Lietuvos verslas

Žemės ūkio ministrė, susitikusi su perdirbėjais ir žemdirbiais, aptarė laikinąjį įstatymą, kuris turėtų padėti sureguliuoti santykius tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų, nustatant pieno supirkimo kainų proporcijas ir kitus sutartinius aspektus. „Dabartinė situacija nėra gera, todėl ir norėtume padėti sureguliuoti santykius tarp gamintojų ir perdirbėjų, nepažeidžiant teisės aktų, kad jie būtų sąžiningi ir grįsti abipusiu pasitikėjimu“, – kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Žinių radijas Pirmą kartą per penkerius metus užfiksuota metinė defliacija euro zonoje. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijui teigė, nors defliacija euro zonoje pristatoma kaip bloga naujiena, tačiau tai nėra labai blogas reiškinys, žvelgiant iš vartotojo pusės. „Tai yra susiję su kainų mažėjimu ir gyventojų perkamoji galia didėja. Už tas pačias pajamas, gyventojai gali nusipirkti daugiau prekių“,- sakė N.Mačiulis.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba skelbia, kad Lietuvoje užfiksuota mažiau pažeidimų, susijusių su euro įvedimo įstatymu, nei Latvijoje ir Estijoje per tą patį laikotarpį. Tarnybos vadovas Feliksas Petrauskas sako, kad euro įvedimas šalyje vyksta sklandžiai. Tačiau galutinius rezultatus bus galima palyginti šių metų vasarą, kai baigsis Lietuvos perėjimo prie euro procesas.

Euro įvedimą Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d. palankiai ir labiau palankiai gruodį vertino beveik du trečdaliai – 60 proc. apklaustųjų, rodo gruodį, prieš pat euro įvedimą, atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa. Per mėnesį, nuo lapkričio iki gruodžio, palankiai eurą vertinančių gyventojų dalis išaugo 7 procentiniais punktais. Didžiausias palankumas euro įvedimui (71 proc.

 Tik kas penktas dirbantysis teigia, kad juos pasamdęs darbdavys įvykdė pažadus, duotus prieš darbuotojui įsidarbinant. Dažniausiai Lietuvoje darbdaviai pažada ir pamiršta apie didesnį atlyginimą ar priedus. Tokias įžvalgas skelbia specialistų portalas cvmarket.lt.

Žemės ūkio ministerija ketina įstatymu sureguliuoti pieno supirkimo kainas. Ministrė Virginija Baltraitienė sako, kad po Rusijos paskelbto embargo padėtis šalies žemės ūkyje vis dar yra sudėtinga, todėl norima parengti laikinąjį įstatymą ir sureguliuoti pieno supirkimo kainas.

Žinių radijas Euras nepakeitė nekilnojamojo turto Lietuvoje kainų, „Žinių radijui“ sakė nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-Haus“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras. Pasak jo, esminių įvykių, pakeisiančių nekilnojamojo turto rinką 2015-aisiais, nėra. „Žinoma, vienas pagrindinių įvykių – kainas skaičiuojame eurais. Mūsų duomenis, kainos išliko nepakitusios, perskaičiavus jas į eurus. Esminių pokyčių, neskaitant nedidelio kainų augimo 3-5 proc.

Sausio 7 d. Viena didžiausių aplinkos tvarkymo įmonių Lietuvoje „Ecoservice“ antradienį mašinų parką papildė dar trim moderniomis „Scania“ šiukšliavežėmis. Jose įmontuoti inovatyvūs bunkeriai su pertvaromis, leidžiantys vienu metu surinkti trijų rūšių išrūšiuotas atliekas: buitines ir antriniam perdirbimui skirtas stiklo, popieriaus, plastiko atliekas. Ši investicija į šiukšliavežių parko atnaujinimą bendrovei kainavo beveik 0,5 mln. eurų.

Prekybos tinklai, kurie grąžą atiduodavo ne eurais, o litais, baudžiami nebus, sako Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTAT). Kaip LRT Radijui teigia VTAT direktorius Feliksas Petrauskas, pažeidimai prekybos centruose buvo padaryti dėl objektyvių priežasčių. „Ne visuomet laiku būdavo suteikiamos inkasacinės paslaugos, nes žmonių srautas buvo gana didelis. Antras dalykas – didelė apyvarta. Lyginant su praėjusiais ir užpraeitais naujais metais, apyvarta padidėjo iki 30–40 proc.

