Lietuvos verslas

 Inga Smalskienė Išsivysčiusiose užsienio šalyse jau nemažai metų veikianti farmacinės rūpybos sistema nuo 2015-ųjų turėtų būti diegiama ir Lietuvoje. Farmacinė rūpyba bus nauja aukštesnės kokybės vaistininko paslauga, kurios esmė – glaudus vaistininko, gydytojo ir paciento bendradarbiavimas sprendžiant su medikamentų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Ypač naudinga pagyvenusiems žmonėms Lietuviams įprasta atėjus į bankus atsispausdinti taloną ir laukti savo eilės.

Partijoms ir politinėms kampanijoms aukojantis verslas atsigriebia per viešuosius pirkimus - kai kuriais metais beveik pusės visų viešųjų pirkimų vertės užsakymų gaudavo būtent partijų rėmėjai. „Lietuvos žinios“ trečiadienį rašo, kad 2004-2011 metais politines kampanijas maždaug 7 mln. eurų parėmusios šalies įmonės laimėjo beveik pusę per tuos metus vykusių didesnių viešųjų pirkimų, kurių bendra vertė siekė beveik 6 mlrd. eurų.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) už 2014 m. deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir pasėlius praėjusiais metais pareiškėjams išmokėjo daugiau kaip 253 mln. Eur. Išmokų mokėjimas bus tęsiamas jau netrukus. 2014 m. išmokėta suma yra 5,8 mln. Eur didesnė, lyginant su analogiškomis išmokomis 2013 m. Be to, 2014 m. buvo išmokėta apie 6,6 mln. Eur išmokų už pieną pagal specialiąją schemą.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Neringos savivaldybė inicijuoja derybas Nidos uoste stovinčiam privatizuotam pastatui išpirkti. Jame įrengus pasienio kontrolės postą ir muitinę, esą būtų panaikintos paskutinės kliūtys laisvam vandens turizmui Kuršių mariose tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities.

Žinių radijas Valstybinė darbo inspekcija kasmet gauna šimtus pranešimų apie nelaimingus atsitikimus darbo vietoje. Kai kurios nelaimės baigiasi ir žmonių mirtimi. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Arūnas Lupeika „Žinių radijui“ sakė, kad nelaimingų atsitikimų darbe nemažėja. „Praėjusiais metais buvo beveik 60 žmonių, kurių šeimos nesulaukė savo maitintojo, savo brangių žmonių. Yra per 100 sunkiai susižalojusių, kurie nebegali grįžti į savo darbo vietą.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt 2014 m. prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje sumažėjo 0,3 proc., teigia Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva. Pasak specialistės, didžiausią įtaką tam turėjo prekių kainų sumažėjimas 1,1 proc. Tačiau paslaugų kainos, Statistikos departamento atstovės teigimu, padidėjo 2,4 proc. Energetinių prekių – gamtinių dujų, elektros, degalų – kainos, anot N. Alejevos, nesikeitė arba mažėjo. „Gamtinės dujos atpigo 25 proc.

 Vilniuje tarnybos patikrino šaligatvių priežiūrą mieste ir nustatė per 350 pažeidimų – už netinkamai vykdomus darbus rangovams gresia įspėjimai, baudos. Tokius patikrinimus darbus prižiūrinčios tarnybos atlieka kiekvieną mėnesį. Esant itin nepalankioms oro sąlygoms, pėsčiųjų zonų priežiūra yra sudėtinga, nes reikia nuvalyti ir pabarstyti beveik 4 milijonus kv. m siekiantį plotą.

 Pavasarį kiekviena Europos Sąjungos (ES) šalis, taip pat ir Lietuva, turės galimybę pati nuspręsti, ar auginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). Europarlamentarai antradienį patvirtino šį Europos Komisijos pasiūlymą, kuriam buvo pritarta Europos Parlamento derybose su ES Taryba.

Žinių radijas Statistikos departamentas, stebinti 100 pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų kainas, nustatė, kad per pirmąją savaitę, įsivedus eurą, labiausiai brango vynuogės, svogūnai, moteriškos pėdkelnės ir tualetinis popierius.   Prekių brangimui sausio pradžioje didžiausią įtaką esą turėjo tai, kad baigėsi gruodį taikytos nuolaidos. Statistikos departamentas taip pat pastebi, kad gruodį sustojęs paslaugų brangimas sausio pradžioje vėl atsinaujino.

