Užsienis

Rusijos federalinė finansų stebėsenos tarnyba (Rosfinmonitoring) įtraukė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovą Kyrylą Budanovą į „teroristų ir ekstremistų“ sąrašą, praneša „Ukrinform“. Gautomis žiniomis, K. Budanovui Rusijoje iškeltos baudžiamosios bylos dėl teroristinės organizacijos sukūrimo, teroro aktų, įvykdytų grupės asmenų, taip pat ginklų ir sprogmenų laikymo. Rusijoje manoma, kad jis prisidėjo prie sprogimų ant Kerčės tilto 2022 metais.

Latvija vėl įvedė privalomąjį šaukimą, kad atgrasytų Rusiją nuo įsiveržimo į Europą. Tai interviu „The Telegraph“ sakė Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjānis Kariņšas, pranešė „Ukrinform“. „Turime būti tokioje pasirengimo būsenoje, kad Rusijos generolai ir Rusijos politinė klasė aiškiai suprastų, jog judėti į Europą neįmanoma, – sakė jis. – Įsivaizduokite teigiamą Ukrainos karo baigtį – visa Ukrainos teritorija išlaisvinama ir karas baigiasi.

Europos Sąjunga turi pakeisti paramos Ukrainai paradigmą ir padėti jai ne „tiek, kiek reikės“, o suteikti viską, ko reikia pergalei kare su Rusija. Tai trečiadienį Kyjive per bendrą su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu spaudos konferenciją pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis, praneša „Ukrinform“ korespondentas. J. Borrellis pažymėjo, kad Ukraina sudėjo daug aukų, atremdama Rusijos agresiją, tačiau ES ir ateityje solidariai ir vieningai palaikys Ukrainą.

Kremlius trečiadienį pripažino, kad Rusijos įmonės įžvelgia problemų, susijusių su Kinijos bankais, vietos žiniasklaidai prieš tai pranešus, jog vienas Kinijos skolintojas užblokavo atsiskaitymus su Rusijos bendrovėmis. Po to, kai Rusija dėl savo visapusiškos invazijos į Ukrainą susilaukė beprecedenčių Vakarų sankcijų, Pekinas tapo svarbiu Maskvos ekonominiu partneriu.

Ukrainos įstatymų leidėjai trečiadienį per pirmąjį svarstymą pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama į kariuomenę pašaukti daugiau ukrainiečių. Kariuomenė jau kelis mėnesius prašo vyriausybės pašaukti daugiau karių, kad padidintų mažėjančias karių gretas ir pakeistų pavargusius fronto karius. 243 įstatymų leidėjai trečiadienį per pirmąjį svarstymą pritarė įstatymo projektui. Jo priėmimo procesas gali užtrukti kelias savaites. „Tai nėra galutinis sprendimas.

Europos Sąjunga trečiadienį pranešė, kad ėmėsi teisinių veiksmų prieš Vengriją, šiai priėmus įstatymus, kuriais, kaip teigiama, siekiama apsaugoti Vengrijos suverenitetą ir kuriais ribojama užsienio įtaka. Kritikai teigia, kad šie įstatymai yra naujausias ministro pirmininko Viktoro Orbano nacionalistinės vyriausybės bandymas nutildyti oponentus prieš birželį vyksiančius svarbius Europos Parlamento ir Vengrijos savivaldybių rinkimus.

Įsiveržti į Ukrainą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planavo beveik 20 metų, tvirtina buvęs jo patarėjas ekonomikos klausimais Andrejus Ilarionovas. Jis atskleidžia bendravimo su kiekvieną savo žingsnį apskaičiuojančiu V. Putinu užkulisius. Savo patirtį dirbant ir bendraujant su V. Putinu A. Ilarionovas aprašė komentare leidiniui „Newsweek“. Žmogus keistu žaliu kostiumu „Tai buvo 1998 m. liepos 25 d., laukiau Aleksejaus Kudrino kabineto prieškambaryje.

Popiežius Pranciškus „veidmainyste“ pavadino kritiką dėl jo leidimo laiminti tos pačios lyties asmenų poras. „Niekas nėra šokiruotas, kai laiminu verslininką, kuris galbūt išnaudoja žmones, o tai yra labai sunki nuodėmė, – sakė Katalikų bažnyčios vadovas žurnalui „Credere“. – Tačiau jie piktinasi, kai teikiu palaiminimą homoseksualui.

