Lietuvos verslas

Briuselyje žlugus deryboms dėl finansinės pagalbos Graikijai pratęsimo, ekonomistė Aušra Maldeikienė „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad ji darytų bet ką, jog Graikija neišeitų iš euro zonos. Be to, ekonomistės teigimu, Lietuvoje paplitęs požiūris, kad graikai yra gobšūs tinginiai, neteisingas. „Lietuvių populistai, kurie labai dažnai yra mūsų aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, aiškina, kad graikai netaupė, buvo nedraugiški, negeri, godūs, prisirinko pinigų ir dabar negrąžina.

 Savaitgalį Vilniuje praūžė jau tradiciniu tampantis baldų aukcionas, kurio metu vilniečiai bei miesto svečiai galėjo įsigyti baldus už itin mažą kainą. Prekybos centro „Baldų rojus“ organizuotame antrame baldų aukcione parduota daugiau kaip 50 įvairių svetainės, vaikų kambario, virtuvės bei kitų baldų. Pigiausio baldo kaina - 20 eurų. Pigiausias aukcione įsigytas baldas buvo 20 eurų kainavęs stilingas pufas. Jį įsigijo garbaus amžiaus moteris iš Vilniaus.

Graikijos vyriausybės ir Europos centrinio banko (ECB),Europos Sąjungos (ES) bei tarptautinių skolintojų derybų aklavietė pademonstravo pirmuosius apčiuopiamus padarinius – pirmadienį nebuvo atidaryti šalies bankai, įvesta kapitalo kontrolė. Šalis jau dabar vadinama nemokia, mat greičiausiai nesulauks finansinių injekcijų, kol neprisiims siūlomų struktūrinių reformų.

 Kartais ieškodamos darbuotojų įmonės atsitrenkia į sieną: atrodo, informacija apie laisvą darbo vietą paskleista plačiai, profesionalūs atrankų specialistai telkia visas įmanomas pajėgas, CV atsiunčiama daugybė, bet tinkamo darbuotojo kaip nėra, taip nėra. Ką daryti? Kokius dar darbuotojų paieškos būdus išbandyti, kai, atrodo, išeičių jau nėra? Po trijų mėnesiu paieškų – verta ieškoti kompromisų įmonėje „Sunku įvardyti, kokioms įmonėms kokių darbuotojų šiandien trūksta labiausiai.

Užsienio investuotojams Baltijos šalys tradiciškai išlieka vienos patraukliausių Rytų Europos valstybių. Profesinių paslaugų bendrovės „EY“ (buvusi „Ernst & Young“) atlikto Europos patrauklumo investicijoms tyrimo duomenimis, pernai palyginti su užpernai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo įgyvendinta 9 proc. daugiau investicinių projektų ir sukurta net 31 proc. daugiau naujų darbo vietų.

 Visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, jog labiausiai visų branginamas dalykas namuose yra dokumentai. Grupuojant apklausos dalyvius, jų prioritetai išsiskirsto į kelias kategorijas – moterims daug labiau nei vyrams svarbūs papuošalai, vyrai beveik dvigubai labiau už moteris brangina laisvalaikio prekes, o gyvūnus labiausiai myli studentai. Pagal draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu atliktą apklausą, labiausiai lietuviai namuose brangina dokumentus. Net 56 proc.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko nestebina anoniminės apklausos rezultatai, kurie rodo, kad svarbiausia motyvacijos priemonė darbe yra atlyginimas. Anot S. Besagirsko, taip yra todėl, kad kitose šalyse galima uždirbti daugiau: „Visi lyginasi su daugiausiai uždirbančiais – su Vakarų Europa, su Norvegija – ten, kur mūsų emigrantai daugiausiai bando ir plūsti.

 Savaitgalį Graikijos premjeras, supratęs, kad kelis mėnesius trukęs jo politinis šantažas ir blefas nepasiteisino, metė paskutinę savo kortą – paskelbė referendumą. Tauta turės nuspręsti, ar sutikti su tarptautinių kreditorių reikalavimais, įgyvendinti struktūrines reformas, sumažinti neadekvačiai išpūstas socialines išmokas bei padidinti mokesčius, ar pasirinkti alternatyvų kelią – bankrotą ir tikėtiną pasitraukimą ne tik iš euro zonos, bet ir iš Europos Sąjungos.

 Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — Klaipėdos AVMI) išaiškino atvejį, kai galimai į „karuselinį“ sukčiavimą įsivėlusi ir už tokią veiklą anksčiau į teisėsaugos akiratį patekusi Lietuvos įmonė galėjo siekti nuslėpti kone 2 mln.€ (per 6,8 mln. Lt) pajamų, gautų iš geležinkelių vagonų nuomos. Mokesčių administratoriui teikiamoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje ši suma atsirado tik inicijavus mokestinį tyrimą.

 Didieji prekybos tinklai „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“ bei „Fresh Market“ Lietuvoje neketina iškart nuo liepos 1 dienos atsisakyti kainų užrašų su litais, rašo „Verslo žinios“. „Padarėme pirkėjų apklausą ir 65 proc. jų atsakė, kad norėtų etiketėse matyti dvigubas kainas iki metų pabaigos, todėl pratęsiame dvigubų kainų rodymą iki sausio 1 dienos“, - dienraščiui sakė „Rimi“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė.

  Kelionių organizatorius „Novaturas“ atšaukia iki rugsėjo 10 dienos suplanuotus skrydžius į Tunisą, kuriame praėjusį penktadienį per teroristo ataką žuvo beveik 40 žmonių.   „Novaturo“ rinkodaros projektų vadovė Dovilė Zapkutė BNS sakė, kad planuojami tik grįžtamieji skrydžiai, kuriuos numatoma vykdyti pagal grafiką. Artimiausias toks skrydis rengiamas šį penktadienį, liepos 3 dieną, o paskutinių „Novaturo“ klientų grįžimas suplanuotas liepos 10 dieną.

Lietuvoje dirbantiesiems svarbiausia motyvacijos priemonė darbe yra atlyginimas ir mokami įvairūs priedai, o karjeros galimybės, kolegų santykiai, savirealizacija ir kiti veiksniai žmonėms rūpi palyginti mažai, rodo apklausa. Daugiau nei pusė - 64 proc. - apklaustųjų nurodė, kad juos darbe labiausiai motyvuoja atlyginimas, dar 34 proc. atsakė, kad jiems rūpi įvairūs priedai, rašo delfi.lt. Kaip vieną iš trijų svarbiausių motyvacijų 26,9 proc. respondentų nurodė karjeros galimybes, 20,6 proc.

 Europos centriniam bankui nurodžius, kad jis nepadidins savo paramos Graikijos skolintojams, Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad tai nereiškia Graikijos bankroto ir jos skolų nurašymo. Visgi jis pabrėžė, kad Graikija iš tikrųjų susiduria su labai dideliais sunkumais. „Bankrotas reiškia, kad skolos nurašomos, ir viskas prasideda iš naujo.

Pagal dabar galiojantį Žemės saugiklių įstatymą, žemės nebegali nusipirkti net lietuvis, „Žinių radijui“ pirmadienį sakė žemės ūkio bendrovių grupės „Agrowil Group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius. „Šiandien nebegali žemės nusipirkti net lietuvis, kuris nori užsiimti žemės ūkiu, jis negali tuo užsiimti, jis negali įsigyti ūkio. Jis gali įsigyti iki 10 hektarų žemės, tačiau su 10 hektarų jūs neįkursite efektyvaus, veikiančio ūkio“, - laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo K. Juščius.

Graikijai nusprendus surengti referendumą dėl paskutinio pasiūlymo išspręsti skolų krizę, kurį Atėnams pateikė Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kreditoriai, šalies likimas atsidūrė jos piliečių rankose, teigia premjeras Algirdas Butkevičius.

Naudotus automobilius parduodantys žmonės turės gerai pagalvoti ar verta rizikuoti ir slėpti gedimus. Su apgavystėmis nuo šiol bus kovojama ne tik baudomis, bet ir laisvės atėmimu. Prekybininkai privalės įrodyti, jog transporto priemonė per penkerius metus nebuvo patekusi į avariją. Naudotą automobilį greitai ir pigiai įsigyti norintys žmonės dažnai patenka į aferistų pinkles.

