Lietuvos verslas

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto bei besitraukiančios vartojimo rinkos kas penktas Lietuvos gamintojas, dirbantis šiose šalyse, jau patyrė sunkumų. Pramonininkų teigimu, Lietuvos gamintojai jautriau reaguoja į eksporto apimčių mažėjimą į Ukrainą, nes į šią rinką eksportuojama daugiau lietuviškos kilmės ne pirmos būtinybės prekių.

 Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos banko ir Finansų ministerijos kartu su žiniasklaidos partneriais inicijuotos socialinės akcijos „Jausk kainų pulsą“ metu gyventojai balsuodami išrinko jiems svarbiausias prekes ir paslaugas, kurių kainas jie norėtų stebėti įvedant eurą. Didžiausiuose naujienų portaluose gyventojai balsuoti galėjo nuo 2014 m. balandžio 7 d. iki 20 d. Iš viso buvo užpildytos 3 233 anketos.

Paramos gavėjai, 2009 ir 2011 metais pateikę paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ gauti, iki šių metų gegužės 30 d. turėtų suskubti pateikti mokėjimo prašymus. Mokėjimo prašymai priimami Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.

Rusijos ir Ukrainos konfliktas Lietuvos ekonomiką paveiks minimaliai, teigia finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, Lietuva nesiruošia prašyti Europos Sąjungos finansinės pagalbos, siekiant padengti nuostolius. „Mes įvertinome galimas ekonomines pasekmes Lietuvos ekonomikai dėl šių neramumų tarp Rusijos ir Ukrainos. Turint omenyje, kad mes eksportuojame prekes į Rusiją ir 100 proc. gamtinių dujų importuojame iš „Gazprom“, žinoma, poveikį pajustume čia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kuria buvęs bankrutavusios skrydžių bendrovės „Star 1 Airlines“ vadovas Martynas Laivys pripažintas nesukėlusiu daugiau nei 10 mln. Lt nuostolių bendrovei. Sprendimas priimtas buvusio „Star 1 Airlines“ vadovo teisiniams patarėjams įrodžius, kad buvęs bendrovės „Star 1 Airlines“ vadovas veikė bendrovės interesais ir jo priimti verslo sprendimai buvo teisėti.

Siekiant išlaikyti palankias sąlygas verslo pradžiai ar plėtrai, Ūkio ministerijos siūlymu nuspręsta pratęsti priemonės „Dalinis palūkanų kompensavimas“ paraiškų priėmimo terminą iki 2015 m. rugpjūčio 31 dienos. Be to, nuspręsta padidinti galimos gauti kompensacijos dydį: net 95 proc. (regionuose) ir 70 proc.

Laura Juozaitytė Lietuvai jau netrukus ketinant įsivesti eurą, verslą programine įranga Lietuvoje aprūpinančios įmonėms prasideda tikras darbymetis.   Galutinis Europos Komisijos sprendimas, ar mūsų šalis galės įsivesti bendrąją Europos valiutą, paaiškės tik liepą, tačiau verslą programine įranga aprūpinančios įmonės pamažu pradeda ruoštis pokyčiams. Savaitraščio „Ekonomika.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pieno supirkėjai nuo kovo pradžios sumažino pieno supirkimo kainas, nes esą mažiau gauna už eksportuojamus produktus. Tačiau parduotuvėse pieno produktai nepinga. 70 karvių laikantis Šalčininkų rajono ūkininkas Gžegožas Zuzo kasdien daugiau nei toną pieno parduoda kooperatyvui, kuris žaliavą tiekia bendrovei „Rokiškio sūris“. Ūkininkas skaičiuoja, kad nuo sausio, kilogramo kainai kritus 15 centų, jau pradeda dirbti nuostolingai.

Energetikos ministerija tikisi gauti europinės paramos elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ projektui. Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad Europos Komisijos (EK) manymu, kelių šimtų milijonų litų vertės projektas gali būti įgyvendintas ir be ES Sanglaudos fondo paramos, ministerija tikisi gauti paramą iš kito šaltinio - Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, EITP) fondo.