„Swedbank“ išmanioji programėlė pasipildė galimybe pervesti pinigų negaištant laiko prisijungimo kodų įvedimui. Naudojantis naująja paslauga sumas iki 15 eurų (51 litų) galima greičiau pervesti tarp savo sąskaitų bei žmonėms, kurių sąskaitų numeriai yra išsaugoti. Šią galimybę naudotojai turėtų ypač pamėgti kaip alternatyvą gryniesiems kasdienėse situacijose, kuomet nedidelę sumą pinigų reikia greitai perduoti pažįstamam žmogui.

Metų pradžioje Ignalinos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) konstatavo, kad afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys „Idavang” Rupinskų padalinyje likviduotas, tačiau, kiaulių kainai nukritus į rekordines žemumas, Ignalinos rajone esančio komplekso veiklos atnaujinimą lems ekonominės sąlygos. „Kiaulių ir paršelių kainos per pusę metų nukrito rekordiškai. Paršelių – susitraukė perpus, kiaulių – trečdaliu.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Įmonės Lietuvoje bankrutuoja skausmingai ir lėtai, nes savininkai delsia pripažinti liūdną realybę, gelbėdami savo interesus, susikuria papildomų problemų ir konfliktų su kreditoriais bei klientais. Taip LRT.lt sako bankroto administratorius Paulius Pacauskas. „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, Lietuvos bendrovėms sektųsi geriau, jei jos remtųsi anglosaksų sistema ir prioritetą teiktų įmonių susijungimams, o ne bankrotams.

 Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Turgus, kaip apsipirkimo vieta, praranda savo svarbą, žmonės vis dažniau užsuka į prekybos centrus, čia jie perka ne tik kasdienes prekes, bet ir apsiperka šventėms. Turgaus prekybininkai pripažįsta užleidžiantys pozicijas didiesiems, kuriuose, pasak smulkiųjų, nesibaigiančios akcijos.

Aušrinė Šėmienė Nors mus ilgai džiugino šiltas ruduo, Naujuosius pasitikome su šalčiu ir sniego pusnimis: ne tik kelininkai, bet ir medikai pajuto, kad atėjo žiema. Būna dienų, kai sostinėje skubią pagalbą teikiančios ligoninės koridoriais net praeiti neįmanona dėl juos užplūdusios minios laukiančiųjų pagalbos. Auksinė valanda Prieš Naujuosius kelininkai nepaliaujamai kalbėjo, kad oras prastas, keliai slidūs ir sunkiai išvažiuojmi, būkite atsargūs. Tačiau eismo nelaimių neišvengta.

Žinių radijas  Seimo nariui Kęstučiui Masiuliui kreipusis į ūkio ministrą Evaldą Gustą, prašant ištirti, kodėl maisto produktų kainos Lietuvos parduotuvėse yra aukštesnės nei Vokietijoje bei Baltarusijoje, ekonomistų nuomonės dėl tokio parlamentaro veiksmo išsiskyrė. Ekonomistas, Vilniaus universiteto dėstytojas Romas Lazutka nurodė, kad rinkų veikimo principus reikia aiškintis nuolat, o ekonomistė Rūta Vainienė nurodė, kad tokie pastebėjimai dėl kainų nėra naujiena.

2015 m. sausio 1 d. Lietuvai įsivedus eurą, perėjimas prie naujosios valiutos vyksta sklandžiai. Atsiskaityti litais galima 15 dienų. Sausio 3 d. grąžą eurais gavo 89 % pirkėjų. Nei bankuose, nei mažmeninės prekybos sektoriuje didelių problemų nepastebėta.   Europos Komisijos apklausos „Flash Eurobarometer 409“, atliktos 2014 m. gruodžio 29–30 d., duomenimis, didelė dalis Lietuvos gyventojų grynųjų eurų turėjo dar prieš euro įvedimą: 44 % turėjo euro banknotų, 46 % - euro monetų.

