Užsienis

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva neprieštarauja Ukrainos integracijai į Europos Sąjungą, rašo UNIAN. Pasak naujienų agentūros, V. Putinas apie tai kalbėjo penktadienį Sankt Peterburge vykusiame ekonomikos forume. V. Putinas tvirtina, kad Rusija niekada neprieštaravo Ukrainos stojimui į ES, mat tai nėra gynybinis aljansas.

Istorinė diena Ukrainai. Laukusi aštuonerius metus, Ukraina žingsniu arčiau narystės Europos Sąjungoje. Europos Komisija pasiūlė suteikti Ukrainai, taip pat ir Moldovai, oficialų kandidatės statusą. Tiesa, tai dar turės palaiminti visos Bendrijos šalys. Ir tai – ne vienintelė geria žinia Ukrainai. Vis tik ir Putinas nesnaudžia ir pasinaudojo proga įgelti Vokietijai.

Rusijos puolimas Rytų Ukrainoje tęsiasi, o tai brangiai kainuoja Ukrainos kariuomenei, tačiau Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas sako suprantantis, kodėl Volodymyras Zelenskis atsisako eiti į kompromisą su Maskva. Anot jo, turima informacija rodo, kad Rusijos kariai patys patiria „milžinišką spaudimą ir patiria didelių nuostolių“ Ukrainoje, rašo BBC.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas penktadienį grįžo į Kyjivą su antru vizitu per kiek daugiau nei du mėnesius, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pagyręs „ryžtingą“ Britanijos paramą jo šaliai. „Daugybė šio karo dienų įrodė, kad Didžiosios Britanijos parama Ukrainai yra tvirta ir ryžtinga. Džiaugiuosi vėl matydamas didį mūsų šalies draugą Borisą Johnsoną Kyjive“, – rašė jis „Telegram“ ir pasidalijo vaizdo įrašu iš lyderių susitikimo prezidentūroje.

Buvęs Rusijos valstybinės bendrovės „Rosvooruženije“ generalinis direktorius Aleksejus Ogarevas buvo rastas negyvas savo namuose, skelbia rusų žiniasklaida. Apie tai, kaip rašo „News.ru“, pranešė „RIA Novosti“. Rašoma, kad mirties priežastis dar nėra nustatyta, tačiau teigiama, kad smurto žymių ant kūno taip pat nerasta. „Pirminiais duomenimis, vyro mirtis nebuvo kriminalinio pobūdžio. Tačiau tiksli mirties priežastis bus nustatyta atlikus ekspertizę.

Rusijos karo Ukrainoje simboliu tapusi raidė „Z“ ne visiems rusams kelia malonias ir teigiamas asociacijas. Čiuvašijos respublikoje, Čeboksarų mieste du jaunuoliai buvo nufilmuoti niokojantys „Z“ raidės monumentą, kurį gyvenvietės centre pastatė valdžios pareigūnai. Vaizdo įraše matyti, kaip ankstų rytą vienas jaunuolis spyrė koja į iš plastiko pagamintą monumentą ir jį sėkmingai įlaužė.

Sankt Peterburge vykstančiame ekonomikos forume Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas daugiausiai dėmesio skyrė Vakarų šalių juodinimui ir kaltinimams JAV su Europos Sąjunga. Rusijos vadovas įsitikinęs, kad Rusijos laukia „šviesus rytojus“, o Vakarų – griūtis ir nebūtis. Renginio svečio pasirodymą teko pavėlinti viena valandą dėl tariamai vykdytos DDoS atakos, dėl kurios Rusijos prezidentas negalėjo sudalyvauti laiku.

Naujame amunicijos, ginklų ir karinės įrangos pakete, kurį JAV perduos Ukrainai, yra daugkartinio paleidimo raketų sistemos HIMARS, kurias Ukrainos kariuomenė jau seniai norėjo gauti. Kol kas Vašingtonas į Kijevą išsiuntė tik keturis tokius įrenginius, bet jie turėtų būti panaudoti svarbiems mokymams, o po to, tikėtina, šių ginklų bus siunčiama ir daugiau, skelbia BBC. „HIMARS leis jiems (ukraniečiams) gauti daugiau galimybių pasipriešinimui vykdyti.

