Užsienis

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nesusitiks su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, nors abu šį savaitgalį dalyvaus Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke, penktadienį pranešė Maskva. „Žinoma, ne. Apie ką su juo (Blinkenu) kalbėti?“, - Rusijos užsienio reikalų viceministrą Sergejų Riabkovą citavo valstybinė žiniasklaida.

Pastarosiomis dienomis dalį Europos nusiaubus galingoms liūtims, kai kurios šalys susiduria su katastrofiškais potvyniais. Viena iš jų – Italija. Žmonės lipo ant stogų Kaip rašo BBC, Italijos Traversaros mieste žmonės buvo priversti sulipti ant namų stogų. Italija pakėlė sraigtasparnius ir žmones gelbėja jais. Tarnybos dirba sustiprintu režimu, žmonės evakuojami ne vieną parą.

Ukraina penktadienį apribojo galimybę savo vyriausybės, kariuomenės ir saugumo pareigūnams naudotis „Telegram“, motyvuodama grėsmėmis nacionaliniam saugumui šioje Rusijoje gimusio Pavelo Durovo sukurtoje programėlėje.

Petras Gražulis jau spėjo pasižymėti Europos Parlamente. Strasbūre vykusios sesijos metu europarlamentarai diskutavo apie centrinę Europą skandinančius potvynius, svarstė, kaip galima padėti nukentėjusiems ir ką daryti su klimato kaita. Diskusijos viduryje pasisakyti nusprendė ir Gražulis – iškėlė retorinį klausimą, ar potvyniai nėra Dievo bausmė. Bet tokių išsišokėlių kaip Gražulis, Briuselyje yra ir daugiau.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija turi užtikrinti, jog rusų judėjimui tarp Rusijos žemyninės dalies ir Kaliningrado nebūtų „jokių kliūčių“, sako JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Penktadienį Taivano teismas nusprendė palikti mirties bausmę, bet nurodė, kad ji turi būti taikoma tik „ypatingomis ir išskirtinėmis aplinkybėmis“. Demokratinis Taivanas įvykdė 35 egzekucijas nuo 2010 m., kai buvo panaikintas mirties bausmės moratoriumas. Pastarąjį kartą mirties bausmė buvo įvykdyta 2020 m. balandį 53 metų vyrui, nuteistam už padegimą, per kurį žuvo jo šeima.

Norėdama išmontuoti Aleksandro Puškino paminklą Dumskos aikštėje Odesoje, miesto taryba turi gauti UNESCO atsakymą, nes paminklas yra saugomoje teritorijoje. Tai komentare agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Odesos miesto tarybos Kultūros ir europinės integracijos departamento vadovas Ivanas Liptuga. Jis paaiškino, kad paminklas yra UNESCO saugomoje teritorijoje, o tai reiškia, kad bet kokie veiksmai šioje teritorijoje turi būti derinami su šia organizacija.

Europos Komisija pareiškė, kad šaukiamojo amžiaus Ukrainos piliečiai vyrai prievarta nebus išsiunčiami iš Europos Sąjungos (ES) šalių. Tai neįmanoma dėl ukrainiečiams taikomos laikinosios apsaugos direktyvos, paaiškino ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson, kuria remiasi „Ukrajinska Pravda“. „Remsime tuos, kurie nori grįžti į Ukrainą. Diskutuosime su Ukrainos institucijomis ir Ukrainos vyriausybe, kaip tai geriausia padaryti. Nieko neišsiųsime iš ES“, – pabrėžė ji.