Didieji Lietuvos parkai purto jaunavedžių kišenes. Nuo šiol norintys surengti vestuvinę fotosesiją pavyzdžiui Užutrakio sodybos parke turės nemažai sumokėti. Jaunavedžiai neslepia pykčio, esą parkai išlaikomi mokesčių mokėtojų, o jie niekuo nesiskiria nuo visų kitų parkų lankytojų. „Yra visokių žmonių ir kiekvienas skirtingai skiria tuos pinigėlius, manau, kad ir principo reikalas, galų gale, kad ir Belmonte sakau, atvažiuoja paprasti žmonės, juk galima, niekas neima pinigų.

 Pastaruoju metu dešimtadaliu padaugėjo besiskundžiančiųjų, kad jų finansinė padėtis ir šeimos ekonominė situacija eina vis prastyn. Tokius duomenis rodo neseni sociologų tyrimai. „Baltijos tyrimai“ apklausa atskleidė, kad į pesimistų stovyklą šiemet perėjo dešimtadalis visų lietuvių - kad ir Lietuvoje, ir jų šeimose ekonominiai reikalai palyginti su praėjusių metų geguže eina prastyn, šiandien mano beveik kas antras - tai yra 38 procentai gyventojų.

 Nuo š.m. liepos 1 d., didėjant minimaliam mėnesiniam atlyginimui (MMA), keičiasi privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos dydis, kuris nuo šiol sieks 29 Eur. Teisės aktuose įtvirtintas PSD įmokos dydis nesikeičia – jis ir toliau lieka toks pat – 9 proc. nuo MMA. Svarbu žinoti, kad tie žmonės, kurie PSD įmokas iki š.m. liepos 1 d. jau sumokėjo į priekį už kelis mėnesius ar metus (t.y. vykdantys individualią ir žemės ūkio veiklas, įsigiję verslo liudijimus), neturėtų nerimauti.

Pabėgėliai iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų, kuriuos ketina priimti Lietuva, yra didelis iššūkis valstybei, „Žinių radijui“ penktadienį sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vyriausybė yra patvirtinusi, kad Lietuva per dvejus metus galėtų savanoriškai priimti iki 250 prieglobsčio prašytojų. „Mes išties patenkame į situaciją, kada neturime nei didesnės patirties, nei infrastruktūros imigrantų priėmimui, ypač iš tokių pietinių regionų. Tai mums iššūkis, bet kol kas yra įkandamas.

 SEB banko duomenimis, vis daugiau Lietuvos gyventojų renkasi atsiskaityti kortele – per pastaruosius dvejus metus atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis skaičius ir atsiskaitymo suma padidėjo beveik ketvirtadaliu. Atsiskaityti kortele yra ne tik greičiau ir patogiau, bet ir saugiau – net ir pametus ar praradus banko kortelę, ją galima paprastai ir greitai užblokuoti ir taip apsaugoti savo pinigus. Tuo tarpu, kai dingsta grynieji pinigai, su jais paprastai tenka atsisveikinti visam laikui.

Nepriklausomoje Lietuvoje gimusiai kartai neretai lipdoma abejingumo bei neatsakingumo etiketė. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto komanda nusprendė paneigti šį mitą, tam į pagalbą pasitelkusi asmenybės testą. Vos per penkias dienas jį atliko daugiau nei 7 tūkstančiai jaunuolių. Rezultatai, kaip ir buvo tikėtasi, nudžiugino – dauguma didmiesčiuose gyvenančio jaunimo pasižymi tokiais pat būdo bruožais kaip ir pasaulinio garso politikai, verslininkai bei meno pasaulio atstovai.

 Kasmetines atostogas užsienyje planuoja daugiau tautiečių vyrų nei moterų. Taip pat vyrai kiek dažniau nei dailiosios lyties atstovės teigia, jog yra susitaupę atostogoms. Tokios tendencijos išryškėja ne tik Lietuvos, bet ir septynių Centrinės ir Rytų Europos šalių mastu. Jas atskleidė „International Personal Finance“ (IPF) užsakymu atlikta klientų apklausa. Teiraujantis Lietuvos gyventojų apie atostogų planus, savo šalyje kasmetines atostogas planuoja praleisti beveik 60 proc.

