Užsienis

Vokietija penktadienį pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas spalio 10-12 dienomis atvyks į šalį ir surengs tarptautinį susitikimą aptarti Ukrainai skiriamai karinei paramai. Vokietija „džiaugiasi“ galėdama priimti J. Bideną, atvykstantį vadinamojo atsisveikinimo vizito prieš lapkričio mėnesį vyksiančius JAV prezidento rinkimus, spaudos konferencijoje sakė kanclerio Olafo Scholzo atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas.

Suomija įkurs svarbią NATO bazę mažiau nei už 200 km nuo sienos su Rusija, taip „siųsdama žinią“ savo rytinei kaimynei, penktadienį pranešė Gynybos ministerija. Praėjusiais metais Suomija tapo NATO nare, nutraukusi dešimtmečius trukusį karinį neprisijungimą po to, kai 2022-ųjų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Argentinoje per pirmuosius šešis mėnesius nuo tada, kai šalies prezidentu tapo save „anarchokapitalistu“ vadinantis Javieras Milei, skurdas išaugo tiek, kad palietė daugiau kaip 52 proc. gyventojų, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys. 2024 m. pirmojo pusmečio ataskaita parodė, kad 52,9 proc. iš 47 mln. Argentinos gyventojų šiuo metu patiria nepriteklių, o beveik kas penktas yra atsidūręs žemiau skurdo ribos. Skurdo lygis išaugo nuo 41,7 proc.

Jungtinės Tautos (JT) penktadienį pasmerkė Izraelio suintensyvėjusias atakas prieš Irano remiamą libaniečių grupuotę „Hezbollah“, perspėdamos, kad karinė kampanija Libane jau pareikalavo daugiausiai aukų per daugelį metų. Ligoninės Libane jau yra perpildytos nukentėjusiųjų. „Pastaruoju metu Libane įvykęs eskalavimas yra tiesiog katastrofiškas“, – sakė JT humanitarinės pagalbos koordinatorius Libane Imranas Riza.

Netrukus Japonijos ministro pirmininko pareigas pradėsiančiam eiti politikos veteranui Shigeru Ishibai teks susidurti su dideliais iššūkiais bandant įveikti valdančiąją partiją apėmusias negandas ir neleisti opozicijai pasinaudoti neseniai kilusiais korupcijos skandalais. Sh. Ishiba jau seniai yra populiarus tarp rinkėjų, tačiau jam dažnai sunkiai sekėsi pelnyti savo savo konservatyvių Liberalų demokratų partijos (LDP) kolegų paramą.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka per susitikimą su studentais papasakojo, kokiu atveju  gali būti panaudotas branduolinis ginklas Baltarusijai ir Rusijai „apginti“. „Aš forume (vadinamajame patriotiniame forume rugsėjo 17 d.) sakiau, kad Baltarusijos užpuolimas – tai trečiasis pasaulinis karas. Ačiū, Putinas neseniai tai patvirtino, pakeisdamas branduolinę doktriną, kad jei užpuolama Rusija ir Baltarusija, mes naudojame branduolinį ginklą. Jis patvirtino mano žodžius.

Jungtinių Valstijų viceprezidentė Kamala Harris penktadienį vyksta į JAV ir Meksikos pasienį, kad parodytų, jog atsakingai žiūri į migracijos problemą – vieną svarbiausių prezidento rinkimų klausimų, kuriuo Donaldas Trumpas pastarosiomis savaitėmis sustiprino savo kurstančią retoriką. K. Harris kelionė į Daglasą Arizonoje bus pirmasis jos vizitas į pasienį nuo tada, kai ji liepą pakeitė prezidentą Joe Bideną kaip demokratų kandidatė.