Gegužės 5 dieną šalies vandentvarkos įmonėse minima Vandentvarkos darbuotojų diena. Vienos sparčiausiai pastaruoju metu augančios infrastruktūros darbuotojai savo profesinę šventę mini vienuoliktus metus iš eilės. „Nors Vandentvarkos darbuotojų diena pradėta minėti vos prieš vienuolika metų, šį profesija mūsų šalyje yra gerokai senesnė. Rašytiniai šaltiniai rodo, kad jau 1501 metais Vilnius turėjo vandens tiekimo sistemą.

Ne pačius geriausius laikus išgyvenanti Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ valdoma „Orlen Lietuva“ teigia padariusi viską, kad įmonė būtų technologiškai efektyvi ir tinkamai valdoma, o bendrovės rezultatai pagerėtų, jei jai padėtų Lietuvos valdžia.

Robertas Dargis Lietuviai noriai savo 2 proc. pajamų mokesčio aukoja kariuomenei, savanoriai stoja į šaulius. Šie žingsniai prasmingi ir džiuginantys, tačiau per mažai, o gal ir visai nekalbame apie kitus dalykus - ar mes sąmoningai branginame savo laisvę ir kas mus daro atsparesniais provokacijoms bei informacinėms atakoms. Stebėdami įvykius Ukrainoje, labai aiškiai matome, kad susikaldžiusi ir savo šalimi bei valdžia nusivylusi tauta tampa labai pažeidžiama.

„Pasigirdo viltingų signalų, kad „Gazpromas“, paveiktas tarptautinių agentūrų, kurios mažina jų skolinimosi reitingus, žada sutikti tiekti Lietuvai dujas ne pagal politinės bausmės kainą, o pagal europietiškas kainas“, - teigė Seime Opozicijos lyderis Andrius Kubilius. „Toks „Gazpromo“ sprendimas būtų logiškas, žinant, kad nuo šių metų Lietuva jau bus išsivadavusi iš „Gazpromo“ monopolinio diktato.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Po „Maximos“ griūties Latvijoje daugeliui Lietuvos pirkėjų kilo klausimas, ar saugu apsipirkinėti dideliuose prekybos centruose. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patikrino, ar saugūs didieji prekybos centrai Kaune. Anot Inspekcijos atstovės Lauros Nalivaikienės, padėtis laikinojoje sostinėje yra gera, ir kauniečiai gali apsipirkinėti ramiai.

Dalį Baltijos šalių naujienų agentūrų ir žiniasklaidos stebėsenos grupės BNS akcijų įsigijo Estijos verslininkas Margusas Linnamae - jis yra vienas bendrovės „Media Holding“, Lietuvoje valdančios naujienų portalą 15min.lt, netiesioginių savininkų, taip pat vaistinių tinklo „Apotheca“ savininkas. M.Linnamae valdomos bendrovės „MM Grupp“ antrinė įmonė „UP Invest“ už neskelbiamą sumą įsigijo 55 proc.

Baltijos šalių SEB bankų namų ūkių apžvalgos („SEB Baltic Household Outlook“) duomenimis, nuo 2003 metų – paskutinių metų prieš įstojant į Europos Sąjungą – vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinės pensijos perkamoji galia, nepaisant kainų pokyčių, Baltijos šalyse padidėjo. Sparčiausiai realusis darbo užmokestis (atsižvelgiant į infliaciją) didėjo Latvijoje - 2013 metais jis buvo 57 proc. didesnis negu 2003 metais. Lietuvoje nuo 2003 metų jis padidėjo 52 proc., Estijoje – 50 procentų.

AB „Orlen Lietuva“ ir toliau tvirtina, kad tolimesnei naftos perdirbimo produktų gamyklos veiklai užtikrinti būtina sumažinti geležinkeliais gabenamų krovinių tarifus. Jeigu šis „Orlen Lietuva“ reikalavimas būtų patenkintas, tai papildomos nuolaidos „Lietuvos geležinkeliams“ atsieitų daugiau nei 30 mln. litų per metus, o „Orlen Lietuva“ sąnaudos dėl to sumažėtų tik 0,14 proc.

