Užsienis

Prokurorai apkaltino 16-metį moksleivį žmogžudyste po to, kad jis šią savaitę pietvakarių Prancūzijoje per pamoką peiliu mirtinai padūrė savo ispanų kalbos mokytoją, penktadienį pranešė jo advokatas.

Švedija penktadienį paskelbė, kad pristatys Ukrainai maždaug 10 tankų „Leopard 2“ ir priešlėktuvinių sistemų. Švedija yra dar viena Vakarų šalis, pažadėjusi atsiųsti į Ukrainą sunkesnių ginklų. Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ir gynybos ministras Palas Jonsonas spaudos konferencijoje, surengtoje paminėti invazijos į Ukrainą metines, sakė, kad Šiaurės šalis į Ukrainą atsiųs maždaug 10 Švedijos tankų „Leopard 2A5“ ir priešlėktuvinių raketų sistemų IRIS-T ir HAWK.

Europos Sąjungos pareigūnai penktadienį, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, pažadėjo toliau remti milijonus ukrainiečių pabėgėlių. „Ukraina gali laimėti šį karą, bet mes būsime su Ukraina tiek, kiek reikės“, – sakė ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson) naujienų agentūrai „The Associated Press“ (AP) netoli Atėnų vykstančioje konferencijoje migracijos klausimais.

Tarptautinė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu organizacija FAFT (angl. Financial Action Task Force) penktadienį paskelbė sustabdžiusi Rusijos narystę dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. FATF įkurta 1989-aisiais Didžiojo septyneto (G-7) valstybių iniciatyva, siekiant plėtoti kovos su pinigų plovimu politiką, o 2001 metais jos įgaliojimai buvo išplėsti, įtraukiant terorizmo finansavimo užkardymą.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis penktadienį lankydamasis Ukrainoje, mininčioje Maskvos invazijos metines, pareiškė, kad naujausios Europos Sąjungos siūlomos sankcijos Rusijai yra „per švelnios ir per silpnos“. Briuselyje Europos diplomatai tikėjosi per pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines paskelbti naują sankcijų paketą, tačiau teigė, kad derybos įstrigo dėl Lenkijos prieštaravimų.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Atėnuose kartu su 14 Europos Sąjungos (ES) šalių ministrais penktadienį pasirašė deklaraciją, kviečiančią stiprinti Bendrijos sienos apsaugos infrastruktūrą, keisti ES teisės aktus reaguojant į nelegalių migrantų iš Baltarusijos antplūdį.

Vasario 24-ąją minint plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metines, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pasidalino liūdnu vaizdu. Šį kartą nuotraukoje – ne orų reiškinys, o dviejų rusų okupantų sunaikintų Ukrainos gyvenviečių vaizdas iš paukščio skrydžio. „Taip 2023 m. vasario 10 d. iš Sentinel-2 palydovo atrodė užfiksuotas Pavlivkos ir Vuhledaro miestelių (Donecko srityje) vaizdas, kur iki karo gyveno ~17 tūkst. gyventojų.

Amerikietė Sarah Ashton-Cirillo galėjo ramiai toliau tęsti savo žurnalistinę veiklą, tačiau pasirinko dalyvauti aktyviuose karo veiksmuose Ukrainoje. Translytė karo medikė, kuri yra itin šiltai sutinkama savo kovos draugų ukrainiečių, nuolat akcentuoja, kad kitaip pasielgti ji negalėjusi, kai savo akimis išvydo ukrainiečių ryžtą kovoti dėl laisvės. Rusijos didelio masto puolimo pradžioje atvykusi į Ukrainą S. Ashton-Cirillo dirbo žurnalistinį darbą.

Pasaulio lyderiai penktadienį, per pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, komentuoja šį karą, ir didžioji dauguma jų žada tvirtą paramą besiginančiam Kyjivui. „Kova už laisvę“ NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad nepaisant „tamsių nevilties ir destrukcijos metų“, kai tęsiasi Rusijos invazija į Ukrainą, ukrainiečiai neabejotinai nugalės kovoje su Rusija.  „Laisvė nėra nemokama. Už ją turime mokėti kasdien. Šiandien už savo laisvę drąsiai kovoja Ukrainos žmonės.