Druskininkuose šventiniu laikotarpiu buvo jaučiamas gausesnis turistų srautas – tai rodo duomenys, gauti iš Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro. Pasak Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojo Lino Urmanavičiaus, šventinį laikotarpį praleisti Druskininkuose pasirinko ir Lietuvos, ir užsienio turistai. „Pastebėjome, kad padaugėjo turistų iš Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos. Į kurortą atvyko ir daugiau poilsiautojų iš Lietuvos.

Kaimyninių šalių patirtis paskatino atsakingiau ruoštis euro įvedimui. Didžiausio biuro prekių tinklo Baltijos šalyse „Officeday“ duomenimis, pinigų tikrinimo priemonių pardavimai siekia neregėtas aukštumas. Įrangą iš parduotuvių lentynų šluoja ne tik įmonės, bet ir atsargūs pirkėjai. „Verslas euro įvedimui ruošėsi labai atsakingai. Pinigų tikrinimo aparatų pardavimai metų pabaigoje išaugo 40 kartų lyginant su visų metų vidurkiu.

Kauno Laisvės alėjos rekonstrukcija gali kiek vėluoti - vienas konkurso dalyvių pateikė savivaldybei pretenziją, kuria, anot pastarosios atstovo, siekiama vilkinti konkursą.

Atsižvelgusi į Konkurencijos tarybos sprendimą, Vilniaus valdžios kontroliuojama taksi įmonė „Vilnius veža“ ateityje ketina atsisakyti šių paslaugų ir teikti tik dispečerių paslaugas. Įmonės vadovo teigimu, savo noru pasitraukę ir atleidžiami vairuotojai toliau teiks taksi paslaugas, susibūrę į asociaciją. „Tie struktūriniai pertvarkymai yra dėl to, kad, nors ir apskundė teismui, bet esam priversti reaguoti į Konkurencijos tarybos sprendimą, kad „Vilnius veža“ negali teikti taksi paslaugų.

Euro kurso nuosmukio JAV dolerio atžvilgiu nauda Lietuvos verslininkams yra tik teorinė, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos Užsienio ryšių departamento direktorius Aleksandras Izgorodinas. „Teoriškai kalbant, krintantis euro kursas Lietuvos įmonėms naudingas. Mes esame eksportuotojai, o eksportas pingant eurui didina mūsų konkurencingumą rinkose už Europos Sąjungos (ES) ribų“, – „Verslo žinioms“ sakė A. Izgorodinas.

Pirmąjį šių metų savaitgalį Klaipėdoje oro sąlygos buvo itin ekstremalios, tačiau tai nesukėlė problemų vietos kelininkams. Pasak bendrovės „Specialus autotransportas“ vadovo Laimono Žemaičio, šiomis dienomis dirbama pagal planą – keliai nupilti druska, todėl asfaltas yra drėgnas ir neslidus. „Tiek praėjusį savaitgalį, tiek visą sezoną tvarkytis sekasi itin sklandžiai – jokių nusiskundimų iš gyventojų ar neigiamų komentarų negavome, o tai byloja apie aukštą darbo kokybę.

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ 2014 metais pervežė daugiau nei 132 tūkst. keleivių, per visą veiklos laikotarpį – daugiau nei 182 tūkst., o kitais metais planuoja perkopti 200 tūkst. pervežtų keleivių skaičių ir plėsti savo skrydžių geografiją. Į 2014 m. vykusius „Air Lituanica” skrydžius buvo parduota daugiau nei 140 tūkst. bilietų. Vidutinė bilieto kaina į vieną pusę be oro uosto mokesčių yra 84 Eur / 290,04 Lt. Daugiausiai keleivių pervežta Talino kryptimi – 27 tūkst.

Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad buvęs jo patarėjas finansų klausimais Stasys Jakeliūnas pasitraukė ne pats, o buvo paprašytas išeiti. Vyriausybės vadovas atsisakė komentuoti tokio sprendimo priežastis, – anot jo, prabilęs apie nesusikalbėjimus, buvęs jo komandos narys elgiasi negarbingai. „Esu nustebintas tokio pareiškimo ir tokio negarbingo elgesio.

