Užsienis

85 Estijos parlamento nariai antradienį pateikė svarstyti pareiškimo projektą, kuriuo smerkiama Ukrainos teritorijų aneksija, o Rusija skelbiama teroristiniu režimu. Pareiškimo projekte sakoma, kad parlamentas griežtai smerkia Rusijos karinius veiksmus prieš Ukrainą ir neteisėtą agresijos metu užkariautų teritorijų aneksiją, taip pat deklaruojama, kad Estija niekada nepripažins Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimo agresija ar pseudoreferendumais. „Iš neteisės teisė neatsiranda.

Sprogus Krymo tiltui, skaudų smūgį į paširdžius gavęs Vladimiras Putinas ėmėsi keršto ir paleido raketas į didžiuosius Ukrainos miestus, tarp jų ir sostinę Kyjivą. Per masinius Rusijos smūgius pirmadienį visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai 10 žmonių ir dar dešimtys buvo sužeisti. Tad ką sumanė V. Putinas ir kuo tai baigsis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius ir politologas Linas Kojala.

 Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas antradienį pradėjo svarstyti, ar Škotijos žingsnis rengti referendumą be vyriausybės Londone sutikimo būtų teisėtas. Škotijos pirmosios ministrės Nicolos Sturgeon vadovaujama vyriausybė nori naujo balsavimo dėl klausimo „Ar Škotija turėtų būti nepriklausoma valstybė?“. Per ankstesnį referendumą Škotija 55 proc. balsų atmetė nepriklausomybę.

Ukraina antradienį pranešė, kad susigrąžino iš Rusijos kelių dešimčių ukrainiečių karių palaikus, įskaitant Olenivkos kalėjime, kurį, Kyjivo teigimu, apšaudė rusų pajėgos, nužudytų karių kūnus. „Įvyko dar vienas perkėlimas: 62 žuvę didvyriai buvo grąžinti namo. Derybos buvo sunkios, bet... pavyko grąžinti mūsų karius, įskaitant karius iš ... Olenivkos“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija.

Iranas pirmadienį pasmerkė Jungtinės Karalystės sprendimą įvesti sankcijas jo moralės policijai; šis sprendimas buvo priimtas šiitišką respubliką krečiant masiniams protestams dėl kurdės Mahsos Amini mirties. Taikūs protestai, kuriuos valdžia ėmėsi negailestingai malšinti, įsiplieskė rugsėjo 16 dieną, kai buvo pranešta apie 22-ejų M. Amini mirtį. Keliomis dienomis anksčiau moralės policija sulaikė merginą, kuri esą pažeidė Irano griežtą moterų aprangos kodą.

Nobelio taikos premijos laureatė iš Filipinų Maria Ressa šalies Aukščiausiajam Teismui apskųs apkaltinamąjį nuosprendį dėl kibernetinio šmeižto, antradienį pranešė jos advokatas, žurnalistei veteranei kovojant už tai, kad nebūtų įkalinta.

Daugiau nei 20 metų Vokietijoje gyvenanti rusė itin nepatenkinta ukrainiečiais šalyje ir viešai paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną bombarduoti Drezdeno miestą, kur vyko ukrainiečių mitingas. Vokietė Alena Dirksen savo paskyroje socialiniuose tinkluose paviešino vaizdus iš Drezdene vykusio ukrainiečių susirinkimo miesto aikštėje ir palydėjo juos žodžiais: Vladimirai Vladimirovičiau, jiems šiandien dar maža pasirodė.

Turkija antradienį paragino kuo greičiau sudaryti realias paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos, sakydama, kad abi pusės tolsta nuo diplomatijos, tęsiantis karui. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas jau seniai siekia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis susėstų Stambule derybų dėl paliaubų. „Ugnis turi būti kuo greičiau nutraukta. Kuo greičiau, tuo geriau“, – sakė užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu interviu per televiziją.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir dar dešimties regiono šalių vadovai Rusijos vykdomus masinius Ukrainos miestų bombardavimus įvardijo karo nusikaltimais. „Mūsų valstybių vardu reikalaujame, kad Rusija nedelsiant nustotų atakuoti civilinius taikinius. Mes nenutrauksime pastangų patraukti į teismą asmenis, atsakingus už šiuos nusikaltimus“, – sakoma antradienį paskelbtame pareiškime.