Pasišventusi Kremliaus propagandistė Margarita Simonian viešai pareiškė, kad Rusija neva galėtų sunaikinti JAV „per vieną valandą“. Tai naujausias karingas grasinimas Kremliaus valdomoje rusų žiniasklaidoje.

Salahas Abdeslamas, nuteistas kalėti iki gyvos galvos dėl 2015 metų atakų Paryžiuje, trečiadienį iš Belgijos buvo sugrąžintas į Prancūziją, sakė jo advokatė. Pernai S. Abdeslamas buvo pripažintas kaltu dėl vėlesnės, 2016 metų atakos Briuselyje. Jo sugrąžinimui į Prancūziją trukdė iškilę klausimai dėl žmogaus teisių. „Tai skandalingas teisinės valstybės pažeidimas“, – paskelbdama apie perkėlimą naujienų agentūrai AFP sakė jo advokatė Delphine Paci.

Rusija prieš Ukrainą stengiasi vykdyti sekinimo karą, tačiau iš tiesų pati yra aklavietėje, kur labiausiai sekina save pačią. Tad jai žūtbūt reikia pertraukos atsigauti, kurios Vakarai ir Ukraina jokiu būdu negali jai suteikti. O pačią karo eigą esmingai perlaužtų toliašaudė ginkluotė, kuria Ukraina galėtų naikinti karinius taikinius giliai Rusijos teritorijoje. Tai Eltai sakė Charkivo garnizono viršininkas, miesto bei srities gynybos vadas, brigados generolas Serhijus Melnykas.

Joe Bideno krašto saugumo sekretorius antradienį per plauką išvengė apkaltos dėl krizės JAV pasienyje. Demokratai Alejandro Mayorkaso apkaltą atmetė kaip politinį triuką prieš prezidento rinkimus, kuriuose imigracija greičiausiai bus vienas svarbiausių klausimų. Nepavykusiai apkaltai vadovavo Atstovų Rūmų griežtosios linijos respublikonai, jau kelis mėnesius dėl išaugusio nelegalių atvykėlių per pietinę sieną skaičiaus kaltinantys krašto saugumo sekretorių.

Nyderlandų kraštutinių dešiniųjų lyderio Geerto Wilderso viltys suformuoti daugumos vyriausybę antradienį žlugo vienai svarbiai derybų partijai staiga pasitraukus dėl nesutarimų, susijusių su viešaisiais finansais. Už kovą su korupcija pasisakančio Pieterio Omtzigto „Naujojo socialinio sandorio“ (NSC) partija paskelbė, kad baigė šį derybų dėl koalicijos raundą, todėl šiuo metu G. Wildersui neįmanoma suformuoti daugumos.

Tęsiantis pastangoms dėl paliaubų Gazos kare ir „Hamas“ rankose esančių įkaitų paleidimo, JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas pradėjo pokalbius Izraelyje. Jis trečiadienį Jeruzalėje pradžioje susitiko su Izraelio ministru pirmininku Benyaminu Netanyahu, pranešė amerikiečių šaltiniai. Tai jau penktasis A. Blinkeno apsilankymas Artimuosius Rytus nuo Gazos karo pradžios.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad „daug“ užsienio žiniasklaidos priemonių norėjo gauti prezidento Vladimiro Putino interviu, paneigdamas pokalbių laidos vedėjo Tuckerio Carlsono teiginį, kad jis buvo vienintelis to paprašęs Vakarų žurnalistas. Buvęs „Fox News“ laidų vedėjas, kuris šią savaitę lankėsi Maskvoje, sakė, kad nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios nė vienas Vakarų žurnalistas „nesivargino“ prašyti galimybės susitikti su Kremliaus vadovu.

Kinijoje, kurioje veikia antra pagal dydį ekonomika, tačiau pastaraisiais mėnesiais buvo fiksuojami vieni iš prasčiausių rezultatų pasaulyje, iš pareigų atleistas vyriausiosios finansų priežiūros institucijos vadovas, trečiadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Pekinui vis didesnį nerimą kelia Šanchajaus ir Honkongo rinkose vykdomi privatizavimo sandoriai, dėl kurių buvo patirta trilijoninių akcijų vertės nuostolių, todėl buvo pristatyta eilė priemonių šiai netvarkai sustabdyti.