Dalis Lietuvos darbdavių yra pasiryžę ugdyti savo darbuotojus ir išmokyti darbui reikalingų kompetencijų, jei tik šie mokės dvi ir daugiau užsienio kalbų. Pasak vienos didžiausių globalių kompanijų Lietuvoje „Western Union Processing Lithuania“ personalo direktorės Živilės Valeišienės, labiausiai vertinami darbuotojai, mokantys anglų ir dar vieną užsienio kalbą, kaip pavyzdžiui, vokiečių, ispanų, prancūzų, italų, portugalų.

Ieva LIORANČAITĖ 1959 m. statytas Vytauto g. 77 daugiabutis laukia renovacijos darbų pradžios. Autorės nuotrauka Miesto veidas keičiasi neatpažįstamai. Seni, aptriušę daugiabučiai, ilgai badę akis, pamažu virsta moderniais, tvarkingais pastatais. Savo eilės atgimti naujomis spalvomis laukia penki senos statybos namai pačiame miesto centre. Jų renovacijos konkursai jau paskelbti.

 Po sekmadienį siautusio uragano pirmadienio vakarą be elektros dar buvo likę apie 3,5 tūkst. vartotojų. Bendrovės „Lesto“ duomenimis, 18 val. dėl smarkaus vėjo sukeltų padarinių elektros neturėjo maždaug 2 tūkst. vartotojų Klaipėdos regione, 810 - Kauno regione, 420 – Vilniaus regione. Kituose regionuose elektros neturinčių vartotojų skaičius buvo mažiau nei 100. Gedimus šalina 120 operatyvinių komandų.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Maisto kainos Lietuvoje yra ne didesnės, o netgi mažesnės negu kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, tvirtina „Danske bank“ analitikas Baltijos šalims Rokas Grajauskas. Jo teigimu, nors visame pasaulyje maisto produktų kainos mažėja, Lietuvoje tai nejaučiama dėl kitų priežasčių, o žmonės klaidingą įspūdį dažnai susidaro vertindami vos kelis produktus.

Dauguma Lietuvos gyventojų (69 proc.) nesutiktų patys daugiau mokėti už prekes iš besivystančių šalių, kad paremtų jose gyvenančius žmones, ir tik kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) mano, kad gali asmeniškai prisidėti įveikiant skurdą tokiose šalyse. Tai rodo 2014 metų rugsėjį atlikta Eurobarometro apklausa, kurioje dalyvavo daugiau kaip 28 tūkst. Europos Sąjungos (ES) gyventojų, iš jų 1002 – iš Lietuvos.

Pirmadienio pavakarę vakarų ir pietvakarių Lietuvoje eismo sąlygas sunkina šlapdriba pereinanti į lietų. Pagrindinių kelių dangos čia šlapios, kai kur padengtos plonu sniego sluoksniu, barstomas magistralinis kelias Vilnius – Kaunas – Klaipėda. Kaip informuoja Automobilių kelių direkcija, likusioje šalies teritorijoje magistralinių kelių dangos daugiausia šlapios, krašto ir didesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių dangos šlapios, vietomis provėžotos.

Žinių radijas   Didžiausia gyventojų baimė įsivedus eurą buvo susijusi su kainomis. Vieni pastebi, kad brango kefyras, kiti, kad grožio salonų paslaugos, tačiau itin daug klausytojų pastebėjo, jog ženkliai pabrango loterijos bilietai.   „Vikingų loto“ kainavo 3 litus, įvedus eurą loterijos bilieto kaina yra 1 euras, tai yra 3,45 lito. „Teleloto“ brango ne taip žymiai – nuo 2 litų iki 2,07 lito, kitaip tariant iki 60 euro centų.

