„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad yra sukurta tam tikra iliuzija, jog Lietuvoje darbdaviai nesidalija pelnu. Visų įmonių uždirbtas pelnas šalyje sudaro 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) – 11 proc., Europos sąjungoje skaičiai taip pat panašūs.
„Lietuvoje pelnas nesudaro didesnės dalies BVP negu kitose pasaulio valstybėse. Viena problema yra ta, kad nėra sukuriama daug BVP, kad būtų galima jį padalinti ir dirbantiesiems, ir kapitalo savininkams. Nuo to reikėtų pradėti.“
„Kita problema – Lietuvoje statistika yra labai netiksli. BVP struktūroje mišrios pajamos nėra kapitalo savininkų pajamos. Mišrias pajamas sudaro pagal verslo liudijimą, individualios veiklos pažymėjimą dirbančiųjų pajamos. Statistikos departamentas ten sudeda visas šešėlines pajamas, kurios neužfiksuojamos kaip pelnas ar gautas darbo užmokestis“, – sakė N. Mačiulis.
„Puikiai žinome, koks yra paplitęs reiškinys – darbo užmokesčio mokėjimas vokeliuose. Tai irgi iškreipia vidutinio darbo užmokesčio statistiką. Jei Lietuvoje nebūtų vokelių, darbo užmokestis būtų toks kaip Estijoje, apie 3 000 Lt.“
Pasak ekonomisto, reikia ieškoti priežasčių, kodėl darbo užmokestis yra mokamas vokeliuose, kodėl nėra sukuriama pakankamai gerai apmokamų darbo vietų, kodėl trūksta užsienio kapitalo investicijų. Pasak N. Mačiulio, tokios įmonės moka 70 proc. didesnius atlyginimus.
„Sudarykime sąlygas toms įmonėms čia kurti darbo vietas. Tada vietinio kapitalo įmonės turės konkuruoti su užsienio kapitalo įmonėmis dėl darbuotojų. Darbo užmokestis pakils savaime.“
„Aš sunkiai įsivaizduoju visuomenę, kuri gali būti laiminga, kai vieną savaitę streikuoja troleibusų vairuotojai, kitą – oro uosto darbuotojai. Tik jei Seimo nariai pradėtų streikuoti, galbūt niekas ir nesiskųstų“, – juokavo ekonomistas.
Parengė Laura Bagdžiūnaitė
