Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“
Jau dešimt metų esame padėję galvą ant minkštos Europos Sąjungos finansinės pagalvės. 2004-aisiais neregėtu mastu išsiplėtusi Sąjunga vienas šalis, deja, užmigdė letargo miegu, o kitos, tarp kurių yra ir Lietuva, atrodo, tampa vis stipresnės.
Praėjusią savaitę su dar devyniomis valstybėmis minėjome įstojimo į Europos Sąjungą (ES) dešimtmetį. Dešimt metų yra pakankamas laiko tarpas, kad galėtume atsakyti į klausimą, ar ši narystė šaliai buvo ekonomiškai naudinga.
Pastaruoju metu įnirtingai ginčijamasi, ar Lietuva turėtų nuo 2015 metų įsivesti eurą, ar efektyviai naudojama ES struktūrinė parama ir panašiai. Tie, kurie prisimena prieš dešimtmetį vykusias diskusijas, gali patvirtinti, kad retam kilo klausimas, ar verta stoti į ES. Narystės nauda šioje Sąjungoje buvo sunkiai nuginčijama.
„Royal Economic Society‘s“ metinėje konferencijoje ekonomistai Nauro Campos, Fabrizio Coricelli ir Luigi Moretti pabrėžė, kad visų prie bloko prisijungusių šalių BVP ypač intensyviai ėmė augti tik tapus ES narėmis. Tyrėjai skaičiuoja, kad būtent dėl narystės ES metinės gyventojų pajamos vidutiniškai padidėjo net 12 proc. Pasak jų, Danija, Airija, Jungtinė Karalystė, Portugalija, Lenkija, Vengrija, Estija ir Latvija gavo daugiausia naudos iš narystės šioje Sąjungoje. Lietuva prie šių šalių nepriskiriama.
Kita vertus, įtakingas britų dienraštis „The Economist“ Lietuvą priskiria prie lyderių. Skaičiuojama, kad būtent Lietuvos BVP per dešimt metų augo sparčiausiai – daugiau nei 40 proc. „The „Economist“ skaičiavimais, prasčiausiai sekėsi Kiprui, čia šalies BVP per dešimtmetį sumažėjo 13 proc. Slovėnija taip pat nepasižymėjo sparčiu BVP augimu. Pastarosios valstybės ūkis augo viso labo 7 proc. Tai lėmė ir stipriai šioms šalims smogusi krizė.
Iš dešimt valstybių, kurios 2004 metais prisijungė prie ES, šiuo metu jau šešios yra įsivedusios eurą. Dauguma jų bendrąją Europos valiutą įsivedė dar prieš prasidedant krizei. Tarp jų yra Slovėnija, eurą įsivedusi 2007 metais, ir Kipras, tai padaręs 2008-aisiais. Kaimynai latviai bendrosios Europos valiutos banknotų piniginėje kol kas nešiojasi trumpiausiai, vos keletą mėnesių.
Panašius duomenis, padedančius įvertinti naujų ES narių pažangą, pateikia ir ES statistikos tarnyba „Eurostat“. Jos teigimu, 2004–2012 metais visų naujųjų ES narių, išskyrus Slovėnijos, BVP vienam gyventojui stipriai augo, palyginti su ES vidurkiu.
Didžiausią šuolį per dešimt metų padarė Lietuva. 2004 metais BVP vienam gyventojui sudarė 52 proc. Europos vidurkio, o 2012-aisiasi – net 72 proc. Taip pat didelę pažangą padarė Slovakija, Latvija, Lenkija bei Estija.
Nors skirtingų šaltinių duomenys nežymiai skiriasi, akivaizdu, kad lyderėmis yra pripažįstamos tos pačios šalys.
Padėjo auganti Rusijos rinka
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, kalbėdamas apie Lietuvos narystės ES rezultatus, atkreipė dėmesį, kad pirmiausia reikėtų įvertinti ekonominės pažangos aspektą. Jis priminė, kad pagrindinis narystės ES tikslas buvo modernizuoti šalies ūkio sistemą, sudaryti sąlygas jai įsilieti į tarptautinę rinką ir kiek įmanoma aktyviau veikti globalios konkurencijos sąlygomis. Šis uždavinys, pasak G. Nausėdos, buvo įvykdytas.