Vienas turkų pareigūnas naujienų agentūrai AFP antradienį pranešė, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį regiono viršūnių susitikime Kazachstano sostinėje Astanoje susitiks su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.  Turkija, kuri Rusijos karo Ukrainoje metu išlieka neutrali, palaiko gerus santykius su abiem savo Juodosios jūros kaimynėmis – Rusija ir Ukraina.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) Charkivo srityje sučiupo dvi Rusijos karinės kompanijos „Wagner“ samdinių grupes, kurios, SBU teigimu, kankino ukrainiečius. SBU specialiosios pajėgos „A“, pasitelkdamos oro žvalgybą, aptiko „Wagner“ smogikų bazę, apsupo ir šturmavo juos, skelbia SBU spaudos tarnyba, rašo „Ukrainska Pravda“. Pranešama, kad „Wagner“ samdiniai buvo ginkluoti kulkosvaidžiais, granatsvaidžiais ir granatomis.

Japonija antradienį po pustrečių metų pertraukos vėl atvėrė sienas turistams, o pareigūnai tikisi, kad silpnos jenos suviliotų keliautojų antplūdis paskatins šalies ekonomiką.  Įpusėjus rytui į Japoniją jau plūstelėjo turistai iš Izraelio, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos.  Šalis CPVID-19 pandemijos pradžioje uždarė savo sienas ir tik neseniai pradėjo atsargiai priimti atvykėlius.

Viena iš „pirmadieninio teroro“ raketų, kuriomis V. Putino kariuomenė spalio 10-ąją apšaudė Kyjivą, pražudė į darbą vykusią „Ochmadit“ klinikos onkologę. Be mamos liko mažametis sūnus. Apie jaunos gydytojos mirtį pranešė jos kolegos ligoninės „Facebook“ paskyroje. „Šiandien mūsų kolektyvas neteko Oksanos Leontjevos.

Palestiniečių sveikatos ministerija pranešė, kad pirmadienį mirė 12 metų berniukas po to, kai rugsėjį per Izraelio kariuomenės reidą pabėgėlių stovykloje okupuoto Vakarų Kranto mieste jis buvo nušautas ir sužeistas Izraelio karių.  Mahmoudas Samoudis buvo pašautas į pilvą rugsėjo 28 dieną per kariuomenės reidą Dženine – pabėgėlių stovykloje ir ginkluotų palestiniečių tvirtovėje.

Jungtinės Valstijos mano, kad Rusija didžiausią ataką nuo karo Ukrainoje pradžios planavo gerokai anksčiau nei savaitgalį buvo apgadintas Krymo tiltas. Tai Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby sakė CNN. „Greičiausiai tai buvo kažkas, ką jie planavo gana ilgą laiką.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vadovas pirmadienį perspėjo, kad dar daugiau žmonių bus priversti bėgti iš savo namų Ukrainoje po to, kai Kyjive ir kituose šalies miestuose krito Rusijos raketos. Anksčiau pirmadienį Maskva, keršydama už šį savaitgalį įvykusį sprogimą antį jai svarbaus tilto, jungiančio Rusiją su Krymo pusiasaliu, surengė didžiausią per kelis mėnesius smūgių Ukrainai bangą. Tiltas yra 2014 metais Kremliaus įvykdytos Krymo aneksijos simbolis.

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss antradienį per Didžiojo septyneto (G-7) lyderių skubiai rengiamą pokalbį su ukrainiečių prezidentu kolegoms pasakys, kad jie „privalo nė trupučio nedvejoti“ dėl paramos Ukrainai. Šios turtingų valstybių grupės vadovai ir Volodymyras Zelenskis antradienį po pietų susirinks aptarti naujausių Rusijos atakų Ukrainoje, pirmadienį paskelbė Berlynas.