Per Izraelio smūgius Sirijos vyriausybės kontroliuojamame Homse trečiadienį žuvo keturi žmonės, įskaitant du civilius, naujienų agentūrai AFP pranešė karą stebinti organizacija. Sirijos gynybos ministerija pranešė, kad žuvo ir buvo sužeista daug žmonių, bet nenurodė aukų skaičiaus. „Per Izraelio smūgius Homse žuvo keturi žmonės, įskaitant du civilius“, – sakė „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) vadovas Rami Abdel Rahmanas.

Švedijos prokuratūra nutraukė dujotiekio „Nord Stream“ sabotažo Baltijos jūroje tyrimą, trečiadienį pranešė už tyrimą atsakingas prokuroras Matsas Ljungqvistas. M. Ljungqvistas paaiškino, jog buvo nustatyta, kad Švedija neturi jurisdikcijos šioje byloje. M. Ljungqvisto teigimu, išsamaus tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, leidusių manyti, kad Švedija ar Švedijos piliečiai būtų kaip nors susiję su tarptautiniuose vandenyse įvykdytu išpuoliu.

Likus dienai iki parlamento rinkimų Pakistane, per sprogimą vieno kandidato biure pietvakarinėje Beludžistano provincijoje žuvo mažiausiai 12 žmonių. Dar 25 asmenys buvo sužeisti, trečiadienį pranešė vietos administracijos atstovas. Vietos žinių stotis „Geo News“, remdamasi ligonine, skelbia, kad sužeistųjų yra 30. Institucijos spėja, kad tai tikslinė ataka. Ar detonavo padėta bomba, ar išpuolį surengė savižudis, kol kas nežinoma. Taip pat nežinoma, ar kandidatas atakos metu buvo savo biure.

Gazos Ruožo pietuose tęsiasi smarkūs mūšiai ir Izraelio atakos. JT humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA) naktį į trečiadienį pranešė apie „intensyvius Izraelio apšaudymus sausumoje, iš oro ir jūros didelėje Gazos Ruožo dalyje, pirmiausiai – Chan Junise“. Šiais duomenimis, vėl yra civilių aukų, gyventojų išvarymų ir civilinės infrastruktūros sugriovimų. Izraelio kariuomenė trečiadienį paskelbė, kad eliminuota teroristų kuopelių ir rasta daug ginklų.

Rusijos karinė vadovybė gavo naują terminą pasiekti bent keletą pergalių fronte Ukrainoje, neabejoja karinės-politinės grupės „Informacinis pasipriešinimas“ apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka.  Pasak jo, terminas susiaurėjo iki dviejų savaičių. Pagrindiniai Rusijos pajėgų tikslai dabar – Avdijivka ir kairiojo Chersono srities kranto išvalymas. O štai Kupjanskas ir Časiv Jaras įvardyti kaip antriniai tikslai, jų užėmimas atidėtas iki 2024 m. antrojo pusmečio.

Profesinės sąjungos „Verdi“ atstovas trečiadienį Frankfurte patvirtino, kad kai kuriuose Vokietijos oro uostuose prasidėjo oro linijų „Lufthansa“ antžeminių tarnybų darbuotojų streikas. Dėl streiko labiausiai nukentės Frankfurto ir Miuncheno oro uostai. Didžiausios Vokietijoje oro linijos „Lufthansa“ jau atšaukė 80–90 proc. iš maždaug 1 000 trečiadienį turėjusių įvykti skrydžių. Streiką numatoma tęsti iki ketvirtadienio 7.10 val. (6.10 val.

Netoli Barselonos sugriuvusio pastato griuvėsiuose buvo rasti trys žuvusieji, trečiadienį pranešė ugniagesių tarnyba, visą naktį ieškojusi trijų dingusių gyventojų. „Badalonoje sugriuvusiame pastate aptikome tris kūnus; juos dar reikia atpažinti“, – socialiniame tinkle „X“ rašė regioninė ugniagesių tarnyba, beveik parai praėjus po to, kai į šiaurę nuo Barselonos esančiame mieste sugriuvo penkiaaukštis gyvenamasis namas.

Per Rusijos raketų ir dronų atakas anksti trečiadienį Ukrainoje žuvo mažiausiai trys žmonės, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.  Jis tai pavadino „dar viena masine ataka prieš mūsų šalį“ ir sakė, kad vienas žmogus žuvo pietiniame Mykolajivo mieste, o du – sostinėje Kyjive. Dalis sostinės liko be elektros. Trečiadienį Rusija paleido 44 raketas ir 20 dronų į Ukrainą, vykdydama rytines oro atakas visoje šalyje, teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas.

