Lietuvos verslas

Švedija ir Lietuva palaiko sankcijų Rusijai pratęsimą, kol nebus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai, antradienį pareiškė Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom (Margo Valstriom). „Švedija ir Lietuva - tai valstybės, kurios Europos Sąjungoje laikosi pozicijos, kad sankcijos Rusijai turi būti pratęstos, kol bus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai, o visi įkaitai, tarp jų ir Nadežda Savčenko bei kiti, privalo būti paleisti“, - pareiškė Kijeve su Lietuvos užsienio reikalų minis...

Jeigu baiminatės teroro išpuolių ar apiplėšimų, keliaukite į Islandiją. Įstabūs gamtos reiškiniai, išplėtotas turizmas ir mažiausiai žmogžudysčių. Taip skelbia saugiausių pasaulio valstybių indeksas. O štai meilės miestas Paryžius po penktadienio skerdynių žaibiškai neteko populiarumo. Kelionių agentūros pastebi, kad ypač sunerimę tie, kurie į kelionę planavo leistis netrukus. „Truputėlį turim skambučių, užklausų, iš žmonių, kurie jau yra nusipirkę keliones į Paryžių.

Koks yra tikrasis oro transporto poveikis Lietuvos ekonomikai: 86, 205 ar 869 milijonai eurų? Aviacijos sektoriaus vaidmuo šalies ekonomikai nepelnytai nuvertintas. Dažnai apsiribojama tiesioginio poveikio vertinimu: skaičiuojama tik oro uostų, aviakompanijų bei kitų oro uostuose veikiančių įmonių sukuriama pridėtinė vertė ir darbo vietos. Tačiau ekonomikoje du plius du retai kada būna lygu keturiems, tad tiesioginiai „buhalteriniai“ matavimai dažnai yra tiesus kelias į klaidingus rezultatus.

Nesvarbu esi didelė ar maža valstybė – užsienio investicijos yra labai svarbus ekonomikos elementas. Statistikos departamento duomenimis 2014 m. gruodžio 31 d. sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje sudarė 12,9 mlrd. eurų ir, palyginti su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 1,1 procento. „Investuok Lietuvoje“ vyresnioji analitikė Lijana Lubytė tikina, kad apie 2015 metų investicijas dar sunku kalbėti, nes TUI srautas yra nuolat besikeičiantis ir sunkiai nuspėjamas.

Europos Komisija antradienį paskelbė, kad Lietuvos biudžeto išlaidos kitąmet gali viršyti pajamas daugiau nei numatyta. Briuselio teigimu, Lietuva gali neįvykdyti įsipareigojimo, kad struktūrinis deficitas būtų ne didesnis kaip 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Komisija laikosi nuomonės, kad Lietuvos biudžeto plano projektui (...) gresia pavojus neatitikti Stabilumo ir augumo pakto nuostatų“, - rašoma Europos Komisijos pranešime.

Bankrutavusio banko „Snoras“ indėlių sertifikatų turėtojai atgaus savo pinigus, nutarė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Tačiau indėlių draudimo sistema negalioja „Snoro“ platintoms obligacijoms. „Snoras“ buvo išleidęs apie 86 mln. eurų vertės indėlių sertifikatų ir 96 mln. eurų vertės obligacijų. LAT antradienį paskelbė galutinį ir neskundžiamą sprendimą. Iki šiol nė vieni šių investuotojų neatgavo pinigų, nes jie nebuvo apdrausti, kaip įprasti indėliai.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau penktus metus įvertino geriausiai besitvarkančias savivaldybes Lietuvoje. Iš didžiųjų šį kartą karūna atiteko Vilniaus miestui. Mažųjų savivaldybių lyderės pirmą kartą net dvi: Kauno ir Klaipėdos rajonai – abi savivaldybės surinko vienodai balų ir puikuojasi indekso garbingiausioje vietoje.

Remdamasis pasiūlytais Mokėjimų įstatymo pakeitimais, Lietuvos bankas sudarė sąrašą su mokėjimo sąskaita susijusių bankų ir kredito unijų būtiniausių paslaugų, kurios būtų teikiamos už reguliuojamą kainą. Kainos apribojimai įsigaliotų Seimui patvirtinus Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais būtų įgyvendinama Mokėjimo sąskaitų direktyva.

