Lietuvos verslas

Informacinių technologijų sektoriaus sąnaudos Lietuvoje įvedant eurą gali siekti 300 mln. litų. IT paslaugų valdymo ir informacijos saugos bendrovė „Synergy Consulting“ apskaičiavo, kad verslo įmonės, keičiant informacines sistemas, turės daugiau išlaidų nei viešojo sektoriaus įstaigos.

Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas dirbs ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos regionui, taip užtikrindamas energetinį saugumą, sako terminalui skirto laivo „Independence“ (liet. „Nepriklausomybė“) krikštamotė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji trečiadienį Ulsano mieste esančioje didžiausioje pasaulio laivų statykloje „Hyundai Heavy Industries“ pakrikštijo laivą, kuris kovo pabaigoje paliks statyklą ir rudenį atplauks į Klaipėdą.

Daiva Rakauskaitė, „Verslo angelų” partnerė, bendrovių vertinimo ir finansų specialistė pasakojo, kad nuo krizinio laikotarpio iki šiandien, žmonės ieško naujų galimybių gyventi kitaip ir pradėti savo verslą. „Nuo krizės pradžios, nuo 2010 m. žmonės pradėjo ieškoti naujų galimybių, o investuotojai, kurie pasiryžę investuoti į startinį kapitalą, sulaukė nemažai tokių įdomių idėjų”, - „Žinių radijo” laidoje „Ryto espresso” sakė D. Rakauskaitė.

Vienas žymiausių Lietuvos verslininkų Ilja Laursas prieš dešimtmetį savo mobiliųjų programėlių verslą pradėjo su 10 tūkst. JAV dolerių kišenėje. „GetJar“ JAV padalinys praėjusią savaitę parduotas kinams už 58,4 mln. JAV dolerių. Sulaukęs tarptautinio pripažinimo ir tapęs rimtu konkurentu „Apple“, šiandien jis „pinigine balsuoja už Lietuvą“. Pardavęs „GetJar“, pasitraukėte iš Silicio slėnio. Ar planuojate ten dar grįžti? Ir taip, ir ne.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Mažeikių gyventojai priešinasi biodujų jėgainės statybai šalia miesto. Vokietijos verslininkai ramina, esą jėgainė bus nepavojinga, nes joje gamins dujas iš gyvulininkystės atliekų. Tačiau poveikio aplinkai studija dar tik rengiama, ir galutinį sprendimą rajono valdžia dėl statybų priims tik sulaukusi ekspertų išvadų ir gyventojų pritarimo.

Eglė Merkyte, LRT.lt (Briuselis) Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai nusprendė nekeisti nuostatos, kad bankų gelbėjimo fondas veiks remdamasis tarpvyriausybine sutartimi. Su tokia sutartimi nesutinka Europos Parlamentas (EP), kuris turi pasakyti „taip“ kuriamai Bankų sąjungai.

Ketvirtadienį Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija metiniuose apdovanojimuose Vyriausybėje įvertins geriausią šalies verslininkę. Toks apdovanojimas yra itin svarbus, nes vis dar nedidelė moterų dalis imasi nuosavo verslo ar iškopia į vadovaujančius postus. Tik 9 proc. Lietuvos moterų turi savo verslą – prastesniais rodikliais Europos Sąjungoje gali „didžiuotis“ tik Suomija ir Bulgarija. Kaip teigia advokatė dr.

 Pernai darbo rinka buvo aktyvi: darbdaviai dar labiau ieškojo tinkamų kandidatų, o darbuotojai teikė pirmenybę tam tikrų sričių darbo pasiūlymams. CVbankas.lt statistika rodo, kad 2013 metais darbo pasiūlymų skaičius išaugo vidutiniškai du su puse karto, o tam tikrų sričių – dar daugiau.

 Sukčiai prisitaiko prie šalies ekonomikos realijų – į gyventojų namus užsukę ir bankų atstovais prisistatę sukčiai siūlo išsikeisti namuose laikomas santaupas į eurus. „Swedbank“ įspėja netikėti tokiais „kurjeriais“ ir jokiu būdu nepatikėti jiems savo pinigų. „Jei sulaukėte pasiūlymo geresniu kursu pakeisti litus ar juos suregistruoti, nurašant banknoto serijos numerį, galite būti visiškai tikri – jūs bendraujate su apsimetėliu.

