Užsienis

Pasirodo, intensyvus žiūrėjimas į kito akis gali priversti žmones pereiti į pakitusią sąmonės būseną. Šį intriguojantį atradimą padarė regėjimo tyrinėtojas Giovanni Caputo iš Urbino universiteto Italijoje, tačiau tai ne pirmasis toks jo tyrimas. Prieš kelerius metus mokslininkas įdarbino 50 savanorių ir privertė juos 10 minučių žiūrėti į savo atspindžius veidrodyje silpnai apšviestame kambaryje. Daugeliui iš jų prireikė mažiau nei vienos minutės, kad prasidėtų haliucinacijos.

O dabar nusikelsime į tolimąją Kanadą, kur protestu sostinėje Otavoje baigėsi savaitę trukusi sunkvežimių vairuotojų kelionė per visą šalį. Į „Laisvės koloną“ susibūrę vairuotojai taip protestavo prieš privalomąjį skiepijimą. Štai kokia sunkvežimių vilkstinė, pasivadinusi „Laisvės kolona“, juda Kanados sostinės Otavos link. Į protestą prieš privalomą skiepijimą susivienijusius vilkikų vairuotojus žmonės sveikina pakelėse – ir su vėliavomis, ir su plakatais, ir net su fejerverkais.

Kol viso pasaulio akys nukreiptos į galimą karinį konfliktą Ukrainoje, susidariusia situacija gali pasinaudoti Kinija, kuri virš Taivano jau pasiuntė dešimtis karinių naikintuvų. Pasak saugumo ekspertės Eglės Murauskaitės, dialogas tarp Maskvos ir Pekino vyksta nuolat, ir nors ne visi Kinijos bei Rusijos interesai sutampa, abi didžiosios galios siekia sumažinti Vakarų ir konkrečiai JAV dominavimą tarptautinėje arenoje.

Jungtinė Karalystė pagalbą Ukrainai demonstruoja ne tik siųsdama prieštankinius ginklus, bet ir inicijuodama griežtesnes sankcijas Rusijai. Tokias, kaip sako šalies diplomatai, kad Putino oligarchai neturėtų kur slėptis. Jas britų parlamentas aptarti žada jau ryt. Be to, Jungtinė Karalystė siūlosi stiprinti NATO rytines šalis – atsiųsti savo karių ir ginkluotės. Ginti Ukrainą ruošiasi ne tik profesionalūs kariai, bet ir rezervistų pratybose dalyvaujantys ukrainiečiai.

Karinė grėsmė auga ir daugelis baiminasi galimo Rusijos puolimo, tačiau jis gali atrodyti ne taip, kaip įsivaizduojama. Kremlius gali pasinaudoti jau išbandytu hibridinio karo modeliu, kuris anksčiau pasiteisino ir taip įgyvendinti savo planus dėl „strateginio saugumo“. Ne todėl, kad nepajėgtų užimti Ukrainos ją užpuldama, o todėl, kad tai nėra būtina ir daug kainuotų.

Prieš aštuonerius metus Rusija aneksavo Krymą ir prorusiškų separatistų rankomis įžiebė karą Rytų Ukrainoje. Visgi tuomet Kremlius dengėsi „žaliaisiais žmogeliukais“, Donecko ir Luhansko teroristais ir Krymo „referendumu“. Vladimirui Putinui prireikė aštuonerių metų, kad nesidangstydamas prie Ukrainos sienos sutelktų šimtatūkstantinę kariuomenę ir ginklų žvanginimu grasintų Ukrainos nepriklausomybei.

Sunkūs konfliktai buvo susiję su dideliais dalykais – karu, vergove, depresija – bet šį kartą mes tiesiog nemėgstame vienas kito, rašo žurnalas „Politico“. Paprastai kalbant apie vieną ar kitą ginčą – galbūt dėl kandidatūros į teisėjus arba kilusį triukšmą dėl siūlomo prekybos centro netoli mūšio lauko – vadinti „nauju pilietiniu karu“ reiškė siekti metaforos.