Moldovos prezidentė Maia Sandu penktadienį pasveikino Europos Komisijos sprendimą rekomenduoti suteikti šiai buvusiai sovietinei šaliai kandidatės į Europos Sąjungos nares statusą. Penktadienį Europos Komisija rekomendavo Ukrainą, į kurią Rusija įsiveržė vasario 24 dieną, ir Moldovą oficialiai įvardyti kandidatėmis į ES.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasveikino Europos Komisijos rekomendaciją Ukrainai suteikti kandidatės į Europos Sąjungą statusą.

Pastaruoju metu Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka vis dažniau užsimena apie tariamus Lenkijos interesus Ukrainoje. Jo teigimu, Baltarusijai „teks reaguoti“. A. Lukašenka penktadienį pareiškė, kad Lenkija „nusižiūrėjo Vakarų Ukrainą“: „Čia jau mums teks reaguoti. Nes mes negalime leisti, kad mus išvis lenkai apsuptų. Čia yra pavojingas variantas. Ir aš kadaise sakiau: dar ukrainiečiai mūsų su rusais prašys, kad mes padėtume jiems vientisumą išlaikyti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kyjivas ketina nuo liepos 1 dienos įvesti vizas Rusijos piliečiams, praėjus keturiems mėnesiams nuo Maskvos invazijos į kaimyninę šalį pradžios. „Ukraina įveda vizų režimą Rusijos Federacijos piliečiams“, – sakė V. Zelenskis savo „Telegram“ paskyroje.

Kremlius sureagavo į Europos Komisijos siūlymą Ukrainai ir Moldovai suteikti kandidačių į Europos Sąjungą statusą. Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, Rusija atidžiai stebi šalių bandymą tapti Bendrijos narėmis.

Sankt Peterburge vykstančiame 25-ajame ekonomikos forume birželio 14-ąją, 14 val. turėjo kalbėti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Tačiau renginio svečio pasirodymą teko pavėlinti viena valandą dėl vykdomos DdoS atakos, dėl kurios Rusijos prezidentas negali prisijungti nuotoliniu būdu. Buvo žadama, kad didžiąją savo kalbos dalį V. Putinas skirs „Rusijos ekonomikos vystymo klausimams“, skelbia TASS.

Rusijos gynybos ministerija paviešino jos surinktus duomenis apie „užsienio samdinius Ukrainoje“. Rusų ataskaitoje skelbiama, kad į Ukrainą kariauti nuo vasario 24-osios buvo atvykę 130 lietuvių. Rusijos kariuomenės tvirtinimu, 50 iš jų žuvo. Viso, Rusijos teigimu, Ukrainoje pabuvojo beveik 7 tūkst. „samdinių“, iš jų žuvusiais laikomi beveik 2 tūkst. Šiuo metu yra likę daugiau nei 3,2 tūkst. savanorių iš užsienio. Šių Rusijos teiginių neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Ukraina penktadienį pareiškė, kad tik „visiškai nutraukus ugnį“ būtų įmanoma evakuoti šimtus civilių iš Sjevjerodonecko chemijos gamyklos „Azot“. „Dėl nuolatinio apšaudymo ir kovų dabar neįmanoma ir fiziškai pavojinga pasitraukti iš gamyklos. Ten prisiglaudę 568 žmonės, tarp jų 38 vaikai“, – socialiniuose tinkluose parašė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus. „Pasitraukimas iš gamyklos įmanomas tik visiškai nutraukus ugnį“, – pabrėžė jis.

Maskvos teismas 14 metų kalėti nuteisė buvusį JAV diplomatą, apkaltintą kanapių kontrabanda „stambiu mastu“. Rusija ir JAV nuolat konfliktuoja dėl viena kitos piliečių sulaikymo ir kartais apsikeičia jais – panašiai kaip per Šaltąjį karą. Nuosprendis paskelbtas tarp Maskvos ir Vakarų, ypač Vašingtono, tvyrant įtampai dėl Rusijos karo Ukrainoje. „Amerikos pilietis [Marcas] Fogelas pripažintas kaltu“, – sakoma vėlai ketvirtadienį paskelbtame Maskvos priemiesčio Chimkų teismo pranešime.

