Šiandien profesinis mokslas mažiau patrauklus už aukštąjį, tačiau galimybėmis absolventams susirasti gerai apmokamą darbą nenusileidžia. Pameistrystė pakeis profesini ugdymą iš esmės – jaunimui padės įsilieti į darbo rinką, mažins atskirtį tarp darbuotojų pasiūlos ir paklausos, tenkins kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, gerins darbuotojų paruošimo kokybę ir stiprins profesinio lavinimo prestižą.
Darbo rinkos pasiūlos ir paklausos žirklės
2014-tais darbo paieškos portalų duomenimis daugiausia kandidatų sulaukia administravimo, prekybos, teisės, finansų ir vadybos darbo skelbimai. Vidutiniškai toks vienas darbo skelbimas pritraukia 300 kandidatų, tuo tarpu tokios sritys kaip gamyba, inžinerija, IT gauna vos iki 10 gyvenimo aprašymų. Reikia pripažinti, kad mažiau populiarios darbo vietos teikia ne ką prastesnius pasiūlymus būsimiems darbuotojas - atlyginimai nėra mažesni, o neretai ir didesni, nei tose, kurios sulaukia 30 kartų daugiau susidomėjimo. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko, specialistų trūkumas yra pagrindinis Lietuvos pramonės plėtros stabdis. Nauji kvalifikuoti darbuotojai ypač laukiami tekstilės, chemijos, metalo apdirbimo įmonėse. Jose atlyginimai gali siekti net 3 tūkst. ir daugiau eurų.
Mokymosi įstaigos yra toli nuo darbo rinkos
Švietimo ir mokslo ministerija 2014 metų pabaigoje pateikė intriguojančius visuomenės apklausos rezultatus, kurioje buvo analizuojami darbuotojų priėmimo į darbą kriterijai. Visų nuostabai mokinių, studentų ir darbdavių nuomonės kardinaliai skyrėsi. 66 % apklaustų darbdavių teigė, kad aukštojo mokslo diplomas negarantuoja aukštesnių pajamų, o 63 % darbdavių neteikia prioriteto aukštųjų mokyklų absolventams. Tuo tarpu, moksleiviams pažymių ir diplomų reikšmė atrodė kaip vienas iš svarbiausių kriterijų ieškantis darbo. Apklausa patvirtino seniai žinomą faktą mokymosi įstaigos yra toli nuo realios darbo rinkos. Privalu informuoti jog darbdaviai renkasi darbuotojus pagal turimą žinių ir įgūdžių lygį, požiūrį į darbą, turimas vertybes ir patirtį.
Aukštojo mokslo populiarumas kelia problemas moksleiviams rinktis 2014-tais profesinį mokslą pasirinko apie 3 tūkst. abiturientų, aukštasis mokslas 6 kartus sulaukia daugiau susidomėjimo ir stojančiųjų skaičius siekia net 19-ą tūkstančių šalies mastu. Pokalbiuose su tėvais tenka girdėti juos kalbant, kad jų vaikas turintis aukštąjį išsilavinimą, mokantis 2 užsienio kalbas ir gerus akademinius rezultatus negali rasti darbo, todėl renkasi emigraciją arba nekvalifikuotą darbą. Kokios priežastys lemia tai, kad nepaisant visų darbo rinkos teigiamų rodiklių toliau pirmenybę moksleiviai teikia aukštajam mokslui?
Profesinio mokslo nepatrauklumo priežastys
Profesinio mokymosi nepopuliarumą lemia nemažai faktorių. Keli iš jų - visuomenės nuomonė, vėlyvas profesinis orientavimas mokyklose, nepakankama profesinio mokslo kokybė ir žemas verslo įsitraukimas. Mokinių nuostatas apie profesinį ugdymą formuoja tėvų ir mokytojų įsitikinimai, gerų pavyzdžių trūkumas ir nuo sovietinių laikų likę bendri stereotipai apie profesijos darbuotojus. Dėl susiformavusios visuomeninės nuomonės apie profesijas mokinius pasiekia negatyvi ir dažnai iškreipta informacija.