Ukrainiečių žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas neigia, kad Ukraina ir Rusija, tarpininkaujant Katarui, apsikeitė vaikais, perkeltais dėl Maskvos invazijos. D. Lubinecas penktadienį socialiniame tinkle „Telegram“ paneigė naujienų agentūros AFP pranešimą, kuriame cituojamas neįvardytas Kataro pareigūnas, teigęs, kad devyni vaikai ir vienas suaugęs grįžo į Ukrainą, o keturi vaikai „bus sujungti su savo šeimomis Rusijoje“ pagal susitarimą.

Keturi NATO naikintuvai buvo pakelti reaguojant į penktadienį Ukrainoje įvykdytą Rusijos bepiločio lėktuvo ataką. Pasak vietos naujienų agentūros „Agerpres“, ankstyvą penktadienio rytą Rusijos ataka smogė civiliams objektams ir uosto infrastruktūrai netoli sienos su Rumunija. Anot pranešimo, vienas iš dronų galėjo kirsti Rumunijos oro erdvę mažiau nei trims minutėms apie 3 val.

Pora sukėlė pasibaisėjimą, kai lėktuvo keleivių ir vaikų akivaizdoje bandė pasimėgauti lytiškais malonumais. 22 metų Bradley Smithas ir 20 metų Antonia Sullivan iš Rhondda Cynon Taf, Velse, buvo policijos išlaipinti iš lėktuvo už tai, kad kovo 3 d. skrisdami namo iš Tenerifės (Ispanija), perpildytu „EasyJet“ lėktuvu, krėtė išdaigas.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka įvardijo aplinkybes, kuriomis griebtųsi branduolinio ginklo, rašo „Kanal 24“. A. Lukašenka pareiškė, kad jo šalies užpuolimas reikštų Trečiojo pasaulinio karo pradžią. A. Lukašenka susitiko su techninių specialybių studentais. Savo kalboje jiems jis kalbėjo apie Vladimiro Putino sprendimą pakeisti branduolinę doktriną. Jis pareiškė, kad jeigu Baltarusija bus užpulta, ji panaudos šalyje dislokuotus branduolinius ginklus.

Žmonių, žuvusių per didelius potvynius, šį mėnesį užliejusius Pietvakarių Lenkiją, skaičius padidėjo iki devynių, pranešė policija, informuoja agentūra „Reuters“. Kaip teigiama, atliekant valymo darbus buvo rasti dar du kūnai. Skaičiuojama, kad šį mėnesį Vidurio Europoje per potvynius, kurie laikomi didžiausiais, užklupusiais regioną per mažiausiai du dešimtmečius, iš viso žuvo bent 26 žmonės.

Pastebėta, kad prie laikinai okupuoto Krymo krantų, palei Krymo tiltą, rusai įrenginėja jūroje metalines dronų gaudykles. Jos atplukdomos baržomis ir pontonais bei plūduriuojančiais kranais nuleidžiamos į vandenį, pranešė „Telegram“ kanalas „Krymo Vėjas“. „Įsibrovėliai toliau stato spąstus sąsiauryje palei Krymo tiltą“, – sakoma pranešime. Metalinės konstrukcijos gaminamos Zatokos gamykloje.

Amerikos žvalgybos manymu, jei Vašingtonas leis Ukrainai Vakarų tiekiamais ginklais smogti į Rusijos gilumą, Rusija gali reaguoti didesne jėga, nusitaikydama į Jungtines Amerikos Valstijas ir jų koalicijos partneres, pranešė dienraštis „The New York Times“, remdamasis neįvardytais JAV pareigūnais.

Respublikonų partijos kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo žmona Melania savo pirmajame interviu per daugiau nei dvejus metus teigė, kad savo vyro išgyvenimą per du pasikėsinimus į jo gyvybę laiko stebuklu, ir pateikė naujų detalių apie buvusį prezidentą, įskaitant jo norą turėti daugiau vaikų.

Po labai stiprų audrų dalyje Europos kilo potvyniai. Jų nepavyko išvengti Vengrijos sostinei Budapeštui. Nors didžiausia potvynio banga, regis, praėjo, gyventojai vis dar negali grįžti į normalų gyvenimo ritmą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) potvynius Vengrijoje pavadino katastrofiniais. Gyventojai turėjo palikti namus Kaip rašoma organizacijos pranešime spaudai, viena iš PSO specialisčių Linda Juhasz-Horvath seniai žinojo, kad gyvenimas šalia gamtos yra subtilus.

