„Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas šeštadienį paskelbė, kad su savo pajėgomis kirtęs sieną įžengė į Rusiją nuversti šalies karinės vadovybės. Neramumai prasidėjo po to, kai J. Prigožinas penktadienį apkaltino Maskvą raketų smūgiais jo pajėgoms, pareikalavusiais, jo teigimu, daugybės kovotojų gyvybių.
Netrukus „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino žygiu į Maskvą nuversti šalies karinę vadovybę. Reaguodama į tai Rusijos valdžia paskelbė sustiprinusi saugumą keliuose regionuose, o Maskvos meras pranešė, kad sostinėje imamasi antiteroristinių priemonių.
Visgi, šeštadienio vakarą J. Prigožinas paskelbė atsitraukiantis, jo pajėgos paliko užimtas pozicijas. Kremlius šeštadienį paskelbė, kad „Wagner“ vadas, atšaukęs savo karių žygį į Maskvą, išvyks į Baltarusiją ir nebebus kaltinamas, taip stengiantis sušvelninti rimčiausią saugumo krizę šalyje per pastaruosius dešimtmečius.
Kaip skelbia „Meduza“ šaltiniai, Kremlius su J. Prigožinu derėjosi nuo pat penktadienio vakaro, kai jis pranešė apie savo „teisingumo žygio“ pradžią. Kaip skelbiama, su „Wagner“ vadu derėjosi Nacionalinės gvardijos vadovybė ir J. Prigožinui artimi valdžios atstovai, tačiau iš pradžių nebuvo aišku, dėl ko reikėtų derėtis.
Pirminiai reikalavimai, kaip skelbiama, buvo patraukti gynybos ministrą Sergejų Šoigu, nesikišti į „Wagner“ reikalus ir suteikti daugiau finansų. Visgi, kaip skelbia „Meduza“, po J. Prigožino išsišokimo, buvo akivaizdu, kad „Wagner“ vadas nebeturi vietos Rusijoje ir yra pralaimėjęs, nepaisant to, kad jam būtų suteiktos garantijos dėl jo gyvybės ir kažkokia galimybė toliau vystyti verslą. J. Prigožinas nenorėjo pralaimėti.
Kremlius norėjo situaciją išspręsti daugiau ar mažiau taikiai. Maskva įsakė politikams viešai pasmerkti J. Prigožino veiksmus ir paskelbti jį išdaviku. Šeštadienio rytą pats V. Putinas kreipėsi į tautą ir apkaltino J. Prigožiną, neįvardindamas jo pavardės, išdavyste ir dūriu į nugara. Atrodė, kad taip pašalinamos bet kokios galimybės konfliktą išspręsti taikiai.
Pranešama, kad šeštadienio dieną pats J. Prigožinas bandė pats susisiekti su Kremliumi ir galimai siekė pasikalbėti su V. Putinu, tačiau Rusijos prezidentas nepanoro kalbėtis su „Wagner“ vadu.
„Meduza“ šaltinių Kremliuje teigimu, spėjama, kad J. Prigožinas suvokė, kad savo veiksmais persistengė ir kad jo samdinių ir technikos kolonos sėkmė yra miglota. Matydamas pasikeitusį „Wagner“ vado požiūrį, Kremlius nusprendė bandyti išvengti „kruvino susidūrimo“.
Šaltinių teigimu, paskutiniame derybų su J. Prigožinu etape dalyvavo visas pulkas aukštų Kremliaus pareigūnų: prezidento administracijos vadovas Antonas Vaino, saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Borisas Gryzlovas.
Derybinei grupei vadovavo Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka. Šaltinių Kremliuje teigimu, J. Prigožinas reikalavo, kad derybose dalyvautų aukščiausio lygmens vadovai. Kaip rašo „Meduza“, kadangi V. Putinas atsisakė bendrauti su „Wagner“ vadu, kito pasirinkimo nelabai ir buvo.
J. Prigožinui reikėjo patikimo garanto, kad jis iš situacijos išeis išsaugojęs veidą. A. Lukašenka tokiu ir tapo. Neteisėtas Baltarusijos lyderis mėgsta viešuosius ryšius ir suprato šio reikalo naudą sau.
O nauda akivaizdi. A. Lukašenka tapo žmogumi, kuris išgelbėjo Rusiją nuo civilinio karo ir skerdynių.
„Meduza“ šaltinių teigimu, V. Putinas neatleis J. Prigožinui. Vis dar sprendžiama, koks bus naujas „Wagner“ vado vaidmuo, tačiau akivaizdu, kad jis nebeturės iki tol turėtos įtakos ir resursų.
Šaltinių teigimu, J. Prigožino maištas susilpnino V. Putino pozicijas. Nors jis nenorėjo nusileisti „Wagner“ vadui, tačiau po televizinio kreipimosi, jis dingo iš akiračio. Anot „Meduzos“ šaltinių, dabar V. Putinui bus sunku atstatyti valdžios vertikalę ir atkurti iki „Wagner“ maišto buvusią sistemą.
