Užsienis

Europos saugumo pareigūnai baiminasi, kad artimiausiu metu per Europą gali nusiristi terorizmo banga. Labiausiai nerimauja Vokietija ir Prancūzija, šią vasarą rengsiančios masinius renginius, kurie gali tapti patraukliu taikiniu teroristams. Praėjusią savaitę Maskvos koncertų salėje įvykdytas išpuolis, per kurį žuvo mažiausiai 137 žmonės, įskaitant tris vaikus, yra didžiausias pastarųjų metų „Islamo valstybės“ (IS) surengtas teroro aktas.

Prancūzijos vyriausybė sekmadienį, po penktadienį įvykdyto teroro akto Rusijoje ir „Islamo valstybės“ (IS) prisiimtos atsakomybės, padidino savo saugumo parengtį iki aukščiausio lygio.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viešėdamas Jungtinėse Valstijose (JAV) dalyvaus diskusijose, kur aptars dabartinę saugumo situaciją ir paramą Ukrainai. Pirmadienį ministras Hadsono institute kartu su Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais dalyvaus diskusijoje apie tai, kaip Baltijos šalys vertina Europos saugumo situaciją.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas susitikime su Baltijos šalių lyderiais negailėjo pagyrų. Savo kalboje A. Blinkenas teigė, kad šios trys valsybės yra tikros NATO lyderės dėl gynybos biudžetų ir pagalbos Ukrainai.  Svarbiausi įvykiai: 23:58 | Maliukas pasakė, kodėl Rusija nusitaikė į Ukrainą: tai jo gyvenimo kredo Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadas Vasylis Maliukas atsakė, kodėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sumanė pulti Ukrainą.

Rusija pateikė kaltinimus keturiems vyrams, kurie, kaip įtariama, Maskvos koncertų salėje praėjusią savaitę įvykdė teroro išpuolį, per kurį žuvo mažiausiai 137 žmones. Grupuotė „Islamo valstybė“, arba IS prisiėmė atsakomybę už penktadienio išpuolį ir paskelbė vaizdo įrašą. Savo ruožtu Rusijos pareigūnai be įrodymų tvirtino, kad prie to prisidėjo Ukraina. Kyjivas sako, kad šis teiginys yra „absurdiškas“, skelbia BBC.

Japonijos premjeras Fumio Kishida paprašė susitikimo su Kim Jong Unu, pirmadienį pareiškė įtakinga Šiaurės Korėjos vadovo sesuo ir pridūrė, kad bet koks susitikimas yra mažai tikėtinas, jei Tokijas neįgyvendins politikos pokyčių. „F. Kishida neseniai išreiškė norą kuo anksčiau susitikti su Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos Valstybės reikalų komisijos pirmininku“, – pareiškime, kurį išplatino oficiali naujienų agentūra KCNA, nurodė Kim Yo Jong.

Atnaujinti ES ir JAV sankcijų paketai turėjo susilpninti Rusijos ekonomiką. Vietoj to ji prisitaikė ir išlieka stipri kaip tik tuo metu, kai Vladimiras Putinas buvo perrinktas ketvirtai prezidento kadencijai. Rusijos ekonomikos atsparumas neabejotinai yra pagrindinis prezidento V. Putino, kuris nuo 1999 m. nepertraukiamai vadovauja Rusijai kaip prezidentas arba ministras pirmininkas, privalumas. Tačiau taip neturėjo būti.

Sekmadienį Izraelio ir „Hamas“ kare įsiplieskė įnirtingos kovos, JT vadovui Antonio Guterresui raginant skubiai teikti pagalbą apgultai teritorijai, kurią, anot jo, apėmę „siaubas ir badas“. Katare vyko derybos dėl paliaubų ir įkaitų paleidimo susitarimo, tačiau CŽV ir Mossad vadovai išvyko iš Dohos pasikonsultuoti su savo vyriausybėmis, naujienų agentūrai AFP sakė informuotas šaltinis. Tuo tarpu Gazos Ruože vėl buvo surengti oro ir artilerijos antskrydžiai.

