Užsienis

Prie Indonezijos Javos salos krantų penktadienį įvyko smarkus žemės drebėjimas. Jo stiprumas siekė 6,4 balo, pranešė JAV geologijos tarnyba (USGS). Požeminiai smūgiai registruoti prie Javos šiaurinės pakrantės netoli Baveano salos 8 km gylyje. Dėl virpesių, kurie buvo juntami ir sostinėje Džakartoje, kai kuriuose miestuose žmonės išbėgo iš savo namų. Apie sužeistuosius ar žalą kol kas nepanešama. Nebuvo paskelbtas ir cunamio pavojus.

Rusijos valdžia planuoja artimiausiu metu mobilizuoti mažiausiai 300 tūkst. žmonių, kad pradėtų antro pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo apsuptį, „Verskta“ teigė keturi šaltiniai. „Kitas pagal planą – Charkivas su miesto išsaugojimu. O tai įmanoma tik jį apsupus. Neužtenka 300 tūkst. snukių. Todėl viskas jau parengta mobilizacijai 2.0“, – paaiškino rusų tiriamosios žiniasklaidos portalui „Verstka“ šaltiniai Kremliuje.

Jungtinės Tautos (JT) atkreipia dėmesį į tai, kad dėl karų ir konfliktų Ukrainoje, Gazos Ruože ir kitur sumažėjo dėmesys humanitarinei krizei Sirijoje. Tai turi dramatiškų padarinių žmonėms vietoje, tačiau kartu gali paskatinti migraciją Europos kryptimi, sakė JT humanitarinių reikalų Sirijoje koordinatorius Adamas Abdelmoula. „Migracija smarkiai išaugs, jei nebus patenkinti žmonių poreikiai šalyje“, – pažymėjo jis.

Žuvusių žmonių skaičius per praėjusią naktį Rusijos surengtą masinę ataką Ukrainoje išaugo iki penkių, penktadienį pranešė pareigūnai.  „Per priešo raketų ataką Zaporižioje žuvusių žmonių skaičius išaugo iki trijų“, – platformoje „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Ivanas Fiodorovas, pridūręs, kad iš viso šalyje žuvo penki žmonės.

Vokietijos kariuomenės vadas Carstenas Breueris ragina skubiai stiprinti priešraketinę gynybą, kad šalis galėtų apsisaugoti nuo galimų grėsmių iš Rusijos. „Turime 5–8 metus laiko. Per šį laikotarpį turime sukurti priešraketinės gynybos sistemą. Kito pasirinkimo nėra, – sakė jis „Funke“ žiniasklaidos grupės laikraščiams. – Manome, kad Rusija per 5–8 metus gali pasirengti kariauti su NATO valstybėmis.

Ukrainoje sulaikytas buvęs aukštas Gynybos ministerijos pareigūnas, įtariamas vykstant karui pasisavinęs daugiau kaip milijoną eurų. Buvęs Kariuomenės aprūpinimo maistu skyriaus vadovas bei jo kontroliuojamos  įmonės per praėjusius dvejus įsigijo turto už 58 mln. grivinų (beveik 1,4 mln. eurų), o tai visiškai neproporcinga vyro atlyginimui, ketvirtadienį pareiškė korupcijos atvejus aukščiausiu lygiu tirianti valstybinė institucijas DBR. Buvusiam pareigūnui gresia iki 10 metų kalėjimo.

Dešimt ukrainiečių pilotų Jungtinėje Karalystėje išėjo bazinius skrydžių mokymus ir dabar dalyvaus Prancūzijos karinių oro pajėgų organizuojamuose pažengusiųjų mokymuose, o po to mokysis skraidyti naikintuvais F-16. Apie tai sakoma JK vyriausybės pranešime spaudai. „10 pilotų Jungtinėje Karalystėje išklausė pagrindinius skraidymo, aviacijos teorijos ir kalbos mokymus ir vieną dieną sudarys pirmąją gynybos liniją saugant Ukrainos dangų nuo Putino pajėgų“, – sakoma pranešime.