Ukrainos karo ekspertas Romanas Svitanas mano, kad pirmadienį Rusijos Federacijos įvykdyta plataus masto ataka, kuomet į įvairius šalies miestus paleista daugiau nei 80 raketų, tik dar labiau išprovokuos Ukrainos karius. Eksperto teigimu, po šio išpuolio Ukrainos ginkluotosios pajėgos dar labiau supyks ir norės keršyti.

Po kibernetinės atakos, kurią vykdyti ragino viena prorusiška įsilaužėlių grupė, pirmadienį kurį laiką neveikė kelių didžiųjų JAV oro uostų interneto svetainės. Trikdžius, paveikusius oro uostų svetaines tokiuose miestuose kaip Atlanta, Čikaga, Los Andželas, Niujorkas, Finiksas ir Sent Luisas, nulėmė paskirstyto paslaugos trikdymo (DDoS) atakos. Per tokias atakas interneto svetainė išjungiama užtvindant ją užklausomis.

Britanijos elektroninės žvalgybos agentūros (GCHQ) direktorius Jeremy Flemingas mano, kad Rusija padarė klaidą pirmadienį masiškai apšaudydama Ukrainą, be to, Rusijos amunicijos pajėgos senka.  BBC cituoja ištraukas iš būsimos J. Flemingo kalbos. Joje J. Flemingas akcentuoja, kad, nepaisant pirmadienį įvykdytų raketų smūgių į taikinius visoje Ukrainoje – tam Rusija panaudojo daugiau nei 80 raketų, – šalyje baigiasi amunicija.

Užsienio valstybių ambasados neketina palikti Kyjivo dėl rusų pradėtų raketų atakų, sako Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas. „Mes tikrai neplanuojame, nuolat palaikau ryšį su kitų valstybių, visų pirma, Europos valstybių, ambasadoriais, tikrai tokių planų niekas neturi“, – antradienį LRT radijui sakė jis. Diplomato teigimu, pirmadienį rusų žiniasklaida bandė paleisti „antį“, kad užsienio šalių ambasados evakuojasi iš Kyjivo. „Tai visiška netiesa“, – tvirtino V. Sarapinas.

Jungtinė Karalystė pirmadienį paskelbė įvedusi sankcijas Irano vadinamajai moralės policijai po to, kai mirė moteris, suimta dėl neva netinkamo hidžabo dėvėjimo. Dėl 22 metų Mahsos Amini mirties Islamo Respublikoje kilo protestų, kuriuos valdžia ėmėsi negailestingai malšinti. Irano reakcija į demonstracijas sukėlė pasipiktinimą Vakaruose ir tarp teisių gynėjų bei opozicijos grupių.

JAV prezidentas Joe Bidenas, pirmadienį kalbėdamas su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, pažadėjo Ukrainą aprūpinti pažangiomis oro gynybos sistemomis, skelbia Baltieji rūmai. Valstybių lyderiai kalbėjosi po to, kai pirmadienį Rusijos karinės pajėgos į Ukrainos teritoriją, įskaitant ir sostinę Kyjivą, paleido daugiau nei 80 raketų ir pražudė 14 žmonių.

Po stipraus Ukrainos miestų apšaudymo pirmadienį, antradienį rusų pajėgos įvykdė antrąją teroristinių išpuolių prieš Ukrainą bangą, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, antradienio rytą į Ukrainą rusai paleido 28 raketas, tačiau 20 iš jų ukrainiečiai numušė. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:45 | Rusai vėl apšaudė Zaporižios regioną Rusijos pajėgos antradienį vėl apšaudė Zaporižios regioną, žuvo septyni žmonės, o dar tiek pat buvo sužeista, rašo UNIAN.

Baltarusijos gynybos ministras Viktaras Chreninas pareiškė, kad Baltarusija nenori kariauti su Ukraina ar kitomis kaimyninėmis šalimis, tačiau perspėjo, kad provokacijos nebūtų vykdomos, rašo BBC. Anot jo, Baltarusija – ištikima Rusijos sąjungininkė – yra susirūpinusi dėl teiginių, kad Baltarusija rengiasi pulti Ukrainą. „Galime pasakyti tik tiek: neprovokuokite mūsų, mes neketiname su jumis kariauti. Nenorime kariauti nei su lietuviais, nei su lenkais, nei, juo labiau, su ukrainiečiais.