Žinių radijas   Didžiausias iššūkis viešųjų ryšių agentūroms šiais laikais – būti pastebėtoms. Tai Žinių radijui sakė žurnalistas Aurelijus Katkevičius. Jis taip pat pasiūlė, ką tokiu atveju įmonės turi daryti.   „Į savo pašto dėžutę kasdien gaunu 60–70, iki 100 pranešimų spaudai pačiomis įvairiausiomis temomis, ir tai dažniausiai yra žudanti nuobodybė. Kartais tai man praverčia, nes aš pasiimu jų parodyti studentams, kaip daryti nereikia.

Sausio 12 d. Didžiausios aplinkos tvarkymo įmonės Lietuvoje „Ecoservice“, kuri praėjusių metų liepą pirmoji Baltijos šalyse pristatė atsakingo atliekų valdymo programėlę „Eco App“, teigimu, per mėnesį šios programėlės paslaugomis vidutiniškai pradeda naudotis daugiau nei penki šimtai vartotojų. Tai bendrovės klientai arba sutarties dar neturintys vartotojai.

 Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Savaitgalį siautėjusi audra Feliksas stipriai nuniokojo pajūrio kopas ir paplūdimius. Nuostoliai skaičiuojami, tačiau jau aišku, kad jie sieks ne vieną dešimtį tūkstančių eurų. Bene labiausiai nukentėjo Klaipėdos paplūdimiai. Melnragėje aplaužyta gelbėjimo stotis, Smiltynėje iš kelių paplūdimio kavinių belikusios tik krūvos lentgalių.

Santariškėse atidarytas naujas vaikų lopšelis-darželis. Tai – antrasis darželis Vilniuje, suplanuotas bei pastatytas jau nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu ir svarbi dalis Vilniaus miesto savivaldybės programoje, kuri numato užtikrinti visiems vaikams galimybę lankyti darželį.   Per paskutinius ketverius metus Vilniaus miesto savivaldybė mieste sukūrė 3400 naujų vietų vaikams darželiuose. Nors tai 15 proc.

 Savaitgalį pajūryje siautusi audra Palangoje pridarė maždaug 30 tūkst. eurų nuostolių, centrinis paplūdimys sumažėjo beveik perpus, apgadinta ir Kuršių nerija. Kaip BNS pirmadienį sakė bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstatintas Skierus, audra sulaužė arba užpustė laiptus, sulaužė medinius takus, išplovė smėlį iš paplūdimio. „Pasiskaičiavome, kad bus apie 30 tūkst. eurų: takai sugadinti nepataisomai, laiptai, kopos paplautos.

Pirmadienį tolstantis ciklonas dar kai kur pabarstys sniego, bus truputį pašalę ir slidu, tačiau antroje dienos pusėje orai staigiai keisis, per Lietuvą sparčiai slinks sniegas, šlapdriba ir juos keičiantis lietus. Taip LRT Radijui sakė sinoptikė Alva Nagelytė. Anot jos, vėjas pasisuks iš pietvakarių ir vėl ims stiprėti, vietomis pasiekdamas 15–19 m/s gūsius. Temperatūra staigiai kils, kai kur sieks iki 3 laipsnių šilumos, pajūryje bus 5 laipsniai šilumos.

 Vaida Pilibaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Šiemet Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis privalo parengti planą, kaip tvarkys radioaktyviąsias atliekas. Ignalinos atominės elektrinės atliekos dabar saugomos jėgainės teritorijoje. Dauguma jų išliks pavojingos maždaug 300 metų, o panaudotas branduolinis kuras – net iki milijono metų.

 Po pasirinkto įrangos gamintojo bankroto naują tiekėją radęs kooperatyvas „Pienas LT“ keičia pieno perdirbimo gamyklos veiklos pradžios terminus ir ieško papildomų lėšų pabrangusiam projektui įgyvendinti. „Verslo žinios“ rašo, kad nuspręsta projektą suskirstyti į du etapus, kad būtų spėta pasinaudoti skirta europine parama, tačiau dėl to gamykla ir pabrangs.

 Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį protarpiais pasnigs arba kris šlapdriba. Išliks vėjuota, vėjo gūsiai vietomis sieks iki 24 metrų per sekundę. Dėl stipraus vėjo kai kur kils trumpos pūgos, vietomis formuosis plikledis. Žemiausia oro temperatūra - nuo 0 iki 3 laipsnių šalčio. Dėl plikledžio ir snygio sekmadienio vakarą sudėtingiausios eismo sąlygos šiaurinėje šalies dalyje, čia barstomi ir vietomis valomi magistralinių, krašto ir didesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai.

