Užsienis

Vienas Ukrainos legionų pasidalijo nuotrauka, kuriame užfiksuotas sulaikytas nepilnametis Rusijos karys. Ukraunos kariai pabrėžė, kad V. Putino režimas „į karo krosnį meta“ visus, kurie gali būti priverstinai mobilizuoti. Legiono kariai praneša, kad vaikinui dar nėra 18 metų. „Vėl turime dar vieną kalinį, mobilizuotą iš Luhansko miesto. Vaikinui dar nėra 18 metų. Putinas meta į karo krosnį tūkstančius nekaltų žmonių gyvybių, ėmėsi ir nepilnamečių", – sakoma pranešime.

Rusijos keturi žmonės žuvo ir dar penki buvo sužeisti penktadienį sudužus kariuomenės transporto lėktuvui Riazanės mieste, esančiame į pietryčius nuo Maskvos, pranešė srities gubernatorius. „Kaip rodo pirminė informacija,  sudužus lėktuvui ties Michailovo plentu Riazanės mieste žuvo keturi žmonės“, – valstybinė naujienų agentūra TASS citavo Riazanės srities krizių valdymo grupės pranešimą.

Rusijos raketa netyčia pataikė į save, praneša UNIAN. Dėl sprogimo šalia namų kilo didelis gaisras. Rusijos oro gynybos sistema iššovė, kai danguje aptiko objektą. Tačiau vos pakilusi raketa apsisuko ir trenkėsi vos už kelių metrų nuo paleidimo vietos. Tai pranešė „InformNapalm“. Incidentas įvyko okupuotame Alčevske.

Jungtinės Valstijos išsiųs Ukrainai naują 450 mln. dolerių (427 mln. eurų) vertės ginkluotės partiją, įskaitant salvinės raketų ugnies sistemas, turinčias padėti atremti įsiveržusias Rusijos pajėgas, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai. Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby sakė, kad šiame ginkluotės ir įrangos pakete esama naujų salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS, dešimtys tūkstančių artilerijos šaudmenų ir patrulinių katerių.

Karas Ukrainoje nusineša ne tik beginklių žmonių gyvybes, žūsta ir tūkstančiai augintinių. Jeigu kuris ir pasislepia nuo sprogimų – lieka pasmerktas myriop, mat gatvėje atsiduria be maisto ir vandens. Daugelis keturkojų sužeisti. Kasdien jų gelbėti imasi vis daugiau savanorių. Gyvūnų evakuacija vyko Charkive ir jo apylinkėse. Savanoriai rizikavo savo gyvybe, kad surastų ir nugabentų keturkojus į saugesnes vietas. Daugiausiai tai šunys ir katinai.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paskelbė pergale ES žingsnį priimti Ukrainą kandidate į ES ir pažadėjo nenurimti, kol nebus užtikrintas Rusijos pralaimėjimas ir visateisė narystė Europos Sąjungoje, praneša „Reuters“. Europos Sąjungos lyderiai oficialiai priėmė Ukrainą kaip kandidatę prisijungti prie 27 valstybių bloko, o tai drąsus geopolitinis žingsnis, kurį Ukraina ir pati ES sveikino kaip istorinį momentą.

Ukrainiečių žvalgyba teigia, kad Rusija planuoja atakuoti gyvenamuosius rajonus Baltarusijoje tam, kad vėliau ši šalis įsitrauktų į karą Ukrainoje. Be to, teigiama, kad okupantai visomis išgalėmis stengiasi sunaikinti Vakarų perduodamą ginkluotę Ukrainai, tačiau to padaryti rusų kariuomenei nepavyksta.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį kreipdamasis į Jeruzalės hebrajų universitetą sustiprino savo kritiką Izraeliui dėl atsisakymo taikyti sankcijas Rusijai. V. Zelenskio kalba, pasakyta praėjus keturiems mėnesiams po Rusijos karo Ukrainoje pradžios, nuskambėjo Izraelyje kilus naujai politinei krizei, dėl kurios užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas po kelių dienų greičiausiai pakeis Naftali Bennettą ministro pirmininko poste.

Irano teismas ketvirtadienį nusprendė, kad Vašingtonas turi sumokėti 4 mlrd. JAV dolerių (3,8 mlrd. eurų) kompensaciją pastaraisiais metais nužudytų branduolinės fizikos mokslininkų šeimoms, pranešė valstybinė žiniasklaida. Iranas kaltina Jungtines Valstijas ir Izraelį dėl virtinės svarbių asmenų nužudymo, įskaitant 2020 metų lapkritį įvykdytą branduolinės fizikos mokslininko Mohseno Fakhrizadeh žmogžudystę.

Prie Europos Parlamento (EP) pastato Briuselyje ketvirtadienį buvo pakabinta Ukrainos vėliava, rašo UNIAN. Vaizdo įraše, kuriuo minėta naujienų agentūra pasidalijo „Telegram“, matyti, kaip prie pastato plevėsuoja Ukrainos dvispalvė. Ketvirtadienį popiet EP didžiąja dauguma balsų pritarė, kad Ukrainai būtų suteiktas kandidatės į ES statusas.