Gražvyda Grigaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vienam reklaminiam suvenyrui Lietuvos verslininkai išleidžia iki 10 litų, verslo dovanai – apie 50 litų, apžvelgdama verslo dovanų rinką sako bendrovės „RePresent“ vadovė Auksė Salemonaitė. „Tačiau įmonės, kurioms reikia tikrai gerų dovanų, kurios vertina kokybę, skiria ir šimtą, ir kelis, net tūkstantį litų dovanai“, – teigia ji. Pasak A. Salemonaitės, atsigaunant ekonomikai, dovanoms ir suvenyrams įmonės skiria vis daugiau lėšų.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Jau dešimt metų esame padėję galvą ant minkštos Europos Sąjungos finansinės pagalvės. 2004-aisiais neregėtu mastu išsiplėtusi Sąjunga vienas šalis, deja, užmigdė letargo miegu, o kitos, tarp kurių yra ir Lietuva, atrodo, tampa vis stipresnės. Praėjusią savaitę su dar devyniomis valstybėmis minėjome įstojimo į Europos Sąjungą (ES) dešimtmetį.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Į LRT radiją kreipėsi Vida iš Anykščių, susirūpinusi jos bites erzinančiais kovarniais. „Mano bityne šį pavasarį aukštose eglėse apsigyveno kovarniai. Jie kelia labai didelį triukšmą, ir bitės tapo piktos. Prašau atsakyti, ar tie kovarniai tikrai kenkia bitėms? O jei taip, ką daryti? Kreipiausi į seniūniją. Seniūnas bendravo su gamtosaugininkais. Jų atsakymas – išsikelk bites“ – pasakoja moteris.

 Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ankstyvas pavasaris žemdirbius nuteikė optimistiškai ir sėja pradėta anksti, tačiau užsitęsus sausam orui žemdirbiai derliaus stebuklų nesitiki. Derlių mažina ir per žiemą iššalę žiemkenčiai. Ūkininkai skaičiuoja nuostolius, bet pasėių nedraudžia dėl išaugusių draudimo įmokų. Suvalkijos ūkininkai dar nepabaigę ankstyvosios sėjos skaičiuoja nustolius dėl iššąlusių žiemkenčių.

Ridas Jasiulionis   Per dešimt metų Europos Sąjungoje Lietuva ekonomistų teigimu iš esmės pasiekė esminį tikslą – modernizuotas šalies ūkis sėkmingai veikia globalios konkurencijos sąlygomis. Tačiau kai kuriose jo srityse ir 25-aisiais Nepriklausomybės metais modernizavimu iš tolo nekvepia. Daliai šalies ūkio įsiliejant į tarptautines rinkas, šalies viduje dėl sovietinių įpročių ir nostalgijos toliau tarpsta ir nešvarus, šešėlinis verslas.

Seimo kanceliarija ketina įsigyti iki 10 naujų automobilių, pirkiniui ketinama išleisti apie 1 mln. litų, sako Seimo kancleris Jonas Milerius. Sprendimas priimtas norint atnaujinti automobilių parką. Dalis lėšų bus skiriama iš Seimo uždirbtų komercinių lėšų, BNS tvirtino Seimo kancleris.

 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įspėjo valdžią, kad „LitPolLink“ ir dar trys strateginę reikšmę turintys Lietuvos energetikos projektai gali nebegauti Europos Sąjungos paramos. Dienraščio „Lietuvos rytas“ duomenimis, apie tai buvo kalbama balandžio mėnesį Briuselyje vykusiame susitikime su Europos Komisijos (EK) atstovais. Kadangi bemaž 300 mln.