Patvirtinta, kad prieš metus dingęs Ukrainos televizijos operatorius Ihoris Zacharovas žuvo kare, pranešė Masinio informavimo institutas. I. Zacharovas tarnavo Nacionalinėje gvardijoje, buvo mobilizuotas prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai, o prieš metus dingo. Neseniai atlikta ekspertizė patvirtino jo mirtį. Masinio informavimo instituto duomenimis, I. Zacharovas yra 88-asis žiniasklaidos profesionalas, žuvęs per Rusijos plataus masto agresiją.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pagerbė žuvusių Ukrainos gynėjų atminimą prie atminimo sienos Mychailivskos aikštėje Kyjive. Apie tai ji parašė socialiniame tinkle „X“. „Pirmas dalykas, kurį turiu padaryti Kyjive – pagerbti Ukrainos gynėjus, žuvusius per pastaruosius 10 metų. Jie yra tikri didvyriai, paaukoję didžiausią auką dėl viso mūsų žemyno saugumo. Jų prisiminimus nešiosime savo širdyse ir mintyse“, – rašė U. von der Leyen.

„Ukrainos teritorinis vientisumas niekada nebuvo ir nebus diskusijų ar kompromisų objektas. Krymas yra Ukraina. Taškas“, – sakoma ketvirtadienio vakarą Ukrainos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje paskelbtame pranešime. Jame sakoma, kad „Krymas yra Europos saugumo architektūros svorio centras.

Romanas Pratasevičius, kurį sulaikęs Minsko režimas prisidarė sau didžiulių rūpesčių ir susilaukė pasaulinio pasmerkimo, šiuo metu dirba suvirintoju, rašo nashaniva.com. Anot jo, darbas sunkus. „Minsko elektrotechnikos gamykloje ramiai dirbu suvirintoju elektra. Darbas sunkus, bet reikalingas, vyriškas. Atlyginimas geras, apie jį IT naujokai net nesvajoja: nuo nulio, po 3 mėnesių mokymų, jis siekia iki 2 500 rublių.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas savaitgalį savo namuose Delavere priims Australijos, Japonijos ir Indijos lyderius ir atsisveikins su vadinamąja Ketverto (angl. The Quad) grupe, kurią jis propagavo kaip atsvarą Kinijai. Keturių šalių grupės viršūnių susitikimui J. Bidenas pasirinko savo gimtąjį Vilmingtoną.

Čečėnijos diktatorius Ramzanas Kadyrovas apkaltino Eloną Muską deaktyvavus „Tesla Cybertruck“ pikapą, kurį jis neva rugpjūtį gavo dovanų iš technologijų milijardieriaus. E. Muskas „neseniai nuotoliniu būdu išjungė „Cybertruck“, pareiškė R. Kadyrovas tinkle „Telegram“. „Nėra malonu, ką daro Elonas Muskas. Jis iš visos širdies dovanoja brangias dovanas ir tada jas nuotoliu išjungia, – rašė R. Kadyrovas.

Penktadienį Čekijos, nepaisant potvynių sukeltos katastrofos šalies rytuose, prasideda dvi dienas truksiantys Senato ir regionų asamblėjų rinkimai. Naujos asamblėjos renkamos 13-oje regionų, išskyrus ypatingą statusą turinčioje sostinėje Prahoje. Šis balsavimas laikomas visuomenės nuotaikų barometru prieš kitais metais vyksiančius parlamento žemųjų rūmų rinkimus, nuo jų rezultatų priklausys, kokia bus kita vyriausybė.

Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje ES šalys raginamos leisti Ukrainai naudoti Vakarų ginklus smogti kariniams taikiniams Rusijoje, dėl to sulaukdamas grasinimų iš Maskvos. Kyjivas prašo savo sąjungininkų leisti jam naudoti dovanotus ginklus smogti „teisėtiems“ kariniams taikiniams giliai Rusijos teritorijoje, pavyzdžiui, oro bazėms, iš kurių kyla Rusijos lėktuvai, be perstojo bombarduojantys Ukrainą.

Kyjivą paskandino smogas, praneša „Kanal 24“. Gyventojų prašoma likti namie ir užsidaryti langus. Kyjivo miesto aplinkos apsaugos departamentas užfiksavo padidėjusią suspenduotų kietųjų dalelių koncentraciją Kyjive. Virš Kyjivo pakibo smogo debesis Tikėtina priežastis – gaisrai Kyjivo regione ir meteorologinės sąlygos, palankios kietųjų dalelių kaupimuisi ore. Gyventojai raginami neiti į lauką, užsidaryti langus, gerti daug vandens ir naudotis oro valytuvais esant galimybei.

