Lietuvos verslas

Prekybininkai skelbia, kad kasmet savo vaikams lietuviai tampa vis dosnesni. Šiemet, artėjant šventėms, vieno vaiko kalėdinei dovanai, kaip rodo apklausos, tėvai ketina skirti apie trisdešimt eurų. Verslininkai skaičiuoja galimas pajamas, šią sumą padaugina iš visų šalies vaikų, sulaukusių 13 metų amžiaus, ir išeina labai įspūdingas skaičius – 9 milijonai eurų išleisti Kalėdų žaislams.

Kaunas tampa vairuotojų rojumi ne tik dėl lygesnių gatvių, bet ir dėl stulbinamai mažų degalų kainų. Viena degalinė dėl išpūstų kainų paskelbusi didžiosioms degalinėms karą, galima sakyti, numušė viso miesto degalų kainas ir vairuotojai prisipilti bakus plūsta eilėmis. Litras populiariausio 95 benzino kitose Kauno degalinėse kainuoja eurą ir penkis centus, o štai čia trimis euro centais pigiau.

Beveik pusė dirbančių lietuvių darbą „parsineša“ namo. Nykstant ribai tarp biuro ir namų, darbas iš jų tampa patrauklia alternatyva, mat ne tik sutaupoma laiko keliaujant į ir iš darbo, tačiau galima laiką planuoti savo nuožiūra. Šiandien toks pasirinkimas ypač palankus, nes technologijos leidžia užduotis efektyviai atlikti nebūnant savo kabinete, o vis dažnesnės alternatyvų paieškos žada keisti darbo formą. Kaip pasakoja lietuviškos darbo pirkimo iš išorės paslaugas (angl.

Per metus šešėlinės ekonomikos problemą šalyje įžvelgiančių verslininkų skaičius nežymiai sumažėjo, tačiau Lietuvoje pagal šį rodiklį vis dar prastesnė situacija nei vidutiniškai Centrinės ir Rytų Europos (CRE) regione. Ypač smarkiai Lietuva atsilieka nuo Estijos: Lietuvoje šešėlinę ekonomiką kaip svarbią problemą įvardina 83 proc. verslininkų, Estijoje – tik 34 proc. Visame CRE regione šešėlinės ekonomikos problemą pastebi 73 proc.

„Swedbank“ užsakymu atlikta būsto paskolą turinčių Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad didžioji dauguma gyventojų sprendimą skolintis priima per mėnesį laiko. Apklausa taip pat parodė, kad lyginant su ankstesniais metais, padaugėjo gyventojų, kurie prieš priimdami sprendimą skolintis konsultuojasi su banko finansų specialistais. Taip pat išaugo būsto paskolos gavėjų dalis, teigiančių, kad savo sprendimu jie yra patenkinti ir net turėdami galimybę iš naujo priimti sprendimą nieko nekeistų.

 Remiantis praėjusių metų tyrimų duomenimis, kas trečias lietuvis apsiperka elektroninėse parduotuvėse, dažniausiai – tai 18-45 m. miesto gyventojas, kurio prekių krepšelyje dominuoja kosmetika, kvepalai, drabužiai, bilietai bei knygos.

Pagal neseniai paskelbtus naujausius duomenis, mokesčių mokėjimo lyderėmis paskelbtos ORLEN Lietuva AB, sumokėjusi 234,7 milijonų eurų per I-III 2015 metų ketvirčius, ir Philip Morris Baltic sumokėjusi 141,1 milijonų eurų.  Siūlome pažvelgti į įmonių sąrašą, kurios 2014 m. į VMI sąskaitą pervedė daugiausiai mokesčių ir kitų įmokų, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų, atėmus mokėtojams sugrąžintas mokesčių permokos sumas. Mokesčių mokėjimo „banginių“ sąrašas gerokai pasikeičia.

Taline žengtas svarbus žingsnis užtikrinant Europos Sąjungos (ES) fondų finansavimą tolesnei projekto „Rail Baltica“ plėtrai. Čia vykstančiame Baltijos šalių derybinių grupių ir Europos Komisijos atstovų susitikime pasirašytos trys sutartys, pagal kurias naujiems „Rail Baltica“ plėtros etapams Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos teritorijose iš ES fondų paskirta apie 734 mln. eurų.

