Užsienis

Lenkiją purto nemenkas skandalas. Įtariama, kad Lenkijos diplomatai galėjo už kyšius parduoti ketvirtį milijono Šengeno vizų Afrikos ir Azijos gyventojams. Vokiečiai prašo pasiaiškinti ir stiprina pasienio kontrolę. Ironiška, kad ši korupcinė schema egzistavo valdžioje esant Jaroslawo Kaczynskio vadovaujamai partijai „Įstatymas ir teisingumas“, kuri nuo pat atėjimo į valdžią skelbiasi kovojanti prieš nelegalius migrantus.

Rusijos privati karinė kompanija „Wagner“ liko be savo vadeivų Jevegenijaus Prigožino ir Dmitrijaus Utkino, o dabar jos pagrindinės grupuotės yra Afrikoje ir Baltarusijoje. Dalis kovotojų yra Centrinėje Afrikos Respublikoje, Libijoje ir Malyje, praneša „Unian“. Projektas VČK-OGPU, remdamasis šaltiniu, paskelbė, kad Pamaskvėje pradėjo veikti šios kompanijos „kadrų skyrius“, verbuojantis samdinius vyksiančius į Baltarusiją ir Libiją.

JAV Kongresas šeštadienį paskutinę akimirką priėmė įstatymą dėl finansavimo, leidžiantį federalinėms agentūroms veikti dar 45 dienas ir išvengti brangiai kainuojančio vyriausybės uždarymo. Tačiau į susitarimą nebuvo įtraukta pagalba karo draskomai Ukrainai, kurios prašė prezidentas Joe Bidenas.  Likus trims valandoms iki vidurnakčio Senatas nubalsavo už tai, kad vyriausybė dirbtų iki lapkričio vidurio.

Netoli Turkijos parlamento Ankaroje sekmadienį įvykęs sprogimas buvo teroro išpuolis, per kurį buvo sužeisti du policijos pareigūnai, pranešė Vidaus reikalų ministerija. „Du teroristai komerciniu automobiliu apie 9 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku atvyko prie Vidaus reikalų ministerijos Generalinio saugumo direktorato įėjimo vartų ir įvykdė sprogdinimą“, – pranešė ministerija.

Rusija raketomis S-300 naktį iš šeštadienio į sekmadienį apšaudė Charkivą, antrą pagal dydį Ukrainos miestą šalies rytuose, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. „Apie 1 val. nakties priešas smogė Charkivui raketomis. Trys raketos, greičiausiai S-300, pataikė į civilinės įmonės teritoriją. Kilo gaisras“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.

Charkivo srityje rusofašistai pastatė minų barikadą iškart per kelis kaimus. O išminuodami kaimus ir laukus Ukrainoje kasdien žūsta ar smarkiai susižaloja žmonės. Rusofašistų paliktas minas bando surasti ir sunaikinti vietos gyventojai – dažniausiai ūkininkai. „Tik atvažiavome į 8 lauką, pirmą kartą pajudinome ir iškart sprogo mina. Antrą dieną tik padarėme volą, pavažiavome, vėl sprogo mina“, – sako ūkininkas Olegas Girmanas.

„Philips“, „Osram“, „General Electric“ – didžiausi pasaulyje elektros lempučių gamintojai 1924 m. susitiko, kad susitartų dėl nedoro plano. Jie nori perpus sumažinti kaitrinių lempučių tarnavimo laiką, kad užtikrintų sau astronominį pelną. 1924 m. gruodžio 24 d. Ženevos gatvėse šviečia kalėdinės dekoracijos. Vaikai vilčių kupinomis akimis žvalgosi į vitrinas, kurias puošia elektros lempučių apšviesti elfai ir eglutės. Miesto vitrinos atrodo tarsi iš pasakos.