Prancūzija nuo birželio 15 dienos nebegauna gamtinių dujų iš Rusijos dujotiekiais, penktadienį pranešė tinklo operatorė „GRTgaz“, Rusijos energetikos milžinei „Gazprom“ šią savaitę įspėjus apie planus smarkiai sumažinti tiekimą Europai. „Gazprom“ teigimu, tiekimas dujotiekiu „Nord Stream“ mažinamas dėl remonto darbų, tačiau ES pareigūnai mano, kad Maskva keršija Ukrainos sąjungininkėms. Prancūzija apie 17 proc.

16-metės Valerijos iš Charkivo nuotrauka su raudona progine suknele apskriejo pasaulį. Birželį, tą dieną, kai turėjo vykti Charkivo moksleivių išleistuves, ji atėjo prie rusiškų raketų sunaikintos savo mokyklos, Nr. 134, griuvėsių. Valerija prisipažįsta, kad tokio rezonanso nesitikėjo. „Tai visai ne apie mane. Tiesiog norėjau atkreipti dėmesį į situaciją“, – BBC sakė mergina. Mokykla, kurioje mokėsi Valerija, buvo sunaikinta pirmosiomis karo dienomis – vasario 27 d. „... Man 16 metų.

Europos Komisija siūlo Bendrijos lyderiams suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į Europos Sąjungą (ES) statusą. Apie tai penktadienį spaudos konferencijoje pranešė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Komisija rekomenduoja Tarybai suteikti Ukrainai europinę perspektyvą ir kandidatės statusą. Visa tai daroma suprantant, kad šalis vykdys svarbias reformas. (...) Moldovai galioja tokia pati rekomendacija kaip ir Ukrainai“, – žurnalistams pranešė U. von der Leyen.

Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad humanitarinė situacija Rytų Ukrainoje, tęsiantis Rusijos invazijai, „kelia itin didelį nerimą“ ir toliau blogėja. „Praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo karo pradžios humanitarinė situacija visoje Ukrainoje, ypač rytiniame Donbase, kelia itin didelį nerimą ir toliau sparčiai blogėja“, – sakoma JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) pareiškime. Jame nurodoma, kad „ypač neramina“ padėtis Sjevjerodonecke ir aplink jį.

Sovietų pasitraukimo iš Afganistano pamokos yra aktualios ir dabar, rašo foreignaffairs.com. Ką iš šių skaudžių pamokų verta prisiminti dabar? Esą karą Afganistane padėjo užbaigti gudrūs sprendimai ir nuolaidos Sovietų Sąjungai, kurios galiausiai atsisuko prieš ją ir lėmė jos žlugimą: galbūt ir šįkart tai suveiktų? 1989 metų vasario 15 dieną sovietų generolas Borisas Gromovas perėjo Draugystės tiltą iš Afganistano į Sovietų Sąjungą, kur jį pasitiko sovietų televizijos kameros ir įteikė puokštę ...

Donaldas Trumpas darė spaudimą viceprezidentui, kad šis prisidėtų prie jo neteisėto sąmokslo užginčyti 2020 metų prezidento rinkimų rezultatus,  o kai šis atsisakė, pakurstė minią, kuri sukėlė pavojų viceprezidento gyvybei, ketvirtadienį sakė Kongreso tyrėjai ir buvę administracijos patarėjai.

Dalies „Samsung“ telefonų, kurie įsigyjami taip vadinamuoju „paraleliniu importu“, neįmanoma aktyvuoti Rusijos Federacijos teritorijoje, skelbiama šios šalies žiniasklaidoje. Sumanę apeiti sankcijų draudimus rusai susiduria su techniniais ribojimais kitiems pasaulio regionams skirtuose telefonuose.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos premjeras Mario Draghi po savo pirmojo vizito Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios penktadienio naktį traukiniu sugrįžo į Lenkiją, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris. Valanda prieš jų traukinio atvykimą į Lenkijos Peremislio miestą M. Draghi su E. Macronu jo vagone surengė dvišalį susitikimą.