 „Tai knyga, kurią reikėjo perskaityti kai kuriems žinomiems bankininkams, tačiau ji, deja, dar nebuvo parašyta“, trumpoje knygos „Banko finansų valdymas: krizės pamokos ir reguliavimo priemonių poveikis“ recenzijoje pažymi „Danske Bank“ vadovas Gintautas Galvanauskas. Toks žinomo bankininko teiginys intriguoja, ypač turint galvoje, kad reta pastarųjų metų diskusija bankininkystės tema išsiverčia be įtempto siužeto detektyvo vertų posūkių.

 Antradienį prekės ženklo „Labas kontraktas“ savininkė UAB „Eurocom“ dėl klientus klaidinančio teiginio apie kainas bei kitos informacijos „Tele2“ reklamoje kreipėsi į Konkurencijos tarybą. „Konkurentų veiksmais yra menkinimas prekės ženklo „Labas kontraktas“ įvaizdis, formuojama neigiama vartotojų nuomonė tiek paslaugos, tiek jos teikėjo atžvilgiu. Ši reklama daro neatitaisomą žalą „Eurocom“, – sako Aurimas Kapočius, „Eurocom“ generalinis direktorius.

Vasario 10 d. Vilniaus r. apylinkės teismas patenkino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį. Du atsakovai turės solidariai atlyginti per 3 tūkst. Lt už aplinkai padarytą žalą neteisėtai iškasus kūdrą Plaštakos valstybiniame hidrografiniame draustinyje. Jiems taip pat teks atlyginti nuostolius, kuriuos Vilniaus RAAD patyrė pirkdamas geodezininkų paslaugas tiksliai žalai nustatyti.

2013 metų paskutinieji keli mėnesiai vadinami nekilnojamojo turto rinkos rekordiniu laiku. Ekspertai teigia, kad rinka netrukus atsigaus ir pasieks ikikrizinius laikus. Tai Žinių radijo laidai „Verslo ritmu“ patvirtino ir verslininkas Paulius Kaukėnas, užsiimantis perkraustymo verslu. „Šiuo metu tokių paslaugų paklausa yra padidėjusi. Daugiausia kraustosi privatūs žmonės.

Per pastaruosius dešimt metų lietuvių laisvalaikio leidimo įpročiai pasikeitė radikaliai – besirenkančių poilsį namuose vis labiau mažėja, auga bilietų pardavimai į renginius, ypač – teatrą. Be to, lietuviai renkasi vis profesionalesnius ir brangesnius renginius: vidutinė renginio kaina 2013 m. siekė 49,81 Lt, o aukščiausio lygio pasirodymams negailėta ir kelis kartus didesnių sumų. Tokias tendencijas rodo dešimt metų veikiančios bilietų platinimo sistemos „Tiketa“ statistika.

 Nepaisant mažų palūkanų aplinkos, gyventojų ir įmonių indėliai šalies bankuose 2013 m. pabaigoje pasiekė visų laikų rekordą. Bankų suteiktų paskolų portfelis pernai beveik nepakito, turtas ir pelnas paaugo. „Praėjusių metų pabaigą žymi indėlių rekordas, kurį daugiausia lėmė reikšmingai išaugusi privačių asmenų indėlių suma.

  Pažvelgus iš arčiau į elektronine bankininkyste besinaudojančių Lietuvos gyventojų įpročius, pastebėta, kad beveik pusė jų netaupo bei neplanuoja ateities finansų. „Vieni sako, kad nėra, kada, kiti – kad neturi iš ko taupyti, nes viską išleidžia maistui“, - sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Tyrimas atskleidė paradoksalią tendenciją – išlaidas kontroliuoja ne tie, kurių pajamos yra mažiausios, kaip galima būtų manyti, o tie, kurie uždirba daugiau.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija skelbia atidedanti nuo vasario 3 dienos Rusijoje įvestų vizų išdavimo naujovių įgyvendinimą, tačiau tik kuriam laikui, rašo dienraštis „Verslo žinios“. „Išgirdome verslininkus ir atsižvelgdami į jų pageidavimus naują tvarką įgyvendinsime laipsniškai.