Slovakijoje vykusius rinkimus sekmadienį laimėjo populistinė partija, kuri nori nutraukti karinę pagalbą Ukrainai ir kritikuoja ES bei NATO. Buvusio premjero Roberto Fico partija „Smer-SD“  surinko 23,3 proc. balsų ir, suskaičiavus beveik visus balsus, aplenkė centristinę partiją „Pažangioji Slovakija“ (17 proc.). 59-erių R. Fico pažadėjo, kad Slovakija nesiųs Ukrainai „nė vieno šovinio“, ir paragino gerinti santykius su Rusija.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuras (UNHCR) žiemos laikotarpiu tikslinei pagalbai nuo karo nukentėjusiems žmonėms Ukrainoje skirs 123 mln. JAV dolerių. Taip teigiama UNHCR paskelbtoje ataskaitoje, praneša „Ukrinform“. Pagalba bus teikiama grynaisiais pinigais, nuo 2023 metų rugsėjo iki 2024 metų vasario mėnesio elektros energijos ir būsto nuomos išlaidoms padengti.

Armėnija šeštadienį paskelbė, kad iš Kalnų Karabacho jau pabėgo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių – beveik visi šio separatistinio regiono etniniai armėnai. Kalnų Karabacho armėnai traukiasi Azerbaidžanui praėjusią savaitę surengus žaibišką karinį puolimą ir susigrąžinus regiono kontrolę. Armėnijos vyriausybės atstovė Nazeli Bagdasarian sakė, kad per pastarąją savaitę į šalį atvyko 100 417 pabėgėlių. Prieš Baku puolimą separatistiniame Kalnų Karabache gyveno apie 120 tūkst. etninių armėnų.

Likus vos kelioms valandoms iki JAV vyriausybės uždarymo, Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Kevinas McCarthy šeštadienį pasiūlė balsuoti dėl naujos laikinos priemonės, leisiančios išvengti uždarymo, dėl kurio kiltų abejonių dėl visko – nuo galimybės lankytis nacionaliniuose parkuose iki didžiulės Vašingtono paramos Ukrainai. Jei įstatymų leidėjams nepavyks susitarti, nuo šeštadienio vidurnakčio (sekmadienio 7 val.

Popiežius Pranciškus šeštadienį per ceremoniją Šv. Petro aikštėje paskyrė 21 naują kardinolą, tarp jų įtakingus Vatikano veikėjus, padėsiančius jam vykdyti jo reformas ir įtvirtinti jo palikimą. Tarp naujųjų kardinolų yra prieštaringai vertinamas naujasis Vatikano doktrinos institucijos vadovas Victoras Manuelis Fernandezas ir Čikagoje gimęs misionierius Robertas Prevostas, dabar atsakingas už kandidatų į vyskupus tikrinimą visame pasaulyje.

Dėl JAV šiaurės rytų regioną užklupusių smarkių liūčių dalį Niujorko penktadienį užliejo potvynio vanduo, iš dalies paralyžiuodamas metropoliteną ir oro uostus. LaGuardios oro uoste buvo uždarytas vienas iš terminalų. Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtuose vaizduose matyti vandeniu brendantys keleiviai, vandens apsemti automobiliai. Meras Ericas Adamsas paragino žmones neiti į lauką ir būti ten, kur jie yra, nes gatvės blokuotos, o metropoliteno sotys užlietos vandens.

Kinija šeštadienį apkaltino Jungtines Valstijas esant „melo imperija“, šitaip atsikirsdama į JAV Valstybės departamento ataskaitą, kurioje teigiama, kad Pekinas išleidžia milijardus dolerių dezinformacijai visame pasaulyje skleisti. Ataskaitoje, paskelbtoje ketvirtadienį, Kinija apkaltinta propagandos, dezinformacijos ir cenzūros finansavimu, tuo pačiu skatinant teigiamas žinias apie šalį ir jos komunistinę vadovybę.

NATO valstybės narės turėtų pasimokyti iš Ukrainos, kaip žaibišku greičiu diegti naujoves gynybos pramonėje. Pasak „Ukrinform“ korespondento, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tai pasakė vaizdo kreipimesi į pirmąjį tarptautinį gynybos pramonės forumą. „Per visą karą Ukrainos gynybos pramonė buvo nepaprastai išradinga. Pažeidžiami objektai buvo perkelti į saugesnes šalies dalis. Per rekordiškai trumpą laiką pradėta naujos įrangos ir atsarginių dalių gamyba.