Už miesto infrastruktūrą atsakingi Savivaldybės vadovai skaičiuoja, kad 170-iai kilometrų Panevėžio gatvių sutvarkyti bent dešimt metų reikėtų kasmet reikėtų skirti bent po 7 mln. Lt. Jie nepamena, kad tiek būtų investuota į Aukštaitijos sostinės duobėtas gatves. Šiais metais tam bus atseikėta per 5 mln. Lt. Skaičiuojama, kad vienoje blogiausių J.Janonio g. įsikūrusių įmonių bendros investicijos siekia apie 600-700 mln. Lt, o pati Savivaldybė prie to nėra prisidėjusi nė lito.

prekeszenklas.lt Atėjus pavasariui, metas pradėti žvalgytis, kur savo įgūdžius ir žinias būtų galima patobulinti ir panaudoti bėgant vasarai. Darbo praktika dažnam studentui – tai ne tik įgūdžių tobulinimas, bet ir puiki galimybė užmegzti naudingų kontaktų ar net pradėti karjerą tam tikroje srityje. Prekeszenklas.lt kviečia kartu pasidairyti, kur ir kaip galima palengvinti vasaros darbo praktikos paieškas. Pateikiame keturis paprastus, tačiau veiksmingus būdus vasaros praktikai ieškoti.

Laura Juozaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Verslui regionuose skatinti kasmet skiriami milijonai Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų, tačiau ekonominiai ir demografiniai rodikliai iškalbingi. Ką regionuose keičia ES pinigai? Regioninė politika Lietuvoje – kiekvienų rinkimų debatų tema. Demografiniai ir nedarbo rodikliai šalies regionuose politikams yra nesiliaujantis galvos skausmas.

Laura Juozaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Ekspertai spėja, kad, vienodėjant konkurencingų ženklų prekėms ir paslaugoms, ateityje verslas turės skirti dar didesnį dėmesį klientų aptarnavimo kokybei ir norams. Šiandien verslas stengiasi ne tik suteikti konkurencingos kokybės paslaugas ir prekes vartotojams, bet ir savo klientą padaryti kaip įmanoma lojalesnį prekės ženklui. Viena tokių priemonių – grįžtamojo ryšio tarp kliento ir įmonės didinimas.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Aršėja konkurencija tarp vartojimo kredito teikėjų. Ekspertų teigimu, tai rodo vieni kitų veiklos stebėjimas ir tarpusavio kaltinimai. Kredito unijos neseniai pareiškė, kad greitųjų kreditų bendrovės ėmė maskuotis kitomis veiklos formomis ir taip klaidina žmones. Greitųjų kreditų bendrovės atkerta, kad nesąžiningai elgiasi pačios unijos, nes mėtosi nepagrįstais įtarinėjimais.

„Mes įtvirtiname statybos leidimų išdavimo kontrolę ir sumažiname savivaldybių valdininkų norą stumdyti žmones ir savivaliauti neišduodant statybą leidžiančių dokumentų. Statybos leidimai nebepriklausys nuo kažkieno kaprizų ar savanaudiškų paskatų“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis apie šiandien jo patikslintą statybos techninį reglamentą (STR), skirtą statybą leidžiantiems dokumentams.

Buitiniams vartotojams gamtinių dujų tarifai nuo liepos 1 dienos atpigs vidutiniškai 6–7 centais, arba 3,2 proc. ir, priklausomai nuo vartotojų grupės, sieks 2,611,77 lito už kubą. Kainų komisijai pateiktuose skaičiavimuose „Lietuvos dujos“ nurodo, kad iki 500 kubų dujų suvartojantiems gyventojams kaina sumažės 2,5 proc. iki 2,61 lito už kubą (su PVM). Nuo 500 kubų iki 20 tūkst. kubų suvartojantiems gyventojams dujų kaina mažės 3,2 proc. iki 1,81 lito už kubą, o daugiau nei 20 tūkst.

Žinių radijas Kelionių ekspertas ir verslininkas Rimvydas Širvinskas – Makalius, jau kelerius metus vadovaujantis paties įkurtai kelionių organizavimo įmonei, sako, kad užsienyje atostogauti atsieina pigiau nei Lietuvoje. „Jeigu renkatės tarp Lietuvos pajūrio ir užsienio kurorto, duodu 100 proc., kad pigiau atostogauti yra užsienyje, palyginus tokią pačią viešbučio klasę“, - „Žinių radijo“ laidoje „Sumaniausia klasė“ penktadienį sakė R. Širvinskas – Makalius.