Latvijos parlamentas (Saeima) galutiniu svarstymu priėmė Nacionalinio saugumo įstatymo pataisas, draudžiančias Rusijos ir Baltarusijos juridiniams ar fiziniams asmenims turėti reikšmingus arba kontrolinius Latvijos nacionaliniam saugumui svarbių šalies įmonių akcijų paketus ar dalyvauti jų valdyme.

Šiaurės Korėja penktadienį pranešė, kad šimtai šeimų susirgo kažkokia žarnyno liga, ir tai gali reikšti dar didesnį spaudimą dėl COVID-19 perkrautai silpnai šalies sveikatos apsaugos sistemai. Praėjusį mėnesį Šiaurės Korėja pranešė apie pirmuosius COVID-19 atvejus ir suaktyvino „maksimalios prevencijos sistemą“, o lyderis Kim Jong Unas ėmėsi pagrindinio vaidmens vyriausybei reaguojant į epidemiją. Tačiau virusas plito tarp 25 mln.

Žiniasklaida praneša, kad Belgorodo srityje, Rusijoje, sudužo Rusijos karinis lėktuvas. Manoma, kad tai Su-25 modelio lėktuvas. Apie incidentą paskelbė ir Ukrainos, ir Rusijos žiniasklaidos priemonės. „Šiandien Belgorodo srityje per planuotą mokomąjį skrydį sudužo lėktuvas Su-25, praneša Vakarų karinės apygardos spaudos tarnyba. Pilotas katapultavosi ir buvo evakuotas į aerodromą. Pavojaus piloto sveikatai nėra.

Didžiausia pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ pranešė, jog jos padalinys Rusijoje nutraukia gamybą visose gamyklose, parduos produkciją ir pasitrauks iš šios rinkos, skelbia „Reuters“ agentūra. Korporacijos padalinys „Coca-Cola HBC“ Rusijoje turi 10 gamyklų, kuriose gamino gėrimus prekės ženklų „Coca-Cola“, „Fanta“, „Sprite“, „Bon Agua“, „Burn“, „Fuzetea“, „Rich“, „Schweppes“, „Powerade“ ir kitų.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paragino Rusiją užtikrinti, kad su Ukrainoje į nelaisvę paimtais amerikiečiais savanoriais būtų elgiamasi kaip su karo belaisviais.    Valstybės departamentas taip pat nurodė, kad Ukrainoje, kaip manoma, dingo trečias amerikietis. Anksčiau skelbta, kad praėjusią savaitę Rusijos pajėgos per mūšį paėmė į nelaisvę du JAV kariuomenės veteranus, kovojusius ukrainiečių pusėje.

JAV valstybės departamentas pirmą sykį Rusijos karo Ukrainoje metu viešai apkaltino Kiniją nesilaikant neutraliteto ir atvirai stojus į Rusijos pusę. Prieš kelias dienas vykusio V. Putino ir Xi Jinpingo pokalbio metu buvo išsakytas ryžtas „palaikyti vieni kitus“ įvairiais klausimais.  „Mes sunerimę dėl to, kad Kinija linksta į Rusijos pusę. Mes atkreipėme dėmesį į Kinijos pareiškimus apie jos neutralumą.