Milijonai „Android“ naudotojų užkrėtė savo telefonus klastingu virusu, vadinamu „Necro“, skelbia portalas „Mirror“. Yra keletas paprastų patarimų, kurie padės jums netapti kita jo auka. Šis bjaurus virusas, kurį 2019 m. pirmą kartą aptiko „Kaspersky“ saugumo komanda, gali pavogti visus asmeninius duomenis. Tačiau kartą įdiegtas jis taip pat gali pradėti pasirašinėti brangias prenumeratas be nieko neįtariančių „Android“ savininkų sutikimo.

JAV Floridos valstiją niokoja galingas uraganas „Helene“. Sinoptikai perspėja, kad audros banga gali būti „katastrofiška“, rašo „Sky news“. Majamyje įsikūręs Nacionalinis uraganų centras pranešė, kad „Helene“ Floridai smogė apie 23.10 val. vietos laiku. Meteorologijos tarnyba nurodė, kad galimi 225 km/h vėjo gūsiai ir staigūs potvyniai.

JAV viceprezidentė Kamala Harris ketvirtadienį negailėjo kritikos savo varžovui Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose Donaldui Trumpui dėl, jos teigimu, jo pasidavimo dėl Ukrainos politikos.  Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Baltuosiuose rūmuose JAV prezidentui Joe Bidenui ir K. Harris pristatė Kyjivo parengtą vadinamąjį pergalės planą. J. Bidenas savo ruožtu paskelbė apie naują beveik 8 mlrd. JAV dolerių (7,18 mlrd.

Norinčiųjų nelegaliai kirsti Latvijos sieną iš Baltarusijos yra gana daug, šįryt Latvijos televizijai sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Guntis Pujatas. Jis atskleidė, kad neseniai buvo užpultas pasienietis, nesėkmingai mėginta atimti iš jo šaunamąjį ginklą. „Niekada negalime pereiti į įprastą taikos meto sienos apsaugos režimą, turime bet kuriuo metu būti pasirengę reaguoti į pažeidėjų agresiją“, – sakė G. Pujatas.

Rugsėjo 23–26 dienomis Ukrainos programišiai atakavo daugiau nei 800 serverių įvairiuose Rusijos regionuose, rašo „Kanal 24“. Paveikti įrenginiai turėjo ryšį su kariniais Rusijos veiksmais Ukrainoje, sako leidinio šaltinis. Anot jo, kibernetinės atakos metu buvo visiškai sunaikinti serveriuose saugoti dokumentai ir duomenys. Ukraina surengė kibernetinę ataką Atakuoti Rusijos agresiją prieš Ukrainą remiančių karinių, administracinių ir finansinių institucijų serveriai.

Pietų Indijos Tamil Nadu valstijoje įvyko incidentas, dėl kurio į Dubajų turėjusio skristi lėktuvo su 320 keleivių reisas buvo atidėtas. Buvo pastebėta, kad iš lėktuvo pradėjo veržtis dūmai. Incidentas įvyko Čenajaus tarptautiniame oro uoste Čenajaus mieste rugsėjo 24 d., skelbia MSN. Vaizdo įrašuose matėsi į įvykio vietą skubantys ugniagesiai, kurie greitai suvaldė situaciją.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau ketvirtadienį pristatė savo bendrą viziją – nuo atviros ir dekarbonizuotos ekonomikos ir prancūzų kalbos propagavimo iki raginimo susitarti dėl paliaubų Libane. Šis Prancūzijos prezidento vizitas, antrasis nuo jo atėjimo į valdžią, taip pat buvo proga abiem lyderiams kuriam laikui atidėti į šalį vidaus politikos iššūkius.