Lietuvos eksperimentiniai, mokomieji, bandymų (EMB) ūkiai turi būti pertvarkyti ir sujungti į bendrą tinklą, kad galėtų tinkamai panaudoti ES ir valstybės lėšas 2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu. Šis ir kiti šalies žemės ūkio mokslui svarbūs klausimai buvo nagrinėti Žemės ūkio mokslo taryboje, kurios posėdis penktadienį įvyko A.Stulginskio universitete Kaune.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina pacientus aktyviau naudotis suteikta galimybe ir sužinoti, kiek kainavo jų gydymas. Mūsų šalies pacientai, kurie gydėsi ligoninėse, vis dar neskuba sužinoti, kiek kainavo jų gydymas, kurio išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Gavusių popierines ataskaitas yra vos keliasdešimt.

Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) automobilių stovėjimo aikštelėse nebeliks įvažiavimo bilietų. Bilietų kainos kol kas išliks tokios pačios, kaip buvo iki šiol. Tačiau tikimasi, kad dėl aikštelių patogumo, jomis naudosis daugiau klientų. „Parkavimo kainoms įtakos ši naujovė neturi – jos išlieka tokios pačios. Automobilio stovėjimo kainos priklauso nuo to, kokioje aikštelėje svečias prisiparkuoja“, - balsas.lt sakė Marius Blagnys, „UniPark“ prekės ženklą valdančios UAB „Stova“ direktorius.

 Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — Klaipėdos AVMI) informuoja, kad šį sekmadienį, gegužės 4 d., Palangos m. nutraukus elektros tiekimą verslininkai turi būti pasirengę užtikrinti tinkamą pajamų apskaitymą ir esant sąlygoms, kai be elektros neveiks kasos aparatai.

Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ pradeda teikti prekių draudimo paslaugą perkantiems elektroninėje parduotuvėje varle.lt. Varle.lt pirkėjai be įprastos kompiuterinės, vaizdo technikos, mobiliųjų telefonų, galės apdrausti ir smulkiąją bei stambiąją buitinę techniką – nuo šaldytuvų iki sulčiaspaudžių. „Įprastai naujas prekes apdraudžiame dviem metams – didžioji dalis pirkėjų renkasi ilgesnį laikotarpį“, - teigė „PZU Lietuva“ Tinklo vystymo departamento direktorius Mindaugas Gudiškis.

Europos automobilių gamintojų asociacija paskelbė kovo mėnesio ir pirmojo metų ketvirčio sunkvežimių, kurių bendroji masė didesnė nei 16 t., pardavimų rezultatus. Kol kas galima teigti, kad pildosi optimistinės prognozės. Devintą mėnesį iš eilės fiksuojamas didesnis sunkvežimių pardavimas nei analogišku periodu prieš metus. Šį kovą Europos Sąjungoje parduota 7,7 proc. daugiau sunkvežimių bei analogišką praėjusių metų mėnesį. Tiesa, Lietuvoje rezultatai kiek kitokie.

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ sumažinus dujų kainą importo ir transportavimo bendrovei „Lietuvos dujos“, pastaroji nebesikreiptų į arbitražą dėl per didelės jai taikomos kainos, nes neliktų preteksto, teigia Lietuvos premjeras. Pasak Algirdo Butkevičiaus, įmonė į arbitražą kreiptųsi tik tuo atveju, jeigu rusai kainos nekeistų. „Matot, tuo metu - sausio mėnesį buvo pokalbis, kad bendrovė („Lietuvos dujos“ - BNS) kreiptųsi į arbitražą, jeigu nebūtų sumažinta kaina.

Šiemet Tarptautinė darbo diena ypatinga tuo, kad švenčiama 125 kartą. Kasmet nuo 1889 metų minimos Tarptautinės darbo dienos metu siekiama atkreipti dėmesį į darbuotojų teises visame pasaulyje. Lietuvos žmogaus teisių centras kasmet rengia ir teikia ataskaitas Europos tinklui prieš rasizmą (European Network Against Racism, ENAR) apie situaciją šalyje.

Nuo šių metų pradžios įmonės, kuriose dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų, patyrė tik 5 areštais daugiau nei tą pat laikotarpį pernai, kai tuomet didžiųjų įmonių areštų padaugėjo net 94,1 proc. Tai rodo įmonių rizikingumą vertinančios UAB Creditreform Lietuva analitikų atlikta Areštų registro duomenų analizė.