Afrikos šalys suinteresuotos ne tik pirkti ginklus iš Kyjivo, bet ir gaminti juos, pirmajame Tarptautiniame gynybos pramonės forume Kyjive sakė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Į forumą, surengtą siekiant paskatinti daugiau kompanijų gaminti ginklus Ukrainoje, susirinko 250 gynybos firmų iš daugiau kaip 30 šalių atstovai, taip pat kelių valstybių gynybos ministrai ir kiti pareigūnai.

Vakarų Ukrainos Ivano Frankivsko srityje pratrūkus naftotiekiui kilo didžiulis gaisras, per kurį buvo sužeisti devyni žmonės, šeštadienį pranešė vietos pareigūnai. Dėl pratrūkusio naftotiekio 100 kvadratinių metrų plote išsiliejo nafta. Socialiniuose tinkluose pasklidusioje filmuotoje medžiagoje matyti virš kaimo besiveržiantys tirštų juodų dūmų debesys, kol ugniagesiai kovojo su ugnimi ir galiausiai užgesino liepsnas. „17 val.

Jungtinės Valstijos penktadienį paragino Belgradą atitraukti savo pajėgas nuo sienos su Kosovu, pastebėjusios, Vašingtono žodžiais, beprecedentį Serbijos pajėgų telkimą. Po praėjusios savaitės kruvinų susirėmimų viename vienuolyne Kosovo šiaurėje Serbija prie sienos dislokavo modernių tankų ir artilerijos, įspėjo Baltieji rūmai.

Azerbaidžano gynybos ministerija šeštadienį pareiškė, kad šalies pajėgos imasi „atsakomųjų priemonių“ po to, kai Armėnijos kariuomenės snaiperis prie dvi šalis skiriančios sienos nušovė vieną iš azerbaidžaniečių karių. Armėnija suskubo paneigti šį kaltinimą.

Kyjive vykusiame forume, kuriame dalyvavo  tarptautinių ginkluotės koncernų atstovai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie Gynybos pramonės aljanso sukūrimą. Aljanso pagrindas yra deklaracija, kurią iki šiol pasirašė 13 žinomų ginkluotės gamintojų, socialiniuose tinkluose pranešė V. Zelenskis. Prie jos esą gali prisijungti ir kitos ginklų kompanijos. Prezidentas teigė siekiantis, kad Ukraina taptų viena didžiausių ginklų gamintojų pasaulyje.

Austrija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija ir Šveicarija paskelbė apie užfiksuotus rugsėjo temperatūros rekordus, šiems metams tikriausiai tapsiant karščiausiems per stebėjimų istoriją. Neįprastai šiltą rugsėjį žemynas išgyveno Europos Sąjungos klimato stebėjimo agentūrai šio mėnesio pradžioje paskelbus, kad 2023-ieji greičiausiai bus karščiausi metai žmonijos istorijoje ir kad Šiaurės pusrutulio vasaros temperatūra buvo aukščiausia per visą stebėjimų istoriją.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šeštadienį užsiminė, kad Maskva gali aneksuoti daugiau Ukrainos regionų. Jo pareiškimas pasirodė praėjus lygiai metams po to, kai Kremlius paskelbė aneksavęs keturias Ukrainos sritis, nors jų visiškai nekontroliuoja net dabar. Šį mėnesį Maskva šiuose keturiuose Ukrainos regionuose, kuriuos Kyjivo pajėgos bando susigrąžinti per kontrpuolimą, surengė pseudorinkimus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį tvirtino, kad keturių Ukrainos regionų, kuriuos Maskva prieš metus neteisėtai aneksavo, gyventojai apsisprendė būti su savo tėvyne. Per aneksijos metines anksti ryte paskelbtame pareiškime V. Putinas teigia, kad Ukrainos regionai buvo prijungti visiškai laikantis tarptautinių normų ir kad Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionų gyventojai per šį mėnesį vykusius vietos rinkimus dar kartą išreiškė savo troškimą būti Rusijos dalimi.