Padaugėjus kalbų apie galimą Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, ką tik į ją įstojusios Lietuvos centrinio banko vadovas tvirtina, kad Graikijos netekimas Lietuvai didelės įtakos neturėtų. „Atvirai pasakius, manau, kad įtaka būtų menka mums kaip Lietuvai, nes mūsų ekonominiai ryšiai su Graikija tikrai nėra išplėtoti“, - antradienį interviu Žinių radijui sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

 Antradienio rytą eismo sąlygas didžiojoje Lietuvos dalyje sunkina plikledis. Kaip įspėja Automobilių kelių direkcija, jis kai kur gali susidaryti ir dieną. 6 val. duomenimis, didžiojoje šalies dalyje eismo sąlygas sunkina susiformavęs plikledis, valstybinės reikšmės kelių dangos padengtos prispausto sniego sluoksniu, provėžotos, slidžios. Tik Tauragės apskrityje valstybinės reikšmės keliai daugiausia sausi.

Vida Tavorienė VL žurnalistė Pusdykiai pieno žaliavą priversti parduoti ūkininkai įsitikinę, kad pieno ūkis nusiris į bedugnę, jei Lietuvoje nebus iš esmės sutramdyti oligopolininkai. Parlamentas Vyriausybei siūlo skubiai gelbėti pieno ūkį, tačiau šalies premjeras kol kas apsiriboja tik moralais perdirbėjams.   Pieno gamintojai, Naujųjų metų išvakarėse susitikę su premjeru ir žemės ūkio ministre, eilinį kartą bandė aiškinti, kad Lietuvos pieno ūkį gali ištikti pats niūriausias scenarijus.

Nijolė Baronienė VL žurnalistė   Medžiotojo sodybos nesupa tvora, tad jei ne ištikimasis dratharų veislės Brudas, kieme, kol nėra šeimininko, tvarką darytų stirnos, bebrai, kiškiai ir kiti miško gyventojai. Grįžo į kaimą Gyvenimą mieste iškeisti į kaimo ramybę A.Petrauskas norėjo seniai, tačiau ilgai nerado vietos, kurioje norėtų įsikurti. Po ilgų paieškų apsistojo Rūkainių seniūnijoje, Pasvirės kaime. Dabar jis tikina gyvenantis taip, kaip nori, kaip seniai svajojo.

Jolita Žurauskienė VL žurnalistė Neįprastai šilti gruodžio orai buvo nepalankūs žieminėms kultūroms. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza sakė, kad augalams kur kas naudingesni žiemiški orai. Prisitaikė prie gamtos Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) pirmininkas Vidas Juodsnukis sakė, kad smulkieji ūkininkai sumažino žieminių rapsų plotus, nes juos rizikinga auginti.

Jolita Žurauskienė VL žurnalistė Lietuvos žemdirbiai ūkininkauja nevienodomis sąlygomis. Todėl naujojo laikotarpio išmokos ir paramos schemos pagal naująjį žemėlapį ypač neramina ūkininkaujančiuosius nederlingose žemėse. Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) pirmininkas Juozas Baublys sakė, kad aktualiais jiems klausimais dažnai tenka diskutuoti su valdžios atstovais.

Nauji metai atėjo kartu su nauja valiuta – euru. Vieni šiems pasikeitimams buvo pasiruošę labiau ir keblumų atsiskaitydami už prekes bei paslauga nepatyrė, kitiems – sekėsi kiek sunkiau. Tačiau ne vienas tautietis pripažino ir tai, kad kainos eurais atrodo „mažesnės“, todėl kyla didesnė pagunda pirkti daugiau. „Labai keblu palikti arbatpinigių padavėjai, nes pasižiūri į tą penkių eurų banknotą ir galvoji: „Ai, pitakas.

Žinių radijas   Vertindamas euro įvedimo procesą ir pirmąsias naujosios valiutos cirkuliavimo apyvartoje dienas, Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas neįžvelgia didesnių nesklandumų, nors „Lietuvos ryto“ ekonomikos žurnalistas Marius Jokūbaitis mano, kad trikdžių buvo, ir nemažai.

Euro zonoje rinkos dalyviai lauks šią savaitę pasirodysiančių infliacijos duomenų – baiminamasi, kad pirmą kartą nuo 2009-ųjų metų kainų pokytis galėjo būti neigiamas. Tuo tarpu didžiausia pasaulio ekonomika JAV šią savaitę skelbs nemažai makroekonominių duomenų. Nuotaikos už Atlanto išlieka geresnės. Kylanti defliacijos grėsmė Defliacija – viena iš galimų grėsmių Europai šiais metais. Antradienį bus paskelbta, kaip gruodžio mėnesį vartojimo kainos per metus kito vieningos valiutos zonoje.