Jungtinė Karalystė siūlo, kad Vakarai savo sąjungininkams Rytų Europoje tiektų modernius naikintuvus mainais į sovietinius lėktuvus Ukrainai. Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace‘as penktadienį pareiškė, kad tai leistų aprūpinti Ukrainą naikintuvais, kuriuos jos pilotai – skirtingai nei naujausius naikintuvų modelius – moka pilotuoti.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris penktadienį suabejojo Kinijos noru tarpininkauti tarp Ukrainos ir Rusijos, Pekinui paraginus skubiai užbaigti karą taikos derybomis. „Kiekvienas konstruktyvus pasiūlymas... kelyje į teisingą taiką yra labai sveikintinas“, – per Maskvos invazijos į Ukrainą metines sakė F.-W. Steinmeieris. Tačiau jis pridūrė: „Ar pasaulinė galybė Kinija nori vaidinti tokį konstruktyvų vaidmenį, vis dar abejotina.

Moldovos gynybos ministerija penktadienį paneigė Rusijos kaltinimus, esą Ukraina kelia tiesioginę grėsmę jos prorusiškam separatistiniam regionui Padniestrei.

Vasario 24-ąją minime vienerių metų sukaktį, kai prasidėjo Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą. Kinija penktadienį pristatė 12 punktų taikos planą, kuris pasirodė po Vakarų mestų kaltinimų, kad Kinija svarsto galimybę apginkluoti Rusiją. Kokia buvo Kinijos pozicija karo Ukrainoje atžvilgiu, kokie yra pačios Kinijos kariniai tikslai ir ką reiškia nauja era tarptautiniuose santykiuose, apie kurią prieš metus skelbė Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas.

Ukraina jau laimėjo Rusijos pradėtą karą, nors iki galutinės pergalės laukia sunkus ir praradimų kupinas kelias, bet Kremlius neįvertino ukrainiečių noro gyventi normalioje europietiškoje valstybėje, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Lenkija penktadienį, minint Rusijos invazijos metines, pristatė Ukrainai pirmuosius Vokietijoje pagamintus kovinius tankus „Leopard 2“, pranešė lenkų pareigūnai. Penktadienį Kyjive apsilankęs Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis paskelbė, kad Ukrainą pasiekė keturi tankai.

Pirmasis akcijos „RADAROM!“ radaras jau pasiekė Lietuvą. Apie tai socialiniuose tinkluose pranešė visuomenininkas Andrius Tapinas. „Pirmasis radaras jau pas mus! Kaip sakė Jonas Ohmanas, jis iš pradžių bus skirtas mokymams – atvyks Ukrainos karininkai mokytis naudotis, kad kuo greičiau jie būtų paruošti, dar 7 radarai bus netrukus, o kiek dar pavyks nupirkti iš viso, sužinosime šiąnakt“, – „Facebook“ rašo jis. Penktadienį baigsis akcija, kurios metu renkami pinigai radarams.

Baltijos šalys ir Lenkija yra pasiryžusios remti jau metus nuo Rusijos agresijos besiginančią Ukrainą tiek, kiek reikės, ir ragina kitas valstybes didinti tiekiamą paramą, sakoma šių šalių parlamentų pirmininkų pareiškime. „Mūsų šalys pasiryžusios ir toliau teikti Ukrainai politinę, ekonominę, karinę ir humanitarinę paramą tiek, kiek reikės.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė plataus masto sankcijas, kuriomis siekiama padidinti ekonominį spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir sugriežtinti pastangas apriboti Maskvos galimybes apeiti jau galiojančias priemones.

Pristatydamas Vilniuje, Katedros aikštės prieigose, penktadienį pradėtą eksponuoti Ukrainos pajėgų sunaikintą rusų tanką, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas kvietė nenuilsti remiant metus prieš Rusijos agresiją kovojančią Ukrainą. „Remti (...) niekas nežino kada pasibaigs karas, bet žino savo galimybes remti, kiek gali paremti Ukrainą, ir ta parama turi būti nuosekli“, – žurnalistams kalbėjo ministras.

Jungtinės Valstijos nusiųs Ukrainai naują karinės pagalbos paketą už 2 mlrd. dolerių (1,88 mlrd. eurų), ketvirtadienį paskelbė JAV aukšto rango pareigūnas. „Jungtinės Valstijos paskelbė apie tolesnę 2 mlrd.