Vėluojant profesiniam orientavimui mokyklose mokiniai negali atrasti sau priimtinų pomėgių. Mokyklose profesinis orientavimas galėtų būti pataisomas įvedant daugiau praktinių dalykų pamokų. Mokymosi kokybės nepakankamumas yra svarbi priežastis dėl ko gabūs moksleiviai ignoruoja šios pakopos mokslus. Kokybės kintamasis yra gerų mokytojų stygius, o šiuo metu esantiems dažnai trūksta ir praktinių įgūdžių. Negalima pamiršti ir profesinių mokyklų vadovų. Mokyklų vadovams trūksta įgūdžių, yra prastai organizuojamos mokyklos funkcijos ir ištekliai. Profesinio ugdymo prestižas augtų jeigu socialiniai mokyklų partneriai aktyviau įsitrauktų į mokymą. Įmonės neturi pakankamai motyvacijos prisidėti prie ugdymo proceso. Be kita ko versle yra mažai darbuotojų, kurie yra pajėgūs dirbt su moksleiviais praktikų metu. Dar vienas svarbus faktorius lemiantis žemą įmonių įsitraukimą yra tai, kad labai dažnai įmonės nėra patenkintos atėjusių moksleivių iš profesinės mokyklos kokybe ir tiesiog nemato būdų kaip savo prisidėjimu jie galėtų pagerinti mokslo kokybę.
Pameistrystė visiem priimtinas sprendimo būdas
Profesinio ugdymo įstaigų kokybei ir patrauklumui dar yra vilties. Europos profesinio mokymo plėtotės centras (CEDEFOP) ir Europos Komisija darbo rinkos paklausos ir pasiūlos neatitikimui spręsti siūlo pameistrystės modelį. Pameistrystės profesinio ugdymo formos apraiškos yra taikomos net 24 Europos Sąjungos valstybėse. Pameistrystės pagrindiniai bruožai: daugiau nei 50 % mokymosi laiko praleidžiama įmonėje, dualinis mokymas tarp įmonės ir mokymosi įstaigos, atlygis už darbą mokymosi metu ir įgijama formali valstybės pripažįstama kvalifikacija. Pameistrys teorines žinias įgyja profesinėje mokykloje, susipažįsta su darbo įrankiais ir technologijomis praktinio rengimo centre, o tuo tarpu įmonė jam suteikia realią darbo patirtį prižiūrint profesijos meistrui. Mokymas organizuojamas nuosekliai - pakopomis nuo lengviausių iki sunkiausių užduočių.Pameistrystė yra ypač patraukli moksleiviui norinčiam savarankiškai pradėti kurti savo gyvenimą. Pameistrsyte grįstos programos siūlo nemokamą mokslą, uždarbį mokslų metu, sąlyginai trumpą, apie 2 metus trunkantį mokymosi laikotarpį, dideles įsidarbinimo galimybes, konkurencingą profesijos uždarbį ir atvirą galimybę toliau tęsti mokslus aukštesnėse pakopose.
Mokytis pameistrystės forma atėjo tinkamas laikas
Gamybinės, inžinerinės krypties mokslai dėl prasto profesinio orientavimo abiturientams dar mažai yra žinomi. Šiuolaikinės profesinio lavinimo mokyklos pasižymi modernia infrastruktūra, tačiau aukštojo mokslo mokykloms nusileidžia reklamai skiriamų lėšų kiekiu ir motyvuotų moksleivių gausa. Bręstant Lietuvos pramonės įmonėms, augant kvalifikuotos darbo jėgos poreikiui ir didėjant investicijoms į profesines mokyklas, privalu profesinį mokymąsi pritaikyti šiuolaikinėms tendencijoms, o pameistrsytė yra vienas iš būdų. Europos komisijos duomenimis iki 2020-tųjų metų pasaulis jaus didelį trūkumą aukštos kvalifikacijos darbuotojų įvairiose inžinerinėse srityse. Šiai dienai atsiranda daug iniciatyvų skatinančių tiksliųjų mokslų pasirinkimą, tačiau kol nėra laiku vykdomo profesinio orientavo ir kokybiško profesinio mokslo, tol pažanga bus labai sunkiai apčiuopiama. Pradėjus Lietuvoje taikyti ir įgyvendinti pameistrystės ugdymo formą, profesinis mokslas atverstų naują lapą, kuris gerintų paruošimo kokybę ir leistų į profesinį mokslą prisitraukti daugiau motyvuotų ir į tikslą orientuotų moksleivių. Statistikos departamentas pateikia, kad 2014 metų 4-tame ketvirtyje buvo išviso 11 600 laisvų darbo vietų, iš jų 2284 apdirbamojoje gamyboje. Tai yra vienas iš daugiausiai laisvų darbo vietų turinčių veiklos sektroių, kuris sudaro 19,7% nuo visų laisvų darbo vietų. Pameistrystę galima taikyti įvairiuose srityse, tačiau šiandien geriausių rezultatų būtų galima pasiekti ruošiant kvalifikuotus specialistus apdirbamojoje gamyboje.
Ukmergės technologijų ir verslo mokykla ruošiasi tapti pirmąja Lietuvoje pirminio ugdymo įstaiga, kuri nuo šių metų rugsėjo mėnesio siūlys mokytis metalo apdirbimo staklininko profesiją pameistrystės ugdymo forma.