Daugiau kaip 100 keleivių, įskaitant migrantus, šeštadienį buvo išgelbėti iš užsidegusio kelto, plukdžiusio juos iš Italijos Lampedūzos salos į Siciliją, pranešė pareigūnai. Iš Lampedūzos į Porto Empedoklę Sicilijos pietuose plaukusiame kelte buvo 177 žmonės, įskaitant 27 įgulos narius ir 83 perkeliamus migrantus, pranešė pakrančių apsaugos tarnyba. Gaisras kelto mašinų skyriuje kilo anksti šeštadienį. Į Lampedūzą atvyksta daug migrantų, įveikusių pavojingą kelionę laiveliais Viduržemio jūra.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša per specialią operaciją sėkmingai evakavusios du karius iš Rusijos okupuotų teritorijų. Šie esą ten dalyvavo mūšiuose, tačiau buvo sunkiai sužeisti ir negalėjo grįžti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją. Feisbuke paskelbtame pranešime teigiama, kad abu karius sėkmingi slėpė gyventojai. Padedant oro ginkluotosioms pajėgoms ir gynybos žvalgybai, specialusis karinių orų pajėgų padalinys desantininkus susigrąžino.

Ukrainos kariškiai praėjusią parą sunaikino dar 470 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų rugsėjo 30 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 278 130 kareivių.

Ukraina taps pirmąja pasaulio valstybe, turinčia savo jūrinių dronų laivyną, pirmajame Tarptautiniame gynybos pramonės forume Kyjive sakė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. Dėl ukrainiečių jūrinių dronų Rusija jau slepia savo laivus, sakė jis. V. Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina dėkinga partnerėms už suteiktą karinę pagalbą, bet šaliai vis dėlto reikalinga ir sava ginklų pramonė. Pasak jo, ukrainiečių gamintojai – valstybiniai ir privatūs – karo sąlygomis tampa stipresni.

Devynių Viduržemio jūros regiono ir Pietų Europos šalių vadovai penktadienį susitikę Maltoje paragino reikšmingai didinti Europos Sąjungos pastangas sprendžiant migracijos problemos priežastis migrantų kilmės ir tranzito šalyse.

Šeštadienį Slovakijoje vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai. Po jų į premjero postą gali grįžti 59-erių Robertas Fico. 10 metų su pertrauka šiai Višegrado šaliai vadovavęs politikas pasižymėjo šiltais jausmais Maskvai, o prieš rinkimus rėžė, kad jei jo partija švęs pergalę, Ukraina ginklų ir Bratislavos nebeturėtų tikėtis. Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Martynas Žilionis.

Pietų Ukrainos pajėgos paskelbė šeštadienio naktį numušusios 30 Rusijos paleistų dronų kamikadzių „Shahed-131/136“. Pranešime sakoma, kad dronai buvo leidžiami iš Krymo Čaudos kyšulio, daugiausia į pietinius šalies regionus.  „Mūsų atsakomybės zonoje oro gynybos pajėgos sunaikino 30 kovos dronų: 20 Vinycios srityje, 6 Odesos srityje, 4 Mykolajivo srityje“, – sakoma pranešime. Taip pat skelbiama, kad buvo pataikyta į infrastruktūros objektą Vinycios srityje ir kad kilo gaisras.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis atidarė pirmąjį Kyjivo Tarptautinį gynybos pramonės forumą, surengtą siekiant paskatinti daugiau kompanijų gaminti ginklus Ukrainoje. Rusijai pernai vasarį užpuolus Ukrainą, Kyjivas yra labai priklausomas nuo Vakarų pagalbos, bet taip pat siekia skatinti vidaus ginklų pramonę, be kitų dalykų, turėdamas galvoje nuogąstavimus, kad sąjungininkių parama galėtų susvyruoti.

Norvegija neįleis transporto priemonių, kurios bus registruotos Rusijoje, rašo „Ukrainska Pravda“. Norvegijos užsienio reikalų ministrė teigė, kad taikyti minėtą ribojimą nuspręstą dėl iki šiol Rusijos vykdomos karinės invazijos Ukrainos teritorijoje. Leidinyje priduriama, kad tam tikrus ribojimus rusams taiko ir Suomija. „Norvegija kartu su sąjungininkais ir bendraminčiais reaguoja į žiaurią agresiją, kurią Rusija vykdo prieš Ukrainą.