Įvykių gausi para Ukrainoje, Rusijoje ir net Lenkijoje. Naktį okupuotame Kryme aidėjo galingi sprogimai. Ukrainiečiai nusitaikė į du rusų karo laivus ir sunaikino pagrindinį rusofašistų Juodosios jūros laivyno centrą. Tuo metu Putinas surengė dar vieną masinę oro ataką – į Ukrainą  pasiuntė beveik 30 raketų. Viena jų, skriedama Lvivo link, įskrido į NATO narės Lenkijos teritoriją. Lenkija akimirksniu pakėlė keturis naikintuvus.

JAV vyriausybė neatmeta galimybės, kad Izraelis sulauks pasekmių, jei įvykdys sausumos puolimo Rafoje planus, kuriems Baltieji rūmai, pagrindinis Izraelio rėmėjas, griežtai nepritaria. „Nieko neatmetu“, – sekmadienį transliuotame interviu sakė JAV viceprezidentė Kamala Harris, kai žurnalisto paklausė, ar, jei Izraelio operacija perpildytame mieste Gazos pietuose tęsis, šalis sulauks pasekmių iš JAV.

Lenkija sekmadienį paskelbė, kad iškvies Rusijos ambasadorių po to, kai rusų sparnuotoji raketa, nukreipta į vakarinę Ukrainą, pažeidė jos oro erdvę.  Ankstų sekmadienio rytą Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad Rusijos raketa įskrido į Lenkijos oro erdvę netoli Oserduvo miesto šalies pietryčiuose, 39 sekundes skriejo per jos teritoriją ir grįžo į Ukrainą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu pareiškė, kad bet koks priverstinis žmonių perkėlimas iš pietinio Gazos Ruožo Rafos miesto būtų vertinamas kaip karo nusikaltimas.  Pokalbyje telefonu prezidentas taip pat pasmerkė kiek anksčiau šią savaitę paskelbtą žydų valstybės pranešimą, kad ji okupuotame Vakarų Krante užgrobė 800 hektarų žemės.

Palestiniečių Raudonasis Pusmėnulis sekmadienį pranešė, kad Izraelio pajėgos apgulė dar dvi ligonines pietinėje Gazos Ruožo dalyje. Nuo karo pradžios praėjusių metų spalio mėnesį Izraelis surengė ne vieną reidą Gazos Ruožo ligoninėse ir jų teritorijoje, tvirtindamas, kad medicinos kompleksuose veikia islamistų grupuotės „Hamas“ kovotojai.

Pastaruoju metu „Boeing“ lėktuvų incidentai kelia nerimą ir klausimus dėl jų saugumo. Nuo skrydžio metu iškritusių durų atvejo iki variklių liepsnų, skrydžių avarijų ir kritimų – didžiulis Amerikos lėktuvų gamintojas susiduria su kritika ir naujais pavojais jos reputacijai. Šie įvykiai ne tik verčia oro linijų vadovus ieškoti pasitikėjimo atstatymo priemonių, bet ir kelia klausimą dėl visuomenės saugumo ir orlaivių pramonės ateities.

Armėnijos sostinėje Jerevane užpuolikai sekmadienį prie policijos nuovados susprogdino rankinę granatą. Šios Kaukazo šalies vyriausybės teigimu, tai buvo bandymas užgrobti pastatą. „17.00 val. trys ginkluoti vyrai bandė šturmuoti Norko (rajono) policijos nuovadą ir susprogdino rankinę granatą“, – pranešė Vidaus reikalų ministerija. „Du iš jų buvo sužeisti per granatos sprogimą ir buvo paguldyti į ligoninę. Vienas užpuolikas tebėra prie policijos nuovados“, – priduriama.

Tadžikistano prezidentas Emomalis Rachmonas sekmadienį per pokalbį telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pasmerkė šio penktadienio išpuolį Pamaskvės koncertų salėje. Jų pokalbis įvyko sklindant informacijai, kad užpuolikai buvo Tadžikistano piliečiai. Rusijos žiniasklaida, įskaitant su saugumo tarnybomis susijusius „Telegram“ kanalus, ir vienas įstatymų leidėjas tvirtino, kad keturi įtariami užpuolikai yra tadžikai.

Rusija turi pralaimėti šį karą, nes tik taip galima patikimai apsaugoti žmonių gyvybes, tinkle „Telegram“ sekmadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.  „760 dienų trunkantis plataus masto karas. Daugiau kaip dveji metai akivaizdžių įrodymų, ką Putino sistema atneša pasauliui. Tai griuvėsiai vietoj miestų ir kaimų, mirtis ir skausmas vietoj gyvenimo, teroras vietoj tarptautinės teisės“, – rašė V. Zelenskis.