Eidamas 86-uosius metus sekmadienį mirė vaidmenimis tokiuose filmuose kaip „Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją“ (Ivan Vasiljevič meniaet professiju) išgarsėjęs rusų aktorius Leonidas Kuravliovas. Teatro ir kino aktorius bus palaidotas antradienį Maskvos Trojekurovo kapinėse, nurodė Rusijos kinematografininkų sąjunga. Sausio 10-ąją pranešta, kad L. Kuravliovas dėl plaučių uždegimo gydomas intensyviosios slaugos palatoje. Koronavirusinė infekcija jam nebuvo patvirtinta.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 17 535 testus patvirtinta 6 860 naujų COVID-19 atvejų, taip pat mirė šeši anksčiau koronavirusine infekcija užsikrėtę žmonės, sekmadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 9 626 naujus užsikrėtimo atvejus – daugiausiai nuo pandemijos pradžios – ir septynių pacientų mirtį. Dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis per parą padidėjo nuo 4 250,7 iki 4 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sekmadienį sakė, kad Maskva nori „abipusiai pagarbių“ santykių su Vašingtonu. Tarp Rusijos ir JAV šiuo metu tvyro didelė įtampa dėl Ukrainos.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatytas 48 251 naujas koronavirusinės infekcijos atvejis, taip pat buvo patvirtinta 23 anksčiau užsikrėtusių žmonių mirtis, sekmadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną skelbta apie 51 695 naujus COVID-19 atvejus ir 231 paciento mirtį. Naujausi Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad šalies ligoninėse gydomi 15 029 COVID-19 pacientai.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 11 239 testus nustatyti 5 952 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė trys anksčiau užsikrėtę žmonės, sekmadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną infekcija testais buvo patvirtinta 7 124 žmonėms, taip pat skelbta apie keturių pacientų mirtį.  Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 4 927,93 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Baltarusijoje penktadienį buvo sulaikyti keli tinklaraštininkai, tarp jų „Gypsynkov“ (Michailas Cygankovas), garsėjantis humoristiniais tviterio įrašais apie padėtį šalyje, pranešė  baltarusių žmogaus teisių centas „Viasna“. „Viasna“ teisių aktyvistai sužinojo apie tinklaraštininko „Gypsynkov“ sulaikymą. Jis Baltarusijoje gerai žinomas dėl savo pokštų tviteryje socialinėmis ir politinėmis temomis“, – paskelbė centras. „Gypsynkov“, kuris turi beveik 11,5 tūkst.

Rusija sekmadienį pranešė vėl užfiksavusi rekordinį per parą registruotų naujų užsikrėtimų koronavirusu skaičių. Šalyje per praėjusią parą nustatyti 121 228 nauji COVID-19 atvejai, taip pat mirė 617 anksčiau užsikrėtusių žmonių, rodo sekmadienį paskelbti kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 113 122 naujus COVID-19 atvejus ir 668 pacientų mirtį. Sostinėje Maskvoje, portalo „Stopkoronavirus.

JAV karybos ekspertai rekomendavo Taivanui pavojaus nepriklausomybei atveju sunaikinti savo turimas puslaidininkių technologijas, kurios yra itin paklausios ir vertinamos visame pasaulyje. Tokiu atveju Pekinas, anot jų, nebebūtų suinteresuotas prisijungti šią teritoriją. JAV kariuomenės karo koledžo praėjusių metų tyrime teigiama, kad Kinijos interesas Taivanui nusloptų, jeigu paaiškėtų, kad nebus įmanoma gauti trokštamų technologijų.