NATO narė Rumunija šeštadienį pranešė apie galimą jos oro erdvės pažeidimą Rusijai praėjusią naktį dronais atakuojant infrastruktūrą Ukrainoje. Liepą pasitraukusi iš sandorio, pagal kurį Kyjivas galėjo eksportuoti grūdus Juodąja jūra, Maskva suintensyvino smūgius Ukrainos pietinėms Odesos ir Mykolajivo sritims, kur yra gyvybiškai svarbi grūdų eksporto infrastruktūra.

Felice'as Orsinis svajojo apie nepriklausomą Italiją ir 1858 m. ėmėsi beprotiškų veiksmų, kad įgyvendintų savo troškimą. Siekdamas nužudyti Napoleoną III, jis jo patykojo su pilnu maišu rankinių granatų. Išsitaršiusiais plaukais ir didele, vešlia barzda Felice'as Orsinis atrodo kaip tikras Italijos patriotas ir revoliucijos didvyris. Toks jis ir yra. Ir žmonės Didžiojoje Britanijoje jį už tai myli.

Skirtinguose Rusijos miestuose šeštadienio naktį nugriaudėjo galingi sprogimai. „Obozrevatel“, remdamasi rusų atstovų ir taip liudininkų pareiškimais, rašo, kad „danguje skraidė raketos“. Teigiama, kad smūgiai Belgorodo srityje buvo suduoti 03:45 val. vietos laiku, o dėl paleistų raketų teroristinės valstybės atstovai apkaltino Ukrainą.

Rusijos užpulta Ukraina ketina kurti savo oro gynybos sistemas. Šis principinis sprendimas bus labai greitai įgyvendintas, penktadienį sakė prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. „Mes netrukus turėsime specialistų, kurie parengs planą, kaip patiems pasigaminti viską, ko mums reikia, pirmiausiai – oro gynybos ginklų“, – teigė jis.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad rusų kariams gali būti įsakyta atsitraukti iš Bachmuto ir vietoje to sutelkti gynybą Melitopolyje. Kaip teigė analitikai, remdamiesi šaltiniais iš Kremliaus, Rusijos generalinio štabo vadovas Valerijus Gerasimovas yra pasirengęs atitraukti karius iš Bachmuto ir sultekti pajėgas Melitopolio gynybai. Manoma, kad tokiu būdu Rusija siektų, kad Ukrainos pajėgos negalėtų priartinti artilerijos prie Krymo.

NATO paviešino buvusio aukšto rango Pentagono pareigūno Gregory Weaverio straipsnį, kuriame jis ragina pasiruošti Aljansą galimam karui prieš Rusijos Federaciją, rašo UNIAN. Pasak buvusio pareigūno, Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino sprendimas pradėti invaziją Ukrainoje parodė ne tik didelį Kremliaus norą rizikuoti, bet taip pat ir padarytas dideles klaidas, planuojant karinius veiksmus.

Japonijos policija penktadienį pranešė, kad viename šalies safario parke žuvo prižiūrėtojas, bandęs į narvą įvesti liūtą. Vietos policijos atstovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad 53 metų Fukušimos regione esančio Tohoku safario parko darbuotojas Kenichi Kato (Keničis Katas) ketvirtadienio popietę buvo rastas kraujuojantis ir be sąmonės liūto narve. Žmogui buvo sužeistas kaklas. „Manoma, kad jis šėrė liūtą“, – sakė atstovas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paviešintame vaizdo įraše paskelbė, kad jau netrukus Ukrainos gynėjai ir visa valstybė sulauks svarbių naujienų. „Ukrainska Pravda“ rašo, kad V. Zelenskis vaizdo įraše užsiminė, jog itin reikšmingos naujienos bus praneštos šeštadienį. „Ši savaitė labai sustiprino mūsų valstybę ir mūsų žmones. Rytoj bus svarbių naujienų Ukrainai – mūsų kariams, visai mūsų valstybei.

Turistams bus uždaryta dalis garsiųjų Maču Pikču griuvėsių. Peru kultūros ministerija pranešė, kad dėl didelio lankytojų srauto eroduoja kai kurios akmeninės objekto struktūros. „Žala negrįžtama. Turime saugoti savo paveldą“, – netoliese esančiame Kuske sakė ministerijos atstovė. Todėl esą kai kurios zonos bus uždarytos tvarkymo darbams. Tarp uždaromų zonų yra Saulės šventykla, Kondoro šventykla bei inkams šventas ritualinis akmuo, vadinamasis Intihuatana.