Popiežius Pranciškus sekmadienį po Verbų sekmadienio mišių Vatikano Šv. Petro aikštėje siuntė maldas už teroristinio išpuolio Rusijoje aukas. „Siunčiu savo maldas už aną vakarą Maskvoje įvykdyto bailaus teroristinio išpuolio aukas“, – sakė 87 metų popiežius ir pavadino jį „nežmoniškais veiksmais“. Penktadienio vakarą per Maskvos priemiestyje esančioje koncertų salėje „Crocus City Hall“ surengtą teroristinį išpuolį žuvo 133 žmonės. Dar maždaug pusantro šimto žmonių sužeista.

Mokslininkai pateikia naują milžiniškų sprogstančių kraterių, kurie, vis atsiranda Sibiro amžinajame įšale, paaiškinimą. Šie krateriai, pirmą kartą pastebėti 2012 m., atsirado apleistame Sibiro amžinajame įšale – vykstantys reiškiniai itin glumina mokslininkus, skelbia portalas „Science Alert“. Krateriai gali būti itin dideli, siekti daugiau kaip 160 pėdų (apie 49 metrų) gylį ir 65 pėdų (apie 20 metrų) plotį, o nuolaužų gabalai dėl išsiveržimo bangos nuskrieja net kelis šimtus pėdų.

Daugiau kaip 130 moksleivių, kuriuos šį mėnesį šiaurės vakarų Nigerijoje pagrobė ginkluoti užpuolikai, buvo paleisti, sekmadienį pranešė kariuomenė ir vietos pareigūnai. Kovo 7-ąją Kurigoje, Kadūnos valstijoje, įvykdytas pagrobimas buvo vienas didžiausių tokių išpuolių per pastaruosius metus ir sukėlė nacionalinį pasipiktinimą dėl nesaugumo. Mokytojai ir gyventojai anksčiau teigė, kad buvo pagrobta apie 280 vaikų, tačiau kariuomenė pranešė, kad buvo išlaisvinti 137 mokiniai.

Brazilijos mokslininkų dėka, atsirado karvė, kurios piene gaminamas žmogaus insulinas. Telyčia įėjo į istoriją kaip pirmoji pasaulyje transgeninė karvė, galinti atlikti tokį veiksmą.

JAV žvalgybos vadovas Billas Burnsas ir jo Izraelio kolega Davidas Barnea vėlų šeštadienį išvyko iš Kataro po derybų dėl paliaubų Gazos Ruože ir įkaitų išlaisvinimo susitarimo, naujienų agentūrai AFP sakė su derybų eiga susipažinęs šaltinis. Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) ir „Mossad“ vadovai „išvyko iš Dohos, kad informuotų savo atitinkamas komandas namuose apie naujausią derybų etapą“, sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Jungtinės Karalystės iždo kancleris Jeremy Huntas sekmadienį pareiškė, kad Londonui „labai mažai pasitikėjimo kelia“ Rusijos pareiškimai dėl išpuolio Pamaskvės koncertų salėje, ir apkaltino Maskvą bandant apginti savo išpuolį prieš Ukrainą.

Rusijoje išleistas naujas mokyklinis vadovėlis, kuriame iškraipoma karo prieš Ukrainą istorija, o moksleiviai raginami stoti į kariuomenę. Vadovėlis skirtas naujam dalykui „Tėvynės saugumo ir gynybos pagrindai“. Pamoka privaloma 15–18 metų amžiaus vidurinių mokyklų moksleiviams Rusijoje ir okupuotose Ukrainos teritorijose.

Po teroristinio išpuolio koncertų salėje „Crocus City Hall“ netoli Maskvos žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 137, įskaitant tris vaikus. Tai sekmadienį pranešė Valstybinis tyrimų komitetas, kuriuo remiasi naujienų agentūra TASS. Prieš tai buvo pranešta, kad žuvusiųjų yra 133. Taip pat teigta, kad aukų skaičius gali augti. Per išpuolį daigiau kaip 150 asmenų buvo sužeisti. Daugelio jų būklė, institucijų duomenimis, lieka kritinė.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir buvęs Baltųjų rūmų šeimininkas Donaldas Trumpas šeštadienį laimėjo Luizianos pirminius rinkimus ir surinko dar daugiau delegatų paramos po to, kai jau faktiškai užsitikrino savo partijų nominacijas. J. Bidenas taip pat dalyvavo Misūrio demokratų pirminiuose rinkimuose, kurių rezultatų laukiama kitą savaitę. Nė vienose iš lenktynių nebuvo įtampos. J. Bidenas ir D. Trumpas jau įveikė savo pagrindinius konkurentus.

