„Tai nuoseklaus ir įtempto darbo rezultatas, kuris pasiektas labai koordinuotai ir tikslingai veikiant visiems projekto partneriams. Tai, kad pagal pirmąjį Europos infrastruktūros tinklų priemonės kvietimą pateiktos paraiškos buvo įvertintos teigiamai, tik patvirtina, kad akivaizdžiai artėjame realaus projekto įgyvendinimo link. Dabar jau investicijų gavėjai savo planuotus veiksmus turės paversti realybe, kad pasiektume tikslą – 2025 metais baigti geležinkelio liniją Baltijos šalyse. Sustoti negalime“, – sakė Catherine Trautmann, Europos Komisijos paskirta Šiaurės jūros–Baltijos jūros pagrindinio transporto tinklo koridoriaus koordinatorė.
Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) investicijos šiandien pasirašytomis sutartimis paskirtos trims projektams: „Rail Baltica“ 1435 mm pločio vėžės geležinkelio linijos plėtrai Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritorijose (skirta 442,23 mln. Eur, paraiškos rengėja – bendra Estijos, Latvijos ir Lietuvos įmonė RB RAIL AS); „Rail Baltica“ europinės vėžės geležinkelio linijos trūkstamų jungčių nuo Lenkijos–Lietuvos valstybių sienos iki Kauno plėtrai ir pasirengimui įrengti europinės vėžės geležinkelio liniją nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos valstybių sienos“ (skirta 105,90 mln. Eur, paraiškos rengėja – AB „Lietuvos geležinkeliai“) ir Lenkijos teritorijoje esančios „Rail Baltica“ ruožų rekonstrukcijai.
Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijai Lietuvos teritorijoje pagal minėtas sutartis iš viso teks 131,26 mln. Eur.
Be to, siekdamos gauti ES investicijų ir kitiems „Rail Baltica“ plėtros etapams, Lietuva, Estija ir Lenkija rengiasi iki 2016 m. vasario mėn. pateikti paraiškas pagal šiuo metu paskelbtą antrąjį EITP kvietimą. Pagal šį kvietimą Lietuva planuoja pateikti projekto „Rail Baltica“ veiklų paraišką, kurios bendra vertė bus 197,58 mln. Eur.
EITP transporto srities finansavimo tikslas yra sukurti trūkstamas geležinkelių transporto jungtis, pagerinti geležinkelių funkcinį suderinamumą, ypač tarpvalstybinėse atkarpose. Siekiama užtikrinti darnios ir efektyvios transporto sistemos sukūrimą, įvertinant ateities transporto srautus, užtikrinti visų transporto rūšių atnaujinimą, naudojant energetiškai efektyvias ir saugumą didinančias technologijas, bei optimizuoti transporto sistemą, sukuriant vientisą tinklą.