Didžiojoje šalies teritorijoje, išskyrus Utenos, Alytaus ir Klaipėdos apskritis, sninga, protarpiais krenta šlapdriba arba lyja. Rytų ir Šiaurės Lietuvoje bei Telšių apskrityje magistraliniai keliai šlapi, krašto ir didesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai daugiausia šlapi, vietomis provėžos. Ignalinos ir Švenčionių rajonuose valomi bei barstomi krašto keliai.

 Sekmadienio naktį kilusi audra šalyje sutrikdė elektros tiekimą - kai kuriuose šalies regionuose 12 val. duomenimis, elektros tiekimas buvo sutrikęs 15 tūkst. elektros vartotojų. „Lesto“ specialistai siekia kuo greičiau pašalinti gedimus, tačiau dėl nerimstančio vėjo gaunama naujų pranešimų apie sutrikimus“, - rašoma bendrovės pranešime. Daugiausia – 13 tūkst. – vartotojų be elektros yra Klaipėdos regione, 2 tūkst. vartotojų elektros neturėjo Kauno regione.

 Klaipėdoje siautėjantis uraganinis vėjas sekmadienį nuvertė du apšvietimo stulpus. Šeštadienį vakare dėl vėjo nuvirtęs medis apgadino automobilį „Mazda 323“. Apie nukentėjusius žmones pranešimų negauta. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente BNS informavo, kad šeštadienį buvo gauta 11 pranešimų dėl nuvirtusių medžių visoje Lietuvoje - Kaune, Klaipėdoje ir kitur. Tuo metu sekmadienį vien nuo 6 iki 8 val. gauta 13 pranešimų apie per stiprų vėją nuvirtusius medžius.

 Giedrė Čiužaitė, Saulius Liauksminas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Ekologiškai gyventume jei žmonės suprastų, kiek daug nereikalingų daiktų jie perka ar naudoja. Tai taikoma ir pastatams, kuriuos vertėtų ne statyti, o paprasčiausiai rekonstruoti. Taip mano Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas architektas Rolandas Palekas, kuriam premija paskirta už miesto ir gamtos darną architektūroje. Anot jo, net ir nestatant naujų namų, architektai neliktų be darbo.

Kauno, Vilniaus ir Telšių apskrityse lyja, likusioje šalies dalyje – šlapdriba, tik pajūryje be žymesnių kritulių, čia pučia stiprus vėjas. Kelmės rajone sekmadienį valomi ir barstomi magistralinio kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Karaliaučius slidūs ruožai. Rytų Lietuvoje valomi ir barstomi didesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai.

 Sekmadienio naktį kilusi audra sutrikdė elektros tiekimą kai kuriuose šalies regionuose. Sekmadienio 8 val. duomenimis, elektros tiekimas buvo sutrikęs 10 tūkst. elektros vartotojų. Daugiausia – 8 tūkst. - vartotojų be elektros buvo Klaipėdos regione, 2 tūkst. vartotojų elektros neturėjo Kauno regione. „Gedimus daugiausia lėmė smarkaus vėjo padariniai - nutrauktos oro linijos, ant jų virtę medžiai ar šakos“, - rašoma bendrovės „Lesto“ pranešime.

 Per sekmadienio naktį siautėjusį uraganinį vėją incidentų Klaipėdos uoste neužfiksuota, tačiau dėl saugumo ribojama laivyba. Nuo šeštadienio vakaro darbą nutraukė Senoji Smiltynės perkėla, pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene Dovilė Ringis. Didžiausias vėjo greitis uoste užfiksuotas sekmadienį 5 val ryte - uraganas buvo pasiekęs 34,8 metrų per sekundę greitį. Į Vokietiją ir į Švediją neišplaukė didieji jūriniai keltai.