Vokietijos leidinys „Die Welt“ skelbia, Ukrainoje ketvirtadienį apsilankę Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos vadovai „už uždarų durų“ ragino Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį „nusileisti Maskvai“. „Užkulisiuose trys ES politikai Scholzas, Macronas ir Draghi ragina Ukrainą padaryti nuolaidų Maskvai. Jie nori taikos sprendimo, kuris būtų kuo ekonomiškesnis, ir nesupranta, dėl ko iš tikrųjų kilo šis konfliktas“, – rašo „Die Welt“ autorius Christophas B. Schiltzas.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi melu pavadino Rusijos gamtinių dujų eksporto monopolininko „Gazprom“ paaiškinimus, kodėl mažinamas tiekimas Europai, taip ir Italijai. „Tiekimo sumažinimo priežastys... kaip mums sakoma, yra techninės. Tačiau tiek mums, tiek ir Vokietijai akivaizdu, kad tai yra melas“, – per spaudos konferenciją Kyjive ketvirtadienį kalbėjo Italijos vyriausybės vadovas.

Laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose Rusijos karinės pajėgos įsteigė mažiausiai 20 filtravimo stovyklų ir kalėjimų. Tai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Nuolatinės tarybos posėdyje pareiškė Ukrainos atstovas Jevhenas Cimbaliukas, skelbia „Ukrinform“. „Vis dar yra daug vietų, kur nusikaltimai nesiliauja. Okupuotose teritorijose nustatyta mažiausiai 20 filtravimo stovyklų ir kalėjimų“, – sakė jis.

Kinija penktadienį nuleido į vandenį trečią lėktuvnešį, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV. Tai didelė karinė pažanga šiai Azijos galybei. Lėktuvnešio „Fujian“ nuleidimo į vandenį ceremonija įvyko Šanchajaus laivų statykloje „Jiangnan“. CCTV laivą pavadino „pirmuoju tik Kinijos sukurtu ir pagamintu lėktuvnešiu su katapultos sistema“....

Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius sako, jog Europos Komisija (EK) penktadienį turėtų pateikti teigiamą išvadą dėl šalies kandidatės statuso Ukrainai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pripažino, kad jo derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nedavė norimų rezultatų, tačiau mano, kad šias derybas būtina tęsti.

Europos Komisija penktadienį susitinka pagreitinta tvarka parengti nuomonės dėl Ukrainos siekio tapti kandidate į Europos Sąjungos nares, įtakingiausiems bloko lyderiams ankstesnę dieną apsilankius Kyjive. Dar niekada nuomonė dėl kandidatūros nebuvo pateikta taip greitai. Kad šaliai būtų sutektas kandidatės statusas, turi pritarti visos 27 bloko narės.

JAV Karo studijų institutas (ISW) savo naujausioje analizėje įspėja, kad Rusijos karinės pajėgos gali surengti provokacinę ataką netoli Chersono, kad pakirstų ukrainiečių gyventojų palaikymą kontratakai. Pasak JAV analitikų, kadangi laikinai okupuoto Chersono gyventojai palaiko Ukrainos gynėjus ir tikisi miesto išvadavimo greitu metu, Rusijos karinės pajėgos gali suorganizuoti provokacinę ataką, kurioje neva apsimestų, kad Chersonui ar jo gyventojams žalą daro ne Rusijos, o Ukrainos pajėgos.

Rusija jau „strategiškai pralaimėjo“ savo karą su Ukraina, patyrė daug nuostolių ir sustiprino NATO, penktadienį paskelbtame interviu sakė Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas admirolas Tony Radakinas. „Tai baisi Rusijos klaida. Rusija niekada nekontroliuos Ukrainos“, – sakė T. Radakinas. Jis pridūrė, kad Rusijos galia sumažės. „Rusija strategiškai jau pralaimėjo.

Tarptautinės tyrėjų grupės „Bellingcat“ tyrėjas Christo Grozevas teigia, kad JAV žinojo apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino planus pulti Ukrainą, kurių nežinojo net 90 proc. Rusijos saugumo pareigūnų ir žmonių iš Kremliaus vadovo aplinkos. JAV Ukrainą apie tai, kad Rusija ketina įsiveržti į jos teritoriją, įspėjo vėliausiai pernai rudenį. „Kaip tai buvo galima pasiekti? Tik turint „kurmį“ aukščiausiame lygyje.