Lenkija pareikalaus Maskvos pasiaiškinimo dėl „naujo oro erdvės pažeidimo“, sekmadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministerija. „Visų pirma prašome Rusijos Federacijos nutraukti teroristinius oro smūgius prieš Ukrainos gyventojus ir teritoriją, užbaigti karą ir sutelkti dėmesį į šalies vidaus problemas“, – pridūrė ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wronski. Rusų sparnuotoji raketa, paleista į vakarinę Ukrainą, buvo pažeidusi Lenkijos oro erdvę, sekmadienį pranešė šalies kariuomenė.

Vitaminas D ir kalcis – paprasti maisto papildai, kuriais daugelis iš mūsų stiprina savo sveikatą. Arizonos (JAV) universiteto profesorė, dietologė ir vėžio prevencijos ekspertė Cynthia Thomson atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad šių papildų vartojimas gali turėti kur kas didesnės naudos. Ilgametis C. Thomson tyrimas, apimantis dešimtis tūkstančių žmonių, parodė, kad tinkamai dozuojant vitaminą D ir kalcį galima sumažinti vėžio riziką, tačiau tai gali turėti ir tam tikrų šalutinių poveikių.

Ukraina naktį į sekmadienį vėl raketomis apšaudė Sevastopolio uostamiestį 2014 m. Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje. Tuo metu Rusija pranešė atakavusi Kyjivą ir Lvivą. Skelbiama, kad rusų raketa trumpa skriejo ir virš NATO teritorijos. Per plataus masto oro smūgį raketų nuolaužos pražudė 65 metų miesto gyventoją, dar keturi žmonės buvo sužeisti, „Telegram“ kanale panešė Rusijos paskirtas Sevastopolio meras Michailas Razvožajevas.

Kovo pradžioje Rusija sudavė mirtiną raketų smūgį Ukrainos Odesos miestui kaip tik tuo metu, kai jo uoste lankėsi Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis. Tai sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir toli gražu nebuvo pavienis incidentas. Per dvejus metus nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją, Ukrainoje besilankančius sąjungininkų aukštus pareigūnus trikdė smūgiai, o vienu atveju – dronas, jų lankomuose miestuose.

Beslano – Šiaurės Kaukazo miesto, kuriame prieš maždaug 20 metų įvyko vienas didžiausių susišaudymų mokykloje – gyventojai šeštadienį spontaniškai susirinko pagerbti Maskvos koncertų salėje įvykdyto išpuolio aukų. Daugiau nei 1000 žmonių susirinko ir uždegė žvakutes už žuvusiuosius penktadienį per masines šaudynes Maskvos „Crocus City Hall“, pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS ir pridūrė, kad susibūrimą organizavo Beslano motinų grupė.

Per šiandieną Ukrainos gynybos pajėgos Ukrainoje atmušė 54 Rusijos atakas Lymano, Bachmuto, Avdkijivkos, Novopavlivkos ir Chersono kryptimis. Apie tai „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, teigia „Ukrinform“. Generalinio štabo duomenimis, iš viso per dieną fronte įvyko 64 koviniai susirėmimai. Per dieną Rusijos kariuomenė iš viso sudavė šešis raketų ir 70 aviacijos smūgių, taip pat paleido 72 raketų salves.

Laikinai užimtame Mariupolyje kilo gaisras prie Metalurhivo prospekte esančios karinės bazės. Tai pranešė Mariupolio mero tremtyje patarėjas Petro Andriuščenka, kuris šią žinią paskelbė per „Telegram“, praneša „Ukrinform“. „Rusijos kariuomenė vėl degina nendres netoli bazės prie tilto per Kalčiką Metalurhivo prospekte. O gal bazę padegė ne kariškiai“, – rašoma pranešime. „Bet kuriuo atveju dega tikrai gražiai ir tikrai arti bazės“, – pridūrė patarėjas.