Ukrainos oro pajėgos penktadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 61 rusų droną ir vieną raketą. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą keturiomis raketomis bei 70 „Shahed“ tipo atakos dronų. Pavyko numušti 61 droną ir vieną valdomą aviacinę raketą Ch-59. Dar devyni dronai nukrito nepasiekę taikinių. Apie žalą ar nukentėjusiuosius informacijos kol kas nėra.

Ukrainos parlamentas pervadino 327 gyvenvietes. Šia priemone siekiama, kad šalyje neliktų sovietinio ir rusiško paveldo, feisbuke rašė vienas įstatymo autorių Romanas Losynskis. Jis kalbėjo apie „istorinį sprendimą“. Naujų pavadinimų esą bus ir daugiau. Parlamentaro Jaroslavo Železniako duomenimis, už įstatymą balsavo 281 deputatas. Aukščiausioje Radoje dirba iš viso 450 parlamentarų.

Vengrija ruošiasi dar didesniam Dunojaus upės vandens lygio kilimui, rašo „Hungary Today“. Penktadienį Vengriją užklupo audros „Boris“, kuri jau anksčiau šią savaitę sukėlė katastrofinius potvynius Vidurio Europoje – Lenkijoje, Austrijoje ir Čekijoje, padariniai. Audra Europoje pareikalavo gyvybių, nusiaubė miestus. Vengrija ruošiasi potvyniams Stiprią audrą lydėjo galingas lietus, dėl to Vengrija visą savaitę ruošėsi didelio masto potvyniams.

Vyras Nyderlandų Roterdamo mieste, policijos duomenimis, peiliu puolė praeivius. Vienas žmogus žuvo ir dar vienas buvo sunkiai sužeistas, tinkle X pranešė pareigūnai. Spėjamas užpuolikas sulaikytas. Jo motyvas neskelbiamas. Liudininkai, anot policijos, pasakojo, kad vyras šaukė „Allahu Akbar“ (Dievas yra didis) ir puolė žmones. Kai kurie islamistai šią frazę naudoja kaip kovos šūkį. Incidentas įvyko ketvirtadienio vakarą netoli Erazmo tilto miesto centre.

Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas ketvirtadienį pareiškė, kad žydų valstybės kariniai veiksmai prieš Libano kovotojų grupuotę „Hezbollah“ bus tęsiami. „Naujajame karo etape esama didelių galimybių, bet taip pat ir didelės rizikos. „Hezbollah“ jaučiasi persekiojama. Mūsų karinių veiksmų seka bus tęsiama“, – sakė Y. Gallantas, teigiama jo biuro pranešime.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad Kremlius didina dronų gamybą, siekdamas kompensuoti socialinį ir ekonominį karo Ukrainoje poveikį, rašo „Ukrainska Pravda“. „Kremlius ir toliau signalizuoja apie savo įsipareigojimą gerinti Rusijos dronų operacijas Ukrainoje ir dronų gamybos pajėgumus, stengdamasis parodyti kompensaciją už socialinius ir ekonominius ilgalaikio Rusijos karo padarinius“, – rašoma pranešime.