Per Izraelio pajėgų operaciją Džanine okupuotame Vakarų Krante penktadienio rytą žuvo trys palestiniečiai, pranešė palestiniečių naujienų agentūra „Wafa“. Trys vyrai žuvo Izraelio pajėgoms, pastaraisiais mėnesiais suintensyvinusioms savo operacijas šiame rajone, šaudant į palestiniečių transporto priemonę. Tuo metu tame rajone vyko „įnirtingi susirėmimai“, nurodė „Wafa“. Naujienų agentūros AFP fotografas morge matė trijų jaunų vyrų lavonus, o įvykio vietoje – kulkų suvarpytą baltą automobilį.

Per šaudymą bažnyčioje JAV Alabamos valstijoje žuvo du ir buvo sužeistas dar vienas žmogus, pranešė policija. Incidentas įvyko ketvirtadienį Šv. Stepono episkopalinėje bažnyčioje Vesteivia Hilse, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė miestelio policija. Pranešime nurodoma, kad įtariamasis sulaikytas. Bažnyčia savo interneto svetainėje pranešė, kad šaudyta per joje organizuotą vakarienę. Pasak policijos kapitono Shane'o Ware'o, vienas užpuolikas įėjo į bažnyčią ir pradėjo šaudyti.

Rusijos pajėgos smarkiai apšaudė šalia Sjevjerodonecko esantį Lysyčanską. Anot vietos valdžios, yra „daug žuvusiųjų“, tačiau tikslus skaičius nenurodomas. Taip pat pranešama, kad įnirtingi mūšiai tęsiasi ir Sjevjerodonecke. Vietos valdžia pabrėžia, kad miestas vis dar nebuvo užimtas Rusijos pajėgų, kaip mėgsta sakyti rusai. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:05 | Sprogimai Charkive UNIAN praneša, kad vėlyvą penktadienio vakarą Charkive nugriaudėjo sprogimai.

Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas pareiškė, kad šiandieniniai Rusijos pasiūlymai vesti derybas yra tik bandymas apgauti pasaulį. Apie tai M. Podoliakas rašė „Telegram“ žinutėje, praneša UNIAN. M. Podoliakas pažymėjo, kad Europa atsisako rusiškos naftos, o vėliau, matyt, diversifikuoja ir dujas, kurios sudaro apie pusę Rusijos BVP.

Paryžius perduos Ukrainai dar šešias ilgojo nuotolio savaeiges haubicas CAESAR, kad padėtų šaliai atremti Rusijos invaziją, ketvirtadienį lankydamasis Kyjive pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Išskirtiniame interviu britų žurnalistui Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija nėra švari ir to nesigėdija. S. Lavrovas BBC žurnalistui Steve Rosenbergui davė išskirtinį interviu. Kaip rašo žurnalistas, beveik keturis mėnesius trunkantis Rusijos karas prieš Ukrainą kainavo tūkstančius civilių gyvybių, Ukraina buvo sugriauta, tačiau S. Lavrovas žiūrėdamas tiesiai į akis aiškina, kad viskas nėra taip, kaip atrodo. „Mes neįsiveržėme į Ukrainą“, – aiškina jis.

Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono vyriausiasis patarėjas etikos klausimais atskleidė atsistatydinęs, kai vyriausybė privertė jį užimti „neįmanomą ir nepakenčiamą“ poziciją, sakoma ketvirtadienį paskelbtame jo laiške. Christopheris Geidtas yra jau antras pareigūnas per dvejus metus, atsistatydinęs iš šių pareigų protestuodamas prieš B. Johnsono veiksmus.

Rusija planuoja atlaikyti Vakarų sankcijas ir užbaigti savo misiją Donbase, CNN pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis taip pat pripažino, kad Maskva dėl Vakarų sankcijų atsidūrė nepatogioje padėtyje. Paklaustas apie Rusijos ketinimus užimti dalį Ukrainos, D. Peskovas teigė, kad tai esą priklausys nuo „vietos žmonių valios“. „Tikslas numeris vienas – apsaugoti Donbaso ir Luhansko gyventojus nuo tų, kurie, pavyzdžiui, dabar apšaudo Donecką ir žudo ten civilius gyventojus.