Italijos ministro pirmininko pavaduotojas Matteo Salvini šeštadienį apkaltino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną sukėlus pavojų Europai, mat pastarasis neatmeta galimybės siųsti Vakarų sausumos karius į Ukrainą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas šeštadienį pasmerkė mirtiną išpuolį Maskvoje kaip „siaubingą nusikaltimą“ ir pareiškė, kad Vašingtonas smerkia „visas terorizmo formas“. „Mes smerkiame visas terorizmo formas ir solidarizuojamės su Rusijos žmonėmis, kurie sielvartauja dėl žuvusiųjų per šį siaubingą įvykį“, – sakoma A. Blinkeno pranešime. Anksčiau Baltieji rūmai išpuolį Maskvos priemiestyje, per kurį žuvo 133 žmonės, pavadino „siaubingu“ ir pareiškė užuojautą.

Maskvoje – didžiausias teroro išpuolis per 20 metų. Keturi ginkluoti teroristai koncertų salėje sušaudė apie pusantro šimto žmonių, dar tiek pat sužalojo. Smogikai žudyti rusus pradėjo koncertui dar neprasidėjus, o žudynėms įsismarkavus koncertų salę dar ir padegė. Ir visų nuostabai sugebėjo pasprukti. Visgi Putino pareigūnai šiandien jau skelbia sulaikytų, kraujais paplūdusių ir nuo išgąsčio drebančių teroristų prisipažinimus  apie šaudynes.

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį pasirašė Kongreso pagaliau priimtą finansavimo įstatymą, užtikrinantį federalinių agentūrų darbą iki rugsėjo ir užkertantį kelią daliniam vyriausybės įstaigų uždarymui. „Abiejų partijų [remiamas] finansavimo įstatymas, kurį ką tik pasirašiau, užtikrina tolesnį vyriausybės darbą, juo investuojama į Amerikos žmones, jis taip pat stiprina mūsų ekonomiką ir nacionalinį saugumą“, – sakoma J. Bideno pareiškime.

Slovakai šeštadienį balsavo pirmajame prezidento rinkimų ture, kuriame Maskvos atžvilgiu palankiai nusiteikusių valdančiųjų remiamas politikas varžosi su proukrainietišku kandidatu. Parlamento pirmininkas ir buvęs ministras pirmininkas Peteris Pellegrini (Peteris Pelegrinis) ir buvęs užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas, kurį remia opozicija, yra aiškūs lyderiai tarp devynių pretendentų.

Berlyne gyvenanti aktorė Sirine Malas netikėtai neteko mamos ir ilgai negalėjo su šia mintimi susitaikyti. Jos desperatiškas noras paskutinį kartą pasikalbėti su mirusia motina susiliejo su nauja technologija. Sirine pradėjo naudoti „Project December“ – dirbtinio intelekto įrankį, kuris teigia galintis imituoti mirusiuosius. Moters patirtis su šiuo įrankiu buvo įspūdinga ir giliai šokiruojanti.

Lenkijos vyriausybė parengė naują teisės aktą, kuriuo siekiama padidinti šalies savigynos pajėgumus, įskaitant didesnį finansavimą pirmosios pagalbos kursams, geresnes gyventojų perspėjimo sistemas ir daugiau ekstremalioms situacijoms skirtų slėptuvių, penktadienį pranešė pareigūnai. Gynybos ir vidaus reikalų ministrai sakė, kad parengti įstatymo projektą paskatino karas kaimyninėje Ukrainoje, kuri kovoja su Rusijos agresija.

Baltarusijos ambasadorius Rusijoje Dmitrijus Krutojus pareiškė, kad Baltarusijos specialiosios tarnybos padėjo sulaikyti išpuolį Maskvos koncertų salėje surengusius šaulius, kad teroristai negalėtų „kirsti bendros sienos“, rašo UNIAN. „Aktyvus bendradarbiavimas nuo penktadienio vyko pagal specialiųjų tarnybų liniją. Valstybės saugumo komiteto vadovas tiesiogiai bendrauja su savo kolega. Ir iš tikrųjų pagrindinė užduotis praėjusią naktį buvo užkirsti kelią teroristams eiti per mūsų bendrą sieną.