Jungtinės Tautos šį savaitgalį nusiųs misiją į Kalnų Karabachą, daugiausia humanitariniams poreikiams įvertinti, penktadienį pranešė atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas, pridurdamas, kad ši organizacija į regioną nebuvo įleista maždaug 30 metų. „Azerbaidžano vyriausybė ir JT susitarė dėl misijos regione. Misija vyks savaitgalį“, – sakė jis žurnalistams.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas ukrainiečių žiniasklaidai interviu metu teigė neatmetantis, kad NATO gali įsitraukti į karą ginant Ukrainą dar prieš jai tampant Aljanso nare. D. Žalimo teigimu, tam, kad NATO įsitrauktų į karinę situaciją, Ukrainai nebūtina tapti Aljanso nare, rašo „Ukrinform“. „Net jei karas užsitęs, neatmesčiau, kad NATO tektų įsitraukti į karą tiesiogiai. Ir tam Ukrainai net nebūtina tapti Aljanso dalimi.

Smarkus lietus sukėlė potvynius milijoniniame Niujorke – teko uždaryti greitkelius, gatves ir oro uostų terminalus. Miesto valdžia penktadienį paragino gyventojus, jei įmanoma, likti namuose. Gubernatorė Kathy Hochul paskelbė ekstremalią padėtį. Anot prognozių, lietus dar tęsis mažiausiai iki šeštadienio nakties. „Dėl didelio kritulių kiekio mūsų tinkle sutriko paslaugų teikimas, – pranešė viešojo transporto tarnyba MTA.

Šveicarija 2024–2027 metais humanitariniam išminavimui Ukrainoje skirs daugiau kaip 100 mln. Šveicarijos frankų (103 mln. eurų). Pinigai numatyti įrangai ir ukrainiečių išminuotojų apmokymui, penktadienį Berne pranešė vyriausybė. Išminavimas esą yra sąlyga Ukrainos atstatymui. Šveicarijos vyriausybės duomenimis, minomis ir sprogmenimis užteršta apie trečdalis Ukrainos teritorijos.

Penktadienį Maskvos Raudonojoje aikštėje į organizuojamą koncertą susirinko būrys rusų. Pranešama, kad Kremlius surengė šventę tam, kad tokiu būdu paminėtų keturių Ukrainos regionų aneksiją, kurią paskelbė prieš metus.

Prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Ukrainoje žuvę rusų kaliniai išpirko savo kaltę visuomenės akyse. Kad sustiprintų Ukrainoje kovojančią reguliariąją kariuomenę, kariuomenė ir samdinių grupuotė „Wagner“ gausiai verbuoja karius iš Rusijos įkalinimo įstaigų. „Jie mirę“, – sakė V. Putinas per televizijos transliuotą susitikimą, turėdamas omenyje Ukrainoje žuvusius kalinius. „Kiekvienas gali padaryti klaidų, jie kažkada jas padarė.

Anglijoje netoli Liverpulio penktadienį apvirtus autobusui, kuriuo važiavo dešimtys moksleivių, žuvo vairuotojas ir 14-metė, pranešė policija. Autobusas vežė moksleivius iš vidurinės mokyklos „Calday Grange“ ir Vest Kerbio vidurinės Viralo pusiasalyje, kitoje Mersio upės pusėje negu Liverpulis. Policijai ir kitoms pagalbos tarnyboms reaguojant į incidentą, apie kurį buvo pranešta netrukus po 8 val. vietos (10 val.

Norvegija taip pat neįsileis automobilių su rusiškais registracijos numeriais. Ribojimai įvažiuoti Rusijoje registruotiems automobiliams, turintiems devynias ar mažiau sėdimų vietų, yra tolesnė reakcija į Rusijos invaziją į Ukrainą, penktadienį Osle pranešė Norvegijos užsienio reikalų ministerija. Ši priemonė įsigalios antradienio vidurnaktį.