 JAV Nevados valstijoje antradienį vykusiuose Respublikonų partijos pirminiuose rinkimuose dauguma rinkėjų nusprendė balsuoti už „nė vieną iš šių kandidatų“ ir tai tapo pažeminimu beveik be konkurencijos dalyvavusiai Nikki Haley. Balsavimo rezultatas neturi jokios apčiuopiamos įtakos varžyboms dėl Respublikonų partijos nominacijos, nes šie pirminiai rinkimai nelėmė Nevados delegatų paramos – tai buvo tik valstijos valdžios ir partijos Nevados skyriaus nesutarimų išdava.

Kremlius kuria informacines sąlygas galimoms hibridinėms provokacijoms Baltijos šalyse ir Sakartvele. Rusijos vadovybė pamėgo naudoti sąvoką „tautiečiai užsienyje“, taip tarsi pretenduodama į ypatingas privilegijas rusams, kurie net nebūtinai yra Rusijos piliečiai, tačiau gyvena už šios šalies ribų.

Mongolijoje trečiadienį dviejų dienų valstybinį vizitą pradėjo Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris su žmona Elke Büdenbender. Juos lydi kultūros atstovų delegacija. Trečiadienį Vokietija ir Mongolija ketina užtvirtinti strateginę partnerystę. Taip pat šia kelione pažymimos abiejų šalių diplomatinių santykių užmezgimo 50-osios metinės. Vokietijos prezidentas savo vizitu taip pat nori pasiųsti geopolitinį signalą.

Azerbaidžano gyventojai trečiadienį pradėjo balsuoti prezidento rinkimuose, kuriuos stebi vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas. Prognozuojama, kad Baku istorinę pergalę prieš armėnų separatistus iškovojęs lyderis Ilhamas Aliyevas turėtų būti perrinktas penktai kadencijai. Griežtas susidorojimas su nepriklausoma žiniasklaida ir jokios realios opozicijos nebuvimas prisideda prie to, kad I. Aliyevas, kurio pajėgos rugsėjį atgavo Kalnų Karabacho anklavo kontrolę, gali lengvai laimėti.

Izraelio kariuomenė teigia tuneliuose po Gazos Ruožu aptikusi įrodymų apie pinigų srautus tarp Irano ir islamistinio „Hamas“ judėjimo. Kariai rado dokumentų, įrodančių, kad 2014–2020 m. Iranas grupuotei „Hamas“ ir jos lyderiui Gazos Ruože Jihijai al Sinwarui pervedė 150 mln. JAV dolerių (140 mln. eurų), antradienį sakė karinis atstovas Danielis Hagaris. Ginkluotosios pajėgos kartu paskelbė virtinę dokumentų bei vokų ir grynųjų pinigų nuotraukų.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis antradienį dalyvavo netoli Kyjivo vykstančiuose Ukrainos teisėsaugos darbuotojų kursuose, kuriuos vykdo kelių ES šalių, įskaitant Prancūziją ir Ispaniją, pareigūnai. Kursuose daugiausia dėmesio skirta iššūkiams, su kuriais saugumo pajėgos susiduria teritorijose, neseniai grįžusiose Ukrainos kontrolėn.

Rusijos karinės pajėgos trečiadienį apšaudė Ukrainos teritoriją. Į Lvivo sritį paleista raketa skriejo Lenkijos kryptimi ir 20 kilometrų atstumu iki sienos. Kaip skelbia „RBK-Ukraina“, prie sienos raketa apsisuko 180 laipsnių kampu, jos perimti išskrido trys Lenkijos naikintuvai F-16. Apie raketą įspėjo ukrainiečiai Ukrainos ginkluotosios pajėgos apie 7.08 val. įspėjo apie kovinę galvutę, kuri iš Lvivo srities skriejo Lenkijos sienos link.

Rusijos kariuomenė trečiadienį surengė masinį raketų smūgį Ukrainos teritorijoje, pranešė „Meduza“, remdamasi Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės informacija „Telegram“ kanale. Visoje šalyje buvo paskelbtas oro pavojus. Kyjive suveikė oro gynybos sistemos, mieste pasigirdo keli sprogimai, pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko. Nuolaužos, tikriausiai raketos, nukrito Dnieprovskio rajone, pranešė miesto karinė administracija.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi atvyko į Ukrainą, kad įvertintų padėtį rusų okupuotoje Zaporižios branduolinėje jėgainėje. „Šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriame tam, kad įvertintume jėgainės aušinimo funkcijų būklę“, – iki planuojamo vizito elektrinėje antradienį Kyjive kalbėdamas su žurnalistais sakė R. Grossi. Sunaikinus Kachovkos užtvanką, vandens aušinimui tiekimas tapo labai „silpnas“, sakė R. Grossi.

