REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Branduolinės energijos propagavimas Briuselyje ilgą laiką buvo tabu, tačiau tarptautiniame aukščiausiojo lygio susitikime ketvirtadienį bus garsiai ir aiškiai pasiųsta žinia, kad atominė energija, kurią jos šalininkai skelbia svarbiausia kovos su klimato kaita priemone, sugrįžo.

Branduolinės energijos propagavimas Briuselyje ilgą laiką buvo tabu, tačiau tarptautiniame aukščiausiojo lygio susitikime ketvirtadienį bus garsiai ir aiškiai pasiųsta žinia, kad atominė energija, kurią jos šalininkai skelbia svarbiausia kovos su klimato kaita priemone, sugrįžo.

REKLAMA

Laikai, kai Berlyno nusistatymas prieš branduolinę energetiką diktavo tendencijas, praėjo: per pastaruosius dvejus metus atominės energetikos pionierė Prancūzija ryžtingai prisidėjo prie palankesnio reglamentavimo jos atžvilgiu ir vėl ją įtraukė į Europos Sąjungos darbotvarkę.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), organizuojančios šios savaitės susitikimą Briuselyje, vadovas Rafaelis Grossi yra vienas pagrindinių branduolinės energijos, kaip, jo žodžiais, švaraus ir patikimo energijos šaltinio, šalininkų.

„Pasauliui jos reikia kur kas daugiau, – sakė R. Grossi. – Vis labiau suvokiama, jog branduolinė energija yra nepakeičiama kai kurių opiausių šių laikų pasaulinių iššūkių sprendimo dalis.“

REKLAMA
REKLAMA

Į pirmąjį TATENA surengtą aukščiausiojo lygio susitikimą, skirtą branduolinei energetikai skatinti, susirinks maždaug 50 šalių – ne tik iš ES, bet ir JAV bei Kinijos – atstovai ir 25 vadovai, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną.

REKLAMA

„Pastaruosius ketverius metus sėjame sėklas, jos ėmė augti, o dabar nuimame derlių“, – sakė europarlamentaras Christophe'as Grudleris iš E. Macrono centristinės partijos, Europos Parlamente priklausantis frakcijai „Renew Europe“.

2021 metais Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen sulaukė daug žiniasklaidos dėmesio, teigdama, kad ES reikia branduolinės energijos kaip stabilaus energijos šaltinio, o Briuselis ją įtraukė į tvarių investicijų sąrašą.

Prancūzija buvo iki 2023-ųjų pradžios besikūrusio branduolinio aljanso, kurį sudaro keliolika ES valstybių narių, įskaitant Lenkiją, Bulgariją, Suomiją ir Nyderlandus, iniciatorė, siekdama paveikti reglamentavimą šiuo klausimu.

REKLAMA
REKLAMA

Iki šiol pavyko pasiekti reikšmingų laimėjimų: praėjusį birželį Paryžius pasiekė, kad būtų pakeistos ES atsinaujinančiosios energijos taisyklės ir branduolinė energija būtų pripažinta kaip būdas gaminti mažai anglies dioksido emisijų generuojantį vandenilį.

Gruodį ES valstybės narės ir europarlamentarai pasiekė susitarimą dėl valstybinės pagalbos investicijoms į esamas atomines elektrines, o vasarį – dėl branduolinės energetikos įtraukimo į įstatymą, kuriuo mažinama biurokratinė našta vadinamosioms nulinės taršos technologijoms.

Galiausiai Briuselis įtraukė branduolinę energetiką į klimato tikslų iki 2040 metų įgyvendinimo planą, o vasarį įsteigė pramoninį aljansą, kuriuo siekiama paspartinti mažųjų modulinių branduolinių reaktorių (SMR) kūrimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Branduolinės plėtros sistema

Šiuo metu 12-oje šalių veikia 100 reaktorių, o branduolinė energija sudaro apie ketvirtadalį ES pagaminamos elektros energijos ir beveik pusę anglies dioksido neišskiriančios energijos.

Dar apie 60 reaktorių, iš kurių trečdalis yra Lenkijoje, yra įvairiuose planavimo ar statybų etapuose.

EK už energetiką atsakingo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Massimo Garribba (Masimas Gariba) pirmadienį vykusioje konferencijoje teigė, kad per pastaruosius pusantrų metų pastebėjo pasikeitusį ES valstybių požiūrį.

„Jos tapo kur kas atviresnės, bet taip pat dirba kartu ir bando sudaryti darbotvarkę“, – sakė jis.

REKLAMA

Prancūzijos vadovaujamas branduolinis aljansas teigia, kad „dabar šį postūmį reikia paversti visapusiška ir galimybes atveriančia Europos branduolinės plėtros sistema“, įskaitant jos finansavimą.

Aljanso nariai siekia, kad branduolinė ir atsinaujinančioji energetika, siekiant ES tikslo iki 2050-ųjų užtikrinti nulinį anglies dioksido išmetimą, būtų laikomos lygiavertėmis, nediskriminuojant pirmosios.

Taip pat norima, kad į šią lygybę būtų atsižvelgiama taikant Europos investicijų banko finansavimą, „Vandenilio banko“ finansavimo priemonę, sukurtą tvariam vandeniliui skatinti, ir bet kokius ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos taisyklių pakeitimus.

REKLAMA

Nepaisant palankesnės Briuselio pozicijos branduolinės energijos atžvilgiu, diskusija dėl jos lyginimo su atsinaujinančiąja energija vis dar skatina Paryžiaus ir ES nesutarimus.

Prancūzija neįvykdė bloko nustatytų su atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais susijusių tikslų 2020 metams, tačiau atsisako ištaisyti padėtį, teigdama, kad išmeta pakankamai mažai anglies dioksido dėka branduolinės energijos.

„Prancūzija nemokės baudų, – šį mėnesį perspėjo jos ekonomikos ministras Bruno Le Maire'as. – Šie tikslai turėti tiek daug vėjo turbinų, tiek daug saulės baterijų – tai Europa, kurios mes nebenorime.“

„Atsinaujinančiosios energijos draugai“

Naujoji Prancūzijos energetikos strategija nenumato jokių atsinaujinančiųjų energijos šaltinių tikslų. Briuselis nori, kad šie tikslai, pagal kuriuos iki 2030-ųjų atsinaujinantys energijos ištekliai sudarytų ne mažiau kaip 44 proc., palyginti su 20 proc. dabar, būtų nustatyti iki birželio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prancūzijos pozicija kelia pasipiktinimą daugeliui aplinkosaugos aktyvistų ir tokioms ES šalims kaip Ispanija, Austrija, Vokietija ir Liuksemburgas, kurios kartu sudaro bloko „Atsinaujinančiosios energijos draugų“ aljansą.

„Niekada negalvojome apie atsinaujinančiosios ir branduolinės energijos maišymą ar mainus“, – gruodį sakė Ispanijos energetikos ir klimato ministrė Teresa Ribera.

Vokietijos valstybės sekretorius ekonomikos reikalams ir klimato veiksmams Svenas Giegoldas (Svenas Gygoldas) teigė, kad branduolinės energijos perspektyvos iš esmės lieka teorinės, nes daugelis projektų yra planavimo stadijoje, ir pasisakė už konkurencingą atsinaujinančiąją energiją.

Atmesdamas šį argumentą, EP narys Ch. Grudleris teigė, kad SMR reaktoriai taps realybe iki 2035 metų, o naujos kartos EPR reaktoriai – iki 2040-ųjų.

„Iki to dar toli, tačiau dabar turime sukurti sistemą ir finansavimo planus“, – sakė jis.

dabar pasirodys kad geriausia buvo..
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų