Tokie raginimai pasirodė po to, kai Prancūzija pirmoji Vakaruose sutiko karo niokojamai šaliai tiekti lengvuosius tankus.
Ukraina ne kartą prašė Vokietijos kovinių tankų ginantis nuo Rusijos invazijos, tačiau Berlynas beda pirštu į kitus Vakarų partnerius, iki šiol nesuteikusius tokios ginkluotės.
Visgi, kritikų teigimu, O. Scholzas nebegali slėptis už šio argumento.
„Kanceliarijos nuolat pateikiamas argumentas, kad Vokietija negali veikti viena, yra visiškai pasenęs“, – sakė parlamentiniam Gynybos komitetui vadovaujanti Marie-Agnes Strack-Zimmermann.
„Prancūzija vėl imasi vaidmens, kurio buvo tikėtasi iš Vokietijos, ir eina į priekį viena“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
M.-A. Strack-Zimmermann, priklausanti liberaliajai FDP partijai, kuri yra jaunesnioji O. Scholzo koalicijos partnerė, teigė, kad kancleris „pagaliau turėtų pripažinti laikmečio siunčiamą ženklą ir imtis tolesnių veiksmų“.
„Kamuolys Berlyno aikštės pusėje“, – pridūrė ji.
Tuo metu Alexanderis Grafas Lambsdorffas, kuris, kaip praneša vietos žiniasklaida, turėtų tapti naujuoju Vokietijos ambasadoriumi Rusijoje, taip pat pasiūlė iš naujo įvertinti Berlyno poziciją.
„Manau, kad apskritai Vakarams tai visiškai nauja situacija, kai šalys pradeda tiekti naujų kategorijų“ ginkluotę, sakė jis Vokietijos radijui.
Tai, kad Paryžius tieks tankus – daugiausia Prancūzijoje pagamintus „AMX-10 RC“, – taip pat didina spaudimą tuo metu, kai Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht jau sulaukė kritikos dėl socialiniuose tinkluose paskelbtos naujametinės vaizdo žinutės.
Nufilmuota Berlyno gatvėse, kai per Naujųjų metų šventimą šaudė fejerverkai, C. Lambrecht apmąstė metus, kurie baigėsi „Europos viduryje siautėjant karui“.
Anot jos, karas Ukrainoje suteikė „daug ypatingos patirties“ ir „daugybę susitikimų su puikiais ir įdomiais žmonėmis“.
Po šio jos asmeninėje „Instagram“ paskyroje paskelbto įrašo kilo raginimų O. Scholzui ją atleisti.
