„Negalime atmesti galimybės, kad tai buvo Kremliaus surežisuotas įvykis. Galbūt atlikti aukšto rango pareigūnų valymą. Galbūt tai buvo ištikimybės testas, pažiūrėti, kaip elgsis kariuomenė ir kiti pareigūnai“, – svarstė M. Bociurkiwas.
„Nematau pono Prigožino važiuojančio traktoriumi į saulėlydį Baltarusijoje, kasančio ten bulves ar vykstančio į Afrikos džiungles. <...> Visa tai baigėsi per greitai ir per daug tvarkingai mano skoniui“, – pridūrė jis.
Eksperto teigimu, „Wagner“ vadas išlieka itin įtakinga figūra.
„Pono Prigožino ginkluotosios pajėgos yra didesnės, nei kai kurių vidutinio dydžio Europos valstybių kariuomenės. Nepamirškime, kad jis turi neįtikėtiną resursų kiekį Afrikoje. Sakoma, kad vien Kongo Demokratinėje Respublikoje iš kasyklų jis kas metus gauna milijardą dolerių“, – sakė M. Bociurkiwas.
Jo teigimu, Ukrainos ir Baltarusijos pasienis yra itin „skylėtas“, tad „Wagner“ persikėlimas gali būti panaudotas Ukrainos puolimui iš Baltarusijos.
„Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas šeštadienį paskelbė, kad su savo pajėgomis kirtęs sieną įžengė į Rusiją nuversti šalies karinės vadovybės. Neramumai prasidėjo po to, kai J. Prigožinas penktadienį apkaltino Maskvą raketų smūgiais jo pajėgoms, pareikalavusiais, jo teigimu, daugybės kovotojų gyvybių.
Netrukus „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino žygiu į Maskvą nuversti šalies karinę vadovybę. Reaguodama į tai Rusijos valdžia paskelbė sustiprinusi saugumą keliuose regionuose, o Maskvos meras pranešė, kad sostinėje imamasi antiteroristinių priemonių.
Visgi, šeštadienio vakarą J. Prigožinas paskelbė atsitraukiantis, jo pajėgos paliko užimtas pozicijas. Kremlius šeštadienį paskelbė, kad „Wagner“ vadas, atšaukęs savo karių žygį į Maskvą, išvyks į Baltarusiją ir nebebus kaltinamas, taip stengiantis sušvelninti rimčiausią saugumo krizę šalyje per pastaruosius dešimtmečius.
Rusas ne tautybė, rusas tai diagnozė.