Seimas priėmė paskutinius įstatymų pakeitimus, kuriais buvo įvykdytos teisinės sąlygos, užtikrinančios visavertį Lietuvos dalyvavimą Bankų sąjungoje. „Po Seimo sprendimų įgyvendinome visus reikalavimus, kad Lietuva galėtų pasinaudoti visomis Bankų sąjungos teikiamomis galimybės ir privalumais. Ši narystė sustiprins mūsų šalies finansų stabilumą bei indėlininkų finansinį saugumą“, – sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė deficitiniam kitų metų „Sodros“ biudžeto projektui, kuriame, be kita ko, numatyta 74 mln. eurų pensijų padidinimui. Nuo sausio vidutinę pensiją ketinama padidinti 3 proc., arba 8 eurais iki 265 eurų. Už balsavo 54, prieš - 20, o susilaikė 15 Seimo narių. Seimas atmetė konservatoriaus Rimanto Jono Dagio siūlymą pensijų didinimui kitais metais numatyti dar daugiau lėšų, bet Seimas jo siūlymą atmetė. Bazinė pensija kitąmet turėtų didėti 4 eurais iki 112 eurų.

Lapkričio 25-ąją Lietuvoje ir dar aštuoniolikoje euro zonos šalių į apyvartą išleidžiamas naujasis 20 eurų banknotas. Jame panaudota banknotų apsaugos naujovė – langelis su portretu hologramoje. „Išleidus naująjį banknotą, senasis, tai yra dabartinis, 20 eurų banknotas nenustos galioti – apyvartoje cirkuliuos abu. Todėl gyventojams nereiks atlikinėti jokių banknotų keitimo operacijų.

Krentant pirmajam sniegui Vilniaus urėdijos medelyne - artėjančių Kalėdų nuojauta. Darbuotojai jau ruošia čia užaugintas eglutes prekybai. Keli tūkstančiai paprastųjų eglių, kurios per 5 - 10 metų pasiekė vieno – dviejų metrų aukštį, šiemet iškeliaus puošti vilniečių namų. „Mes jau sodinukus stengiamės atrinkti tiesesnius, tankesnius, gražesnius kalėdinei plantacijai.

  Rusijos dujotiekio per Baltijos jūrą „Nord Stream“ plėtros projektas yra brangus ir nereikalingas, nes artimiausiu metu Europoje bus suskystintų gamtinių dujų (SGD) perteklius, mano rinkos tyrimų bendrovės „ICIS Energy - RBI“ analitikė.   Pasak Ashnos Rahman, projektas neturi ekonominės logikos, nes jo naudojimas ateityje bus ribotas. „Dabartiniame scenarijuje tokia infrastruktūra Europos dujų rinkoje nėra labai reikalinga.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas praėjusią savaitę pateikė savivaldybių indekso tyrimą, kuriame vienas iš kriterijų buvo biudžetai. tv3.lt domisi, kurios savivaldybės yra labiausiai įsiskolinusios lyginant su jų metinėmis pajamomis. Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė, pasakoja, kad biudžeto kriterijus nėra sudarytas vien iš skolos dydžio. Į jį taip pat įeina skolos pokytis, pradelsti mokėjimai, vertinama, kaip vykdyti viešieji pirkimai.

Daugelis automobilių savininkų mano puikiai žinantys savo automobilio vertę, tačiau neretai jiems tenka nustebti išsiaiškinus, kad ji gerokai mažesnė nei manyta. Priežastis – suklastoti automobilio ridos duomenys, apie kuriuos vairuotojas gali nė nenutuokti.

Šešėlis Lietuvos ekonomikoje traukiasi, tačiau vis dar išlieka plačiai paplitęs - trečdalis gyventojų turi draugų ar artimųjų, kurie dalį ar visas pajamas gauna „vokelyje”, beveik pusė gyventojų perka įvairias prekes iš nelegalių pardavėjų.

Nors iki Kalėdų liko daugiau nei mėnuo, internetinės parduotuvės jau skaičiuoja išaugusias apyvartas ir pelnus. Vieni elektroninės komercijos atstovai tikina, kad Kalėdoms žmonės šiais metais pradėjo ruoštis dar lapkričio pradžioje. „Bendrai kalbant, Kalėdos prasideda lapkritį ir tendencija yra labai aiški, kad tas laikas kada prasideda Kalėdos vis ankstėja.