Izraelio kariuomenė ketvirtadienį pranešė smogusi šimtams taikinių Libane. Po antradienį nusiritusios Libano „Hezbollah“ grupuotės kovotojams priklausiusių rankinių ryšio prietaisų masinės sprogimų bangos, dėl kurios kaltinamas Izraelis, išaugo regioninio karo baimė.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį Kyjive susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Susitikime, be kita ko, bus kalbama apie pagalbą šalies energetikos sektoriui žiemą. Prieš tai Europos Komisijos pirmininkė Rusijos užpultai Ukrainai pažadėjo tolesnę 160 mln. eurų Bendrijos paramą. Lėšos bus skirtos apgadintos energetikos infrastruktūros tvarkymui, atsinaujinančios energijos plėtrai, mobiliai šildymo įrangau ir apgyvendinimui.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį netoli Maskvos užsidegė sandėlis su čiužiniais, rašo „Kanal 24“. Gaisro plotas siekia apie 5 000 kvadratinių metrų, įvykio vietoje dirba gelbėtojai. Rusijos propagandistai rašo, kad gaisras kilo apie 00.00 val. netoli Maskvos esančiame Aparinkų kaime. Rusų teigimu, užsidegė vienas didžiausių čiužinių sandėlių Rusijoje, kuriame buvo laikoma vietinės gamyklos produkcija. Ten taip pat galėjo būti laikomos pagalvės, antklodės ir kiti miego reikmenys.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pergalės plano, kuris bus pristatytas kitą savaitę per jo kelionę į Jungtines Valstijas, grafikas yra sudarytas taip, kad Ukrainos sąjungininkai spalio-gruodžio mėnesiais patvirtintų greitus sprendimus.

Kamala Harris ketvirtadienį surengė žvaigždžių gausų mitingą, kurį vedė pokalbių šou legenda Oprah Winfrey ir kuriuo siekta sužavėti rinkėjus, o jos varžovas Donaldas Trumpas kritikavo žydų tautybės amerikiečius, kad šie už jį nebalsuoja. Holivudo žvaigždės, tarp kurių buvo Jennifer Lopez, Meryl Streep, Julia Roberts, Chrisas Rockas ir Benas Stilleris, nuotoliniu būdu per ekranus žarstė pagyras demokratų viceprezidentei.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį paskelbė apie 10 mlrd. eurų paramą valstybėms narėms, kenčiančioms nuo audros „Boris“ sukeltų potvynių ir jų padarinių. Praėjusią savaitę Vidurio ir Rytų Europą užklupusios audros aukų skaičius trečiadienį išaugo iki 24, o kai kurioms vietovėms vis dar gresia pavojus dėl kylančio vandens lygio. U. von der Leyen Vroclave susitiko su keturių nuo potvynių nukentėjusio regiono šalių lyderiais.

JAV draudimas dėl galimybės Ukrainai smogti Rusijos teritorijoje skatina Kremliaus vadovą toliau tęsti pradėtą karinę invaziją. Be to, tai taip pat slopina ir Ukrainos sąjungininkų norą toliau suteikti karinę pagalbą Kyjivui, rašo UNIAN, remdamasi „The Economist“ publikacija.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje Europos Sąjungos (ES) šalys raginamos leisti Ukrainai naudoti Vakarų ginklus smogti kariniams taikiniams Rusijoje ir kuri sulaukė piktos Maskvos reakcijos. Ukrainiečiai prašo, kad sąjungininkai leistų jiems naudoti perduotus ginklus smogti, Kyjivo teigimu, teisėtiems kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje, pavyzdžiui, oro bazėms, iš kurių kylantys Rusijos lėktuvai nepaliaujamai bombarduoja Ukrainą.

