Laura Juozaitytė
Lietuvai jau netrukus ketinant įsivesti eurą, verslą programine įranga Lietuvoje aprūpinančios įmonėms prasideda tikras darbymetis.
Galutinis Europos Komisijos sprendimas, ar mūsų šalis galės įsivesti bendrąją Europos valiutą, paaiškės tik liepą, tačiau verslą programine įranga aprūpinančios įmonės pamažu pradeda ruoštis pokyčiams. Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbintų įmonių atstovai teigė, kad didesnių iššūkių greičiausiai patirs prekybininkai, tačiau eksportui produkcijos gaminančios įmonės fundamentalių pokyčių nesitiki.
Latvijos ir Estijos patirtis rodo, kad paprastos praktinės problemos verslininkams sunkumų gali sukelti pereinamuoju laikotarpiu, kai gyventojai vis dar galės atsiskaityti litais, o grąžą jau reikės atiduoti eurais. Nepalanki ir valiutos keitimo data – Naujųjų metų naktį norintys dirbti verslininkai turės būti pasiruošę plušėti iš peties.
Teks perprogramuoti
Bendrovės „Raso“, šalyje platinančios kasos aparatus, atstovų teigimu, dabartinę verslo padėtį sunkina ne tik galvos skausmas dėl pereinamojo laikotarpio, bet ir faktas, kad kol kas nėra oficialių kasos aparatams keliamų reikalavimų.
„Konsultuodami Latvijos ir Estijos prekybininkus, kai šie vedėsi eurą, pastebėjome, kad iššūkis yra ne kita valiuta, o pereinamasis laikotarpis, kurio metu kasos aparatas turi veikti dviejų valiutų režimu. Didžioji dalis Lietuvoje naudojamų kasos aparatų šiuo metu tam nėra pritaikyti. Pasiruošti sunku dar ir dėl to, kad iki šiol nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei Finansų ministerija nėra pateikusi oficialių kasos aparatų reikalavimų. Pavyzdžiui, kaimynai latviai šią informaciją turėjo jau nuo kovo mėnesio, – sakė bendrovės „Raso“ pardavimo vadovas Ričardas Tamašiūnas ir patarė neskubėti keisti seno kasos aparato nauju. – Perkant naują aparatą išlieka tikimybė, kad jis taip pat neatitiks reikalavimų ir pinigai bus išmesti į balą. Šiuo metu rinkoje vidutiniškai kasos aparatas kainuoja 700–1400 litų.“
Pašnekovas mano, jog visai gera išeitis būtų prašyti kasos aparatą prižiūrinčios įmonės jį perprogramuoti. Pasak jo, priklausomai nuo to, kur kuriama kasos aparato darbo programa, svyruos ir perprogramavimo mokestis.
„Tikėtina, kad Kinijoje, Malaizijoje ar Bulgarijoje pagaminto kasos aparato programinė įranga bus pritaikyta darbui su viena valiuta, o pakeisti į euro valiutą bus neįmanoma arba itin brangiai atsieis. Tokių aparatų savininkų išlaidos gali būti iki 3 kartų didesnės nei prekybininkų, besinaudojančių Lietuvoje kuriama programine įranga“, – teigė R. Tamašiūnas.
Įmonės „Rivilė“, verslą aprūpinančios kompiuterizuotos buhalterinės apskaitos programa, atstovų teigimu, klientai kol kas pirkti naujų programų neskuba. „Jau turime naują eurui pritaikytą programą, buhalteriai gali nesukti galvos, kad teks skaičiuoti kalkuliatoriumi, tačiau klientai jos dar neskuba įsigyti, mat laukia galutinio sprendimo, ar bus įvestas euas“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė „Rivilės“ konsultantė Mania Timofejeva.
Verslininkai ramūs
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko, verslas į artėjančius su euru susijusius praktinius iššūkius reaguoja ramiai. „Kiek teko bendrauti su įmonėmis, kol kas niekas nieko nedaro ir pernelyg nesijaudina, nes daugiausia tai yra programinės įrangos klausimas. Visus su euro įvedimu susijusius reikalus tvarko išorinės kompanijos, tad problemų čia nematome“, – įsitikinęs S. Besagirskas.
Eksperto teigimu, daugiau pokyčių laukia prekybininkų. „Savo produkciją eksportuojančios įmonės jau seniai sudaro kontraktus kita valiuta, dažniausiai eurais, tad lito pakeitimas į bendrąją Europos valiutą didesnių pokyčių joms neatneš. Daugiau praktinių iššūkių turėtų laukti prekybininkai, pavieniai verslo žaidėjai“, – teigė LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius.
S. Besagirsko manymu, lietuviški prekybos tinklai, turintys savo parduotuves visose Baltijos šalyse, jau yra įgiję patirties, kaip pasiruošti naujai valiutai. „Latvijai ir Estijai įsivedus eurą, mūsų prekybininkai pasisėmė patirties, kurią lengvai galės pritaikyti ir Lietuvoje“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė jis.
Valdžios reguliavimo verslininkai kol kas nepasigenda. „Šiandien dar anksti rengti kokius nors mokymus. Tikslingiausia pradėti ruoštis būtų maždaug nuo rugsėjo pradžios“, – teigė ekspertas.
FAKTAI: Euras ir apskaita
„Raso“ duomenimis, šiuo metu rinkoje vidutiniškai naujas kasos aparatas kainuoja 700–1400 litų.
Specialistų, perprogramuojančių senus kasos aparatus, darbo valanda skirtingose įmonėse kainuoja nuo 50 iki 200 litų
Naujos buhalterinės apskaitos programos, priklausomai nuo priedų, svyruoja apie 1 000 litų.