Finansų planavimo įgūdžiai yra ne įgimti, o įgyjami. Tačiau ne visada finansiniam raštingumui yra skiriama pakankamai dėmesio. Dėl šios priežasties SEB bankas pradėjo rengti interaktyvias diskusijas 9-12 klasių moksleiviams. Jų metu banko specialistai skatina paauglius pagalvoti apie savo ateitį ir duoda praktiškų patarimų, padedančių atsakingai elgtis su pinigais. „Jaunimo finansų valdymo įpročiai formuojami ne tik namuose, bet ir mokykloje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas motyvacinėje dalyje aiškiai pasisakė, kad UAB „Creditinfo Lietuva“ teikiama tikrovės neatitinkanti informacija per jų kanalus www.rekvizitai.vz.lt ir creditinfo.lt kreitorizika.lt menkina bendrovių dalykinę reputaciją, yra nepagrįsta ir net įžeidžianti. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimo fakto nustatymo ir jos gynimo.

Didžiausią Baltijos šalyse prekybos tinklą valdanti bendrovė „Maxima  LT“ griaus senąją Alytaus autobusų stotį - tai buvo pranešta pirmadienį Alytaus miesto savivaldybėje vykusio  mero Vytauto Grigaravičiaus ir „Maxima  LT“ generalinio direktoriaus Žydrūno Valkerio susitikimo metu, pranešė portalas alytusplius.lt. „Bendrovės generalinis direktorius sakė, kad šiuo metų konkrečių idėjų, ką norėtų čia daryti neturi, tačiau paties sklypo įsisavinimo ir panaudojimo minties neatsisako.

Dujų skirstomojo tinklo operatorė „Lietuvos dujos“ šiemet per devynis mėnesius iš tęsiamos dujų skirstymo veiklos uždirbo 6 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno - 73 proc. daugiau nei pernai sausį-rugsėjį, kai įmonė iš šios veiklos buvo uždirbusi 3,5 mln. eurų pelno. Įmonės pardavimo pajamos šiemet, palyginti su devyniais 2014-ųjų mėnesiais, padidėjo 4 proc. iki 36,8 mln.

Finansų ministerija nepritaria „darbiečių“ siūlymui nuo 2017 metų pradžios neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai algai (MMA). Ministerijos parengtame projekte teigiama, kad dėl to biudžetas per metus netektų apie 172 mln. eurų pajamų, tuo metu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dėl išaugusio vartojimo būtų surinkta tik apie 16 mln. eurų daugiau.

Imdami banko paskolą, finansiškai įsipareigojate keliems ar net kelioms dešimtims metų. Nors sudėtingai skambanti bankų ir paskolų sistema dažnai gąsdina besiskolinančiuosius, norint sutaupyti ir gauti jūsų pernelyg neapsunkinančią paskolą, reikėtų žinoti, ko reikalauti iš konsultanto, prašant būsto paskolos banke. Pateikiu tris svarbiausius argumentus. Suteikti paskolą su mažiausia tuo metu nustatyta marža. Bankas greičiausiai jums siūlys didesnę maržą, nei skolinimosi metu esama mažiausia.

Darboholizmo forma, kai žmogus per daug laiko praleidžia darbe, nėra naudinga įmonei. Toks žmogus pavargsta, negali racionaliai vertinti situacijos, mažėja jo produktyvumas. Taip teigia vienas iš labiausiai vertinamų Lietuvos vadovų Petras Masiulis, „TELE2“ generalinis direktorius. Jo teigimu, žmogus privalo turėti ambiciją gyventi pilnavertį šeimos gyvenimą, ir pilnavertį darbo gyvenimą – tada jis bus laimingesnis. Kad lietuviams nepakanka 8 darbo valandų per dieną, rodo ir tyrimai.

Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui priklausanti bendrovė „Vičiūnių grupė“ įsigijo Kauno centre esantį apleistą nebaigtą statyti viešbutį „Respublika“. Tikėtina, kad jame ateityje įsikurs ir grupės biuras. Grupė BNS patvirtino, kad jos bendrovė „Kauno saulėtekis“ iš įmonės „Kauno arka“ už neatskleidžiamą sumą perka Karaliaus Mindaugo prospekte esantį pastatą, kuriame turėjo įsikurti viešbutis „Respublika“. „Tikimės, kad šis sandoris taps naudinga verslui investicija.

Trečiąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje sumažėjo iki 8,3 proc. ir buvo net 1,1 procentinio punkto mažesnis nei antrąjį ketvirtį. Neakyla akis galėtų pasidžiaugti, tačiau iš tiesų ši statistika turėtų kelti nerimą. Per šį laikotarpį pirmą kartą per ketverius metus užimtumas Lietuvoje sumažėjo. O nedarbo mažėjimo priežastys yra labai liūdnos – emigracija ir mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Ši tendencija tęsis ir toliau, o išeičių gali likti vis mažiau.

Lietuva susiduria ne su maža, o su vidutine valdžios finansų ilgalaikio tvarumo rizika, todėl vidutinio laikotarpio struktūrinio valdžios sektoriaus deficito ribą reikėtų sumažinti nuo 1 proc. iki 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia 2016 metų biudžeto projektą įvertinusi Valstybės kontrolė. „2016 metų biudžeto projektas balansuoja ant fiskalinių taisyklių pražangos ribos.

Nuo rugsėjo mėnesio į sostinę su drauge studijuoti atsikrausčiusi Ernesta nustėro pamačiusi, kiek kainuoja buto nuoma. Merginos vylėsi susirasti pigesnį variantą, tačiau tokie būstai buvo išgraibstyti. Tad dviejų kambarių butą sostinėje studentėms teko išsinuomoti už nemenką sumą. „Tai kaina 280 eurų mėnesiui, dar plius komunaliniai, tai mums studentėms tikrai didelė suma.

Metai netrukus baigsis, tačiau verslas dar aiškiai nežino, nei kokių Europos Sąjungos (ES) priemonių kvietimai bus skelbiami pirmąjį ateinančių metų ketvirtį, nei kiek jiems bus skirta lėšų. Spėliojama, kad Ūkio ir Finansų ministerijos vis dar ginčijasi, kurios ES priemonės bus grąžintinos, kurios – subsidijos, rašo „Verslo žinios“. „Ūkio ministerijai tikrai reikėtų pasitempti.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo įstatymu numatyti pagrindą leisti laikinai gyventi šalyje užsieniečiui, kuris ketina užsiimti veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu. Leidimas užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvoje būtų išduotas, jeigu Ūkio ministerija patvirtintų, kad planuojamas kurti verslas atitinka reikalavimą.

Lietuva yra tarp mažiausiai labdarai skiriančių valstybių pasaulyje, rodo Didžiosios Britanijos labdaros organizacijos „Charities Aid Foundation“ sudarytas pasaulio dosnumo indeksas. Lietuva šių metų reitinge užima 142 vietą iš 145 pasaulio valstybių. Prastesnį rezultatą pademonstravo tik Jemenas, Kinija ir Burundis.

Norite greitai užsidirbti? Lengvai. Nė neišeidami iš namų? Kaip tik tokį būdą jums siūlome! Tokių ir panašių skelbimų vis daugėja internete. Jie prieš akis vis iškyla tiesiog naršant socialiniuose tinklalapiuose. Gal ir teisybė? Kaip veikia tokie mechanizmai? Tik... pačių siūlytojų taip užsidirbti pinigų paklausti neįmanoma – tinklalapyje nenurodytas nei telefonas, nei elektroninio pašto adresas. Kiek tai teisėta?   „Aš tai vertinčiau kaip reklamą. Reklamą ir daugiau ne siūlymą.

Spalį pasitvirtino specialistų perspėjimai, jog šildymo sezonui nepasiruošus iš anksto, gali tekti mokėti brangiau. Tie šilumos gamintojai, kurie nusprendė biokurą įsigyti trumpalaikiais sandoriais, spalį biokurą pirko ženkliai didesne kaina. Energijos išteklių biržos „Baltpool“ verslo linijos vadovas Vaidotas Jonutis tikina, kad tuose miestuose, kuriuose biokuras yra perkamas šiuo metu ir už kurį yra mokama ženkliai daugiau, šildymo kainos taip pat bus didesnės.