 Autoritetas – žmogus, į kurį galima lygiuotis, klausti patarimo, pasitarti ar pasidalinti kylančiais klausimais bei idėjomis ar sekti kaip pavyzdžiu. Daugiau kaip pusė darbuotojų gali džiaugtis – darbe jie dirba su žmonėmis, kurie jiems yra autoritetai. Apie 60 procentų darbo portalo CVbankas.lt respondentų teigia, kad dirba su žmonėmis, kuriuos laiko autoritetais.

 Rinkos tyrimų kompanijos „Batijos tyrimai“ apklausai parodžius, kad per metus dešimtadaliu padaugėjo žmonių, teigiančių, kad ir Lietuvoje, ir jų šeimose ekonominiai reikalai iš esmės pakrypo į blogąją pusę, „Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad Statistikos departamento fiksuoti gyventojų lūkesčiai rodo žymiai geresnę situaciją.

Nors Lietuvos senjorai gauna vienas mažiausių pensijų Europos Sąjungoje – vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2015 m. gegužę buvo 251,71 Eur – net iš šių pajamų daugelis sugeba sutaupyti. Tai rodo atliktas pensininkų taupymo įpročių tyrimas. Jo metu paaiškėjo, kad taupyti senjorams padeda ne tik asmeninių finansų planavimas, bet ir įvairios buitinės gudrybės, atsakingas vartojimas ir pan.

Dvigubas kainų vaizdavimas parduotuvėse prieš įvedant eurą sulaukė didžiulio dėmesio, mat pirkėjai stebėjo, ar jos perskaičiuojamos sąžiningai. Nuo liepos pradžios verslininkai nebus įpareigoti skelbti kainų abiem valiutomis, tačiau ar gyventojai tam yra pasiruošę? Kaip portalui tv3.lt sakė prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė, daugiau nei pusė jų klientų kainas dar norėtų matyti litais, todėl nuo liepos pakeitimai parduotuvėse nėra planuojami.

Europai nesutariant, ar reikia gelbėti Graikiją, ar ne, opozicijos lyderis Andrius Kubilius „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad bankrutavus Graikijai, nukentėti gali ir lietuvaičiai. „Graikija vis dar yra dosnesnė ir savo pensijomis, ir atlyginimais viešajame sektoriuje negu mes. Jeigu mums reikėtų ieškoti būdų, kaip padėti Graikijai, be abejo, kiltų natūralių, labai rimtų klausimų. Iš kitos pusės, turime skaičiuoti ir tai, kokios pasekmės būtų, jeigu realiai Graikija bankrutuotų ir žlugtų.

Šiandien Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ETT) paskelbė sprendimą dviejų „SNORO“ investuotojų byloje – pritarė investuotojų ieškiniams ir nutarė, kad Lietuvos Respublika tinkamai įgyvendino ES direktyvą, numatančią indėlių garantijų sistemą, tačiau netinkamai įgyvendino ES direktyvą, numatančią investuotojų kompensavimo sistemas.

 Kasdien kiekvieną valandą, minutę, sekundę sukuriami neįsivaizduojami kiekiai informacijos. Jei per vieną dieną atsiradę duomenys būtų įrašyti į DVD diskus, tai juos sudėjus vieną ant kito susidarytų toks atstumas, kaip iki Mėnulio ir atgal. Kaip suvaldyti tokius informacijos kiekius? Kaip atrinkti faktus, kurie padėtų kurti ir tobulinti verslą? Tai pagrindinė užduotis šiuolaikiniams specialistams – verslo analitikams.

  Vilniaus savivaldybės netiesiogiai valdomos ir veiklą sustabdžiusios oro vežėjos „Air Lituanica“ bankrotą bus bandoma inicijuoti teisme. Ketvirtadienį vykusiame įmonės kreditorių susirinkime nuspręsta nepradėti bendrovės bankroto procedūros ne teismo tvarka, pranešė „Air Lituanica“. Nurodoma, kad prieš šį siūlymą balsavo vienas kreditorius - savivaldybės valdoma įmonė Vilniaus šilumos tinklai, turintys 27,78 proc. visų kreditorių balsų.

 Lietuvos energetikos ministras neneigia, kad Lietuva kalbasi su Norvegijos „Statoil“ dėl lankstesnio suskystinų gamtinių dujų (SGD) importo grafiko. Rokas Masiulis sako, kad bandomi įvairūs SGD terminalo veiklos režimai, jo galimybės, todėl ministerija yra paprašiusi įmonių pasirengti įvairiems galimiems scenarijams. Ministras pripažįsta, kad informacija apie derybas su „Statoil“ viešai pasklido kiek per anksti.