Per parą Rusijos kariuomenė paleido į Ukrainos teritoriją beveik 90 aviacinių bombų. Tai vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“. „Vien tik šiandien – iki šiol – Rusijos kariškiai jau panaudojo beveik 90 valdomųjų aviacinių bombų. Prieš mūsų miestus, ukrainiečių pozicijas. Mes tikrai atsakysime Rusijos kariuomenei už šį terorą. Atsakysime taip, kad pajustų“, – pabrėžė jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mano, kad Vakarai leistų Ukrainai priartėti prie pergalės dar labiau, jei karinė pagalba Kyjivui būtų padidinta dar labiau. Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, J. Stoltenbergas įsitikinęs, kad „greičiausias kelias užbaigti karą yra pralaimėjimas“.  Tačiau, kaip teigė NATO vadovas, toks pasirinkimas neužtikrintų taikos, o tik leistų Rusijai okupuoti svetimas teritorijas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas po Libano kovotojų grupuotės „Hezbollah“ ryšio įrenginių sprogimų, dėl kurių kaltinamas Izraelis, ketvirtadienį paragino nesiimti veiksmų, kurie paskatintų eskalaciją Artimuosiuose Rytuose. „Prancūzija ir Jungtinės Valstijos vieningai ragina laikytis santūrumo ir siekti deeskalacijos Artimuosiuose Rytuose apskritai, o ypač Libane“, – pareiškė A. Blinkenas po Paryžiuje surengtų derybų su Prancūzijos kolega Stephane'u Sejourne.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo 26 d. Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu ir demokratų kandidate į prezidentus Kamala Harris, ketvirtadienį pranešė J. Bideno atstovė. „Prezidentas ir viceprezidentė pabrėš savo nepajudinamą įsipareigojimą palaikyti Ukrainą tol, kol ji nugalės šiame kare“, – sakoma spaudos sekretorės Karine Jean-Pierre pranešime.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį paskelbė apie 10 mlrd. eurų sanglaudos lėšų skyrimą valstybėms, nukentėjusioms nuo potvynių, kuriuos sukėlė audra „Boris“. Ši stichija praėjusią savaitę užgriuvo Vidurio ir Rytų Europą. Jos aukų skaičius trečiadienį išaugo iki 24. U. von der Leyen kalbėjo Lenkijos Vroclavo mieste greta keturių nuo potvynių nukentėjusių šalių lyderių. „Viena vertus, man buvo skaudu išvysti sunaikinimus, – žurnalistams sakė ji.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad Vidaus saugumo agentūra (ABW) sulaikė įtariamąjį, kurio ieškojo Lenkijos teisėsaugos tarnybos. Uniforma apsirengęs vyras įvairiose nuo potvynio nukentėjusiose vietose pranešinėjo gyventojams, kad netrukus bus susprogdintos užtvankos.

Rusijoje ketvirtadienį prasidėjo 18-metės merginos, kuri, protestuodama prieš rusų karą Ukrainoje, prie paminklo priklijavo nedidelį plakatą su XIX amžiaus ukrainietiško eilėraščio posmu, teismas. Jai gresia iki penkerių metų kalėjimo. Vienas iš Maskvos teismų taip pat dviem mėnesiams įkalino studentą, internete teigiamai pasisakiusį apie Ukrainos sukarintą grupuotę, o Sibire iškelta išdavystės byla vietos piliečiui už užsakymų iš „užsienio organizacijos“ vykdymą.

Ukraina ruošiasi respublikonų kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo, išreiškiančio nepasitenkinimą NATO, potencialiam sugrįžimui į Baltuosius rūmus, rašo „Politico“ Savo ruožtu D. Trumpas trečiadieinį užsiminė, kad jis tikriausiai susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kai šis kitą savaitę lankysis JAV ir dalyvaus 79-oje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.

Potvyniai ir toliau kamuoja Europą nuo Lenkijos iki Rumunijos. Aukų skaičius išaugo jau iki 23. Ir nors liūtys jau praūžė, kylantis upių vanduo vis dar kelia pavojų, tad potvyniams aktyviai ruošiasi trečias pagal dydį Lenkijos miestas Vroclavas prie Odros upės ir vietovės Vengrijoje bei Slovakijoje, pro kurias teka Dunojus. Dauguma Lenkijos gyventojų dar atsimena, kaip 1997 m. liepą Vroclavas ir kiti jų miestai atsidūrė po vandeniu.

Lenkijoje trims mėnesiams suimtas Anatolijus Blinovas, Aleksejaus Navalno bendražygių tyrime kaltinamas dėl išpuolio prieš politiką Leonidą Volkovą Vilniuje. Tai ketvirtadienį pranešė A. Navalno komandos leidinys „Sirena“, cituojantis Lenkijos nacionalinės prokuratūros atstovę. Tyrimo duomenimis, būtent A. Blinovas organizuojant išpuolį nuolat bendravo su buvusiu „Jukos“ viceprezidentu Leonidu Nevzlinu. Kol kas nežinoma, pagal kokius straipsnius suimtas A. Blinovas.