Maskva mėgsta prisistatyti kaip nuspėjama energijos tiekėja, tačiau kantrybė dėl „Gazprom“ elgesio senka. Kremlius visada mėgsta apsimesti, kad dujas ir politiką galima atskirti. Tačiau europiečiai tuo nebetiki, rašo politico.eu. Už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos narė Margrethe Vestager teigė, kad Maskvos dujų eksporto monopolis „Gazprom“ rizikuoja imtis dar vieno Briuselio antimonopolinių veiksmų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu kalbėdamasis su Irano prezidentu Ebrahimu Raisi pabrėžė, kad būtina sparčiau siekti pažangos derybose dėl daugiašalio susitarimo Irano branduolinės programos klausimu, sekmadienį pranešė padėjėjai. „Keli mėnesiai po to, kai Vienoje buvo atnaujintos derybos, [E. Macronas] primygtinai akcentavo būtinybę spartinti [pastangas], kad greitai būtų pasiekta apčiuopiamos pažangos“, – sakoma Prancūzijos prezidentūros pareiškime.

Kibernetinės atakos Ukrainoje tęsiasi, pranešė šalies Strateginės komunikacijos ir informacinio saugumo centras. „Ukrainoje vykdoma nauja kibernetinė ataka, jos metu elektroniniu paštu teismo užklausų forma siuntinėjamas virusas“, – pranešė centras savo „Telegram“ kanalu. Pranešime pažymima, kad naudojami kai kurie oficialūs teismų adresai, bet gali būti, kad problema susijusi su visu pašto serveriu.

Estijoje šeštadienį vakare siautusi pūga sutrikdė skrydžius, traukinių eismą, elektros tiekimą, keliuose įstrigo dešimtys automobilių. Naujienų agentūros BNS duomenimis, Taline dėl stipraus šoninio vėjo negalėjo nutūpti maždaug dešimt lėktuvų – jie nukreipti į Rygą, Vilnių arba grįžo atgal. Estų portalas „Postimees“ pranešė, kad dėl pūgos atgal turėjo grįžti į Taliną skridę lėktuvai iš Charkovo, Bergamo ir Rygos.

Portugalija sekmadienį balsuos pirmalaikiuose rinkimuose, bet tikriausiai jokia partija negaus daugumos, be to, prognozuojama, kad po šio balsavimo galėtų labai sustiprėti kraštutinių dešiniųjų pozicijos.

Ukrainoje per pastarąją parą nustatyti 24 508 nauji COVID-19 atvejai, taip pat mirė 94 anksčiau užsikrėtę žmonės, sekmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 37 351 naują COVID-19 atvejį – daugiausiai nuo pandemijos pradžios – ir 149 pacientų mirtį.

Šiaurės Korėja sekmadienį per rekordinį septintą raketų bandymą šį mėnesį paleido galingiausią nuo 2017 metų raketą, o Seulas perspėjo, kad dabar Pchenjanas galėtų išbandyti branduolinius ir tolimojo nuotolio ginklus. Šiaurės Korėja iki šiol niekada nebuvo surengusi tiek daug raketų bandymų per vieną kalendorinį mėnesį, be to, praeitą savaitę pagrasino atsisakyti kone penkerius metus trunkančio savanoriško branduolinių ir ilgo nuotolio ginklų bandymų moratoriumo.

Remiantis nauju tyrimu, antibiotikams atsparios bakterijos tapo viena iš pagrindinių mirties priežasčių ir dabar yra atsakingos už daugiau mirčių nei ŽIV/AIDS ar maliarija. Medicinos žurnale „Lancet“ buvo pranešta, kad mokslininkai apskaičiavo, jog antibiotikams atsparios bakterinės infekcijos 2019 m. tiesiogiai nužudė 1,27 mln. žmonių ir buvo susijusios su maždaug 4,95 mln. mirčių. Palyginimui, apskaičiuota, kad nuo ŽIV/AIDS ir maliarijos 2019 m. mirė atitinkamai 860 000 ir 640 000 žmonių.

Jungtinė Karalystė, reaguodama į augantį „Rusijos priešiškumą“ Ukrainos atžvilgiu, rengiasi pasiūlyti NATO „didelį“ karių, ginklų, karo laivų ir lėktuvų dislokavimą Europoje, šeštadienį paskelbė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Pasiūlymas turi būti pateiktas NATO kariniams vadams kitą savaitę. Pagal jį Londonas galėtų padvigubinti dabartinį savo maždaug 1 150 karių kontingentą Rytų Europos šalyse ir nusiųsti Estijai „gynimosi ginklų“, nurodė ministro pirmininko biuras.