Lietuvai įsivedus eurą ypač laukiami ir su juo susiję teigiami pokyčiai. Įvairūs ekonomistų skaičiavimai žada didėsiančius eksporto mastus į euro zonos šalis ir palankesnę aplinką užsienio investuotojams, pigesnį skolinimąsi Lietuvai ir su tuo susijusias grėsmes – galimai didėsiantį politikų apetitą išlaidauti.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo įpareigoti, kad visi ateityje statomi visuomeninės paskirties ir negyvenami statiniai apsaugotų gyventojus nuo sprogimų karo atveju. VRM siūlo tai padaryti pavedant Aplinkos ministerijai tikslinti statybos srities, teritorijų planavimo teisės aktus bei Lietuvos statybos standartus ir techninius reglamentus.

Ar prasidės naftos gavyba vadinamajame Kaltinėnų plote – Telšių, Šiaulių ir Tauragės apskrityse, priklausys nuo strateginio tokios gavybos galimų pasekmių aplinkai vertinimo. Jį jau pradėjo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT). Nuo gautų išvadų priklausys, ar bus organizuojamas konkursas angliavandenilių ištekliams Kaltinėnų plote naudoti.

Didžiųjų Lietuvos miestų plėtra lemia visos šalies ekonominę ir socialinę pažangą. Tačiau didmiesčiuose kyla ir daugiausiai su užimtumu, tam tikrų grupių atskirtimi ir skurdu susijusių problemų. Joms spręsti bus nukreiptos didelės Vidaus reikalų ministerijos administruojamos 2014-2020 m. Europos Sąjungos investicijos. Ką jos pakeis laikinojoje sostinėje? Aleksotas pasikeis neatpažįstamai „Planuojama sutvarkyti daugiau nei 35 ha dydžio buvusios Aviacijos gamyklos teritoriją.

Vertindamas euro įvedimo procesą ir pirmąsias naujosios valiutos cirkuliavimo apyvartoje dienas Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas neįžvelgia didesnių nesklandumų. Planuojama, kad jau šiomis dienomis apyvartoje eurai išstums grynuosius litus, rašo „Verslo žinios“. „Techninis perėjimas prie bendrosios valiutos vyksta palyginti sklandžiai“, – sekmadienį dienraščiui teigė V.Vasiliauskas.

 Skilandį, pirmą lietuvišką gaminį, kuris prieš penkerius metus įgijo Europos Komisijos (EK) saugomo produkto pavadinimą, Lietuva dabar prašo leisti vadinti „lietuvišku“. Be tokio prašymo skilandis apsaugą prarastų, rašo „Verslo žinios“. 2010 metais pateikę paraišką registruoti skilandį kaip Garantuotą tradicinį gaminį, gamintojai nemanė, kad derėtų suteikti apsaugą ir produkto vardui, o be pavadinimo registruotiems produktams EK apsauga galios iki 2023 metų.

Sausio 1 d. Lietuvos nacionaline valiuta tapo euras. Litai kaip mokėjimo priemonė galutinai nustos galioti 2015 m. sausio 16 d., o išsikeisti grynuosius litus bus galima neribotą laiką. Tam, kad valiutos pasikeitimas nesukeltų nepatogumų, pateikiama dešimt patarimų, kurie gali būti naudingi pirmąsias dvi 2015 metų savaites. Parduotuvėse – su kortelėmis paprasčiau Sausio 1-15 d. atsiskaityti už prekes ir paslaugas galima litais ir eurais.

 Prekybininkams pirmosiomis metų dienomis teko susidurti su didesniu nei tikėtasi atsiskaitymų litais srautu, nes daugelis pirkėjų po švenčių į parduotuves, kaip ir laukta, patraukė ne tiek apsipirkti, kiek išsikeisti santaupų į naują valiutą. Didžiausia įtampa, anot verslo, buvo jaučiama savaitgalį, tačiau eurų pardavėjai teigia nepritrūkę, rašo „Verslo žinios“. „Ko baiminomės, tai ir nutiko: parduotuvės išties tapo keityklomis.