Šį mėnesį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos specialistai patikrino didžiuosius prekybos centrus Kaune. „Mūsų inspektoriai, itin daug dėmesio skirdami daugiabučių atnaujinimo ir naujų ypatingų statinių statybos valstybinei priežiūrai, iš savo akiračio neišleidžia ir dideliuose prekybos centruose vykdomų statybos darbų.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Pavasaris. Ir vėl aktualu kalbėti apie turizmą bei bandyti nuspėti, kiek užsienio atostogautojų pasirinks Lietuvą kaip savo poilsio oazę. Tačiau šiais metais turizmo rinkoje jaučiamas nerimas, mat vos prasidedant sezonui ji laikinai gali likti be finansavimo. Manyti, kad tarp europinių ir šalies biudžeto lėšų galima dėti lygybės ženklą, – klaidinga.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kaune jaunimas siekė atkreipti valdžios problemą į jaunimo nedarbą. Pasak jų, darbdaviai dažnai nesuteikia socialinių garantijų. Tuo metu darbdaviai sako, kad geri jauni specialistai darbo randa, ir ragino atsakingiau rinktis profesiją. Eisenos per Laisvės alėją priekyje – kostiumuotą darbdavį vaidinantis mimas, kurį darbuotojas veža karutyje. O kaukės esą simbolizuoja, kad jaunimo niekas nenori girdėti.

Vida Tavorienė Kaip nenusiristi iki bankroto, jei gamtos stichijos vis dažniau sunaikina derlių? Masiškai iššąlantys žiemkenčiai, smarkiau siaučiančios audros kelia galvos skausmą ir ūkininkams, ir pasėlių draudikams. Žemdirbiams, kurie yra nukentėję nuo gamtos staigmenų ir gavę išmokas, pasėlių draudimas tapo sunkiai įkandamas. O draudikai perspėja, kad drausti žiemkenčius darosi per daug rizikinga. Anot jų, perdraudimo kompanijos svarsto, ar neatsisakyti perdraudimo nuo iššalimo.

Šių metų prioritetas – sklandus perėjimas prie euro zonos valiutos Didžiausios Danijoje ir antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansinių paslaugų grupės „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas per 2014 m. pirmąjį ketvirtį uždirbo 17 mln. litų pelno prieš pelno mokestį. Šių metų pirmojo ketvirčio pelnas prieš atidėjinius siekė 11 mln. litų, o atidėjinių blogoms paskoloms sumažėjimas sudarė 6 mln. litų.

Vismantas Žuklevičius Smarkiai lėtėjantys Rusijos ekonomikos apsisukimai ir dramatiškas rublio bei kitų Rytų valiutų kurso kritimas, keliantis lietuviškų prekių konkurencingumo tenykštėse rinkose problemų, blogina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. SEB banko analitikai jau sumažino 2014 m. ir 2015 m. Lietuvos BVP plėtros prognozę po 0,5 proc. punkto iki atitinkamai 3 proc. ir 4 proc.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimui pateiktos Akcizų įstatymo pataisos, numatančios, kad pigesnių degalų galėtų įsigyti ne tik augalininkystės ūkiai, bet ir gyvulių, paukščių, bičių bei grybų augintojai, kurie iki šiol to daryti negali. Žemdirbiai į traktorius ir mašinas pilasi dyzelino, kuriam netaikomas akcizo mokestis. Tokio žaliai dažyto dyzelino litras maždaug 1,3 lito pigesnis už skirtą kitoms transporto priemonėms.

Keliose skirtingose vietose studijavęs, tačiau mokslų taip ir nebaigęs televizijos laidų prodiuseris Dominykas Kubilius sako, jog jo specialybėje popierius nieko nereiškia. „Lietuvoje ant prodiuserio pečių gula labai daug – reikia suprasti visą televizijos virtuvę. Norintys dirbti televizijoje pirmiausia turi į ją patekti, pradedant nesvarbu nuo ko – valytojo, laidų nešiotojo ar kitų pareigų.