Italijos parlamento nariai ir regionų delegatai šeštadienį nubalsavo už kadenciją baigiantį prezidentą Sergio Mattarella, kad jis liktų šiame poste dar vienai kadencijai ir kad būtų išvengta politinio chaoso, kuris trečioje pagal dydį euro zonos ekonomikoje galėjo kilti nepavykus išrinkti jo įpėdinio. 80-metis, kurio pirmoji kadencija baigiasi vasario 3 dieną, aštuntajame balsavimo ture surinko 759 balsus. Parlamente jis buvo pasveikintas plojimais.

Mokslininkas teigė, jog praėjusių metų nelaimės „smogė į veidą“ žmonėms, kad juos paskatintų imtis veiksmų dėl klimato kaitos. Nenumaldomas planetos kaitinimas tęsėsi ir 2021 m., o pastarieji septyneri metai yra karščiausi kada nors užfiksuoti. Europos klimato stebėjimo tarnybos „Copernicus“ paskelbti duomenys parodė, kad praėjusieji metai buvo penkti karščiausi metai nuo matavimų pradžios, nepaisant šaldančio La Niña poveikio Ramiajame vandenyne.

Ilgai laukta ataskaita apie žmogaus teisių padėtį Sindziange, kur Kinija kaltinama pažeidžiant uigūrų musulmonų mažumos teises, nebus paskelbta prieš Pekino olimpines žaidynes, nurodė Jungtinės Tautos. Jungtinių Tautų Teisių biuras spaudžiamas greitai paskelbti savo ataskaitą, baiminantis, kad Kinija pasinaudos kitą savaitę prasidėsiančiomis 2022-ųjų Pekino žiemos olimpinėmis žaidynėmis, siekdama atitraukti dėmesį nuo galimų plataus masto žmogaus teisių pažeidimų.

Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas (Kasymas Žomartas Tokajevas) šeštadienį atmetė raginimus pradėti tarptautinį tyrimą dėl anksčiau šį mėnesį kilusios kruvinos nacionalinės krizės. Jis taip pat patikino neketinantis keisti Konstitucijos, kad pratęstų savo prezidentavimą.

Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Estiją, pasibaigus terminui, kada Talinas į nacionalinę teisę turėjo perkelti Informatorių apsaugos direktyvą. Ši direktyva numato apsaugą asmenims, pranešantiems apie Europos Sąjungos teisės pažeidimus. Estijos Teisingumo ministerija yra parengusi Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą, kuriuo saugomas asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pranešęs apie pažeidimą, kuris jam tapo žinomas vykdant profesinę veiklą.

Nepaisant vykstančių JAV, NATO, Ukrainos ir Rusijos susitikimų, pasiekti diplomatinio sprendimo ar bent jau įtampos Ukrainos-Rusijos pasienyje sumažinimo niekaip nepavyksta. Nepaisant to, kad Rusija dar visiškai neatmetė diplomatinio konflikto sprendimo būdo, tačiau priešprieša tarp dviejų galios pozicijų nemažėja. Maža to, Rusija aiškiai išdėstė, kad jos nedomina siūlymai išspręsti tik dalį „strateginio stabilumo“ klausimų, ar tik sulaukti garantijų dėl Ukrainos nestojimo į NATO.

Paryžius planuoja nusiųsti kelis šimtus karių į Rumuniją, šeštadienį pareiškė Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly (Florans Parli), Vakarams baiminantis Rusijos invazijos į Ukrainą. Šalies prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) neseniai išreiškė Prancūzijos „pasirengimą eiti toliau ir NATO sistemoje įsipareigoti naujoms misijoms (...), ypač Rumunijoje“. „France Inter“ radijui F. Parly teigė, kad galimą papildomų pajėgų siuntimą ketvirtadienį aptarė vizito Rumunijoje metu.