Rusijai pirmadienį ryte apšaudžius dalį Ukrainos miestų, rusų pajėgos dar šiąnakt gali surengti „tęsinį“, sako visuomeninis Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Anot jo, naktį iš pirmadienio į antradienį rusai gali atnaujinti Ukrainos apšaudymą. Apie tai O. Arestovyčius pirmadienį vakare kalbėjo Marko Feygino laidoje, rašo UNIAN. „Iš Juodosios jūros bus šaudoma kalibrais.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas naujuoju savo pajėgų vadu Ukrainoje paskyrė Sergejų Surovikiną. Jis yra kaltinamas naudojant cheminius ginklus Sirijoje ir 1991 m. šaudant prodemokratinius protestuotojus, rašo „Sky news“. Ką naujojo vado atėjimas reiškia karo eigai? Vos pasirodžius pranešimams apie Rusijos pirmadienį įvykdytą  Ukrainos miestų apšaudymą, diskusijose ėmė šmėžuoti naujojo vado pavardė.

Prancūzijoje jau trečią savaitę tęsiantis energetikos milžinės „TotalEnergies“ darbuotojų streikui, kurio nesustabdo net vyriausybės spaudimas derėtis, pirmadienį įvairiose šalies degalinėse trūko benzino. Oficialiais skaičiavimais, apie 30 proc. degalinių nebeturėjo visų arba bent kai kurių rūšių degalų, todėl vis labiau nusiviliančių vairuotojų laukė ilgos eilės.

Palūkanų normų didinimas Jungtinėse Valstijose skatina pasaulinių kainų kilimą tuo metu, kai šalims tenka susidurti su maisto krize ir karo padariniais, ir kelia pasaulyje „tobulą audrą“, pirmadienį įspėjo Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas. „Visi skuba didinti palūkanų normas – tai mus įstums į pasaulinę recesiją“, – prognozavo Josepas Borrellis ES ambasadorių metinėje konferencijoje.

Kai kuriuose Kinijos miestuose skelbiami karantinas ir kelionių suvaržymai, savaitę trukusiu šventiniu periodu trigubai išaugus per dieną išaiškinamų COVID-19 atvejų skaičiui. Sekmadienį Pekine turi prasidėti svarbus Komunistų partijos suvažiavimas. Pirmadienį karantinas buvo paskelbtas Fenjango mieste šiaurinėje Šansi provincijoje, ankstesnę dieną per visuotinį testavimą aptikus galimą užsikrėtimo atvejį, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Australijoje aplinkosaugos aktyvistai, siekdami atkreipti dėmesį į prastą ekologinę situaciją pasaulyje ir demonstruodami nepasitenkinimą, prisiklijavo prie Pablo Pikaso paveikslo. Laimei, meno kūrinys nenukentėjo, tačiau protestuotojus policija išvežė į nuovadą. Įprastai ramybe dvelkiančioje Nacionalinėje Viktorijos galerijoje Melburne, Australijoje – sujudimas ir chaosas.

Los Andžele gyventojus subūrė moliūgų festivalis. Šiemet jis – ypatingas, mat yra skirtas mirusioms iškilioms asmenybėms pagerbti. Tarp šimtų išskaptuotų, šviečiančių moliūgų puikuojasi ir skirtas mirusiai karalienei Elžbietai II atminti. Šviečiančių moliūgų upė pasitinka lankytojus Los Andželo botanikos sode. Kaip ir kiekvienais metais, besiruošdami Helovynui amerikiečiai išskaptavo šimtus moliūgų.