 50 tūkst. eurų. Kokį sklypą už tokią sumą galima įsigyti sostinėje, o kokį – mažesniame Lietuvos mieste? Šiuo metu Vilniuje už tokią kainą įmanoma nusipirkti nedidelį – 12 arų – namų valdos sklypą, pavyzdžiui, Naujojoje Vilnioje. O štai Šiauliuose galima rasti net tris kartus didesnį sklypą naujai suformuotame gyvenamųjų namų kvartale – su įspūdingu vaizdu į Bubių tvenkinį, pliažu ir atskira prieplauka, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo duomenys.

Šių metų lapkričio 17 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė ilgai lauktą nutartį byloje dėl „Snoro“ indėlių sertifikatų ir obligacijų, kuria pripažino, kad indėlio sertifikatus įsigiję asmenys turi teisę į indėlių draudimo išmokas, o obligacijų pirkėjai – ne. Nors po sprendimo paskelbimo pasirodė pranešimų, jog neva obligacijų turėtojai prarado visas viltis atgauti į obligacijas investuotus pinigus, tai anaiptol nėra tiesa.

 Lietuvoje bus įsteigta bendra Lietuvos ir Kinijos įmonė, teiksianti visas ekspedijavimo ir logistikos paslaugas. Tai savo parašais šiandien, lapkričio 23 dieną, Pekine (Kinija) surengto Lietuvos ir Kinijos verslo forumo metu patvirtino AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Kinijos logistikos bendrovės „China Merchants Logistics Holding“ vadovai. Sutarties pasirašymo ceremonijoje dalyvavo ir su darbo vizitu Kinijoje viešintis Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

 Pusė didžiųjų įmonių Baltijos šalyse mano, kad jų sėkmė ateityje labiausiai priklausys nuo darbuotojų dalyvavimo įmonės veikloje, t. y. emocinio ryšio su darbu, atsidavimo organizacijai. Tokius duomenis atskleidė SEB bankų Baltijos šalyse atlikta didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrovių finansų direktorių apklausa. „Didžiosios Baltijos šalių įmonės mano, kad darbuotojų dalyvavimas įmonės veikloje yra vienas pagrindinių veiksnių, lemsiančių verslo sėkmę ateityje.

Ar esate kada nors bandę apskaičiuoti savo žmogiškąjį kapitalą – kiek pinigų, tikėtina, uždirbsite per likusį savo gyvenimą? Tai žinant galima kryptingiau planuoti, kaip žmogiškąjį kapitalą paversti finansiniu, ir kaip pastarąjį tinkamai investuoti, kad būtumėte pakankamai apsirūpinę tada, kai žmogiškasis kapitalas bus beveik išsemtas. Finansinį asmens portfelį sudaro jo finansinis kapitalas ir žmogiškasis kapitalas. Pastarojo vertė nustatoma apskaičiuojant visų būsimų pajamų dabartinę vertę.

Rusų lėktuvo „Airbus A321” skridusio iš Šarm el Šeicho tragedija, pasiglemžusi 230 aukų, „Kruvinasis penktadienis“ Paryžiuje, pareikalavęs 129 mirčių ir virš 300 sužeistųjų, sukrėtė visą pasaulį. Šie teroro išpuoliai ne tik pražudė daugybę žmonių, bet ir pasėjo baimę. Po lėktuvo katastrofos Rusija ir Jungtinė Karalystė visiškai uždraudė skrydžius į Egiptą, o Lietuvos užsienio reikalų ministerijai rekomendavus neskristi į Šarm el Šeichą visos agentūros atsisakė šios krypties.

 2014–2020 m. ES struktūrinio finansavimo etapu atnaujinama 13 valstybinių kolegijų studijų infrastruktūra atitiks moderniam studijų procesui keliamus reikalavimus. Šiam tikslui skiriama 17,535 mln. eurų. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasirašė įsakymą dėl projektų finansavimo. „Rengiant būsimus specialistus būtina atsižvelgti į nuosekliai modernėjančias technologijas ir augančius darbdavių reikalavimus priimamų specialistų kvalifikacijai.

Gyventojai labiausiai vertina investicijas į švietimą ir išsilavinimą, atskleidė penktadienį Klaipėdoje ir Vilniuje atliktos gatvės apklausos. Daugiau kaip pusė (58 proc.) iš 100 apklaustųjų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, teigė, kad švietimas ir mokslas yra prioritetas. Toliau rikiavosi investicijos į sveikatą, kultūrą, nekilnojamą turtą, kas ketvirtas vilnietis pageidautų patogesnio viešojo transporto, didesnio verslumo skatinimo, efektyvesnio viešo valdymo.