Užklupus vėsiems orams daugelį ima pulti peršalimo ligos. Na, o užpuolus slogai, paprastam kosuliui ar gerklės perštėjimui pirmiausiai griebiamės liaudiškų priemonių. Ne paslaptis populiariausias daugelio vaistų vaistas medus. Tačiau kokiu medumi gydytis ir ar jis iš tiesų vaistas specialistai pataria būti atidiems. Mat kartais spintelėje galite turėti visišką niekalą. Šiemet bitininkai skundžiasi, kad prikopinėjo trečdaliu, kai kur net penktadaliu mažiau medaus nei ankstesniais metais.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF) gavo pranešimą iš Airijos kompetentingos institucijos apie nesaugius upėtakių ikrus, kurių sudėtyje nustatyta neleistina, farmakologiškai aktyvi medžiaga fenoksietanolis.

Rusijai planuojat apmokestinti sunkiasvorius Lietuvos vežėjų automobilius už važiavimą keliais, Lietuvos susisiekimo viceministras sako, jog šalis taip pat apmokestins Rusijos vežėjus. „Mes esame juos (Rusiją - BNS) informavę jau, kad jei jie įves mokestį, tai ir mes įvesime.

Drastiškai mažėjantis mokinių skaičius, dabartinė Lietuvos aukštųjų mokyklų sistema ir valdžios neveiksnumas gali padaryti milžinišką žalą Lietuvos ekonomikai. Pasak Lietuvos pramonininkų prezidento Roberto Dargio, Lietuvoje tuoj neliks nei dirbančių, nei vartojančių. R. Dargio teigimu, per trejus metus nuo 2012 metų netekome daugiau nei 80 tūkst. gyventojų, o didžiausią nerimą kelia tai, kad tai yra darbingo amžiaus žmonės su vaikais.

Paskelbta, kad nedarbo lygis Lietuvoje trečiąjį 2015 metų ketvirtį sumažėjo iki 8,3 procento. Toks nedarbo lygis - 0,8 procentinio punkto mažesnis nei atitinkamą ketvirtį prieš metus bei 1,1 punkto mažesnis nei antrą šių metų ketvirtį. Nors nedarbo lygio kritimo tempas sulėtėjo, judėjimo kryptis nepakito ir tai leidžia tikėtis tolesnio nedarbo lygio mažėjimo. Įprasta, kad nedarbo mažėjimą lydi darbo užmokesčio augimas, tad darbuotojų padėtis rinkoje ir jų gaunama nauda turėtų dar gerėti.

Šiemet pensijų anuitetais pradėjusi prekiauti antroji gyvybės draudimo bendrovė anuitetų rinkos labai nepagyvino, tačiau tikras bumas turėtų prasidėti jau po 3-4 metų. Iki šio spalio buvo išmokėta beveik 150 tūkst. eurų rentos, vidutinė mėnesio renta -vidutiniškai 63 eurai.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo įmonių „Pieno žvaigždės“ pradeda savo akcijų supirkimą, kurio metu ketina įsigyti iki 10 proc. savo įstatinio kapitalo. Akcijos bus superkamos po 1,48 euro už akciją, tam įmonė skirs 7 mln. eurų. „Pieno žvaigždės“ savo akcijas supirkinės iki lapkričio 26 dienos. Pasak įmonės valdybos, šiuo veiksmu norima stabilizuoti jų kursą, padidinti likvidumą ir išvengti nuostolių dėl akcijų kurso kritimo.

Ar daug pažįstate verslininkų, kurie nenorėtų savo verslo plėtros? Aš, tiesą sakant, nė vieno. Ambicijų augti turi visi, net ir vieno žmogaus mikroįmonės. Tačiau konkrečių veiksmų nutaria imtis sąlyginai nedaug. Kaip rodo neseniai „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos verslo apklausa, verslo plėtrą artimiausiu metu planuoja tik kas antra šalies įmonė.

Aštuonios darbo valandos per dieną, pasirodo, tik formalumas. Net 44 proc. Lietuvos gyventojų dirba ir grįžę namo, rodo Lietuvos gyventojų tyrimas. Psichologai sako, kad lietuviai nuo seno buvo darbininkų tauta, kuriai nedirbantis žmogus atrodė nenaudingas ir niekam tikęs. Deja, šiandien darbštumas dažnai virsta darboholizmu, o tai – rimta problema.