Mažiausiai 66 vaikai mirė Gambijoje, kaip manoma, išgėrę Indijos farmacijos kompanijos pagaminto sirupo nuo kosulio. Esą vaistas pirmiausia pažeidė vaikų inkstus, o vėliau užgeso ir jų gyvybė. Kokios medžiagos, esančios sirupo sudėtyje, sukėlė vaikų mirtis, kol kas neskelbiama. Gambijos laboratorijos darbuotojos į dėžes krauna sirupo nuo kosulio buteliukus – tiesa, jų jau daugiau nebenaudos.

Švedija pirmadienį pareiškė neleisianti Rusijai prisijungti prie tebevykstančio „Nord Stream“ dujotiekių nuotėkių tyrimo, tačiau pridūrė, kad Maskva gali atlikti savo individualią apžiūrą. Rusiją su Vokietija jungiantys dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atsidūrė geopolitinės įtampos centre, Rusijai nutraukus dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršijant už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Pirmadienį Kyjive kaukiant oro pavojaus sirenoms, sostinės metro besislepiantys ukrainiečiai dainavo ukrainietiškas dainas. „Ukrainos dvasia nepalaužiama“, – „Twitter“ rašo Ukrainos gynybos ministerija. Ministerija socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip metro stotyje pasislėpę žmonės dainuoja ukrainietišką dainą. „Kyjivo gyventojai dainuoja metro stotyje per oro pavojaus aliarmą“, – rašoma prie vaizdo įrašo. Pirmadienį Kyjive kaukė oro pavojaus sirenos.

Vokietijos vyriausybės šaltiniai naujienų agentūrai AFP pirmadienį pranešė, kad planuojama atleisti šalies Vokietijos kibernetinio saugumo agentūros BSI vadovą Arne Schonbohmą. Teigiama, kad buvo gauta pranešimų apie jo ryšius su Rusijos žvalgybos tarnybomis.

Tragiškas rytas visoje Ukrainoje. Kerštaudamas už Krymo tiltą, Putinas į didžiuosius šalies miestus paleido per 80 raketų. Per išpuolius šalyje žuvo mažiausiai 11 žmonių, dar per 60 sužaloti. Okupantai smarkiai apšaudė ir Kyjivą, kur apgriovė centrinę geležinkelio stotį, muziejus, filharmoniją.  Putinas pripažino smogęs Ukrainai ir pagrasino į ją taikytis toliau. Savo ruožtu kitas diktatorius – Lukašenka – jau skelbia, kad Baltarusijoje rengiasi dislokuoti bendrą rusų ir baltarusių dalinį.

Ukrainiečiams kenčiant nuo suintensyvėjusių Rusijos raketų atakų, Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paskelbė, kad visame bloke galiojanti Ukrainos pabėgėlių apsaugos schema pratęsiama iki 2024 metų. Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson taip pat pareiškė, kad prieglobstį ES šalyse radę ukrainiečiai net nusprendę išvykti galės išlaikyti pabėgėlio statusą, jei atitinkamai ES valstybei praneš apie savo grįžimą į gimtinę.

Popiežius Pranciškus pirmadienį, minint Pasaulinę kovos su mirties bausme dieną, dar kartą paragino panaikinti mirties bausmę. „Raginu visus geros valios žmones susitelkti dėl mirties bausmės panaikinimo visame pasaulyje“, – parašė Pranciškus savo „Twitter“ paskyroje, kurią seka beveik 50 mln. žmonių iš viso pasaulio. „Visuomenė gali veiksmingai kovoti su nusikalstamumu, neatimdama iš nusikaltėlių galimybės pasitaisyti“, – pridūrė jis.

Nuo rugsėjo 19 dienos, kai įsigaliojo įvažiavimo į šalį apribojimai, kirsti Latvijos sieną neleista 222 Rusijos piliečiams, Latvijos naujienų agentūrai LETA pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Rusijos piliečių srautas į šalį sumažėjo 28 proc., pranešė tarnyba. Praėjusią parą išorinę sieną kirto 262 Rusijos piliečiai, tai yra vidutiniškai keturis kartus mažiau nei kaimyninėse šalyse: Estijos sieną kirto 1 304 Rusijos piliečiai, o Lietuvos – 861. Tik 15 proc.