 Užsienyje milžiniško populiarumo sulaukusi pramoga – vieno vakaro kelionė per keletą barų – jau oficialiai organizuojama ir Lietuvoje, o ją linksmybių mėgėjams sostinėje siūlo pramogų agentūra „Vaiduokliai“. Jos metu, per tris valandas aplankomi šeši Vilniaus barai, kiekviename jų praleidžiant tik po 15 minučių – būtent per tiek laiko dalyviams reikia įvykdyti tam tikras organizatorių parengtas kūrybines užduotis.

Šiltesnė nei įprasta žiema mūsų šalies slidinėtojus veja į kurortus užsienyje. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, šiemet padaugėjo išsiruošusių žiemos atostogų į kalnus – apie tai liudija 5 proc. didesnis nei praėjusį sausį apsidraudusiųjų skaičius. Kalnų trasos kol kas palankios lietuviams – patiriamų žalų statistika šį sezoną nėra didelė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo labiau riboti vaistų reklamą. Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, siūlomomis Farmacijos įstatymo pataisomis norima uždrausti bet kokiais būdais ir priemonėmis, įskaitant nuorodas į vaistinių preparatų grupes ar gyventojų, kuriems jie skirti, grupes, reklamuoti kainų ir priemokos už kompensuojamuosius vaistus sumažinimą.

Ketvirtus metus iš eilės organizuotame „Žaliojo protokolo“ racionaliausiai elektrą vartojusios organizacijos konkurse laimėtoja pripažinta UAB „Dzūkijos vandenys“, kuri per 2013 metus baigė rekonstruoti dumblo perdirbimo cechą – jame įrengtas kogeneratorius elektrą gamina iš biodujų.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Antradienį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatys 2013 metų viso Lietuvos bankų sektoriaus rezultatus, apžvelgs šių metų prognozes ir atkreips dėmesį į finansų sistemos laukiančius iššūkius. Antradienį Nacionalinio banko valdybos pirmininkas pateiks informaciją, kiek bankų pernai dirbo pelningai, o kiek patyrė nuostolių. Taip pat bus pristatyti duomenys, kaip keitėsi komercinių bankų indėlių ir paskolų portfeliai.

Diskusijos apie besikeičiančio klimato keliamas grėsmes itin reikalingos. Klimato kaitos padarinius galima švelninti įvairiomis priemonėmis – mažinant taršą, daugiau naudojant švarių, atsinaujinančių energijos šaltinių. Tačiau akivaizdu, kad bene svarbiausia sėkmingai kovojant su klimato kaita – kryptingos pastangos ne tik tarptautiniu ar valstybiniu, bet ir vietiniu lygiu. Būtent todėl, prie klimato kaitos politikos įgyvendinimo vis aktyviau skatinamos prisidėti ir savivaldybės.

 Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė Kaetana Leontjeva, komentuodama konservatoriaus Kęstučio Masiulio idėją mainais į automobilių mokestį, papildomai apmokestinti traškučius, limonadus ir energinius gėrimus, Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad Danija, vienintelė valstybė, įvedusi tokį mokestį, po 15 mėnesių jo atsisakė.  „Principinis klausimas būtų toks – ar reikia apskritai apmokestinti traškučius? Čia juk nekalbama apie nesveiką maistą.

Nauja BŽŪP reforma! Sąžiningiau, ekologiškiau ir veiksmingiau ji remia ūkininkus, kad būtų užtikrintas ilgalaikis kokybiško maisto tiekimas, padedama kovoti su klimato kaita ir išlaikoma Europos žemės ūkio įvairovė ir gyvybingumas. Europos ūkininkai vaidina pagrindinį vaidmenį mūsų ekonomikoje ir visuomenėje. Jie daugiau kaip 500-ams milijonų ES piliečių patikimai tiekia sveiką, saugų ir nebrangų maistą.