Per keletą pastarųjų metų įsikuria vis daugiau smulkesnių įmonių, kurios įdarbina vos kelis darbuotojus, uždirba mažesnes pajamas ir orientuojasi į kasdienių paslaugų ir produktų kūrimą. Keičiasi visuomenės požiūris į verslą – vis daugiau gyventojų drąsiau steigia įmones ir taip susikuria sau darbo vietą. Tokias tendencijas parodė DNB banko užsakymu atliktas „Jauno verslo barometras“ tyrimas, kurio metu apklaustos 12-24 mėnesius rinkoje veikiančios Lietuvos įmonės.

Atliktas pirkimo ir vartojimo įpročių tyrimas parodė, kad padengus būtinąsias išlaidas, kurias sudaro lėšos maistui, transportui, komunaliniams ir kitiems mokesčiams, laisvų pinigų lieka 65 proc. Lietuvos gyventojų. Palyginimui, prieš du metus tokių lėšų teigė turintys 57 procentai.

Daug ginčų sukėlusio darbo santykių liberalizavimą ir „Sodros“ pertvarką numatančio socialinio modelio nepatvirtinus iki Kalėdų, tai Seimas turės padaryti iki sausio vidurio, pareiškė premjeras. Pasak Algirdo Butkevičiaus, Seimo rudens sesija gali būti pratęsta, nes parlamentarai yra pateikę labai daug pataisų. „Matome, kad Seimo nariai registruoja nemažai pataisų, gali kai kada užsitęsti tų pataisų svarstymas Seime.

Vokietijos skrydžių bendrovės „Lufthansa“ pilotas tęsiant streiką, toliau atšaukiami bendrovės vykdomi skrydžiai iš Frankfurto į Vilnių. Vilniaus oro uosto duomenimis, ketvirtadienį atšaukti du „Lufthansa“ skrydžiai iš Frankfurto į Vilnių ir atgal. Žlugus darbuotojų ir įmonės deryboms dėl išeitinių išmokų bei pensijų, „Lufthansa“ įgulos narius vienijanti profesinė sąjunga praėjusį penktadienį pradėjo savaitės streiką. Tai jau ne pirmas kartas, kai atšaukiami „Lufthansa“ skrydžiai.

Švedijos koncerno „TeliaSonera“ valdomų mobiliojo ryšio bendrovės „Omnitel“ ir integruotų telekomunikacijų bendrovės „Teo LT“ susijungimas gali paskatinti konsolidaciją rinkoje, sako konsultacijų įmonės „Civitta“ analitikas. Roko Šalaševičiaus teigimu, tai gali būti bendros paslaugos ar įsigijimo sandoriai.

 Jeigu prekybos centrai bus uždaryti, tai ir nebeis žmonės. Negali būti prekybos centrai ekskursijų ir pramogos, kultūros centrai, „Žinių radijui“ sakė Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irina Judina.

  Nors nuo 2013 m. vidutinis mėnesinis atlyginimas kilstelėjo tik 52 eurais, lietuvių pasitenkinimas dabar jų gaunama alga išaugo ir ne itin nusileidžia net estams, kur vidutinis atlygis už darbą gerokai didesnis.   „Per tą laiką minimali mėnesio alga ūgtelėjo 35 eurais, o vidutinis Lietuvos ūkyje (be individualių įmonių) uždirbamas neto atlyginimas pasistiebė nuo 501,36 EUR užpernai metų pirmą ketvirtį iki 553,8 EUR šių metų balandį-birželį.

Minios finansavimo (angl. Crowdfunding) platformos yra vienas greičiausių kelių į smulkaus verslo ar menininkų sėkmingą projektą, mat taip yra aplenkiamos tradicinio skolinimo institucijos ar verslo angelai. Vis dėlto šis kelias nėra pats lengviausias, o sėkmė nusišypso nebūtinai geriausią idėją turinčiam. Šis modelis išpopuliarėjo prieš keletą metų, o nuo šių metų buvo sukurti teisiniai pagrindai, kad sutelktinio finansavimo platformos taptų legalios ir Lietuvoje.