Rusijos įstatymų leidėjas ragina sukilėlių kontroliuojamų Ukrainos vietovių gyventojus prisijungti prie Rusijos kariuomenės, Vakarams baiminantis galimo Kremliaus įsiveržimo į kaimyninę šalį. Rusijos parlamento Santykių su kaimynais komiteto pirmininko pavaduotojas Viktoras Vodolatskis valstybinei naujienų agentūrai „Tass“ pareiškė, kad nuo 2014 metų sukilėlių kontroliuojamų regionų gyventojai baiminasi Ukrainos pajėgų puolimo ir kad Rusijos pasus turintys asmenys būtų laukiami kariuomenėje.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad dabartinė užsikrėtimų banga reiškia perėjimą į naują, mažiau pavojingą „endeminį“ etapą, tačiau ateinančios savaitės bus sunkios.  Omikron atmaina skatina precedento neturinčią koronaviruso infekcijų bangą Europoje. Kadangi atmaina yra lengvai perduodama, daugumai žmonių bus sunku išvengti užsikrėtimo.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 28 166 testus patvirtinti 9 626 nauji COVID-19 atvejai – daugiausiai nuo pandemijos pradžios, taip pat mirė septyni anksčiau koronavirusine infekcija užsikrėtę žmonės, šeštadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 8 682 naujus užsikrėtimo atvejus ir devynių pacientų mirtį. Dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis per parą padidėjo nuo 3 904,1 iki 4 250,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Austrija galiojančius suvaržymus dėl koronaviruso planuoja atlaisvinti vasarį, šeštadienį pranešė Vyriausybės atstovai. Spaudos konferencijoje Austrijos kancleris Karlas Nehammeris (Karlas Nehameris) nurodė, kad nuo vasario 5 dienos restoranams bus leista dirbti iki vidurnakčio, o ne iki 22 val., kaip yra šiuo metu. Be to, bus palaipsniui panaikintos taisyklės, draudžiančios imuniteto neturintiems žmonėms lankytis parduotuvėse ir restoranuose.

Oras patalpose gali būti iki penkių kartų toksiškesnis nei judriose gatvėse. Skaitydami šį straipsnį tikriausiai darote tai, kas gali (lėtai) jus nužudyti: kvėpuojate patalpų oru. Mokslininkai jau anksčiau yra sakę, kad oras namuose, biuruose ir viešosiose erdvėse, kur žmonės praleidžia maždaug 90 procentų savo laiko, gali būti labiau užterštas nei judriausiose miesto gatvėse. Kampanijos dalyviai manė, kad yra nepakankamai daroma šiai problemai spręsti.

Į Londoną plūstantys nešvarūs Rusijos pinigai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir gali sumažinti Vakarų sankcijų, kuriomis grasinama Maskvai, jei ši įsiveržtų į Ukrainą, poveikį, penktadienį perspėjo pareigūnai ir kovos su korupcija prievaizdas.

Atradimai gilina susirūpinimą dėl vykdomos Pekino „elito gaudymo“ politikos Europoje. Nyderlandų universiteto sprendimas nutraukti Kinijos finansavimo srautą Nyderlanduose sukėlė politines diskusijas apie metodus, kuriais Pekinas bando nukreipti diskusijas dėl žmogaus teisių Europoje.

Latvijos valstybės sienos apsaugos pareigūnai penktadienį apgręžė 47 asmenis, mėginusius neteisėtai patekti į šalį per sieną su Baltarusija, šeštadienį pranešė tarnybos atstovai. Nuo 2021-ųjų rugpjūčio 10-osios pasieniečiai užkirto kelią iš viso 5 387 bandymams neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos. Per pastarąją parą pasienyje buvo sulaikyti du neteisėti migrantai, įleisti dėl humanitarinių priežasčių.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 51 695 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat buvo patvirtinta 231 anksčiau užsikrėtusio žmogaus mirtis, šeštadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną skelbta apie 57 262 naujus COVID-19 atvejus ir 271 paciento mirtį. Naujausi Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad šalies ligoninėse gydomi 14 804 COVID-19 pacientai.