Pagreitį įgaunančioje nekilnojamojo turto rinkoje didžiausiai Norvegijos finansų paslaugų grupei priklausantis DNB bankas nuo vasario 17 dienos naujoms būsto paskoloms su kintamomis palūkanomis pradės taikyti aiškiau rinkos situaciją ir individualias kliento finansines aplinkybes atspindinčią kainodarą. Kaip ir iki šiol, DNB bankas teiks būsto paskolas už fiksuotas ir kintamas palūkanas.

Indra Stepurienė, drauge su bendraminte Regina Juršėnaite-French įkūrė mažąją bendriją ir pasiūlė lietuviams pasinaudoti šokoladiniu paštu. Sumanymo esmė – paštu išsiųsti atviruką, kurio viduje yra lietuviško šokolado plytelė. Ar lengva smulkiajam verslui rasti patikimus tiekėjus ir sklandžiai vykdyti savo veiklą? „Mes nuo pat pradžių buvome sugalvojusios, jog rinksimės tik lietuvišką šokoladą. Todėl iš karto sumažėjo tiekėjų pasirinkimas.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis teigia pritariantis Europos Komisijos siūlymui riboti lengvų plastiko maišelių naudojimą, tačiau ragina neskubėti, nes dar reikia rasti jiems alternatyvą. "Jeigu pagal skaičius, kiek vienas žmogus sunaudoja tų maišelių - čia turiu omenyje pačių mažiausių pusės litro - toje pačioje Danijoje sunaudojama vienetais, o pas mus šimtais per metus žmogui. Bet norint tą padaryti, reikia turėti alternatyvą.

Per kiek daugiau nei 2 mėnesius į akcijos „Kaminukas“ vykdytojų akiratį pateko dešimtys pažeidėjų. Jos metu atlikta per 200 reidų. Tokie patikrinimai tęsis bent iki kovo. Vadovaujantis regionų aplinkos apsaugos departamentų pateikta informacija, nuo akcijos „Kaminukas“ pradžios iki vasario 11 dienos buvo atlikti 244 reidai. Ypač daug jų atlikta šalčiausiu periodu. Reidų metu buvo patikrinti 833 objektai (ūkio subjektai ir fizinių asmenų valdos). Nustatyti 108 pažeidimai.

Lietuvos banko 2013 m. dvylikos mėnesių duomenimis, ne gyvybės draudimo bendrovė BTA užimdama 14,2 proc., Lietuvos draudimo rinkos išlieka antrojoje pozicijoje šalyje. Per 2013 m. draudimo bendrovė sulaukė beveik 187 milijonus litų įmokų, tai yra 17 proc. daugiau nei 2012–aisiais.

 2013 metais išaugusi Šiaulių banko grupė uždirbo 18,4 mln. litų neaudituoto grynojo pelno arba 41 proc. daugiau nei 2012 metais, kuomet uždirbta 13,0 mln. litų. Šiaulių banko 2013 metų neaudituotas grynasis pelnas sudarė 10,7 mln. litų – 28 proc. mažiau nei 2012 m., kuomet pelnas siekė 14,9 mln. litų. Grupės metinės grynosios palūkanų pajamos, palyginti su 2012 metais, išaugo 44 proc. ir sudarė beveik 83 mln. litų.

 „Danske Bank“ suteikė finansavimą iš Klaipėdos į Kuršių Neriją keleivių perkėlimo paslaugas teikiančiai AB „Smiltynės perkėlai“ įsigyti naująjį keltą. Šiuo katamarano tipo laivu „Smiltynės perkėlos“ keleiviai Nidą ar Juodkrantę galės pasiekti keliaudami ir vandens keliu – numatoma pasiūlyti naująjį Klaipėda – Juodkrantė – Nida maršrutą.

Nuo vasario 3 dienos įvesti Lietuvos vizų išdavimo ribojimai Rusijoje. Dabar Rusijos kelionių organizatoriams, vežantiems į Lietuvą turistų grupes, nebeliko galimybių vizų formalumus supaprastinta tvarka sutvarkyti Lietuvos ambasadoje. Nuo šiol vizų klausimus jie turi spręsti per specialius vizų centrus. Turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė Žinių radijo laidoje „Verslo pozicija“ paaiškino, kad buvo pasirašyta sutartis su užsienio kompanija – Vizų išorės paslaugų centru.