Lietuvos vartotojų pasitikėjimo indeksas trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 88 ir buvo aukščiausias Baltijos šalyse. Mūsų šalies gyventojai vis geriau vertina ir šalies ekonominę padėtį, ir asmeninių finansų būklę. Nepaisant to, išlaidauti jie kol kas nelinkę – net 44 proc. vartotojų teigia atliekamas lėšas skiriantys taupymui. Tokias tendencijas parodė rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atliktas tyrimas.

Baltijos šalyse gyventojų, patenkintų savo būstu, yra mažiau negu Europos Sąjungoje, tačiau ir keičia būstą mažesnė jų dalis. Tai, kad šeimos lieka gyventi būstuose, kurie juos ne visai tenkina, daugiausiai lemia per mažos pajamos, kurių nepakanka įsigyti geresnius namus, rašoma naujausiame SEB banko ekspertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje parengtame leidinyje „Baltic Household Outlook“. Eurostato duomenimis, dažniausiai būstą Europoje keičia Skandinavijos šalių gyventojai.

Seimas užsimojo uždrausti didiesiems prekybininkams dirbti per Kūčias, Kalėdas, Velykas ir kitas metų šventes. Pasirodo, parduotuvės turėtų nedirbti net 15 dienų per metus. Prekybininkai aiškina, kad labiausiai nukentės pirkėjai, kurie per šventes ateina pasipildyti maisto ir gėrimų atsargų. Patys kalbinti gyventojai draudimą dirbti per šventes vadina kvailyste.

Naujausias vartotojų tyrimas rodo, kad euro įvedimas ir migruojančiųjų masė lietuviams šiais metais optimizmo neįpūtė. Kaip skelbia „The Future of Lithuania“ tyrimas, savo šeimos finansine padėtimi visiškai patenkinti yra mažiau nei dešimtadalis lietuvių. Visi kiti tapo gerokai jautresni kainai, nes sumažėjo jų perkamoji galia. „Padidėjęs gyventojų dėmesys išlaidoms skatina ir neigiamą požiūrį į pabėgėlius imigrantus.

Finansinių sunkumų slegiama ir šiuo metu paskolų nebedraudžianti valstybės bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ ketina samdyti teisininkus, kurie padėtų išieškoti skolas iš Jungtinėje Karalystėje gyvenančių Lietuvos piliečių. Įmonės vadovo teigimu, tokių skolininkų gali būti apie 200, o jų bendros skolos gali siekti apie 40 mln. eurų. „Ganėtinai sunku išieškoti teisėtais būdais iš žmonių, kurie išvykę ir deklaravę savo išvykimą.

28 eurai – tiek vidutiniškai vieno vaiko kalėdinei dovanai skiria lietuviai. Šią sumą padauginus iš vaikų iki 13 m. amžiaus skaičiaus, gaunama įspūdinga suma – daugiau nei 9 mln. eurų. Didžioji dalis šių pinigų skiriama įsigyti žaislams – tiems, kurių labiausiai geidžia mažieji. Įdomu, kokie tai žaislai? „Vaikų norus formuoja tai, ką jie mato televizorių ekranuose, kino teatruose, reklamose, todėl nieko nuostabaus, kad būtent iš ekranų nužengę žaislai yra vieni populiariausių.

Vokietijos skrydžių bendrovės „Lufthansa“ pilotams tęsiant streiką, toliau atšaukiami bendrovės skrydžiai į Vilnių. Vilniaus oro uostą valdančios bendrovės Lietuvos oro uostai atstovė spaudai Indrė Baltrušaitienė BNS teigė, kad antradienį „Lufthansa“ skraidino į Vilnių, o trečiadienį atšaukti du skrydžiai iš Frankfurto į Vilnių ir vienas atgal. Pasak jos, kol kas neaišku, ar šią savaitę bendrovė atšauks daugiau skrydžių. Jie nevyko ir praėjusiį sekmadienį.

Tarptautinė orlaivių techninės priežiūros bendrovė „FL Technics“ skelbia plečianti veiklą Šiaurės Amerikoje, kur jau yra įsteigta nauja bendrovės atstovybė. Įsikūrusi Majamyje, Floridos valstijoje, „FL Technics“ galės be tarpininkų bendradarbiauti su didžiausiais JAV aviacinių komponentų tiekėjais, taip sumažindama teikiamų paslaugų savikainą bei paspartindama naujų produktų, skirtų Europos ir Azijos klientams, vystymą.