Nuo lapkričio mėnesio įsigaliojo griežtesnis būsto paskolas ketinančių žmonių mokumo vertinimas. Pasikeitus atsakingo skolinimosi nuostatoms tv3.lt domisi, ar ateinančiais metais būsto kainos augs ar kris? Ober-Haus vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis tikina, kad Lietuvos būsto rinkos situacija yra gan stabili ir per pastaruosius 5 metus kainos kilo daugiau nei 10 procentų.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas kaip ir kiekvienais metais pateikia geriausiai besivystančių savivaldybių reitingą. Tarp šešių didžiųjų miestų keturis metus pirmą vietą užėmusi Klaipėda, šiais metais nusileido sostinei ir užėmė antrąją vietą.

IMD Pasaulio talentų tyrime (IMD World Talent Report 2015) Lietuva šiemet pakilo per 5 pozicijas į 24 vietą. Latvija reitinge užima 28 vietą, Estija 33, Lenkija 32, o sąrašo viršuje atsidūrė Šveicarija. Talentų reitingą sudarinėja IMD Pasaulio konkurencingumo centras siekdamas įvertinti, kaip skirtingose šalyse vyksta darbuotojų ugdymas įmonėse, talentingiausiųjų pritraukimas ir jų išlaikymas.

Ką geriausiomis investicijomis laiko žymūs šalies žmonės, verslininkai, ekonomistai? Iniciatyva apklausti žymius visuomenės veikėjus surengta naujam ES laikotarpiui žengiant į dienos šviesą – investicijas šįkart žadama orientuoti į grąžą – veiklas ir projektus, kurie sieks ilgalaikės naudos ir atsiperkamumo.

Naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ įsteigė antrinę bendrovę „SGD logistika“, kuri užsiims SGD bunkeriavimo dujovežio operavimo veiklą. Bendrovės valdyba penktadienį nusprendė, kad naujos įmonės įstatinis kapitalas yra 200 tūkst.

Šį mėnesį populiariausias būsto paskolų rodiklis pusmečio trukmės EURIBOR tapo neigiamas, tai yra pirmas kartas istorija, kada palūkanų normos yra tokios žemos. Dėl šios priežasties daugumai turintiems būsto paskolą mokestis už paskolą sumažėjo. tv3.lt domėjosi kada ir dėl kokių priežasčių gali kilti palūkanų normos. DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka tikina, kad artimiausius tris metus palūkanų normos nekils.

 Ekologiškuose ryžiuose, importuotuose iš Italijos (gamintojas – „Pavia, Riso scotti“, partijos Nr. L252D, galioja iki 2017-11 mėn.), nustatyta pesticidų. Vykdant 2015 metų augalinių maisto produktų taršos stebėsenos programą, UAB „Rimi Lietuva“, (Klaipėdos pl. 59a, Palanga) buvo paimtas ekologiškų ilgagrūdžių ryžių ,,Scotti Riso“ mėginys ištirti laboratorijoje. Ištyrus mėginį, jame nustatyta 0,02 mg/kg pesticido metilpirimifoso ir 0,098 mg/kg sinergisto piperonilo butoksido.

tv3.lt redakciją pasiekė informacija, kad Bitės klientai negali naudotis skambučiais. Tokią pačia informaciją pateikė ir pati telekomunikacijų bendrovė savo socialiniame tinkle „Facebook“. (Papildyta 15:11) Bitės atstovė patvirtino, kad ryšys jau yra atstatytas, tačiau įvardinti priežasčių dėl ko įvyko nesklandumai, negalėjo. tv3.lt duomenimis, klientai apie 20 minučių negalėjo naudotis skambučių paslaugomis. (Papildyta 14:54) „Nuoširdžiai atsiprašome dėl nesklandumų.

