Tačiau Europoje vis dar labai paplitęs nepakankamas fizinis aktyvumas. Beveik pusė ES gyventojų (45 proc.) teigia, kad niekada nesimankština ir nesportuoja, o Lietuvoje situacija dar prastesnė – net 53 proc. gyventojų yra visiškai pasyvūs.
Sportas atneštų ne tik fizinę, psichologinę, bet ir finansinę naudą
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) bendroje ataskaitoje teigiama, kad padidinus fizinį aktyvumą būtų galima išvengti tūkstančių ankstyvų mirčių ES ir kasmet sutaupyti milijardus eurų sveikatos priežiūros išlaidų.
Tačiau kurios Europos šalys yra fiziškai aktyviausios, o kurios – neaktyviausios? Kokios pagrindinės priežastys trukdo žmonėms reguliariai sportuoti? Kaip amžius, lytis ir išsilavinimas veikia fizinį aktyvumą ir dalyvavimą sporte? Kokia yra nepakankamo fizinio aktyvumo ekonominė našta? Ir kaip COVID-19 pandemija paveikė žmonių fizinio aktyvumo įpročius?
Išsami „Eurobarometro“ apklausa apie dalyvavimą sporte ir fizinį aktyvumą ES valstybėse narėse ir bendra PSO ir EBPO ataskaita „ Pakilkite! Kova su nepakankamo fizinio aktyvumo našta Europoje“ (angl. „Step up! Tackling the burden of insufficient physical activity in Europe“) atsako į visus šiuos klausimus.
Nepakankamo fizinio aktyvumo paplitimas 2016 m.
PSO duomenų rinkinio duomenimis, 2016 m. daugiau nei kas trečias (35,4 proc.) suaugęs žmogus 27 ES valstybėse narėse buvo nepakankamai aktyvus. Šis rodiklis svyravo nuo 19 proc. suomių iki 46 proc. portugalų.
Nepakankamas fizinis aktyvumas buvo ypač paplitęs kai kuriose Pietų Europos šalyse ir retesnis Šiaurės Europos šalyse. Mažiausias rodiklis buvo Rusijoje – 18 proc.
Lietuvoje 2016 m. nepakankamas fizinis aktyvumas apėmė kone trečdalį šalies – 29 proc.
Kaip rezultatai keitėsi 2022 m.?
ES gyventojų paklausus, kaip dažnai jie mankštinasi ar sportuoja, beveik pusė (45 proc.) nurodė, kad niekada nesportuoja. Beveik kas penktas (17 proc.) teigė, kad mankštinasi ar sportuoja retai.
Apie trečdalis respondentų (32 proc.) tai darė šiek tiek reguliariai, o tik 6 proc. tai darė reguliariai.
Lietuvos rezultatai šioje srityje visiškai nedžiugina: reguliariai sportuoja vos 9 proc. gyventojų, 23 proc. tai daro ne visai reguliariai, retai sportuojančių – 15 proc. ir net 53 proc. respondentų teigė, kad visiškai nesportuoja.
Mankšta – tai bet kokia fizinė veikla, kurią žmonės atlieka sporto ar su sportu susijusioje aplinkoje, pavyzdžiui, plaukimas, treniruotės sporto centre ar sporto klube, bėgimas parke.
Portugalijoje yra didžiausias procentas tų, kurie niekada nesimankština ir nesportuoja – 75 proc.
Šiaurės šalyse mažiausi rodikliai yra Suomijoje – vos 8 proc., po jos seka Švedija (12 proc.) ir Danija (20 proc.). Vokietijoje šis rodiklis siekia 32 proc., o Prancūzijoje – 45 proc.
Kokia tendencija pastebima?
Apklausa atskleidė, kad lytis, amžius, išsilavinimas ir ekonominis statusas yra susiję su fiziniu aktyvumu ES.
Moterys ir vyresnio amžiaus žmonės rečiau reguliariai sportuoja ar mankštinasi, taip pat žemesnio socialinio ir ekonominio išsilavinimo žmonės.
Vyrai dažniau nei moterys reguliariai mankštinasi ar sportuoja: 40 proc. jų teigia, kad niekada nesimankština ar nesportuoja, palyginti su 49 proc. moterų.
Labiausiai tikėtina, kad 15–24 metų amžiaus žmonės mankštinasi ar sportuoja šiek tiek reguliariai (54 proc.). Ši dalis mažėja su amžiumi: nuo 42 proc. 25–39 metų amžiaus grupėje iki 32 proc. 40–54 metų amžiaus grupėje ir 21 proc. tarp 55 metų ir vyresnių asmenų.
31 proc. asmenų, kurie tęsė mokslus iki 20 metų ar ilgiau, nurodė, kad niekada nesportavo, o tarp tų, kurie baigė mokyklą, būdami 15 metų ar jaunesni, tokių asmenų buvo 74 proc.
Motyvacija sportuoti ir mankštintis
Daugiau nei pusė europiečių (54 proc.) teigia, kad sportuoja ar užsiima fizine veikla, kad pagerintų savo sveikatą, o tai gerokai lenkia bet kokią kitą priežastį.
Maždaug keturi iš dešimties sportuoja ar užsiima kita fizine veikla, kad pagerintų fizinę formą (43 proc.) arba atsipalaiduotų (39 proc.)
Bent ketvirtadalis respondentų teigė, kad jų motyvacija buvo pramogauti (27 proc.), pagerinti fizinį pajėgumą (27 proc.) arba kontroliuoti savo svorį (25 proc.).
Kodėl europiečiai nesportuoja daugiau?
Laiko trūkumas yra bene pagrindinis veiksnys, trukdantis žmonėms visoje ES reguliariai sportuoti.
41 proc. respondentų teigė, kad reguliariai nesportuoja, nes neturi laiko, o ketvirtadalis (25 proc.) teigė, kad jiems trūksta motyvacijos arba jiems neįdomu.
Kaip COVID-19 paveikė sporto ir mankštos dažnumą?
Trečdalis respondentų (34 proc.) teigė, kad COVID-19 metu jie ir toliau buvo fiziškai aktyvūs, įskaitant sportą, tačiau rečiau.
Beveik kas penktas (18 proc.) pandemijos metu nustojo būti fiziškai aktyvus.
Trečdalis dalyvių (34 proc.) teigė, kad COVID-19 metu jie buvo fiziškai aktyvūs tiek pat, kiek ir anksčiau.
Ekonominė nepakankamo fizinio aktyvumo našta
EBPO apskaičiavo, kad didinant fizinį aktyvumą galima sutaupyti 7,7 mlrd. eurų sveikatos priežiūros išlaidų per metus pagal perkamosios galios paritetą (PGP), jei kiekvienas žmogus per savaitę užsiimtų bent 150 minučių fizine veikla.
Didelė šios naštos dalis tenka šalims, kuriose gyvena daug gyventojų ir kurių išlaidos sveikatos priežiūrai yra didelės, pavyzdžiui, Vokietijai (2,1 mlrd. eurų), Italijai (1,3 mlrd. eurų) ir Prancūzijai (1,1 mlrd. eurų).
PSO ir EBPO ataskaitoje nustatyta, kad jei kiekvienas žmogus atitiktų PSO rekomenduojamą 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę normą, tai:
- būtų išvengta daugiau kaip 10 tūkst. ankstyvų (30–70 metų amžiaus žmonių) mirčių per metus.
- 7,5 mėnesio pailgėtų žmonių, kurie dabar yra nepakankamai aktyvūs, gyvenimo trukmė, o visų gyventojų – beveik 2 mėnesiais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