Tremtyje gyvenantis Katalonijos nepriklausomybės lyderis Carlesas Puigdemont‘as paskelbė dalyvausiąs regiono parlamento rinkimuose. „Nusprendžiau būsimuose rinkimuose kandidatuoti į Katalonijos parlamentą“, – sakė jis ketvirtadienį savo šalininkams Prancūzijos Elnės mieste netoli Ispanijos sienos.

JAV paragino Ukrainą nutraukti išpuolius prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą ir įspėjo, kad dėl bepiločių lėktuvų smūgių gali pakilti pasaulinės naftos kainos ir išprovokuoti atsakomuosius veiksmus. Taip teigė trys su šiuo klausimu susiję asmenys.

Po rusų šįryt įvykdyto raketinio antpuolio, elektros nebegamina nei vienas Dnipro hidroelektrinės blokas, o antrojo bloko būklė šiuo metu yra kritinė, kalbėdamas per Laisvosios Europos radiją / Laisvės radiją pasakė operatoriaus „Ukrhydroenergo“ generalinis direktorius Ihoris Syrota. „Buvo pataikyta ir į antrąjį, ir į pirmąjį bloką“, – nurodė I. Syrota. Jis sakė kol kas negalįs įvertinti visų išpuolio padarinių antrajam blokui, tačiau pavojaus, kad užtvanka gali griūti, nėra.

Izraelio gynybos ministras Joavas Galantas, anot žiniasklaidos, kitą savaitę vyks į Vašingtoną su ilgu pageidaujamų amerikietiškų ginklų sąrašu. Žinių portalas „Axios“, remdamasis Izraelio ir JAV pareigūnais, rašo, kad Izraelis nori greitai gauti šių ginklų iš savo sąjungininkės.

Kremlius pareiškė, kad Rusija Ukrainoje yra karo padėtyje, ir tai žymi reikšmingą oficialių valdžios kalbų apie šį konfliktą pokytį. „Esame karo padėtyje. Taip, ji prasidėjo kaip specialioji karinė operacija, bet kai tik ten susidarė ta banda, kai kolektyviniai Vakarai tapo dalyviais Ukrainos pusėje, mums tai jau tapo karu“, – penktadienį paskelbtame interviu prokremliškam laikraščiui sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas penktadienį atvyko vizito į Izraelį. Jį atskraidinęs lėktuvas priešpiet nutūpė Tel Avive, pranešė agentūros AFP žurnalistas. A. Blinkeną pokalbio apie Gazos karą priims Izraelio premjeras Benyaminas Netanyahu. JAV pareigūnas į Izraelį atvyko iš Kairo, o prieš tai dar lankėsi Saudo Arabijoje.

Rusų saugumo tarnyba FSB sulaikė septynis Maskvos gyventojus, siejamus su proukrainietiškomis rusų grupuotėmis, kurios kaltinamos atakuojant Rusijos pasienio regionus, penktadienį pranešė valstybinės naujienų agentūros. „Septyni sulaikyti Maskvos gyventojai palaikė ryšius su „Rusijos savanorių korpusu“ veikiančiu kaip Ukrainos kariuomenės dalis“, – agentūroms pranešė FSB.

Rusijos teismas atmetė vasarį kalėjime mirusio Aleksejaus Navalno motinos ieškinį, kuriame teigiama, kad opozicijos lyderiui nebuvo suteikta tinkama medicininė priežiūra, ketvirtadienį pranešė artimas A. Navalno bendražygis. A. Navalno Kovos su korupcija fondo (FBK) vadovas Ivanas Ždanovas teigė, jog Labytnangio miesto, esančio netoli Arkties kalėjimo, kuriame opozicionierius mirė, teismas ieškinį atmetė argumentuodamas, kad ieškovu galėjo būti tik pats A. Navalnas.

Taivano gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad aplink savivaldžią salą buvo pastebėti 36 Kinijos kariniai orlaiviai. Tai didžiausias šiais metais per 24 valandas aplink salą pastebėtas Kinijos karinių orlaivių skaičius.  Analitikai tokį skaičių vadina reakcija į pastarosiomis dienomis Taivano paskelbtą politinį kreipimąsi į Europą. Pekinas savivaldų demokratinį Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, kurią vieną dieną žada susigrąžinti, jei reikės – jėga.