Daugiau negu trečdalis (35 proc.) Lietuvos gyventojų teigia, kad juos domintų nuosavo verslo kūrimas, o savo idėjas įgyvendinę ir įkūrę verslą jau yra vienas iš dvylikos mūsų šalies gyventojų (8 proc.). Palyginti su Latvija ar Estija, lietuvių optimizmas dėl aplinkos sąlygų kurti verslą auga sparčiausiai − tai atskleidė Baltijos šalyse atliktas SEB banko tyrimas. Beveik kas antras Lietuvą mato kaip palankią šalį verslui Tyrimo duomenimis, kiek mažiau negu pusė (44 proc.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nutarus, kad 2011 metais bankrutavusio „Snoro“ indėlių sertifikatų turėtojai turi atgauti savo pinigus, žmonės ir įmonės draudimo išmokas atgaus per SEB banką, pranešė Indėlių draudimo fondas. Išmokas fondas SEB bankui planuoja pervesti iki gruodžio 15 dienos. Apie tikslią išmokų atsiėmimo tvarką ir datą, kada indėlių sertifikatų turėtojai galės kreiptis į SEB ir atsiimti lėšas, fondas žada informuoti vėliau.

Lietuvoje jokio savanoriškai įsigyto draudimo neturi daugiau nei trečdalis gyventojų. Pagrindinė priežastis, kodėl lietuviai nesinaudoja papildoma finansine apsauga, yra pinigų trūkumas. Taip pat dalis gyventojų mano, kad nelaimingų atsitikimų jiems pavyks išvengti, todėl nėra reikalo draustis. Tai rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktos gyventojų naudojimosi draudimu apklausos duomenys. Tyrimo duomenimis, beveik pusė (46 proc.

Nusprendę parduoti automobilį, vairuotojai tikisi, kad pirkėjas atsiras pakankamai greitai – vidutiniškai per porą savaičių. Ne parduodate, o ieškote automobilio? Derėkitės – vidutiniškai pusė vairuotojų iš pradžių nustato šiek tiek didesnę kainą, o paskui arba patys ją sumažina skelbime, arba nusileidžia, rimtam pirkėjui ėmus derėtis. Vairuotojai automobilį tikisi parduoti greičiau nei per mėnesį Ketinantys parduoti automobilį negalvoja, kad pardavinėjimo procesas turėtų užtrukti ilgą laiką.

Įmonių internetinėse svetainėse įprasta rasti bent kelis sakinius apie tai, kad darbuotojai - didžiausias ir brangiausias jų turtas. Vis dėl to tuo turtu atsikratoma pirmiausiai, jeigu įmonė patiria finansinius sunkumus. Maža to, darbuotojų atleidimas yra gana efektyvus būdas padidinti įmonės vertę - taip yra todėl, kad dalies darbuotojų atsisakiusios įmonės akcijų vertė dažniausiai rinkoje pakyla.

Didelių diskusijų ir neramumų pasaulyje sukėlusi taksi paslaugų teikėja „Uber“ pradeda veiklą Vilniuje. Dalis Lietuvos gyventojų į mobiliuosius telefonus gavo žinute su pasiūlymu pasinaudoti „Uber“ savaitgalio akcija važiuoti nemokamai. Dar trečiadienį „Uber“ atstovai susitiko su premjeru Algirdu Butkevičiumi apie reikiamą teisinę bazė, mokesčius ir saugumą.

Ne paslaptis, kad Kinija yra viena sparčiausiai augančių valstybių, kurios vyriausybė yra suplanavusi, kad jų ekonomika augs 7 procentais. Viskas būtų gražu, tačiau stojanti Kinijos ekonomika ir sparčiai besitraukiantis eksportas kelia nerimą pasauliui. „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad Kinijos nekilnojamo turto rinka yra žemiausiame lygyje nuo šio amžiaus pradžios. Tačiau pabrėžė, kad tikrasis burbulas formuojasi ne nekilnojamo turto rinkoje, o skolų ir paskolų.

 Lietuva ir Kinija pasirašė protokolą dėl veterinarinių ir higienos reikalavimų į Kiniją eksportuojamiems pieno produktams. Premjeras Algirdas Butkevičius sako, jog susitarimas svarbus, Lietuvai laukiant Kinijos eksporto sertifikatų, kad šalis galėtų vežti pieno produktus į Kiniją. „Susitarta dėl bendrų reikalavimų, kuriuos turės atitikti lietuviški pieno produktai ir veisliniai galvijai, kuriuos ketinama eksportuoti į Kiniją.

Kretingos rajone veikianti medienos gamybos bendrovė „Akmena“, padidinusi švedų baldų koncernui „Ikea“ gaminamos produkcijos apimtį, šiemet planuoja apie 8 proc. apyvartos augimą, rašo „Verslo žinios“. Priėmusi švedų pasiūlymą gaminti apie trečdaliu daugiau virtuvinių staliukų bendrovė, pasak jos direktoriaus Dangiro Samaliaus, buvo priversta perskirstyti gamybos pajėgumą ir investuoti apie 100 tūkst. eurų į klijavimo cecho įrangą. Be to, įmonėje buvo sukurta 20 naujų darbo vietų.