Rusijos kariuomenė smogė Sumų srities geriatrijos pensionui, kuriame gyvena garbaus amžiaus žmonės. Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. Preliminariais duomenimis, vienas žmogus nuo patirtų sužalojimų mirė ligoninėje, dar 9 buvo sužeisti. Karinė administracija informavo, kad šiuo metu žmonės evakuojami į kitas įstaigas. Dirba visos tarnybos.

Šių metų Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose demokratai aktyvina bendravimą su lenkų kilmės amerikiečiais – bendruomene, kuri gali suvaidinti lemiamą vaidmenį kovoje dėl prezidento posto svarbiausiose valstijose. Kamala Harris tikisi pasinaudoti istoriniu lenkų priešiškumu Rusijai ir Donaldo Trumpo neryžtingumu palaikyti Ukrainą per debatus.

Trečiadienį savo bute buvo nudurta garsi Sakartvelo translytė moteris. Pareigūnai pranešė, jog tai buvo „tyčinis“ užpuolimas. Šalis sulaukė kritikos dėl vyriausybės represijų prieš LGBTQ teises. Kaukazo valstybės valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ parengė „šeimos vertybių“ įstatymo projektą, lyginamą su Rusijos „gėjų propagandą“ draudžiančiu įstatymu ir kritikuojamą Europos Sąjungos (ES) bei teisių grupių, kaip stigmatizuojantį LGBTQ asmenis.

Neseniai pasirodė nauja COVID-19 atmaina XEC, ir nors ji dar nepradėjo dominuoti, ekspertai teigia, kad į ją tikrai verta atkreipti dėmesį. 2024 m. buvo tarsi „COVID-19 vasara“. Virusas pasireiškė keliuose svarbiausiuose šių metų sporto renginiuose, įskaitant Paryžiaus olimpines žaidynes ir „Tour de France“ lenktynes, o pastarosiomis savaitėmis JAV nuolat daugėjo atvejų.

„Hezbollah“ vadeiva Hassanas Nasrallahas ketvirtadienį pripažino, kad jo galinga grupuotė patyrė „precedento neturintį“ smūgį, kai per išpuolius, dėl kurių ji apkaltino Izraelį, sprogo tūkstančių operatyvininkų ryšio įrenginiai. Izraelis nekomentavo išpuolių, per kuriuos visame Libane per dvi dienas žuvo 37 žmonės, o dar beveik 3 000 buvo sužeisti, tačiau pareiškė, kad išplės savo karo Gazos Ruože mastą ir įtrauks Libano frontą.

Izraelio kariuomenė ketvirtadienį paskelbė apie naujus smūgius „Hezbollah“ taikiniams Libane, o Izraelio šiaurėje pasigirdo įspėjamosios sirenos, rodančios, kad į žydų valstybę gali būti paleista ugnis. Kariuomenė „šiuo metu atakuoja „Hezbollah“ taikinius Libane, siekdama sumažinti „Hezbollah“ teroristinius pajėgumus ir infrastruktūrą“, sakoma pareiškime, kuriame priduriama, kad tai yra dalis pastangų sugrąžinti perkeltus izraeliečius į jų namus šiaurėje.

Nepaisant griežtos Kyjivo kritikos, kitą mėnesį Ciuricho kino festivalyje (ZFF) bus rodomas prieštaringai vertinamas dokumentinis filmas „Rusai kare“, ketvirtadienį pranešė renginio direktorius. Pirmą kartą šis filmas buvo parodytas anksčiau šį mėnesį Venecijos kino festivalyje, tačiau sukėlė pasipiktinimą kaip palankus Kremliui, siekiantis sumenkinti Maskvos nusikaltimus ir pateisinti Ukrainos užpuolimą.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria Venesuelos opozicijos kandidatas Edmundo Gonzalezas Urrutia pripažįstamas teisėtu prezidentu, kai prieš tai ilgametis prezidentas Nicolas Maduro paskelbė pergalę ginčytinuose rinkimuose. Surengtas balsavimas yra neįpareigojantis ir neatspindi Europos Sąjungos (ES) valstybių pozicijos.