Nuotraukoje Prancūzijos prezidentas sporto salėje, įtempęs raumenis ir sukandęs dantis smūgiuoja į bokso kriaušę. Tačiau jis nėra vienintelis politikas, kuris mėgsta šį sportą. Portalas „Politico“ skelbia, kad pasaulyje yra daug politikų, kurie yra profesionalūs boksininkai, tačiau ir yra tokių, kurie tuo užsiima neprofesionaliai. Galbūt Emmanuelis Macronas mano, kad vienintelis būdas sustabdyti Rusijos karą Ukrainoje yra susikauti su Vladimiru Putinu ringe.

Europos Sąjungos vadovai ketvirtadienį sudarė toliau dirbti dėl plano, pagal kurį pajamos iš įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų būtų panaudotos Ukrainai apginkluoti, Kyjivui prašant daugiau šaudmenų savo ginkluotosiomis pajėgoms. Daugiau nei dvejus metus trunkančiame Maskvos kare prieš kaimyninę šalį Kyjivo kariams sunkiai sekasi sulaikyti Rusijos kariuomenę, sutrikus ginklų tiekimui iš Vakarų šalių.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Rusija, panaudodama beveik 90 raketų ir daugiau kaip 60 Irano gamybos dronų, praėjusią naktį surengė didžiulę mirtinų išpuolių prieš Ukrainą bangą. Tai vienas didžiausių pastarojo meto puolimų. „Per naktį buvo paleista daugiau kaip 60 dronų „Shahed“ ir beveik 90 įvairių tipų raketų“, – sakė jis.

Pastaraisiais metais Jungtinių Valstijų, Europos ir Kanados įstatymų leidėjai, remdamiesi grėsmėmis saugumui, suintensyvino pastangas apriboti prieigą prie „TikTok“ – populiarios trumpo formato vaizdo įrašų programėlės, priklausančios Kinijos bendrovei „ByteDance“, skelbia „The New York Times“. Baltieji rūmai 2023 m. vasario mėnesį federalinėms agentūroms nurodė, kad jos turi per 30 dienų ištrinti šią programėlę iš vyriausybinių įrenginių, o įvairūs miestai uždraudė vyriausybės darbuotojams ją ...

Zaporižios atominėje elektrinėje atjungta Dniprovskos aukštos įtampos linija – elektrinė atsidūrė ant elektros energijos tiekimo nutraukimo ribos, pranešė UNIAN, remdamasi Ukrainos operatoriumi „Enerhoatom“. Visi Zaporižios atominės elektrinės blokai sustabdyti, penki iš jų yra „šaltojo išjungimo“ būsenos, vienas –  „karštojo išjungimo“ būsenos. Aukštos įtampos linijos „Dniprovska“ atjungimas įvyko kovo 22 d. rytą.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė su Bosnija ir Hercegovina pradėti derybas dėl jos prisijungimo prie bloko, tačiau pats procesas prasidės tik tada, kai Balkanų šalis įvykdys daugiau svarbių reformų. „Sveikiname! Jūsų vieta mūsų Europos šeimoje. Šiandienos sprendimas yra svarbus žingsnis į priekį jūsų kelyje į ES“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, vadovams susitikus aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje.

Gyvam žmogui pirmą kartą medicinos istorijoje persodintas kiaulės inkstas, ketvirtadienį pranešė viena JAV ligoninė. Masačiusetso generalinė ligoninė pranešė, kad genetiškai modifikuotas kiaulės inkstas buvo persodintas 62-erių vyriškiui, sergančiam paskutinės stadijos inkstų liga. Masačiusetso generalinės ligoninės transplantologijos centro chirurgai keturias valandas trukusią operaciją atliko šeštadienį.

Vakarai privalo būti pasirengę galimam karui su Rusija, pareiškė NATO admirolas Robas Baueris. Anot jo, karinių veiksmų už Ukrainos ribų grėsmė aktuali ne tik rytiniame flange, pavyzdžiui, Baltijos šalyse, nes rusai yra ne tik ten – „jų yra visur“. „Ar esame pasirengę? Atsakymas – taip! Tai mūsų pagrindinė užduotis – būti pasirengusiems“, – kalbėjo jis.