 „Akmenės cementas“ elektros energiją ir toliau pirks laisvojoje rinkoje. Bendrovė pratęsė bendradarbiavimo sutartį su nepriklausomu elektros tiekėju „Elektrum Lietuva“. „Akmenės cementas” elektros energiją iš „Elektrum Lietuva“ perka nuo 2011 metų. Bendrovė vidutiniškai suvartoja 130 mln. kWh elektros energijos per metus. Planuojama, kad 2015 metais suvartojamos elektros energijos kiekis augs iki 150 mln. kWh, nes bendrovė paleido naują sauso gamybos būdo klinkerio liniją.

 Kredito paslaugomis besinaudojantis Lietuvos gyventojas vidutiniškai per trejus metus pasiima beveik dvi paskolas, o besiskolinantys tampa vis ištikimesni tam pačiam kreditoriui. Tokius duomenis atskleidė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu bendrovės „Carat“ vykdytas tyrimas.   61 proc. šalies gyventojų per trejus paskutinius metus banke ar kreditų bendrovėje ėmusių vartojimo paskolą, tai darė vieną, o beveik trečdalis – du arba tris kartus.

Lietuvos Statistiskos departamento duomenimis BVP 2014 metais palyginti su 2013 metais, padidėjo 3 procentais, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką. Tokie augimo rodikliai žymiai lenkia bendrus tiek euro zonos, tiek ES augimo rodiklius. Pasaulio banko duomenimis Lietuvos BVP vienam gyventojui siekia 25 453 JAV dolerių.

Pajūrio verslininkai susiėmę už galvų – birželis tragiškas – poilsiautojų nedaug, o ir tie patys labai jau taupūs. Keletą kartų mažiau nei pernai į Palangą atvažiavo ir turtingesnių užsieniečių. Viską lemia oras, o šis – lyg pavasarį ar rudenį: šaltas ir lietingas. Prekybininkai graužia nagus: tarkim, vieta metams prekiauti paveikslais jiems kainuoja per 2 tūkstančius eurų.

Naujausi genų tyrimai gali paaiškinti, kodėl vieni žmonės yra labiau nei kiti linkę laiką leisti ant sofutės priešais televizorių. Eksperimentai atlikti su žiurkėmis leidžia manyti, kad egzistuoja tingėjimo genas, rašo „Business Insider“. Mokslininkai patalpino grupę žiurkių į atskirus narvelius su bėgimo ratais, kuriuose jos galėjo mankštintis. Per šešias dienas buvo išmatuotas kiekvienos žiurkės laikas praleistas bėgimo rate.

Joninių proga panevėžiečiai traukia į turgų. Šiomis dienomis čia giedžiamiausia prekė ąžuolų vainikai, lauko gėlės ir jomis puoštos šiaudinės skrybėlės. Populiariausios vardynos užsakymais užvertė ne tik turgaus prekiautojus, bet ir gėlių salonus. Turguje ąžuolų vainikų kainos įvairios už didesnį prašoma nuo 6 eurų, mažesni euru pigesni. Lauko gėlių puokštelės nuo euro iki 2. Turgaus prekeiviai džiaugiasi, kad pirkėjai šluoja ir lauko gėles.

 Graikijos vyriausybė ėmė keisti savo poziciją ta prasme, kad pradėjo teikti kiek konkretesnius ir realistiškesnius pasiūlymus dėl to, kaip galėtų vykdyti savo įsipareigojimus, „Žinių radijui“ antradienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų vadovas Ramūnas Vilpišauskas. „Pagrindinis trumpalaikis tikslas yra, kad biudžetas turėtų perteklių ir kad po truputį Graikija galėtų mažinti savo įsiskolinimus.

 Jau antrą savaitę iš eilės vidutinė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje mažėjo 8 proc. – siekė 39,39 EUR/MWh. Tokį kainų kritimą lėmė 27 proc. didesni elektros perdavimo pajėgumai iš Estijos ir Rusijos. Elektros kainos Lietuvoje ir Latvijoje svyravo nuo 5,06 EUR/MWh iki 58,10 EUR/MWh. Augo „Estlink” jungties pajėgumai Estijoje vidutinė elektros kaina sumažėjo 13 proc. ir tesiekė 24,61 EUR/MWh. Čia kainos svyravo nuo 4,06 EUR MWh iki 57,99 EUR/MWh.