Liko mažiau nei mėnuo iki gruodžio 15-osios – dienos, iki kada privalo būti deklaruotas ir sumokėtas nekilnojamojo turto (NT) mokestis už 2015 metus. Tačiau Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą dėl kai kurių šio mokesčio įstatymo nuostatų prieštaravimo Konstitucijai, gyventojai liko nežinioje – praėjo pusantro mėnesio, tačiau iki šiol nėra pateiktas joks oficialus išaiškinimas ar komentaras dėl šių metų NT mokesčio deklaravimo ir mokėjimo tvarkos.

  Vyriausybė turės svarstyti, ar kitų metų biudžete numatyti 4 mln. eurų iš pagrindų numatytai atnaujinti Kauno Laisvės alėjai. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, trečiadienį svarstęs Seimo narių siūlymus kitais metais didinti finansavimą iš biudžeto įvairioms sritims, pavedė šią užduotį Vyriausybei. Papildomai biudžete numatyti lėšų alėjos rekonstrukcijai siūlo socialdemokratai Orinta Leiputė, Birutė Vėsaitė, Antanas Nesteckis ir Artūras Skardžius.

Daugiabučių gyventojai per šilumos sezoną visoje Lietuvoje išplėtę akis laukia žinių, kaip atrodys jų sąskaitos. Tačiau naujienos iš skirtingų tos pačios valdžios institucijų apie kitų metų šilumos kainas - visiškai priešingos. Energetikos ministerija žada šilumos kainų kritimą. „Šilumos ūkiai, kurie vartoja gamtines dujas, galėtų atpiginti šilumos kainas savo vartotojams.

Klaipėdos jūrų uostas per tris šių metų ketvirčius uždirbo 18,987 mln. eurų grynojo pelno - 9,2 proc. daugiau nei 2014 metų sausį-rugsėjį, kai jis buvo 17,389 mln. eurų. Uosto pajamos per metus išaugo 11,6 proc. iki 40,654 mln. eurų, teigiama veiklos ataskaitoje. Uosto rinkliavos per metus ūgtelėjo 12,7 proc. iki 34,955 mln. eurų, žemės nuomos pajamos - 5,2 proc. iki 5,451 mln. eurų, veiklos sąnaudos ūgtelėjo 13,5 proc. iki 19,8 mln. eurų.

Palūkanų normų stabilumą dar mažiausiai metams prognozuoja dauguma didžiųjų Baltijos šalių įmonių (74 proc.) Tiesa, besitikinčių palūkanų normų augimo ir Lietuvoje, ir kitose Baltijos šalyse pamažu daugėja – šiuo metu tokių bendrovių yra 22 proc. (penktadalis), prieš metus buvo 10 procentų. Vis dėlto įmonės dėl besikeičiančių lūkesčių veiksmų kol kas nesiima ir apie galimybę pasinaudoti žemų palūkanų lygiu ir rinktis fiksuotąsias palūkanas tik svarsto.

Lietuva siekia tapti pirmąja šalimi, į kurią Jungtinės Amerikos Valstijos eksportuotų suskystintas gamtines dujas (SGD), sako šalies pareigūnai. Tačiau jie oficialiai nepatvirtina, kad dėl to jau susiderėta. „Mes siekiame, kad pirmas krovinys (SGD iš JAV - BNS) pasiektų Lietuvą, bet tik už konkurencingą kainą. Ji priklausys nuo to, kaip pavyks susiderėti. Derybos dar nėra baigtos, galutinio atsakymo kol kas nėra“, - BNS sakė energetikos ministros patarėjas Mantas Dubauskas.

Europos Komisija (EK) antradienį kritiškai įvertino priešrinkiminį 2016 metų Lietuvos biudžetą, kurio formuotojams šią savaitę kliuvo ir iš Valstybės kontrolės. Finansų ministras Rimantas Šadžius tvirtina, kad pasiekti raudonas išlaidavimo linijas jis bando sąmoningai, taip nori paskatinti vidaus vartojimą, kad kompensuotų stingstantį eksportą, rašo žiniasklaida. „Visiškai sutinku su Valstybės kontrolės išvada, kad esame ant tos ribos.