Ukrainos žiniasklaida praneša, kad rusai masiškai atakuoja Ukrainą raketomis ir dronais, pataikyta į kelis miestus. Kaip skelbia „Unian“, ketvirtadienį vakare Rusijos smogiamieji bepiločiai orlaiviai „Shahed“ buvo aptikti pietų Ukrainoje, vėliau dronų judėjimas išplito į kelis regionus ir juose buvo paskelbtas oro pavojus. Kaip pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos, bepiločiai orlaiviai skraido ir daugelyje Ukrainos regionų. Ukraina atakas fiksuoja visą naktį.

Rusija, pasinaudodama etnine įtampa Balkanuose, siekia sukelti naują karą Europoje, nes Serbija grasina smurtu prieš provakarietišką Kosovą, o separatistai grasina suskaldyti Bosniją, skelbiama naujame „The Wall Street Journal“ tyrime. „Kol visų akys nukreiptos į Ukrainą, Europoje bręsta dar vienas konfliktas. Praėjus trims dešimtmečiams po kruvino Jugoslavijos subyrėjimo, neseniai įvykę Serbijos ir Kosovo susidūrimai vėl įžiebia užsitęsusius etninius konfliktus.

Kiekvienas Rusijos išpuolis Ukrainoje įrodo, kad sankcijos Rusijai yra nepakankamai veiksmingos. Kiekvienoje raketoje, kuria okupantai puola Ukrainą, yra komponentų, pagamintų kitų šalių – ne Rusijos – bendrovių, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo ketvirtadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo „Obozrevatel“. Anot jo raketose X-101 rasta mažiausiai 53 rūšių tokių dalių, o raketose „Daggers“ – 49 rūšių dalių.

Per Baltijos laivyno pratybas Rusijos kariuomenė raketomis pataikė į savo tralerį „Kapitan Lobanov“. Tai pranešė Rusijos televizijos kanalas „Dožd“, remdamasis įgulos nario giminaičiu, rašo UNIAN. Pasak jo, raketa nukrito ant žvejybinio tralerio denio. Dėl smūgio žuvo trys įgulos nariai, dar keturi buvo sužeisti. Šaltinio teigimu, išgyvenusieji yra ligoninėje, vieno iš sužeistųjų būklė sunki.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį pasveikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su perrinkimu, pranešė jo atstovas spaudai.  Kiek anksčiau ketvirtadienį Rusijos centrinės rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova pranešė, kad galutiniai rezultatai parodė, jog V. Putinas surinko 87,28 proc. balsų. Rinkimus, kurių metu 24 metus trunkantis jo valdymas pratęsiamas dar šešeriais metais, ji pavadino istoriniais.

Kai kurios šalys susidomėjo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėja prireikus siųsti karius į Ukrainą. Tai Kyjivo saugumo forume pareiškė Prancūzijos ambasadorius Ukrainoje Gaelis Veyeris, rašo „Ukrinform“. „Galime pasakyti, kad tai neatmetama. Mums tai yra labai stiprus signalas, kad stipriname savo paramą Ukrainai. Mes savęs nevaržysime jokiomis ribomis“, – cituojamas jis. Ambasadorius pridūrė, kad Prancūzija neketina pulti Rusijos.

Kompanija „Nurminen Logistics“ gauna didelį pelną, gabendama į Suomiją žaliavas iš Rusijos, praneša portalas „Yle“. Pasak jo, „Nurminen Logistics“ akcijos buvo pelningiausios Helsinkio vertybinių popierių biržoje 2023 metais. Nors karas tęsiasi jau trečius metus, o sienos uždarytos, rusiško nikelio ir trąšų gabenimas geležinkeliu nesiliauja. Pervežimų nesustabdo ir Suomijos centrinio profesinių sąjungų susivienijimo SAK streikai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Europos Sąjungos šalių vadovams pareiškė, kad labai svarbu Kyjivui suteikti kuo daugiau amunicijos.  „Deja, mūsų karių artilerijos naudojimas fronte žemina Europą ta prasme, kad Europa gali duoti daugiau, ir dabar būtina tai įrodyti“, – teigė V. Zelenskis  nuotoliniu būdu kreipdamasis į ES lyderius.