Bene vienintelis Panevėžyje klubas, sugebantis į Aukštaitijos sostinę prisikviesti kultinių atlikėjų, organizuojantis stalo futbolo čempionatus ir netgi rengiantis poezijos vakarus, gali būti uždarytas. Tik ne dėl to, kad jam trūktų klientų ar būtų krislas policijos akyse. Pelnęs tokį pasitikėjimą, kad jame net numatyti kultūros sostinės renginiai, naktinis klubas tapo didžiausiu kliuviniu gatvės bendruomenei.

Šią savaitę Maskvoje vykusioje tarptautinėje maisto pramonės parodoje „ProdExpo 2014“ didžiausios Tauragės apskrities įmonės „Vilkyškių pieninė“ kietasis sūris „Jubiliejinis 1934” buvo apdovanotas aukso medaliu. Lietuvių gaminys buvo įvertintas už inovatyvias technologijas ir įpakavimą. „Džiaugiamės, kad kantrus mūsų darbas buvo auksu įvertintas vienoje iš didžiausių maisto pramonės parodų pasaulyje. Šį sūrį „Vilkyškių pieninės“ technologai vystė daugiau nei trejetą metų.

Karolina STAŽYTĖ Išvykdami gyventi į kitą šalį daugelis žmonių susiduria su dilema, kur dėti augintinį. Vieni atiduoda jį globoti giminaičiams, kiti palieka viešbutyje ar prieglaudoje, treti tiesiog išmeta į gatvę ar užmigdo. Retas kuris nusprendžia kartu vežtis savo keturkojį draugą. Kodėl? Anot Švedijoje šiuo metu gyvenančios gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ filialo Tauragėje įkūrėjos Viktorijos Naujokaitės, daugelį stabdo paprasčiausias nežinojimas.

 Pernai Lietuvos kinos teatruose iš viso apsilankė 3 mln. 256 tūkst. 995 žiūrovai, tai yra 236 tūkst. 663 žiūrovais daugiau nei 2012-aisiais. Taip pat rekordiškai daug žiūrovų pritraukė į kino teatrų ekranus grįžę lietuviški filmai, pranešė Lietuvos kino centras. Lietuviai labiausiai mėgsta lankytis JAV pagamintų filmų seansuose, juos aplankė 69,27 proc. žiūrovų. Antroje vietoje pagal lankomumą pernai buvo lietuviškos juostos, jas žiūrėjo 16,49 proc. kino teatrų lankytojų.

Violeta Melnikienė, LRT Klasikos laida „Kasdienybė kultūra“, LRT.lt Kičas graužia tikrąsias vertybes ir įsiskverbia į jų vietą įvairiose srityse, net socialiniame gyvenime ar žmonių santykiuose. Taip teigia į kičo reiškinį besigilinantis muzikologas Edmundas Gedgaudas. Anot jo, gyvename apsupti kičo: jo kupini kirpykliniai žurnalai, damų, sumaišiusių vakarą su rytu, išvaizda, pensininkų eilėraščiai ar išdailinti muzikos įrašai, publikos aplodismentai, net mūsų kalba.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ Savo atžaloms tėvai perka pačius gardžiausius, pačius patraukliausius maisto produktus. Deja, ne kiekvienas susimąsto apie tokių produktų naudą arba net žalą vaiko sveikatai. O verslininkams atskirai vaikams gaminami maisto produktai atrodo patraukliai. Lentynose gausu ne tik spalvingų saldainių ar sausainių pakuočių, bet ir mėsos gaminių, vaisvandenių, skirtų tik vaikams. Tauragiškė Irma sunerimo dėl pastarųjų galimos žalos vaikų organizmui.

Irena BUDRIENĖ „Šiaulių krašto“ redakciją užplūdo šiauliečių skundai, kad panaikinus mieste maršrutinius mikroautobusus viešojo transporto paslaugos mieste suprastėjo: kai kur autobusai vėluoja arba neveža, nes sugedo, ypač pasunkėjo atokesnių rajonų gyventojų kelionės.