Jungtinėje Karalystėje jau 4 prekybos tinklai nusprendė riboti šviežių daržovių ir kai kurių vaisių prieinamumą pirkėjams.  Prekybos tinklai „Tesco“, „Asda“, „Aldi“ ir „Morrisons“ ėmė riboti kai kurių vaisių ir daržovių, tarp jų ir pomidorų, agurkų bei saldžiųjų paprikų, pardavimus. Pavyzdžiui, prekybos tinklas „Tesco“ nustatė, kad vienam pirkėjui galima pirkti ne daugiau kaip tris pomidorus, paprikas ir agurkus.

Rusija derasi su Kinijos dronų gamintoju dėl savaiminio sprogimo dronų, kurie galėtų būti dislokuoti Ukrainoje, tiekimo, penktadienį pranešė Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“. Žurnalas teigė susipažinęs su informacija, kad Rusijos kariuomenė derasi su Kinijos dronų gamintoju „Xi'an Bingo Intelligent Aviation Technology“ dėl didelės apimties tokių dronų gamybos Maskvai.

Naujausias, dešimtasis Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketas galėtų būti griežtesnis, tačiau jis yra geriau nei jokių sankcijų, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Visada aš norėjau griežtesnių sankcijų ir, ko gero, dalis Europos Sąjungos valstybių norėjo, kad sankcijos būtų griežtesnės ir padarytų greitesnį poveikį Rusijos ekonomikai.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad Ukraina įžengia į naują karo etapą su užduotimi nugalėti Rusijos agresiją. Anot jo, šalies gynėjai eis į kontrpuolimą ir jau dabar vyksta pasiruošimas siekiant tai užtikrinti. „Įžengiame į naują etapą. Su nauja užduotimi – laimėti. Prieš metus daugelis tikėjosi, kad Ukrainos nebeliks po kelių savaičių. Viskas pasikeitė. Šiandien pagrindinis klausimas darbotvarkėje – kokia bus Ukrainos pergalė? Atsakymas paprastas.

Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas karo Ukrainoje metinių proga pareiškė, kad „svarbu atitraukti grėsmių mūsų valstybei sienas kaip įmanoma toliau, net jeigu tai būtų Lenkijos siena“. Buvęs ilgametis Rusijos premjeras ir vieną kadenciją oficialiai ėjęs prezidento pareigas D. Medvedevas jau nebežadėjo greitos ir lengvos pergalės Rusijai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasieks savo tikslų Ukrainoje. „Kuo anksčiau Rusijos prezidentas supras, kad nepasieks savo imperialistinio tikslo, tuo didesnė tikimybė, kad karas greitai baigsis. Tai yra Putino rankose. Jis gali užbaigti šį karą“, – sakė O. Scholzas, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines.

Jungtinė Karalystė penktadienį, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, paskelbė Maskvai naują sankcijų paketą, įskaitant eksporto draudimus prekėms, kurias rusų pajėgos panaudojo mūšio lauke. JK užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly pranešime žiniasklaidai sakė: „Ukrainiečiai priešinasi Rusijai, tačiau jie negali to padaryti vieni. Todėl turime padaryti daugiau, kad padėtume Ukrainai laimėti.

Estijoje penktadienį minimos šalies nepriklausomybės paskelbimo 105-osios metinės. Pagal tradiciją, tekant saulei Ilgojo Hermano bokšte prie Estijos parlamento iškilmingai pakelta Estijos valstybės vėliava. Parlamento pirmininkas Juri Ratas (Jūris Ratas) per šią ceremoniją sakė, kad nors vasario 24-osios prasmė pasikeitė, pernai Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, ši data visada simbolizuos laisvę. „Putinas pradėjo plataus masto užkariavimo karą, kokio XXI amžiuje dar nebuvo.

Į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) iš Kazachstano anksti penktadienį išskrido Rusijos „Sojuz“ kapsulė be įgulos, rugsėjį pargabensianti namo tris astronautus, kurių grįžimui skirtą erdvėlaivį apgadino nedidelis meteoroidas. Laivas „Sojuz MS-23“ sėkmingai pakilo iš Rusijos valdomo Baikonūro kosmodromo, buvo matyti per TKS partnerės NASA tiesioginę transliaciją.

JAV Karo studijų instituto analitikai teigia, kad Rusija rengia sąlygas provokacijoms ties Ukrainos Černihivo sritimi ir Moldovoje, penktadienį minint Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje pradžią. Analitikai pastebi, kad Ukrainos žvalgyba karo metinių išvakarėse pasienyje prie Černihivo srities užfiksavo nežymėtos Rusijos karinės technikos kolonas, o kariai ten vilki uniformas, kurios sąmoningai panašios į vilkimas ukrainiečių karių.