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ 2014 metais pervežė daugiau nei 132 tūkst. keleivių, per visą veiklos laikotarpį – daugiau nei 182 tūkst., o kitais metais planuoja perkopti 200 tūkst. pervežtų keleivių skaičių ir plėsti savo skrydžių geografiją. Į 2014 m. vykusius „Air Lituanica” skrydžius buvo parduota daugiau nei 140 tūkst. bilietų. Vidutinė bilieto kaina į vieną pusę be oro uosto mokesčių yra 84 Eur / 290,04 Lt. Daugiausiai keleivių pervežta Talino kryptimi – 27 tūkst.

Didžiausią Lietuvoje ekologinį ožkų ūkį Širvintų rajone turinti Dalia Andžela Ėmužytė sako, kad ožkininkystė – perspektyvi. Didėja ožkų pieno ir mėsos produktų paklausa ne tik mūsų, bet ir kitose šalyse. Griciūnų kaime pieningos Čekų baltųjų veislės ožkos auginamos jau 18 metų. Didžiausiame Lietuvos ekologiniame ūkyje dabar jų yra beveik 500, daug ožkingų, tad per sausį susilauks gausaus palikuonių būrio.

Jei išmetame vieną ar du gabaliukus maisto, didelės problemos daryti nereikia, bet lietuviai sparčiai artėja prie 95–115 kg – tiek maisto per metus išmeta vienas vakarietis, sako nepriklausomas ekspertas, publicistas Vitalijus Balkus. „Be to, jau esame įpratę išmesti netgi supakuotą maistą. Kruopų ar cukraus tiek neišmetame, bet mūsų maisto pirkimo ir vartojimo įpročiai labai pasikeitė.

Lietuvos pašto skyriuose gyventojai į eurus jau iškeitė apie 40 mln. litų, pranešė Lietuvos pašto Tinklo tarnybos vadovė Inga Dundulienė. Jos duomenimis, penktadienį iš viso surinkta 30 mln. litų, šeštadienį per trejetą darbo valandų - apie 10 mln. litų. „Klientų srautai yra didesni rajoniniuose miestuose, didžiuosiuose miestuose stebimas mažesnis klientų srautas“, - šeštadienį Lietuvos radijui sakė I.Dundulienė.

Tomas Kavaliauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Verslo idėjų konkursas „Verslauk“ per dešimtmetį padėjo sukurti per 70 įvairių verslų ir beveik 200 naujų darbo vietų, o kai kuriuos jaunuolius paskatino sugrįžti po studijų į Lietuvą. Plečiasi ir konkurso geografija, prasidėjęs Vilniuje, pastaruosius kelerius metus projektas vyksta Kaune ir Klaipėdoje. lėkštė.lt, dalinuosi.lt, čiop čiop ar etaksi.

Finansų ministerija teigia, kad atsiskaitant už prekes ir paslaugas grąža, išskyrus kelias išimtis, turi būti atiduodama eurais, ir primena, kad išimtimis verslas gali naudotis tik išskirtiniais atvejais, kurių kiekvieną privalės pagrįsti įrodymais. „Atvejai, kai grąža litais pirkėjams atiduodama didžiuosiuose prekybos centruose, nebus toleruojami.

Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos rajone, netoli Lapių kaimo ant Utrių kalno prieš pat Naujuosius atidaryta nauja slidinėjimo trasa. Ją įrengusios Lapių bendruomenės atstovai sako didelio pelno nesitikintys, tačiau jau brandina idėjas kaip kalną pritaikyti ir vasaros pramogoms. Mėgėjiškų slidinėjimo trasų ant Utrių kalno būta ir prieš tris dešimtmečius, slidinėjimo entuziastai tuomet esą čia važiuodavę gausiai. modernioms trasoms įrengti prireikė trejų metų.

Žinių radijas Lietuvai įsivedant eurą, kone viskas buvo padaryta idealiai, „Žinių radijui“ sakė autorius ir žurnalistas Andrius Užkalnis. Visgi, anot jo, visada yra žmonių, kurie ieško ir randa, kuo pasiskųsti. „Ar gerai gyveni, yra kiekvieno žmogaus galvoje. Yra labai didelė dalis žmonių, kurie tik ir eina per gyvenimą, ieškodami, dėl ko įsižeisti ir dėl ko padejuoti.