Ukrainos karinės žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas pareiškė, kad į Rusijos okupantų laikinai užimtą Krymą tiesiamas geležinkelis yra rimtas ir svarbus Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų tikslas, rašo UNIAN. „Tai rimtas iššūkis, rimta grėsmė. Ir atitinkamai Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgoms tai yra rimtas ir reikšmingas tikslas. Yra planų, o planai ne visada tampa realybe. Rusijos atveju – žinoma, tas pats“, – komentuoja jis.

Rusai pradėjo masinę trijų tonų aviacinių bombų FAB-3000 gamybą. Tai pranešė Rusijos gynybos ministerija po žinybos vadovo Sergejaus Šoigu kelionės į karinio-pramoninio komplekso gamyklas Žemutinio Naugardo srityje, rašo UNIAN. „Sergejus Šoigu buvo informuotas, kad įmonėje nuo šių metų vasario mėnesio pradėta masinė FAB-3000 gamyba“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. FAB-3000 yra nevaldoma bomba, sukurta dar Sovietų Sąjungoje.

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka perspėjo, kad dėl nepakankamos karinės paramos Ukrainai ant NATO žemės gali žengti rusų batai, rašo „Sky news“. Anot jo, Rusija turi 12–15 kartų daugiau artilerijos sviedinių nei Ukraina. Jis palankiai įvertino Čekijos vadovaujamą iniciatyvą aprūpinti Kyjivą 1 mln. sviedinių iš ne Europos šalių, tačiau sakė, kad reikia daugiau pagalbos ir karinę paramą reikia paspartinti.

Atvirame laiške 27 Nobelio premijos laureatai pareikalavo paleisti visus politinius kalinius Baltarusijoje, įskaitant 2022 metų Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Bialiackį. Nobelio premijos laureatai dabartinę padėtį Baltarusijoje vadina humanitarine katastrofa ir ragina nutraukti politines represijas šalyje.  „Per pastaruosius ketverius metus Baltarusijoje daugiau kaip 50 tūkst.

Jungtinės Valstijos mano, kad jos rotacinių pajėgų buvimas Baltijos valstybėse yra pakankamas, vykdant įsipareigojimus NATO partneriams. Taip spaudos konferencijoje Baltijos valstybių žurnalistams ketvirtadienį sakė JAV ambasadorės NATO Julianne Smith. „Šiuo metu neturiu jokios informacijos, kad Jungtinės Valstijos rotacines pajėgas keistų į nuolatinį dislokavimą.

Galutinis Rusijos savanorių korpuso (RSK) tikslas – nuversti Kremliaus režimą. Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją naujienų agentūroje „Ukrinform“ pareiškė RSK vadas ir įkūrėjas Denisas (White Rex). Pasak jo, pirmučiausias rusų savanorių tikslas – padėti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms iškovoti pergalę kare. „Tikslas Nr.2 – tęsti mūsų išvadavimo žygį, iškelti RSK vėliavą virš Kremliaus sienos ir vienareikšmiškai nuversti režimą, smaugiantį mūsų tėvynę jau ne vieną dešimtmetį.

Beveik visos kovo 21 d. į Ukrainos sostinę paleistos Rusijos raketos buvo nukreiptos į Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) objektus, „Ukrinform“ sakė gerai informuotas šaltinis Ukrainos žvalgyboje. „Dauguma kovo 21 d. prieš Kyjivą panaudotų raketų buvo nukreiptos į HUR objektus. Jos nepasiekė taikinių, visos buvo numuštos“, – sakė šaltinis.

Vašingtonas ir toliau skeptiškai vertina Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlytą karių siuntimo į Ukrainą idėją, sako Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorė NATO Julianne Smith. Vis dėlto, pažymi ji, Baltieji rūmai palankiai vertina E. Macrono rodomą iniciatyvą, ieškant būdų, kaip padėti prieš Rusiją kariaujančiai Ukrainai. „JAV atsakymas dėl kai kurių Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono siūlymų yra labai aiškus.

Jungtinės Karalystės parlamento narys apkaltino Vakarus, kad jie „gėdingai nedaro pakankamai“, kad pasipriešintų „Rusijos karo mašinai“ Ukrainoje, rašo „Sky news“. Jeremy Quinas pareiškė, kad šalys turėtų „kolektyviai daryti daugiau ne tik remdamos Ukrainą, bet ir transformuodamos mūsų pačių tiekimo linijas“. Anot jo, reikia daryti daugiau, kad Vakarai būtų pasirengę atgrasyti Rusiją nuo platesnio konflikto.