Europos Sąjungai šią savaitę kreipusis į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Kinijos prekybos praktikos, kurią Bendrija laiko diskriminuojančia Lietuvą dėl Vilniaus pozicijos Taivano atžvilgiu, Australija pareiškė norinti jungtis prie konsultacijų.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 14 344 testus nustatyti 7 124 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai – daugiausiai per vieną dieną nuo pandemijos pradžios, taip pat mirė keturi anksčiau užsikrėtę žmonės, šeštadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Penktadienį infekcija testais buvo patvirtinta 5 823 žmonėms, taip pat skelbta apie dviejų pacientų mirtį.  Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 4 660,05 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Lietuvoje girdėti pasipiktinimo dėl esą per griežtų COVID-19 valdymo priemonių. Tačiau realybė tokia, kad ir Lietuvos kaimynės, ir dalis labiausiai lankomų Vakarų Europos šalių į koronaviruso kontrolę žiūri labai griežtai. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse viešose vietose leidžiama būti tik su respiratoriais, o kitose – nepasiskiepiję ar virusu nepersirgę gyventojai negali lankytis viešojo maitinimo ar pramogų vietose.

Rusija šeštadienį pranešė vėl užfiksavusi rekordinį per parą registruotų naujų užsikrėtimų koronavirusu skaičių. Šalyje per praėjusią parą nustatyti 113 122 nauji COVID-19 atvejai, taip pat mirė 668 anksčiau užsikrėtę žmonės, parodė šeštadienį paskelbti kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 98 040 naujų COVID-19 atvejų ir 673 pacientų mirtį. Sostinėje Maskvoje, portalo „Stopkoronavirus.

Jungtinėse Valstijose šeštadienį buvo atšaukta tūkstančiai skrydžių, rytinei pakrantei ruošiantis stipriai žiemos audrai, nešančiai gausų snygį ir vėją. Prognozuojama, kad smarkiausiai audra smogs šiaurės rytinėms vietovėms, įskaitant Niujorką ir Bostoną, tačiau ji turėtų pasiekti ir Vidurio Atlanto valstijas. Niujorke darbui jau paruoštos sniego valymo ir kelių barstymo mašinos.

Rusijoje įkalinto Aleksejaus Navalno komanda publikavo tyrimą, skirtą numanomam V. Putino dvarui. Pirmą sykį žmonės gali išvysti šimtus prabangių rūmų Juodosios jūros pakrantėje nuotraukų. Prieš metus pasirodžiusiame pirminiame tyrime patalpų interjeras buvo sumodeliuotas kompiuterio pagalba, remiantis brėžiniais ir baldų užsakymo katalogais. Naujajame filme jau pabrėžiama, kad daugeliu atvejų tos nuotraukos atitiko realybę.

Ukrainoje per pastarąją parą nustatytas 37 351 naujas COVID-19 atvejis – daugiausiai nuo pandemijos pradžios, taip pat mirė 149 anksčiau užsikrėtę žmonės, šeštadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 34 408 naujus koronavirusinės infekcijos atvejus ir 144 pacientų mirtį.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį pareiškė, kad netrukus išsiųs į Rytų Europą nedidelį skaičių amerikiečių karių, taip stiprindamas NATO buvimą regione, tebetvyrant įtampai dėl Rusijos kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienų. „Artimiausiu metu perkelsiu karių į Rytų Europą ir NATO šalis. Ne per daug“, – grįžęs į Vašingtoną iš Filadelfijos, kur sakė kalbą, žurnalistams pranešė J. Bidenas.

Į Baltarusiją aktyviai juda Kremliaus čia pasiųstos milžiniškos pajėgos ir karinė technika. Minsko ir Maskvos lyderiai tikina, kad Lietuvos kaimynėje vasarį vyks viso labo tik karinės pratybos. Tačiau Lietuvos ekspertai perspėja – pratybos bus ne gynybinio, o puolamojo pobūdžio, į Baltarusiją atgabenta technika pajėgi nešti branduolinį ginklą, o Baltarusija gali būti dar viena kryptis, iš kurios Rusija puls Ukrainą.