Islamo valstybės teroristų išpuolis Maskvos koncertų salėje. Keturi ginkluoti vyrai šaudė į žmones ir padegė pastatą. Skelbiama apie mažiausiai pusantro šimto žuvusių. Vilniuje girta pensininkė su automobiliu įskrido į vaikų žaidimų aikštelę, kur žaidė mažamečiai. Nuo smūgio automobilis net pakibo. Per metus mūsų šalyje padaugėjo žmonių, kuriems sunku prasimaitinti. Vis daugiau kreipiasi ir į organizacijas, dalijančias maistą.

Karių dislokavimas vykdomas išliekant susirūpinimui dėl saugumo, Lenkijai nerimaujant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą bei galimybės, kad gali atsinaujinti migrantų krizė, įsiplieskusi Lenkijos-Baltarusijos pasienyje 2021 metų pabaigoje. „Mes sustiprinsime Lenkijos armijos buvimą visose pasienio provincijose“, – sakė Vladislovas Kosiniakas-Kamyšas ir pridūrė, kad provincijos, besiribojančios su Rusija, Baltarusija ir Ukraina, gaus papildomų karių. Kariuomenė, tęsė jis, talkins pasieniečiams.

Izraelio užsienio reikalų ministras šeštadienį pareiškė, kad Jungtinės Tautos, vadovaujant Antonio Guterresui, tapo „antiizraelietišku organu“. JT vadovas neseniai pareikalavo per savo vizitą prie Gazos sienos, nutraukti ugnį. Tarptautinis pasipiktinimas dėl daugybės civilių aukų ir humanitarinės krizės Gazoje, kur Izraelis kovoja su „Hamas“ grupuote, dar labiau pablogino jau seniai įtemptus Izraelio ir JT ryšius.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas šeštadienį sakė, kad mažiausiai 133 gyvybes nusinešusi ataka Maskvos priemiestyje negali tapti pretekstu didinti smurtą ir agresiją. D. Tuskas nepaminėjo jokio konkretaus konflikto, bet Lenkija yra svarbi su Rusijos invazija kovojančios Ukrainos sąjungininkė. „Lenkija griežtai smerkia brutalią ataką [koncertų salėje] „Crocus City Hall“ Maskvoje“, – socialiniame tinkle „X“ sakė D. Tuskas. „Visi liūdime dėl aukų šeimų.

Rusijos telegramo kanaluose išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti vieno iš sulaikytųjų įtariamųjų teroro išpuolio įvykdymu kankinimas. Vyrui buvo nupjauta dalis ausies ir bandoma jam pačiam sumaitinti. Žiaurius vaizdus iš pradžių paviešino rusų „Telegram“ naujienų kanalai, o vėliau ir ukrainiečių UNIAN. Pastarieji atkreipė dėmesį, jog toks Rusijos teisėsaugos elgesys tik paliudija tuos nuolat fronte pasitaikančius kankinimo atvejus.

Šeštadienį okupantai rusai iš artilerijos smogė Charkivo srities Čuhujivo rajono Vovčanski Chutorų kaimui. Per apšaudymą žuvo vienas žmogus. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Charkivo srities karine administracija. „Dėl priešo artilerijos apšaudymo Čuhujivo rajone žuvo 72 metų amžiaus vyras“, – parašė „Telegram“ kanale pareigūnai. Pasak Charkivo srities prokuratūros atstovų, Vovčanski Chutorų kaime nukentėjo gyvenamieji namai.

Džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) šeštadienį pareiškė, kad keturi jos kovotojai įvykdė ataką prieš koncertų salę Maskvos priemiestyje, per kurią, Rusijos pareigūnų teigimu, žuvo mažiausiai 133 žmonės. „Ataką įvykdė keturi IS kovotojai, ginkluoti kulkosvaidžiais, pistoletu, peiliais ir padegamosiomis bombomis“ – per vieną savo „Telegram“ kanalų paskelbė IS. Ataka priklauso natūraliam karo prieš šalis, kovojančias su islamu, kontekstui, priduriama pareiškime.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (VŽV) programišiai vienu metu atakavo kelis svarbius Rusijos valdžios institucijų serverius. Atakos šiuo metu tęsiamos. Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis šaltiniu specialiosiose tarnybose. „Kovo 23 d. buvo surengtos kibernetinės atakos prieš valstybės agresorės valdžios institucijų serverius“, – pareiškė šaltinis. Be kita ko, užblokuoti tinklalapiai www.avard.gov.