Prieš aušrą Vatikaną gaubė tirštas rūkas, o civilinės saugos tarnybos ir policijos ekipažai įrengė metalo detektorius ir užtvaras žmonių srautams regliuoti.
Laidotuvėse dalyvaus apie 100 tūkst. tikinčiųjų, o tai yra daugiau nei iš pradžių laukti 60 tūkst. asmenų, pranešė Italijos žiniasklaida, remdamasi policijos saugumo planais.
Dabartinis popiežius Pranciškus vadovaus gedulingoms pamaldoms, į kurias susirinks valstybių vadovai ir karališkųjų šeimų atstovai, nors Benediktas XVI prašė paprastumo, ir Vatikanas deda visas pastangas, kad laidotuvės nebūtų per daug iškilmingos.
Tik Italija ir Vokietija buvo paprašytos atsiųsti oficialias delegacijas, o savo dalyvavimą patvirtino Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) ir Italijos prezidentas Sergio Mattarella.
Tačiau kitų valstybių ir vyriausybių vadovai nusprendė pasinaudoti Vatikano pasiūlymu ir atvyko kaip privatūs asmenys. Tarp jų yra keli valstybių vadovai, bent keturi ministrai pirmininkai ir dvi karališkųjų šeimų delegacijos.
Šiuo metu Benedikto XVI palaikai yra pašarvoti Šv. Petro bazilikoje šalia altoriaus, kur tikintieji gali sukalbėti rožančių.
Pačios laidotuvės bus pagrįstos papročiais, pasitelkiamais po popiežiaus mirties, tačiau su tam tikrais pakeitimais, nes Benediktas XVI buvo popiežius emeritas.
Po mišių Benedikto XVI kiparisinis karstas bus perkeltas į cinkuotą karstą ir sandariai uždarytas, pastarasis bus perkeltas į ąžuolinį karstą ir palaidotas po bazilika esančioje kriptoje, kurioje kadaise buvo palaidotas Jonas Paulius II. Jo karstas vėliau buvo perkeltas į pagrindinę baziliką.
Pranešama, kad per tris dienas trukusį viešą šarvojimą Šv. Petro bazilikoje popiežių emeritą pagerbė 200 tūkst. žmonių, o vienas paskutiniųjų tai padarė vienuolis Rosario Vitale, kuris valandą meldėsi prie jo palaikų.
Jis sakė, kad Benediktas XVI jam suteikė specialų leidimą, kurio reikėjo dėl fizinės negalios, kad galėtų stoti į kunigystę.
„Todėl šiandien atėjau pasimelsti prie jo karsto, prie jo kūno ir padėkoti už savo būsimą kunigystę, už savo tarnystę“, – teigė R. Vitale.
„Esu jam daug skolingas, ir man tai buvo tikra dovana, kad galėjau valandėlę pasimelsti prie jo karsto“, – pridūrė jis.
Benediktas XVI, kuris sulaukęs 95 metų mirė šeštadienį, buvo pirmasis atsistatydinęs popiežius nuo Viduramžių laikų. Jo pontifikatą temdė Bažnyčios nesutarimai ir pasipiktinimai dėl pedofilijos.
Konservatyviomis pažiūromis garsėjęs vokietis Josephas Ratzingeris 2013 metų vasarį po beveik aštuonerių metų atsistatydino iš Katalikų Bažnyčios vadovo pareigų, dėl to kaltindamas pablogėjusią fizinę ir psichinę sveikatą.
Būdamas popiežius emeritas, likusį gyvenimą jis praleido studijuodamas ir melsdamasis bei skambindamas savo mylimą Wolfgangą Amadeus Mozartą fortepijonu buvusiame vienuolyne Vatikane. Pastaraisiais metais jo sveikata vis labiau silpo.
Popiežius Pranciškus gyrė Benedikto XVI drąsą pasitraukti, ir teigė, kad tai „atvėrė duris“ kitiems pontifikams pasielgti taip pat.
Neseniai dabartinis popiežius pareiškė, kad jau yra palikęs raštiškus nurodymus, kuriuose išdėstytos sąlygos, kuriomis ir jis atsistatydintų, jei pašlytų jo sveikata.
Benediktas XVI niekada nesitikėjo, kad jo išėjimas į pensiją truks taip ilgai – beveik 10 metų – ilgiau nei jo aštuonerių metų pontifikatas.
Dėl precedento neturinčios situacijos, kai į pensiją išėjęs popiežius gyvena šalia valdančiojo pontifiko, buvo parengti protokolai, kuriais turės vadovautis busimieji popiežiai emeritai, kad nekiltų painiavos dėl to, kas iš tikrųjų vadovauja.
Benediktas daug dėmesio skyrė jo širdžiai brangiems klausimams: religijos vaidmeniui šiuolaikiniame pasaulyje, religijų dialogui ir nereguliuojamo kapitalizmo kritikai, kuri stipriai nuskambėjo per 2008 metų pasaulinę ekonomikos krizę.
2009 metais vykusios kelionės į Šventąją Žemę metu jis paragino Izraelio ir palestiniečių konfliktą spręsti dviejų valstybių sprendiniu.
Jis kovojo su Vakaruose augančiu sekuliarizmu ir griežtai gynė tradicinį katalikų mokymą apie abortus, eutanaziją ir tos pačios lyties asmenų santuokas.
Benediktas atmetė galimybę dėl moterų įšventinimo ir kunigų santuokų, o tos pačios lyties asmenų santykius apibūdino kaip griaunančius žmogaus esmę ir sulaukė kritikos dėl to, kad Bažnyčia atrodė atitrūkusi nuo dabartinių laikų.
Jo palikimą aptemdė dvasininkų vykdyto seksualinio išnaudojimo skandalas, nors jis anksčiau nei dauguma pripažino vaikus prievartavusių kunigų nešvarumą ir faktiškai padėjo pagrindą Šventajam Sostui juos nubausti.
Būdamas kardinolu ir popiežiumi, jis priėmė plataus masto bažnytinius įstatymus, dėl kurių 2004–2014 metais, maždaug jo pontifikato metu, buvo išteisinti 848 kunigai.
Tačiau prievartą patyrę asmenys vis tiek jį laikė atsakingu už šią krizę, nes Benediktas nesiėmė sankcijų nė vienam vyskupui, kuris išnaudotojus perkeldavo į kitas vietas, jį laikydami dvasininkijos sistemos, kuri ilgą laiką saugojo instituciją, o ne aukas, veidu.
„Bet kokios iškilmės, kuriomis pažymimas tokių prievartos skleidėjų kaip Benedikto gyvenimas, turi baigtis“, – teigė pagrindinė JAV nukentėjusiųjų nuo kunigų lytinės prievartos organizacija „Survivors Network for those Abused by Priests“ (SNAP).