Šiukšlių vežėjų paslapčių voratinklis raizgo administraciją. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) laikinosios vadovės stulbinančią karjerą liudijantys dokumentai – po devyniais užraktais, tylomis skelbiami konkursai.

Maskvoje vykstančioje tarptautinėje maisto pramonės parodoje „ProdExpo 2014“ „Vilkyškių pieninės“ kietasis sūris „Jubiliejinis 1934” buvo apdovanotas aukso medaliu. Lietuvių gaminys buvo įvertintas už inovatyvias technologijas ir įpakavimą. „Džiaugiamės, kad kantrus mūsų darbas buvo auksu įvertintas vienoje iš didžiausių maisto pramonės parodų pasaulyje. Šį sūrį „Vilkyškių pieninės“ technologai vystė daugiau nei trejetą metų.

Valdantieji, svarstantys automobilių mokesčio įvedimą, daro savaitės pertrauką - tikimasi, kad per tą laiką dėl mokesčio apsispręs valdančiųjų partijų vadovybės. „Nebuvo rastas sutarimas dėl automobilių mokesčio ir buvo sutarta, kad grįžtama yra į partijų vadovybes ir tos diskusijos bus tęsiamos po pasitarimo su partijų vadovybe“, - penktadienį po valdančiųjų Politinės tarybos posėdžio pranešė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Meilės eliksyrą internete parduodantis asmuo prieš porą dienų per pokalbį su potencialiu pirkėju apsimetusiu balsas.lt žurnalistu užtikrino, kad jo veikla yra visiškai legali. Tiesa, produkto aprašyme yra itin skambių frazių, kurios verčia suabejoti švaria pardavėjo sąžine. Pavyzdžiui: „Ar visada svajoji be didelio vargo po pirmo pasimatymo su mergina ją nusitempti į lovą? Jeigu taip, aš Tau galiu padėti!“ Pardavėjas atvirai papasakojo, kaip pats išbandė siūlomą prekę.

Politikams svarstant mokesčio už automobilius įvedimą Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atkreipia dėmesį, kad automobilių savininkai jau dabar sumoka per daug mokesčių. Užuot dar kartą apmokestinus automobilių savininkus, LLRI ragina sumažinti viešojo sektoriaus išlaidas ir sutaupytomis lėšomis kompensuoti pensijas. “Nuo 2009 m. akcizas benzinui buvo padidintas trečdaliu, o pridėtinės vertės mokestis – nuo 18 iki 21 proc.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI) informuoja, kad kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Vilniaus apskrities VPK) pareigūnais operatyvaus patikrinimo metu nustatė tris nelegalias degalines, kuriose buvo prekiaujama, kaip manoma, kontrabandiniais degalais.

Nuo šios dienos visuose pasienio postuose pareigūnai gali reikalauti iš krovininių transporto priemonių vairuotojų raštu deklaruoti įvežamus degalus, esančius transporto priemonės kuro talpyklose, skelbia Muitinės departamentas. Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovas Algimantas Kondrusevičius sako pritariantis tokiai drausminimo priemonei. „Jeigu muitinė to nepavers problema prastovų eilėm didžiausiom, tai mes tikrai pasisakome už tokią kontrolę.

„Swedbank” Šeimos finansų instituto vadovė Odeta Bložienė pasakojo, kad Šv. Valentino diena Lietuvoje nėra ypatinga šventė. Pašnekovės nuomone, tai daugiau paminėjimas, kuriam nėra ruošiamasi ypatingai, išlaidos dažniausiai būna spontaniškos, o ne planuotos.  Dažniausiai žmonės pinigus išleidžia gėlėms, saldainiams ir alkoholiui: „Patys prekybininkai sako, kad prekyba vyksta tik tą pačią dieną.Tad ir šeimų biudžeto planavime tai neatsispindi.

Lietuvos muitinei šiandien pradėjus sugriežtintą degalų įvežimo kontrolę, Mečislavas Atroškevičius, asociacijos „Linava“ viceprezidentas ir Smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos Tarybos pirmininkas atviru laišku Seimo nariams, Vyriausybei, ministerijoms paragino atsisakyti planų įvesti įvežamų degalų limitą iki 200 litrų.