Bendras nedarbo lygis pastaruosius metus visoje Lietuvoje sparčiai mažėjo. Dabar gana dažnai ne darbdavys renkasi darbuotojus, o šie jį, tačiau kai kurie darbuotojai priversti kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos dėl nesumokėto atlyginimo ar jo dalies.  Paliko be atlyginimo Panevėžietis Rimantas Stankus, statybos įmonėje išdirbęs beveik du mėnesius, gavo kiek mažiau nei minimalią algą.

Jolita Žurauskienė Prieš keletą metų nederlingų žemių šeimininkai buvo skatinami auginti energetinius augalus ir pasinaudoti Europos Sąjungos parama. Tačiau vieniems ūkininkams ši veikla nepasiteisino, kitiems – neša pelną.

 Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Alytuje pradėjo veikti kol kas vienintelė Lietuvoje komunalinių atliekų mechaninio rūšiavimo stotis, po trijų mėnesių turėtų startuoti ir jų apdorojimo linija. Bet, nors tai ir pagerins šiukšlių tvarkymą regione, problemų nemažėja. Degios atliekos toliau lieka sąvartyne. Šios Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro modernios mechaninio rūšiavimo stoties pajėgumai – 25 tonos per valandą.

 Nijolė Petrošiūtė Štai ir į Lietuvą atėjo euras, vienų lauktas, kitų įtariai, trečių gal net priešiškai pasitinkamas... Bet atėjo. Tapome 19-ąja euro zonos valstybe. O ko būtų vertos sutiktuvės, jų šurmulys, jei jų nelydėtų linksmesni ar liūdnesni nutikimai? Pašto apgultis Pirmoji vieta, kurioje suprantu, kad įvyko kažkas svarbaus, buvo paštas. Gavau pranešimą apie man atėjusį siuntinuką, bet pašte eilė – kaip Chruščiovo laikais prie duonos.

  Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Elektrėnų rajono, Beižionių kaimo gyventojai jau trečią savaitę neturi vandens. Dėl gręžinyje įvykusios didelės avarijos mokykloje nevyksta pamokos, o į globos namus negali sugrįžti per šventes pas giminaičius viešėję auklėtiniai. Didžiąsias metų šventes beižioniškiai pasitiko be įprastų patogumų. Gruodžio 23-ąją atsukę čiaupus nesulaukė vandens.

 Giedrė Baltrušytė, Jovita Sukackaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Euro įvedimo įstatyme numatyta, kad perėjimo prie euro laikotarpiu nuo sausio pirmos iki 15 dienos atsiskaityti už prekes ir paslaugas Lietuvoje galima ir litais ir eurais, o grąža, išskyrus numatytas išimtis, turi būti atiduodama tik eurais. Pirmosiomis 2015 metų dienomis pasitaikė pirkėjus papiktinusių atvejų, kai didieji prekybos centrai grąžą klientams duodavo ne tik eurais, bet ir litais.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, vakarinėje šalies dalyje kai kurie vietinės reikšmės keliai yra apsemti poplūdžio vandens. Penktadienį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą į vakarinį šalies regioną išsiuntė pranešimą į mobiliuosius telefonus apie gresiantį pavojų. Jame rašoma, kad Šilutės rajone dėl žiemos poplūdžio dalyje apsemtų vietinės reikšmės kelių automobilių eismas yra draudžiamas arba ribojamas.

 Nuo vasario Lietuvos ambasadoje Maskvoje pradėsiantis dirbti muitinės atašė Rymantas Budgenas mano, kad svarbu užmegzti tiesioginius ryšius su Rusijos muitinės darbuotojais. Pasak jo, kilus krizėms tai padėtų greičiau spręsti problemas. „Pagrindinis uždavinys - padėti įgyvendinti muitinės politiką Rusijos federacijoje ir viską, kas susiję su tuo.

Vilniuje 5 valandą ryto pradėjus stipriai snigti gatves planuojama sutvarkyti antroje dienos pusės. Visgi kelininkai prašo vairuotojus būti atidiems, laikytis Kelių eismo taisyklių, neviršyti greičio.   Vilniuje keliai prižiūrimi visą parą. Tarnybos jau 3 valandą buvo sutvarkiusios gatves, tačiau 5 valandą pradėjus stipriai snigti, darbus teko pradėti iš naujo. Šiuo metu gatvės jau barstomos trečią kartą – prieš tai buvo pabarstytos 6 ir 8 valandą.

Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo procedūrą ir, gavusi policijos pritarimą, teiks Tarybai sprendimą dėl prekybos alkoholiu laiko apribojimo bare Vingrių g. 17.   „Visi kartu turime stengtis, kad Vilniuje nebūtų agresijos, kuri yra nepateisinama. Fizinė jėga yra ne argumentas, bet silpnumas.

Grynųjų eurų Lietuvos rinkoje šiuo metu cirkuliuoja daugiau nei litų, teigia Lietuvos banko vadovas. Vitas Vasiliauskas sako, jog siekiama, kad grynųjų kiekis apyvartoje mažėtų. „Apyvarta eurais viršijo apyvartą litais. Iš viso šiai dienai daugiau nei 2,5 mlrd. eurų (grynųjų pinigų - BNS) - daugiau nei 50,4 proc. yra eurai apyvartoje ir šiek tiek daugiau nei 49 proc.

 Penktadienio rytą didžiojoje šalies dalyje dėl naktį buvusio ir ryte tebesitęsiančio stipraus snygio sudėtingos eismo sąlygos, keliai padengti sniego sluoksniu, kai kur dėl dėl pustymo susidarę sniego liežuviai. Visoje šalies teritorijoje valomi bei barstomi magistraliniai, krašto ir didesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija. Pajūryje valstybinės reikšmės keliai šlapi dėl lietaus.

Rusijai paskelbus embargą, šalies verslininkai kalbėjo, kad Baltarusija pasirengusi priimti Lietuvos maisto produktus ir net galės tapti savotišku tramplinu, leidžiančiu neprarasti Rusijos rinkos. Tačiau šiandien dalis Lietuvos įmonių suka galvą, kaip atgauti pinigus už išvežtas prekes, rašo „Verslo žinios“. „Baltarusija buvo niša ir galimybė rasti laikiną alternatyvą Rusijai. Tuo labiau kad įvairūs tarpininkai siūlė reeksportuoti mūsų gaminius į Rusiją.

 Daiva Trečiokaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Šiomis dienomis Alpių gilumoje filmuojamos 24-o filmo apie agentą Džeimsą Bondą scenos austrams gali atnešti triženklę milijoninę sumą. Jei rudenį pasirodysiančiame naujame filme austrų kalnų ir ežero vietovės bus lengvai atpažįstamos, tiek kainuos vaizdingų vietovių reklama. Savaitę truksianti Holivudo aktoriaus Danielio Craigo ir filmavimo komandos viešnagė Austrijoje paliks apie 6 mln.

Dėl euro įvedimo atnaujinama valstybinių įstaigų įranga nesukėlė didelių nesklandumų smulkiesiems verslininkams. Daugelis jų verslo liudijimus išsiėmė dar prieš Naujuosius. Paprastai smulkiųjų verslininkų antplūdžio metų pradžioje sulaukianti Mokesčių inspekcija šiemet dirba ramiai. Iki vidurdienio Klaipėdos skyriuje verslo liudijimus išsiėmė vos per 30 žmonių. Tačiau kai kuriems į Mokesčių inspekciją užsukusiems po gruodžio 31-osios vidurdienio teko nusivilti.

Užsienio investicijas skatinančiai agentūrai „Investuok Lietuvoje“ vadovaus Mantas Katinas - buvęs telekomunikacijų bendrovės „Teo LT“ skaitmeninio verslo plėtros vadovas. Jis ketvirtadienį laimėjo Ūkio ministerijos rengtą agentūros vadovo konkursą, BNS pranešė ūkio ministro patarėja Vaiva Gogelienė. Anot jos, konkurse dalyvavo 9 pretendentai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad uždrausta tiekti į rinką 6,35 t nesaugių šaldytų mėlynių (vaccinum corymbosum), įvežtų iš Baltarusijos (gamintojas „Pinsk Koopprom Raipo“, Baltarusija). Nesaugių mėlynių siunta išaiškinta Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriams vykdant importuojamų iš trečiųjų šalių maisto produktų kontrolę.