Lvivo desantininkai numušė Rusijos žvalgybinį atakos sraigtasparnį Ka-52 „Aligator“, kurio vertė yra 16 mln. dolerių, rašo UNIAN. Apie tai pranešė Lvivo OVA vadovas Maksimas Kozickis. Anot jo, rusų sraigtasparnį iš nešiojamosios priešlėktuvinės raketų sistemos „Igla“ sunaikino 80-osios atskirosios desantinės brigados DShV AFU priešlėktuvinis šaulys. „Mūsų gynėjai taip pat numušė du priešo APC ir du BMD. Gerai sekasi!“ – teigė M. Kozickis.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai ketvirtadienį sutarė dėl kandidatės į Bendriją statuso suteikimo Ukrainai ir Moldovai. „Istorinis momentas. Šiandiena žymi kritiškai svarbų žingsnį jūsų kelyje į ES“, – tviteryje vykstant Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiui rašė jos pirmininkas Charles'is Michelis. „Mūsų ateitis – kartu“, – pridūrė jis. Statusas šioms valstybėms suteiktas po praėjusį penktadienį pateiktos Europos Komisijos rekomendacijos.

Didelio mobilumo artilerijos raketų sistemų HIMARS perdavimas Ukrainai yra žingsnis link Trečiojo pasaulinio karo, pereiškė Rusijos parlamentaras Jurijus Švytkinas. Jo nuomone, Rusijos pajėgos turėtų smogti JAV ambasadai Kyjive, rašo UNIAN. Apie tai rusų parlamentaras kalbėjo komentare Rusijos žiniasklaidai. „Tai dar kartą pabrėžia, kad JAV žingsnis po žingsnio artėja prie trečiojo pasaulinio karo. Reikia suprasti, kad turime reaguoti griežtai.

Lenkijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį atmetė piliečių pateiktą įstatymo projektą, kuriuo siekta liberalizuoti šios katalikiškos šalies abortų įstatymą – vieną griežčiausių Europoje. Žemieji parlamento rūmai, kuriuose daugumą turi valdantieji konservatoriai, balsavo prieš tai, kad būtų leista nutraukti nėštumą iki 12 nėštumo savaitės. 265 parlamento nariai balsavo prieš įstatymo liberalizavimą, 175 – už, dar keturi susilaikė.

Juodojoje jūroje yra penki Rusijos laivai su 40 raketų, todėl raketų smūgių grėsmę pietiniuose Ukrainos regionuose išlieka, rašo „Ukrinform“. „Priešo pajėgų grupė šiaurės vakarinėje Juodosios jūros dalyje penkiuose raketiniuose laivuose turi 40 sparnuotųjų raketų. Raketų smūgių pavojus pietiniuose regionuose išlieka“, – cituojamas Pietų operatyvinės vadovybės pranešimas.

JAV Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį paskelbė nusprendęs, kad amerikiečiai turi fundamentalią teisę viešumoje nešiotis šaunamuosius ginklus, priimdamas svarbų sprendimą, kuris neleis valstijoms imtis ribojimų šioje srityje. Šia nutartimi, priimta šaliai susiduriant su ginkluoto smurto augimu, panaikinamas Niujorko įstatymas, kuriuo remiantis, norint leidimo nešiotis šaunamąjį ginklą reikia įrodyti, kad asmuo turi teisėtų savigynos poreikių.

Istorinė diena Ukrainai – Europos Sąjungos lyderiai Briuselyje sprendžia dėl kandidatės į ES nares statuso suteikimo. Dar prieš aštuonerius metus Putinas pradėjo karą Ukrainoje, nenorėdamas paleisti jos iš savo gniaužtų ir neleisdamas suartėti su Europos Bendrija. Tiesa, kol vyksta intensyvus karas, įgyvendinti visas būtinas stojimui į Europos Sąjungą reformas Kyjivui gali būti sunku.

Visiškai kitoks barmenas, nei esame įpratę. Viename Miuncheno bare darbuojasi robotas, kuris kuo puikiausiai gali sumaišyti lankytojų mėgstamą kokteilį. Įžengusius į vieną Miuncheno barų pasitinka robotas barmenas, gaminantis gaivų „Mojito“ kokteilį. Robotas turi dvi „rankas“ – su viena sudeda mėtas, laimus ir įpila cukraus sirupą. O su kita pripila stiklinę. Čia dirbantys barmenai juokauja, kad robotas – puikus kolega – neatsikalbinėja ir nesiskundžia.

