Centriniai bankai nuramino rinkas, bet problemos neišnyko
Vasaros pabaigoje finansų rinkas sukrėtusi baimė dėl pasaulio augimo perspektyvų atslūgo – tam daugiausiai įtakos turėjo centrinių bankų sprendimai. JAV atidėjo bazinių palūkanų didinimą, o Kinijos, Indijos, Norvegijos ir kiti centriniai bankai sumažino palūkanas ir, tikėtina, jas dar mažins ateityje. Europos Centrinis Bankas (ECB) ėmėsi verbalinės intervencijos primindamas, kad jo pinigų pasiūlos didinimo pajėgumai dar neišnaudoti ir, esant poreikiui, gali greitai būti įdarbinti.
„Pratęsta pigių pinigų era nuramino investuotojus, tačiau esminės problemos niekur nedingo. Kinijos ekonomikos augimas toliau lėtės, jos paskolų portfelio kokybė nuolat blogėja, o kai kurios šiaurinės jos provincijos jau yra recesijoje. Daugelis kitų besivystančių ekonomikų ir toliau kentės dėl pigių žaliavų, kurių sparčiam brangimui kol kas prielaidų nėra, o kitų šaltinių augimui jos neturi“, ‒ teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad JAV bazines palūkanas pradės didinti šių metų gruodį, o jos pėdomis kitais seks ir Jungtinės Karalystės bei kai kurių kitų šalių centriniai bankai. Didėsiančios palūkanos signalizuoja apie pakankamai sustiprėjusias didžiąsias pasaulio ekonomikas, tačiau dėl išaugsiančios pinigų kainos bus labiau pažeidžiamos besivystančios ekonomikos, kuriose nemažai įmonių skolinosi užsienio valiuta. Lietuva dar kurį laiką išliks žemų palūkanų zonoje – prognozuojama, jog ECB pirmą kartą pakelti palūkanas turėtų ne anksčiau nei 2017 metų pabaigoje.
Lietuvos ekonomika pademonstravo atsparumą, tačiau ateityje iššūkių netruks
Kaip prognozuota, trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP augimas paspartėjo iki 1,8 procento. Pagrindinė to priežastis ‒ sparčiai augęs namų ūkių vartojimas. Mažmeninė prekyba per metus išaugo 6,0 procento. Daugiausiai tam įtakos turėjo teigiamos tendencijos darbo rinkoje, kurių nesustabdė daugiau nei per pusę kritęs lietuviškų prekių eksportas į Rusiją. „Swedbank“ ekonomistai mažina nedarbo lygio prognozę iki 8,1 proc. 2016 metais ir 7,5 proc. 2017 metais.
„Dar svarbiau yra tai, kad kitais metais iki 6,5 proc. turėtų paspartėti vidutinio darbo užmokesčio augimas. Tam daug įtakos turės ir periodiškai keliamas minimalus atlyginimas, tačiau daugelyje sektorių kvalifikuotų specialistų atlyginimai kils ir dėl darbo jėgos trūkumo“, ‒ prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Gyventojų perkamąją galią šiemet pakėlė ir nemaža defliacija – vidutinio vartojimo krepšelio kainos šiais metais buvo 0,8 proc. mažesnės nei prieš metus. Nors daugelis paslaugų ir kai kurios prekės brango, vidutines kainas žemyn nutempė 8 proc. atpigusios transporto išlaidos bei kai kurie maisto produktai. „Swedbank“ prognozuoja, kad kitais metais infliacija jau sieks 2,5 procento, o 2017 metais paspartės iki 3 procentų. Daugiausiai įtakos tam turės ne brangstančios prekės, o dėl didėjančių atlyginimų ir toliau brangsiančios paslaugos.
„Nepaisant išorinių neramumų, įmonių investicijos pirmąjį šių metų pusmetį buvo net 13 proc. didesnės nei prieš metus. Tolimesnį investicijų augimą turėtų palaikyti žemos palūkanos ir palanki kreditavimo aplinka, rekordiniai įmonių vidiniai finansiniai rezervai bei didėsiantys ES paramos srautai. Tačiau ilgai trukusios investicijų abstinencijos laikotarpio pasekmės jau matomos – pastaraisiais metais Lietuvai vis sunkiau sekasi užimti didesnę ES rinkos dalį, o tolimesnės rinkos yra dar sudėtingiau įveikiamos. Produktyvumo augimas vis dar atsilieka nuo darbo sąnaudų augimo, todėl tolimesnė plėtra bus daug sudėtingesnė ir reikalaus didesnių pastangų“, ‒ komentuoja N. Mačiulis.
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet baigsis tris metus trukęs perteklinės užsienio prekybos periodas, o 2016 ir 2017 metais užsienio prekybos deficitas padidės iki, atitinkamai, 2,0 ir 2,8 proc. BVP. Dėl sumažėjusių emigrantų perlaidų dar labiau didės einamosios sąskaitos deficitas. Ilgalaikėje perspektyvoje vis didesnę neigiamą įtaką šalies ekonominėms perspektyvoms ir socialinės apsaugos sistemai darys demografiniai pokyčiai – vien iki šio dešimtmečio pabaigos darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažės 140 tūkst.
Ekonomistų nuomone, sumažėjusį Lietuvos gamintojų potencialą eksporto didinimui turėtų skatinti ne tik individualios įmonių pastangos, bet ir palanki valstybės ekonominė ir socialinė politika – nuo adekvataus darbo santykių ir imigracijos reguliavimo, iki mokesčių bei švietimo sistemos ir viešojo sektoriaus optimizavimo.