Minint plačios Rusijos karinės invazijos prieš Ukrainą metines, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad  būtina stiprinti Europos Sąjungos (ES) sienų apsaugą, inicijuoti būtinus pokyčius ES teisėje kovojant su neteisėta migracija. Kartu su ES valstybių ir Šengeno asocijuotų šalių atstovais dalyvaudama Sienų valdymo konferencijoje Atėnuose, ministrė pabrėžė, kad karo kontekste ES išorės sienų apsauga įgyja kitą reikšmę, nes nuo jų apsaugos pereinama prie gynybos.

Minint Rusijos karo Ukrainoje metines, premjerė, Seimo pirmininkė ragina išlaikyti vienybę ir nepavargti remti šalies jai siekiant pergalės. Ingrida Šimonytė sako, kad lygiai prieš metus pradėjusi naują karo prieš Ukrainą etapą Rusija siekė „nušluoti Ukrainą nuo žemės paviršiaus“, taip pat „išžudyti jos žmones, nutildyti jos kalbą ir kultūrą, ugnimi išdeginti Ukrainą iš pasaulio žemėlapio ir istorijos“ bei sugriauti Vakarų vienybę.

Lygiai prieš metus, 2022-ųjų vasario 24 dieną „Blue/yellow“ per parą surinko apie milijoną eurų paramos – pinigai į nevyriausybinės organizacijos sąskaitą ėmė plūsti netrukus po to, kai milijonus ukrainiečių budino invaziją pradėjusios Rusijos raketos. Tai buvo apie 50 kartų daugiau lėšų nei per pirmuosius Ukrainos kariuomenę remiančios organizacijos veiklos mėnesius 2014-aisiais, kai Kremliaus remiami separatistai pradėjo karą Ukrainos rytuose.

Šiaurės Atlanto aljansas pastebi ženklų, kad Kinija svarsto tiekti Rusijai ginklų, kurie galėtų būti panaudoti puolimo operacijoms Ukrainoje. Tai interviu „Reuters“ pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Mes neužfiksavome jokios mirtinos pagalbos [ginklais] siuntų iš Kinijos į Rusiją, bet matėme ženklų, kad jie svarsto ir galbūt planuoja tai daryti. Todėl JAV ir kitos sąjungininkės labai aiškiai perspėja apie tai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, penktadienį drauge su savo šalies žmonėmis minėdamas pirmąsias jų gyvenimą pakeitusios Rusijos invazijos metines, pažadėjo 2023-aisiais pasiekti pergalę. Prasidedant niūrių metinių dienai, V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad ukrainiečiai per šiuos „skausmo, sielvarto, tikėjimo ir vienybės metus“ įrodė esantys neįveikiami. „Žinome, kad 2023-ieji bus mūsų pergalės metai!“ – pareiškė jis.

Kol JAV aprūpins Ukrainą žadėtaisiais tankais „M1 Abrams“, gali praeiti daugiau nei vieneri metai. Pasak JAV kariuomenės sekretorės Christine Wormuth, dabar kuriami planai, kaip aprūpinti Ukrainą tokia įranga. Ch. Wormuth pažymėjo, kad Ukrainos kariuomenės aprūpinimas JAV tankais per mažiausiai metus yra trumpiausias įmanomas terminas. Kartu ji pridūrė, kad įvykiai gali klostytis taip, jog tankų Ukraina sulauks ir tik po dvejų metų.

Šiaurės Korėja paleisdama į jūrą išbandė keturias strategines sparnuotąsias raketas, penktadienį pranešė valstybinė šalies žiniasklaida, nurodydama, kad šios pratybos parodė Pchenjano „branduolinių kovinių pajėgų“ pasirengimą potencialiam konfliktui. Tai buvo naujausias iš kelių pastarųjų Seulo ir jo sąjungininkų pasipiktinimą sukėlusių ginklų bandymų, dėl kurių Korėjos pusiasalyje išaugo įtampa.

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija, raginanti Rusiją nedelsiant baigti karą Ukrainoje ir išvesti pajėgas, yra  dar vienas Maskvos pralaimėjimas, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.  „Rusija patyrė dar vieną pralaimėjimą – kol kas tik Jungtinių Tautų būstinėje. Rusija pralaimės ir karo lauke. Turime sutelkti visas pastangas, kad tai įvyktų kuo greičiau“, –  Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Kava su pienu ir alyvuogių aliejumi – skamba neįprastai, tačiau būtent tokios naujovės siūloma paragauti Milane, Italijoje. Už tokios neįprastos kavos puodelį teks pakloti daugiau nei 4 eurus. Milane, Italijoje, „Starbucks“ kavinės barista ruošia kavą. Įpila esspreso, įdeda ledukų, o tada pieną sumaišo su... alyvuogių aliejumi. Taip, teisingai, šios kavos slaptas ingredientas – alyvuogių aliejus.

