statybų tvoros? Kas gali patikrinti, ar turi pagrindo gyventojų nerimas, ar teisėti jų pageidavimai? Ir kas turėtų pasirūpinti, kad jų interesai nebūtų pažeidžiami?
V. Mazuronis: savivaldybė privalėjo pasirūpinti
„Savivaldybė privalėjo pasirūpinti laikinu privažiavimu, net jei formaliai tai pėsčiųjų ar dviračių takas“, – tokios nuomonės laikosi aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
„Aš manau, kad viskas tikriausiai daroma teisėtai, bet žmogiškąja prasme tai neteisingas požiūris į senųjų namų gyventojus“, – naujienų portalui balsas.lt sakė V. Mazuronis, kuriam portalo balsas.lt žurnalistai pateikė turimas nuotraukas ir brėžinius bei iš įvairių institucijų gyventojų ir žurnalistų gautus atsakymus, bei prašė paaiškinti, kaip turėtų būti iš tikrųjų.
„Aš manau, kad derinant naujo namo statybos projektą – aptvėrimo, komunikacijų ir kitus reikalus – savivaldybė privalėjo išspręsti laikino privažiavimo klausimą arba nurodyti, kad tai išspręstų naujojo pastato statytojai“, – sakė V. Mazuronis, pabrėžęs, kad „aukšto bortelio“ problemą nėra labai sudėtinga išspręsti , ir tol, kol bus „pastatytas naujasis pastatas ir sutvarkyti buvę priėjimai“, reikalui esant privažiavimui būtų galima naudotis priešais namą esančiu pėsčiųjų taku.
„Nesvarbu, kad formaliai tai buvo ne privažiavimai, o pėsčiųjų ar dviračių takai, bet praktiškai žmonės jais naudojosi ir šiems tikslams. Tai, kad dabar įrengiant naują pastatą takai bus sutvarkyti, yra gerai. Bet iki to laiko, kol jie bus įrengti, savivaldybė galėjo, o mano manymu, ir privalėjo, išspręsti alternatyvų laikiną privažiavimą“, – tęsė ministras.
Paprašytas patarti, ką dabar daryti žmonėms, siekiantiems, kad ir statybos metu, ir vėliau jie turėtų privažiavimą , ministras sakė: „Gyventojai turėtų kreiptis į savivaldybę ir prašyti, kad ji tai padarytų (privažiavimą – red. past.), juo labiau, kad tikrai nesudėtinga tai padaryti“.
Kadangi panašių nesusipratimų, kaip žurnalistams sakė VTPSI specialistai, kyla ne vienas, pasiteiravome V. Mazuronio, – gal tai įstatymo spraga ir reikėtų inicijuoti pataisą, kuri įpareigotų naujų pastatų projektuotojus ir statytojus atsižvelgti į aplinkinėse teritorijose gyvenančių piliečių interesus?
Ministras atsakė, kad tai yra numatyta, ir tik išskirtiniais atvejais (gal kaip tik dėl žmogiško požiūrio, kurį minėjo V. Mazuronis, stygiaus? – red. past.) kyla didesnių problemų.
„Tas namas buvo labai keistai suprojektuotas, kai jis buvo statomas – jis iš esmės buvo pastatytas be privažiavimo prie laiptinių. Bet tai seni laikai, ir dabar mes galime tik rankomis paskėčioti ir nurašyti tarybų valdžiai, kuri taip pastatė. Nepaisant to, šiandien statant naują pastatą, o kol jis bus pastatytas, ir laikinai, reikia įrengti privažiavimą – paprasčiausiai žmogiškai. Nesvarbu, kad formaliai nebuvo to privažiavimo, bet žmonėms jo reikia“, – savo nuomonę dėstė ministras.
„Mano manymu, buvo galima ir privalu savivaldybei išspręsti šį klausimą. Manau, kad net be žmonių prašymo turėjo tuo pasirūpinti“, – pridūrė architekto išsilavinimą ir ilgametę projektuotojo darbo patirtį turintis aplinkos ministras V. Mazuronis.
D. Kreivys: mane domina tik nauda
O ką sako „antroji pusė“, kurią privalu išklausyti?
Tai vienur, tai kitur užsimena, kad UAB „Statybų gausa“, statanti naująjį 9-aukštį Žirmūnuose ir palikusi kelių prieš 50 metų statytų daugiabučių gyventojus, tarp kurių nemažai garbaus amžiaus sulaukusių pensininkų, ir be patogaus tako iki gatvės, ir be daugybę metų praktiškai naudoto keliuko, kad ir koks jo statusas buvo iš tikrųjų, siejama su buvusiu ūkio ministru, o dabar Seimo nariu Dainiumi Kreiviu.
Todėl balsas.lt žurnalistai nusprendė pasiteirauti, ar jam žinomos gyventojų bėdos, kurias jie patiria dėl statybų. Tačiau jis į kalbas nesileido.
„Nesu „Statybų gausos“ akcininkas. Tiesiogiai šios įmonės akcininku niekada nebuvau“, – atsakė D. Kreivys. Tiesa, vėliau patikslino, kad „gal per tris rankas, bet susijęs“.
Į klausimą, ar domisi įmonių, su kuriomis yra tegul ir netiesiogiai, bet susijęs, veikla, D. Kreivys atsakė: „Statybų gausa“ nesidomiu. Esu „Catus“ akcininkas ir jos veikla domiuosi. Bet kadangi aš esu politikas, į verslą nesikišu, nekontroliuoju, man įdomi paskutinė eilutė“.
„Kiek naudos duoda?“, – patikslino žurnalistai.
„Taip“, – atsakė D. Kreivys.
Nuo redakcijos
Portalo balsas.lt žiniomis senųjų daugiabučių gyventojai šiuo metu kaip tik renka parašus ir artimiausiu metu ketina įteikti juos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašydami, kad būtų įrengtas ne tik laikinas, bet ir nuolatinis privažiavimas prie didžiulio penkiaaukščio, kuriame yra gerokai virš 100 butų. Bet gal jų vis dėlto neprireiks? Gal savivaldybės atstovai patys paprašys, kad statytojai įrengtų privažiavimą? Arba paprasčiausiai leis jiems tai daryti – ne laikiną, bet nuolatinį, nes juk kam daryti laikinai, jei galima iš karto padaryti kaip reikiant?
Juo labiau, kad bendrovė „Statybų gausa“, atrodo, neprieštarautų – kaip portalo žurnalistams sakė jos vadovas A. Badikonis: „Prie įėjimų į laiptines – savivaldybės teritorija. Norint ten ką nors daryti, reikia gauti leidimą. Jeigu padarysime privažiavimą be leidimo, iš karto gausime baudą. (...) Bet jeigu gyventojai pageidautų, o savivaldybė sakytų „padaryk“, nėra problemos padaryti“.