Pirmadienio rytą surengtas stiprus kelių Ukrainos miestų apšaudymas yra kvailas Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino sprendimas, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Anot jo, tokie smūgiai ukrainiečių nepalauš, o Rusijai tai kainuos bereikalingai iššvaistytą amuniciją. Po Krymo tilto sprogdinimo Rusija pirmadienį pradėjo keršto akciją – pirmadienio rytą sprogimai griaudėjo Kyjivo centre ir kituose didžiuosiuose Ukrainos miestuose.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pasmerkė Rusijos raketų smūgius Ukrainos miestams, pareiškęs, jog tai „demonstruoja absoliutų“ Vladimiro Putino „neteisėto karo žiaurumą“. „Jungtinės Valstijos griežtai smerkia visoje Ukrainoje Rusijos šiandien surengtus raketų smūgius“, – pareiškė JAV valstybės vadovas Baltųjų rūmų paskelbtame pranešime. „Per šiuos smūgius žuvo ir buvo sužeista civilių, taip pat buvo sunaikinta taikinių, neturinčių jokios karinės paskirties“, – pabrėžė jis.

„Referendumas“ Ukrainos pietryčiuose ir mobilizacijos į Rusijos kariuomenę grėsmė daugelį aneksuotų Ukrainos teritorijų gyventojų privertė bėgti per Rusiją į Europą. Tai lėmė sudėtingą situaciją prie Rusijos sienų su Estija ir Latvija. Kai kurie žmonės šaltyje nakvoja jau kelias dienas, susidarė eilės. Tiesa, Lietuvos pasienyje situacija kiek kitokia, kol kas ukrainiečiai retai renkasi kelią per Baltarusiją.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) pirmadienį paskelbė, kad šių metų Vaclavo Havelo žmogaus teisių premija atiteko įkalintam Rusijos opozicijos veikėjui Vladimirui Kara-Murzai.  „Šiandieninėje Rusijoje reikia neįtikėtinai daug drąsos atsilaikyti prieš politinę galią. Šiandien ponas Kara-Murza demonstruoja drąsą iš kalėjimo kameros“, – sakė ETPA prezidentas Tiny Koxas.

Rusijai nepavykstant fronte pasipriešinti ukrainiečiams, vis dažniau pasigirsta kalbos apie branduolinio karo grėsmę. Vladimiras Putinas viešai tikina, kad šįkart jis neblefuoja, o ir Vakarų lyderiai tokį jo grasinimą vertina rimtai. Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia pasiaiškinti, ar į kampą užspeistas Putinas iš tiesų galėtų tam ryžtis.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį pasmerkė „siaubingus“ Rusijos „raketų smūgius“ Ukrainos miestams ir pažadėjo „tvirtą“ paramą Kyjivui.

Laikinai okupuotame Mariupolyje užfiksuotas Rusijos karinės technikos judėjimas, rašo UNIAN. Anot miesto mero patarėjo Petro Andriuščenkos, rusų technikos judėjimas per Mariupolį gali reikšti, kad rusai šitaip bando išspręsti logistines problemas, kilusias dėl Krymo tilto sprogimo. Kaip skelbia P. Andriuščenka, pro Mariupolį pravažiavo karinių rusų automobilių kolona. „Apie septynių lengvųjų automobilių kolona – link miesto centro ir išvažiavimo į Mangušą. Pažymėta „Z“, – cituojamas jis.

Keturių mėnesių trukmės susitarimas dėl Ukrainos grūdų eksporto, besibaigiantis lapkričio 22 dieną, turi būti pratęstas dar metams, pirmadienį pareiškė vienas Jungtinių Tautų pareigūnas. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniais klausimais Martinas Griffithsas sakė esąs „pagrįstai įsitikinęs“, kad Juodosios jūros grūdų iniciatyvos susitarimas bus pratęstas. „Tai turi peržengti keturių mėnesių laikotarpį.

Vokietija pirmadienį pareiškė, kad ji skubina Ukrainai seniai žadėtų oro gynybos sistemų, galinčių apsaugoti visą miestą, siuntimą, Rusijai raketomis smogus virtinei savo kaimynės miestų.