Jei tarptautiniai partneriai sumažins aktyvią paramą Ukrainai kare, tai sukels Trečiąjį pasaulinį karą, nes Rusija puls NATO šalis siekdama jas užimti, spaudos konferencijoje sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.   Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:44 | ES susitarė dėl 10-ojo sankcijų Rusijai paketo  ES pavyko susitarti dėl 10-ojo sankcijų Rusijai paketo, praneša UNIAN.

Vokietijos ekonomikos ministerija pranešė, kad Berlynas pasiūlys priemonių, kaip panaikinti Europos Sąjungos sankcijų Maskvai spragas, dėl kurių embarguotos prekės gali patekti į Rusiją ir maitinti V. Putino karo mašiną. Berlynas sieks, kad šie veiksmai taptų pagrindine 11-ojo ES sankcijų paketo Maskvai dalimi po 10-ojo etapo, kuris bus paskelbtas penktadienį, per Rusijos invazijos į Ukrainą metines.

Penktadienį sukanka metai, kai Rusijos pajėgos pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Nuo to laiko žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o atakos padarė Ukrainai milijardinę žalą. BNS pateikia svarbiausių datų, susijusių su karu Ukrainoje, apžvalgą. 2022-ųjų vasario 24-oji. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, aiškindamas, kad siekia „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ provakarietišką savo kaimynę.

Jungtinės Tautos ketvirtadienį didele balsų persvara nubalsavo už tai, kad Rusija „nedelsiant ir besąlygiškai“ išvestų savo karius iš Ukrainos, o pirmųjų karo metinių išvakarėse paragino užtikrinti „teisingą ir ilgalaikę“ taiką. JT Generalinėje Asamblėjoje 141 narė pritarė rezoliucijai, kuria dar kartą išsakoma parama Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Septynios šalys balsavo prieš, o 32 – susilaikė. Tarp pastarųjų buvo Kinija ir Indija.

Ukraina nebeturi didelių problemų atakuoti taikinius, esančius toli už Rusijos linijų, kur anksčiau ukrainiečių ginklai nepasiekdavo, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.  Jis pridūrė, kad Ukrainos pajėgos yra pajėgios pasiekti ir okupuotuose miestuose esančius okupantams svarbius strateginius taikinius. Apie tai jis kalbėjo komentuodamas sprogimus Mariupolyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar nori okupuoti Kyjivą, BBC cituoja UNIAN.   „Manau, kad prezidentas Putinas vis dar nori okupuoti Kyjivą. Tačiau jų idėjos, misija ir viltis liečia visą Ukrainą: kad mes prarastume savo nepriklausomybę ir suverenitetą. Ir todėl, manau, visi suprato: jei negali užimti sostinės, negali okupuoti Ukrainos. Todėl tai labai svarbu.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad vieno baltarusių diplomato buvo paprašyta išvykti iš šalies. Apie tai paskelbta didėjant įtampai dėl Baltarusijoje įkalinto žymaus lenkų kilmės žurnalisto. Baltarusijos ambasados gynybos atašė netrukus išvyks iš Varšuvos, sakė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lukaszas Jasina vietos naujienų agentūrai PAP.

Europos Sąjunga (ES) turėtų apsvarstyti galimybę paskirti nuolatinį komisarą, kuris prižiūrėtų sankcijų rengimą ir vykdymą, kad jas būtų galima veiksmingai panaudoti reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą, Jungtinės Karalystės leidiniui „The Guardian“ sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Praėjus metams po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė surengti invaziją į Ukrainą, Jungtinės Valstijos paskelbs naujas plataus masto sankcijas Rusijai, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai. „Jungtinės Valstijos pritaikys plataus masto sankcijas pagrindiniams sektoriams, iš kurių Putinas gauna pajamų“, – karo pradžios metinių išvakarėse žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Malyar Rusijos karo Ukrainoje metinių išvakarėse paskelbė apie dešimt svarbiausių pergalių, kurias pavyko šaliai pasiekti per pastaruosius metus.