Rusijos valdžia nusprendė į mokyklų mokymo programą įtraukti dalyką „Tėvynės saugumo ir gynybos pagrindai“, kuris vidurinių mokyklų moksleivius parengs galimam branduoliniam karui.  Pagal šį dalyką mokiniams bus pateikiama informacija apie masinio naikinimo ginklų kovines savybes ir naikinamąjį poveikį bei gynybos nuo jų būdus.

Rusija pirmadienį iškvietė trijų Baltijos valstybių diplomatinius atstovus, apkaltinusi jas bandymu „sabotuoti“ kitą mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus. Maskva kaltina Estiją, Latviją ir Lietuvą, kad jos ignoruoja Rusijos prašymus užtikrinti balsavimo apylinkių apsaugą jos ambasadose savo teritorijose. Visose trijose šalyse gyvena gana gausios rusų mažumos, tačiau jų santykiai su Maskva, ilgą laiką buvę įtempti, dar pablogėjo dėl karo Ukrainoje.

Rusija kasdien paleidžia nuo 1 500 iki 2 500 sviedinių ir raketų į karo nuniokotą Ukrainos Donecko regioną ir taikosi į ypatingos svarbos infrastruktūrą, kad žmonėms būtų sunkiau ten gyventi žiemą. Taip kalbėjo gubernatorius Vadymas Filaškinas duodamas interviu agentūrai „Reuters“. „Priešas apšaudo (regioną) nuo 1 500 iki 2 500 kartų per dieną“, – sakė V. Filaškinas ir pridūrė manantis, kad Maskva vis dar siekia užimti visą regioną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kitos savaitės pabaigoje antrą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios lankysis Vokietijoje. Anot vokiečių žiniasklaidos, vizitas planuojamas vykstant Miuncheno saugumo konferencijai, kuri numatyta vasario 16–18 dienomis.

Buvęs JAV kanalo „Fox News“ laidų vedėjas Tuckeris Carlsonas patvirtino gandus, jog Rusijoje lankosi, ketindamas paimti interviu iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino. „Esame žurnalistai“, – socialiniame tinkle paviešintame vaizdo įraše kalbėjo jis. „Mūsų pareiga – informuoti žmones.“ T. Carlsonas Maskvoje buvo pastebėtas praėjusį savaitgalį, kai lankėsi Didžiajame teatre.

Izraelio kariuomenė paskelbė kai kuriuos iš Palestinos teroristinės organizacijos „Hamas“ pagrobtų įkaitų mirusiais ir apie tai informavo įkaitų šeimas. „Trisdešimt vienai šeimai pranešėme, kad jų artimųjų, kurie buvo paimti įkaitais, nebėra tarp gyvųjų ir patvirtinome jų žūtį“, – antradienį kalbėdamas per spaudos konferenciją sakė Izraelio gynybos pajėgų (IDF) atstovas Danielis Hagari. „Likusioms šeimoms suteikėme visą mūsų turimą patikimą informaciją apie jų artimųjų likimą ir būklę.

Buvęs Čilės prezidentas Sebastianas Pinera, milijardierius magnatas, du kartus užėmęs aukščiausią šios Pietų Amerikos valstybės postą, antradienį žuvo per sraigtasparnio katastrofą, sakoma jo biuro pranešime. „Su dideliu apgailestavimu pranešame apie buvusio Čilės Respublikos prezidento žūtį“, – sakoma pareiškime, kuriame priduriama, kad 74-erių S. Pinera žuvo Ranke – atostogautojų pamėgtoje vietoje už maždaug 920 km į pietus nuo Santjago. Kiti trys sraigtasparnyje buvę žmonės išgyveno.