 Nuo šiol Vilniaus Savivaldybės darbuotojai turi teisę individualiai pasirinkti, kada ateiti į darbą ir kada iš jo išeiti. Atsižvelgiant į darbuotojų poreikius, leista rinktis ne daugiau kaip dviem valandomis skirtis galinčią darbo laiko pradžią ir pabaigą, išlaikant nustatytą 8 valandų darbo dienos, 40 valandų trukmės 5 darbo dienų darbo savaitės su dviem poilsio dienomis darbo laiko režimą.

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai atskleidė, kad šalies finansų sistema yra pasirengusi atremti staigų ekonomikos ar finansų rinkų būklės pablogėjimą. Lietuvos finansų sistemos stabilumą padės sustiprinti šiemet pradedami taikyti nauji makroprudenciniai reikalavimai bankams. Tokios išvados pateikiamos Lietuvos banko paskelbtoje Finansinio stabilumo apžvalgoje.

 Seimui dar metams pratęsus pridėtinės vertės mokesčio lengvatą šildymui, šios pataisos iniciatorius, „darbietis“ Kęstutis Daukšys „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad valdžia nerado sprendimo, kaip būtų galima kompensuoti lengvatos šildymui panaikinimą, todėl ir buvo nutarta tą lengvatą palikti.

 Tradiciškai vasarą, atėjus atostogų metui, vartotojų poreikiai keičiasi ir tai turi įtakos įvairių verslo sektorių veiklos rezultatams. Nekilnojamojo turto rinkoje irgi galioja nuostatos, jog būsto rinkoje vasara ir žiema yra mažiau aktyvūs sezonai, palyginti su pavasariu ir rudeniu.

Politikai nutarė vieneriems metams pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, nes atsisakant šios lengvatos, reikia dar labiau sumažinti šilumos kainą, teigia premjeras. „Iki Seimo rinkimų (iki kitų metų liepos 1-osios pratęsta lengvata, rinkimai - spalį - BNS) tikriausiai dėl to, kad pratęsus pusmečiui, po to vėl būtų grįžtama prie to paties klausimo. Kiek atsimenu, ta pataisa visada būna pratęsiama, tai čia yra politinis požiūris.

 Kitą savaitę pensininkams vidutiniškai po 5 € didės pensijos. Nors premjeras tai vadina džiugia žinia, dauguma senjorų lieka nusivylę, kodėl tiek mažai. Pensijos padidėjimas kiekvienam pensininkui bus skirtingas, mat priklausys nuo darbo stažo, gauto atlyginimo.

Praėjusią savaitę portalas tv3.lt rašė apie tai, kad Graikija lietuvių atostogų pasirinkimuose nusileidžia tik Turkijai. Vis dėlto liko iki birželio pabaigos liko mažiau nei savaitė, o tada šalis spręs, ar pasilikti euro zonoje ar susiveržti diržus ir vykdyti finansinius įsipareigojimus Tarptautiniam valiutos fondui ir Europos sąjungai.

Valdančiosios koalicijos lyderiai, pirmadienį nusprendę dar metams pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, pasirinko lengviausią kelią, užuot sprendę, kaip padidinti gyventojų pajamas, sako „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas. Žygimanto Maurico teigimu, Vyriausybė apskritai vengia priimti sudėtingus sprendimus ir tokiu būdu stabdo šalies progresą. „Sprendimas (pratęsit PVM lengvatą šildymui - BNS) šiek tiek keistokas, nes jau kaip niekad buvo pasiryžtą lengvatą naikinti.

 Briuselyje Viršūnių susitikime dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad Graikija iš euro zonos nesitrauks, tačiau net ir nusprendus kitaip, Lietuva didesnės finansinės įtakos nepajus:  „Mes su Graikija praktiškai neturime didelių ir gilesnių ekonominių santykių. Mes ten praktiškai nesame investavę, nei pirkę Graikijos vyriausybės vertybinių popierių, taigi tiesioginės įtakos tikrai praktiškai nepajustume.