Anksčiau šį mėnesį Rėzeknės rajono Gaigalavos savivaldybėje nukritusio rusiško „Shahed“ tipo bepiločio orlaivio valdymo blokas buvo sunaikintas, šį rytą Latvijos televizijai sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Guntis Pujatas.

Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas naktį iš ketvirtadienio į penktadienį pasidalijo žinute, kurią gavo iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio. Žinute jis pasidalijo savo „Truth Social“ paskyroje. Žinutėje D. Trumpui V. Zelenskis parašė kvietimą susitikti Niujorke.

Ketvirtadienį JAV Oklahomos valstijoje vyrui įvykdyta mirties bausmė suleidžiant mirtiną injekciją, pranešė pareigūnai, o kaliniui Alabamoje – su azoto dujomis, toks metodas Jungtinėse Amerikos Valstijose panaudotas antrą kartą. Po šių dviejų egzekucijų šiemet JAV įvykdytų mirties bausmių skaičius padidėjo iki 18, penkios jų įvykdytos praėjusią savaitę.

Ilgametis Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas Dmitrijus Medvedevas pratrūko ant Vakarų, rašo „Newsweek“. Jis pareiškė, kad Vakarai rizikuoja „branduoline katastrofa“, jog Ukrainos ir jos sąjungininkų provokacijos gali baigtis branduoliniu karu.

Naujosios Zelandijos mokslininkai atrado naują „ryklio vaiduoklio“ rūšį – retos rūšies žuvį, kurią nepaprastai sunku pastebėti, rašo BBC. Šis „ryklys vaiduoklis“ gyvena dideliame gylyje Ramiajame vandenyne. „Rykliai vaiduokliai“ neturi žvynų, o jų skeletas sudarytas tik iš kremzlių.

„Nepaprastai pavojingas“ uraganas „Helene“ ketvirtadienį pasiekė JAV Floridos valstiją, pareigūnai perspėjo apie „išgyventi“ netinkamas sąlygas ir potencialiai katastrofišką audrą, per kurią pakilęs vanduo gali apsemti dviejų aukštų namą. Daugiau nei milijonas žmonių liko be elektros, keliai jau buvo užtvindyti dar prieš tai, kai audra, laikoma viena didžiausių Meksikos įlankoje per dešimtmečius, pasiekė pakrantę.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pranešė, kad kitą savaitę Briuselyje susitiks su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen, įgyvendindamas savo planus „perkrauti“ JK santykius su Europos Sąjunga po „Brexito“. Po penkių dešimtmečių narystės bloke JK 2020-aisiais iš jo pasitraukė. Tai paveikė prekybą ir bendradarbiavimą saugumo srityje, todėl pasigirdo raginimų iš naujo apmąstyti būsimus ryšius.

Tarptautinė bendruomenė neturėtų užmerkti akių į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, nes priešingu atveju panašūs karai vyks visame pasaulyje, pareiškė Slovėnijos premjeras Robertas Golobas JT Generalinėje Asamblėjoje.  Svarbiausios dienos naujienos: 23:29 | Į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją grąžinti dar devyni vaikai  Įgyvendinant iniciatyvą „Bring Kids Back UA“ į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją grąžinti dar devyni vaikai nuo 13 iki 17 metų amžiaus.

Donaldas Trumpas pareiškė penktadienį Niujorke susitiksiantis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Dieną prieš tai į Baltuosius rūmus grįžti siekiantis respublikonų kandidatas į JAV prezidentus kritikavo Ukrainos lyderį dėl atsisakymo sudaryti susitarimą su Rusija, kad karas būtų baigtas. „Prezidentas Zelenskis paprašė susitikti su manimi, ir aš su juo susitiksiu rytoj rytą apie 9.45 val. „Trump Tower“ pastate, – žurnalistams Niujorke sakė respublikonas.