Roberto Kocho institutas (RKI) nori kuo išsamiai išsiaiškinti, kokia yra vokiečių sveikata. Šiuo tikslu ketinama atlikti tyrimą, todėl RKI šiuo metu siunčia laiškus 180 tūkst. Vokietijos gyventojų. Voke yra penki eurai – šia pinigine dovana bendrovė siekia įtikinti gavėjus dalyvauti tyrime, skelbia portalas „Chip“. Taikydama šią strategiją, RKI tikisi pritraukti 30 tūkst. 16 metų ir vyresnių žmonių dalyvauti tyrime.

Po daugelio Ukrainos sėkmingai suduotų smūgių, Juodojoje jūroje sunaikinusių ir nuskandinusių Rusijos karo laivus, Rusijos karinis jūrų laivynas perkelia dalį Juodosios jūros laivyno iš laikinai okupuoto Krymo į Novorosijską. „Perdislokavimas į Novorosijską tęsiasi, nors jie negali visiškai palikti laikinai okupuoto Krymo be karinių jūrų pajėgų, nes tai reikštų pabėgimą.

Rusija ketvirtadienį užtvirtino prezidento Vladimiro Putino pergalę praėjusią savaitę vykusiuose rinkimuose, atmesdama Vakarų ir nepriklausomų stebėtojų kritiką, kad tai buvo labiausiai korumpuotas balsavimas posovietinėje šalies istorijoje. Praėjusį savaitgalį per tris dienas trukusį balsavimą V. Putinas, nesusidūręs su jokia rimta opozicija, kadangi su visais reikšmingiausiais kritikais buvo susidorota, iškovojo lengvą pergalę, atvėrusią jam kelią į jau penktąją kadenciją Kremliuje.

Branduolinės energijos propagavimas Briuselyje ilgą laiką buvo tabu, tačiau tarptautiniame aukščiausiojo lygio susitikime ketvirtadienį bus garsiai ir aiškiai pasiųsta žinia, kad atominė energija, kurią jos šalininkai skelbia svarbiausia kovos su klimato kaita priemone, sugrįžo.

NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris ketvirtadienį apsilankė Kyjive ir tai pirmas Aljanso karinės delegacijos vizitas Ukrainos sostinėje nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į savo kaimynę. Apie tai skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Sakė kalbą R. Baueris pasakė kalbą Kyjivo saugumo forume. Pasak jo, šis vizitas liudija, kad NATO ir Ukraina yra artimesnės nei bet kada anksčiau.

Rusijos pajėgų veržimasis Rytų Ukrainoje, britų žvalgybos vertinimu, praėjusiomis savaitėmis sulėtėjo. Iš dalies tai gali būti susiję su dideliais nuostoliais per mūšius dėl Avdijivkos, ketvirtadienį rašė Gynybos ministerija Londone. Tačiau padėtis esą lieka nestabili, nes ukrainiečiai dėl personalo ir amunicijos stygiaus susiduria su problemomis išlaikyti savo pozicijas. Rusijos pajėgos ir toliau koncentruojasi į Donecko sritį ir daro nedidelę pažangą, tinkle X teigia britai.

Kremlius ketvirtadienį apkaltino Vakarų šalis darant precedento neturintį spaudimą Kinijos bankams, priimantiems mokėjimus iš Rusijos. „Beprecedentis JAV ir ES spaudimas Kinijai tęsiasi [...]. Dėl to kyla tam tikrų problemų“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, reaguodamas į Rusijos žiniasklaidos pranešimus, kad kai kurie Kinijos bankai nebepriima mokėjimų Kinijos juaniais iš Rusijos kompanijų.

Amerikos karo studijų instituto (ISW) analitikai savo šios savaitės ataskaitoje tvirtina, kad Rusijos NATO puolimas gali įvykti greičiau, nei teigė kai kurie Vakarų analitikai. Portalas „Ukrainska Pravda“ skelbia, jog kovo 19 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su Valstybės Dūmos frakcijų vadovais ir išdėstė savo penktosios prezidentinės kadencijos prioritetus.