Trečiadienį atakuodama Ukrainą Rusija paleido raketą Lenkijos link, Lenkija pakėlė naikintuvus F-16. Anot Ukrainos prezidento patarėjo Mychaila Podoliako, tai buvo sąmoninga Rusijos provokacija, kuria rusai bandė parodyti, kad nebijo NATO.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį atvyko į Izraelį,  kur sieks užtikrinti naujas paliaubas keturis mėnesius trunkančiame kare Gazos Ruože.  Per penktą kelionę į regioną po karą sukėlusio spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolio A. Blinkenas jau aplankė Saudo Arabiją, Egiptą ir Katarą, o vėlų antradienio vakarą nusileido Izraelyje, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Vis dar įmanoma, kad Ukraina arba Rusija šiais metais surengs sėkmingesnę karinę kampaniją, nei tikisi ekspertai. Tačiau labiausiai tikėtinas šių metų karo rezultatas bus besitęsianti aklavietė, rašo „The New York Times“. Leidinys teigia, kad Ukraina nori susigrąžinti visą savo teritoriją, tačiau vargu, ar tai įvyks. „Ukrainiečiai tiki savo gebėjimu atsigriebti. Jie apgynė Kyjivą, susigrąžino Chersoną ir 2022 m. nustūmė Rusiją nuo Charkivo.

Maskvos teismas antradienį už akių nurodė suimti garsų rašytoją Borisą Akuniną už tariamą dezinformacijos apie kariuomenę skleidimą. Praėjusių metų gruodį 67-erių vyrui buvo pateikti kaltinimai po to, kai jis išreiškė paramą Kyjivui per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu apsimetusiais rusų pokštininkais.

Panaudojęs dirbtinį intelektą, kad uždėtų Rusijos lyderio veidą ant aktoriaus, režisierius Patrykas Vega, žinomas šiurkščiais filmais apie gangsterius, sakė, jog ėmėsi savo pirmojo filmo anglų kalba apie „didžiausią pasaulyje mafijos bosą“. Per spaudos konferenciją pirmadienį režisierius sakė, kad filmas, pavadintas tiesiog „Putinas“, yra „meninis protestas prieš diktatorių ir karą Ukrainoje“. „Nusprendžiau smogti Putinui meniniu ginklu, – sakė jis.

Rusijos kariai ginklus naudoja ne tik Ukrainoje. Pastarosiomis savaitėmis jie aktyviai trikdo GPS ryšio signalus kaimyninėse šalyse – Lenkijoje, Estijoje ir Suomijoje. Lietuvos kariuomenės vadas sako, kad mūsų pajėgos ruošiasi ir tokiems išpuoliams, nors visiškai pasirengę dar nesame. O ekspertai pataria pagalvoti ir kiekvienam gyventojui, ką reikės daryti, jeigu tokius GPS ar kito ryšio trikdžius rusai masiškai nukreips į Lietuvą.

Ukrainoje gimusi grožio konkurso „Mis Japonija 2024“ nugalėtoja Karolina Shiino atsisakė karūnos po to, kai bulvarinis laikraštis atskleidė jos romaną su vedusiu vyru. 26 metų Karolina prieš dvi savaites buvo paskelbta gražiausia Japonijos moterimi, tačiau jos pergalė sukėlė diskusijas dėl jos praeities, skelbia BBC. Vieni džiaugėsi už natūralaus grožio moters karūnavimą, kiti teigė, kad ji neatspindi tradicinių japonų grožio idealų.

Rusijos žiniasklaida ir teisių gynimo grupės pranešė apie pirmuosius viešai žinomus atvejus, kai Rusijos valdžia nubaudė žmones pagal teismo sprendimą, kuriuo LGBTIQ aktyvizmas uždraustas kaip ekstremizmas. Lapkričio mėnesį Aukščiausiasis Teismas uždraudė Rusijoje veikiantį „Tarptautinį LGBT visuomeninį judėjimą“, kurį vyriausybė pavadino ekstremistine organizacija.

Dienraštis „The Telegraph“ paskelbė scenarijų, kaip galėtų atrodyti Rusijos puolimas prieš NATO šalis, rašo UNIAN. Anot dienraščio, gali įvykti keli karo etapai. Penki Rusijos karo prieš NATO etapai Leidinio žurnalistai mano, kad Rusijos pasirengimas konfrontacijai su NATO gali prasidėti 2024 m. pavasarį. Prognozuojama, kad Rusija mobilizuos 200 tūkst. karių ir pradės naują puolimą Ukrainoje, kilus problemoms dėl Vakarų partnerių paramos Kyjivui. Antrojo etapo tikimasi 2024 m. vasarą.