Popiežius Pranciškus ketvirtadienį Liuksemburge pradėjęs savo kelionę į šią kunigaikštystę ir Belgiją, ragino pasitelkti tarptautinę diplomatiją ir derybas, pasaulyje liepsnojant konfliktams. 87 metų pontifikas, kuris vizito pradžioje atrodė pavargęs, bet greit atsigavo, ketino Liuksemburge ir Belgijoje – šalyse, kuriose įsikūrusios svarbios Europos institucijos – aptarti šio žemyno vaidmenį pasaulyje.

Ukrainos kariai, kovojantys Donbase, netiki, kad prezidento Volodymyro Zelenskio Jungtinėse Valstijose pristatytas vadinamasis pergalės planas padės sustabdyti Rusijos pajėgas, rašo „The Times“, kurį cituoja UNIAN. „Rytiniame fronto linijų ruože kariai mažai diskutuoja apie prezidento Zelenskio pergalės plano pristatymą Vašingtone. Nėra jausmo, kad tai sumažins būtinybę toliau kovoti, siekiant atsilaikyti prieš nuolatinį Rusijos puolimų spaudimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu ir pristatė savo pergalės prieš Rusiją planą. Susitikimas įvyko J. Bidenui paskelbus, kad jis intensyvina pagalbą Ukrainai, skirdamas beveik 8 mlrd. dolerių (7 mlrd. eurų) vertės karinę paramą ir tolimojo nuotolio amunicijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu, kad pristatytų savo pergalės planą kare su Rusija. Kiek anksčiau JAV prezidentas paskelbė apie naują 8 mlrd. dolerių karinę paramą Kyjivui. V. Zelenskio vizitą kiek aptemdė kilęs ginčas su respublikonų kandidatu į prezidentus Donaldu Trumpu, parodęs, kaip lapkričio mėnesį vyksiantys JAV rinkimai gali pakeisti paramą, kurią Kyjivas gauna iš savo didžiausio rėmėjo.

Į Lenkiją atvykęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paragino „visus Vakarus“ toliau remti Rusijos užpultą Ukrainą. Tačiau tuo pat metu „visada teisinga ieškoti kelių į taiką“, sakė jis ketvirtadienį Ščecine. Iki šiol visos šios pastangos esą žlugo dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino.

Indijos rytuose per hinduistų religinę šventę nuskendo mažiausiai 46 žmonės, įskaitant 37 vaikus, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė vietos valdžios pareigūnas. Žmonės nuskendo per kelis atskirus incidentus Biharo valstijoje, atlikdami apeigas upėse ir tvenkiniuose, kur vandens lygis yra smarkiai pakilęs dėl neseniai kilusių potvynių, sakė vienas Biharo nelaimių valdymo departamento pareigūnas.

Jei Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės nori laimėti Rusijos sukeltą karą, būtina skubiai keisti kursą, rašo „The Economist“. „Užsienyje jaučiamas nuovargis. Kraštutiniai dešinieji Vokietijoje ir Prancūzijoje tvirtina, kad remti Ukrainą yra pinigų švaistymas. Jungtinių Valstijų prezidentu gali tapti Donaldas Trumpas. Jis gali bet ką, tačiau jo žodžiai rodo, kad jis nori parduoti Ukrainą [Vladimirui] Putinui.

Didžioji Britanija perduos Ukrainai iš viso 16 savaeigių haubicų AS90. 10 jų jau yra Rusijos užpultoje šalyje, o likusios bus pristatytos per kelias savaites, pranešė Gynybos ministerija. Britų vyriausybė prieš tai planavo per 100 dienų nuo kadencijos pradžios nusiųsti į Ukrainą 12 haubicų. Po to nuspręsta šį skaičių padidinti, teigiama pranešime.

Izraelio gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad iš Jungtinių Valstijų gavo 8,7 mlrd. dolerių vertės pagalbos paketą, skirtą šalies karinėms reikmėms, įskaitant oro gynybos sistemų atnaujinimą, finansuoti.