„Šiandien Lietuvos verslas yra pajėgus dirbti visose valstybėse, perorientuoti savo prekių srautą į tas rinkas, kurios teikia didžiausią grąžą“, – SEB banko prezidento patarėjas. Pasak jo, iš pirmo žvilgsnio atrodo paradoksalu, tačiau net aplinkybę, kad įstojus į ES keletą metų iš eilės didėjo Lietuvos eksporto į Rusiją dalis, palyginti su visu eksportu, galima vertinti kaip šalies ekonomikos globalizacijos požymį. „Eksporto į Rytų kaimynę mastas didėjo ne dėl geopolitinės orientacijos ar negebėjimo parduoti prekių Vakaruose, – teigė G. Nausėda. – Tai buvo grynas verslas, nes Rusijos rinka augo ypač sparčiai ir teikė didžiausio veiklos pelningumo perspektyvą.“
Dabartinėmis sąlygomis pasitraukti iš nuosmukį patiriančios ir didesne rizika pasižyminčios Rusijos į alternatyvias rinkas yra kur kas lengviau nei tai buvo galima padaryti prieš 10 ar 15 metų. „Šiandien rinkų kaitai nebetrukdo gebėjimo kalbėti kuria nors užsienio kalba problema ar dalykinių įgūdžių barjerai“, – apie pokyčius, Lietuvoje įvykusius per pastaruosius dešimt metų, kalbėjo G. Nausėda. Daugelis verslo įmonių, ypač didžiųjų, yra sukūrusios rinkos stebėjimo, vertinimo ir adekvataus reagavimo į pokyčius sistemas. Visa tai, pasak ekonomisto, leidžia efektyviau siekti maksimalaus pelno ir racionalaus pardavimo rinkų diversifikavimo tikslų.
Pranoko lūkesčius
Likus porai metų iki Lietuvos įstojimo į ES, buvo atliktas ekonometrinis tyrimas, kuriuo mėginta apskaičiuoti, kiek narystė ES ir jos finansinė parama paspartins šalies BVP plėtrą. Tyrimo autoriai tuomet pateikė išvadą, kad praėjusios finansinės perspektyvos laikotarpiu Lietuvos BVP turėjo augti maždaug 1,1–1,5 proc. punkto sparčiau nei būtų augęs Lietuvai neįstojus į ES.
Dabar, pastarajai finansinei perspektyvai pasibaigus, galima drąsiai tvirtinti, kad realūs makroekonomikos rodikliai pranoko mokslininkų lūkesčius. BVP plėtrą dar iki krizės spartino ne tik šalies integracija į bendrąją ES rinką, gaunama ES finansinė parama, bet ir darbo rinkos bei nekilnojamojo turto sektoriaus burbulai, kurie taip pat buvo Lietuvos narystės ES padarinys.
G. Nausėda yra įsitikinęs, kad jeigu nebūtume priklausę ES, BVP nuosmukis 2009 metais būtų buvęs daug didesnis, o atsigauti būtų sekęsi kur kas sunkiau, nes Lietuvos įmonės sėkmingai įsikibo į bendrosios ES rinkos teikiamas galimybes.
„Savotiška finansine pagalve mūsų šaliai tapo ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų srautas“, – įsitikinęs ekonomistas. Galiausiai vidaus rinkos garmėjimą žemyn pristabdė emigravusių tautiečių piniginės perlaidos į gimtinę.
„Legalaus darbo ES šalyse galimybė ir su tuo susijusi masinė emigracija, kad ir kaip prieštaringai vertinama, buvo savotiškas ventilis, nuleidęs tuo metu smarkiai karščiavusios vietos darbo rinkos garą“, – teigė G. Nausėda.
FAKTAI: ES plėtra
„Eurostat“ duomenimis, per dešimt metų Slovakijos BVP šoktelėjo nuo 57 iki 76 proc. bendrojo ES vidurkio
Taip pat vienas sparčiausių šuolių priklauso Latvijai – nuo 47 iki 64 proc. ES vidurkio
Lenkijos – nuo 51 iki 76 proc. ES vidurkio
Estijos – nuo 58 iki 71 proc. ES vidurkio
Tik Slovėnija neaplenkė ES vidurkio augimo. 2004 metais šios šalies BVP vienam gyventojui sudarė 87 proc. Europos vidurkio, o 2012-aisiais – 84 proc.