Norvegas, siejamas su Libano kovotojų grupuotės „Hezbollah“ naudojamų ryšio priemonių sprogimais, laikomas dingusiu be žinios, todėl valdžios institucijos išdavė tarptautinį arešto orderį, ketvirtadienį pranešė policija. Norvegijos nacionalinė kriminalinių tyrimų tarnyba (Kripos) patvirtino AFP, kad išsiuntė tarptautinį pranešimą, tačiau neatskleidė vyro tapatybės. Praėjusią savaitę Oslo policija pradėjo tyrimą dėl įtariamų norvego sąsajų su sprogimais.

Talibano vyriausybė ketvirtadienį atmetė šią savaitę Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje išsakytą susirūpinimą dėl elgesio su moterimis Afganistane. Niujorke vykusiame susitikime Australija, Kanada, Vokietija ir Nyderlandai paskelbė, kad kreipėsi į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) Hagoje dėl Talibano netinkamo elgesio su moterimis Afganistane.

Niujorko merui Ericui Adamsui pateikti kaltinimai dėl korupcijos. Manhatano prokuratūra miesto vadovą, be kita ko, kaltina neteisėtu rinkimų kampanijos finansavimu iš užsienio bei kyšininkavimu, sakoma ketvirtadienį paskelbtame kaltinamajam rašte. E. Adamsas pareiškė, jog tikisi apsiginti ir pateikti niujorkiečiams savo „istorijos versiją“. Ketvirtadienio rytą pareigūnai atliko kratą mero rezidencijoje.

Libanas ketvirtadienį pareiškė, kad per pastarąsias dvi dienas į  kaimyninę Siriją pasitraukė daugiau kaip 31 tūkst. žmonių.  Libano nelaimių valdymo padalinio išplatintame pranešime teigiama, kad per pastarąsias dvi dienas valdžios institucijos „užregistravo 15,6 tūkst. Sirijos piliečių ir 16,1 tūkst.

Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausiasis patarėjas sukėlė pasipiktinimo bangą tarp vengrų teiginiu, kad 1956–aisiais šalis nebūtų gynusis nuo Rusijos invazijos taip, kaip dabar tai daro Ukraina, nes, pasak jo, tai būtų buvę „neatsakinga“. „Jis [Volodymyras Zelenskis] įtraukė savo šalį į gynybinį karą, tiek daug žmonių žuvo, tiek daug teritorijų buvo prarasta“, – Vengrijos premjero bendražygio Balazso Orbano žodžius cituoja „Telex“. B. Orbanas pabrėžė, kad tai buvo suvere...

Pirmajame per dvejus metus savo interviu buvusi JAV pirmoji ponia Melania Trump „stebuklu“ pavadino tai, kad jos vyras liko gyvas po liepą įvykdyto pasikėsinimo. „Kai iš tikrųjų pagalvoji, tai liepos 13 d. buvo stebuklas“, – sakė ji ketvirtadienį amerikiečių stočiai „Fox News“, rinkimų kovoje remiančioje buvusį prezidentą Donaldą Trumpą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir kiti aukščiausio rango šalies politikai ketvirtadienį pripažino, kad antra pagal dydį pasaulio ekonomika susiduria su naujomis problemomis, ir pažadėjo išspręsti užsitęsusią būsto sektoriaus krizę. Šią savaitę Pekinas pristatė daugybę priemonių, siekdamas atgaivinti sunkumų patiriančią ekonomiką, iš kurios šiais metais tikimasi 5 proc. augimo. Analitikai teigia, kad šis tikslas yra optimistinis.

Jungtinės Tautos neturi pakankamai lėšų, kad padėtų Ukrainai išgyventi žiemą, o Rusijos bombardavimai sunaikino pusę elektros energijos tinklo pajėgumų, ketvirtadienį pranešė JT pabėgėlių agentūra. „Tikrovė tokia, kad tokių organizacijų kaip mūsų finansavimas šiuo metų laiku yra per menkas – mes gauname tik 47 proc. lėšų“, – agentūrai AFP sakė UNHCR atstovė Ukrainoje Karolina Lindholm Billing.