Baltarusijos Mozyriaus miestas, esantis netoli sienos su Ukraina, tikriausiai ruošiasi galimam baltarusių karių įsitraukimui į karą, rašo UNIAN. Apie tai, anot naujienų agentūros, pirmiausia pranešė „Kanal 24“, remdamasis šaltiniais Ukrainos specialiosiose tarnybose. Teigiama, kad mieste pastebėta neįprasta veikla: dieną prieš tai ginkluoti žmonės įžengė į vietos naftos perdirbimo gamyklos teritoriją. Vėliau iš gamyklos teritorijos pradėtas aktyviai išvežti kuras.

rtimiausiu metu Kyjive apsilankys Afrikos Sąjungai (AS) vadovaujantis Senegalo prezidentas Macky Sallas, ketvirtadienį pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras, pridūręs, kad tikisi, jog ši viešnagė padės padidinti spaudimą Rusijai nutraukti invaziją. Rusijos invazija Ukrainoje ir dėl jos Maskvai įvestos tarptautinės sankcijos sutrikdė trąšų, grūdų ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių, o tai pakurstė nerimą dėl bado pavojaus visame pasaulyje.

Rusija prieš Ukrainą naudoja maksimalius bombų ir artilerijos pajėgumus, kad Ukrainai paprasčiausiai nebūtų kaip pasipriešinti, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai, anot UNIAN, V. Zelenskis kalbėjo su studentais ir dėstytojais iš pirmaujančių Izraelio švietimo įstaigų. Jis pažymėjo, kad Rusija naikina Ukrainos miestus, o Rusijos kariuomenė visiškai sudegina viską, kas pasitaiko jos kelyje, taip pat niokoja užgrobtas Ukrainos teritorijas.

Vienoje Uralo (Rusija) gamykloje dėl sankcijų pradėjo vėluoti atlyginimai. Uralo kompresorių gamykloje trečią mėnesį atlyginimų nesulaukiant daugiau nei 300 darbuotojų jos direktorius pareiškė, kad „vyksta spec. operacija“, todėl darbuotojai turi „suprasti ir kukliau elgtis“.  Uralo kompresorių gamykloje nuo 2022-ųjų balandžio daugiau nei 300 darbuotojų nėra mokami atlyginimai. Bendra įsiskolinimo darbuotojams suma – apie 20 mln. rublių (apie 350 tūkst.

Austrijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad atsisakys prieštaringai vertinamos privalomo skiepijimo nuo koronaviruso politikos, praėjus vos keliems mėnesiams po atitinkamo įstatymo įsigaliojimo. Pirmą kartą Europos Sajungos šalyje įvesta priemonė teisiškai įsigaliojo vasario pradžioje, pirmieji patikrinimai buvo suplanuoti kovo viduryje, o atsisakiusiems skiepytis grėsė iki 3 600 eurų baudos.

Rusijos gynybos ministerijos pranešime cituojamas Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, šiandien susitikęs su savo kolega iš Baltarusijos Viktoru Chreninu: „Aplinkybės diktuoja būtinybę imtis skubių bendrų veiksmų stiprinant Sąjungos valstybės gynybines pajėgas, didinti regiono kariuomenės karinės parengties lygį ir (stiprinti) regiono oro gynybos sistemas“.  Jis taip pat pridūrė, kad šiandien „tai tampa vis labiau aktualu, o Rusija yra pasirengusi suteikti bet kokią pagalbą draugams b...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino Brazilijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos vadovus bendradarbiauti susidūrus su „savanaudiškais Vakarų veiksmais“, Maskvą smaugiant Vakarų sankcijoms dėl Ukrainoje sukelto karo.

Skandalingą nuomonę pateikė Ukrainos gynybos ekspertas Michailis Samusis. Jo manymu, Rusija gali ryžtis Suvalkų koridoriaus puolimui, o NATO šalys „gali nesileisti į Trečiojo pasaulinio karo eskalaciją“. Nepaisant tokio skambaus pareiškimo, savo teiginių jis nepagrindė, o oficialūs JAV atstovai iškart po Rusijos grūmojimų dėl tranzito ribojimų pareiškė, kad Kremliaus puolimo atveju gins Lietuvą.

Dėl nenustatytų techninių problemų įžanginę savo kalbą turėjęs sakyti Indijos premjeras Narendra Modi atliko savo darbą „tuščiai“ – jo negirdėjo ne tik transliacijos žiūrovai,  bet ir kitų keturių šalių lyderiai. Beprasmiškai bandę gestais jam parodyti, kad nieko nesigirdi, BRICS šalių vadovai vėliau tiesiog susitaikė su likimu ir ramiai „klausėsi“, kaip pats sau kalba N. Modis. Tik pabaigęs savo kalbą jis įsidėjo į ausį vertėjo ausinę ir suprato, kad niekas jo negirdėjo.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad gavo tiksliai nutaikomos artilerijos sistemų iš Jungtinių Valstijų, atsiliepusių į Kyjivo prašymus suteikti pažangios ginkluotės. „HIMARS atvyko į Ukrainą. Dėkoju savo kolegai ir draugui JAV gynybos sekretoriui Lloydui Austinui (Loidui Ostinui) už šiuos galingus įrankius! Vasara rusų okupantams bus karšta. O kai kuriems iš jų – paskutinė“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Baltarusijos ginkluotosios pajėgos įrenginėja įtvirtinimus palei sieną su Ukraina, Lenkija ir Lietuva, skelbiama „Belaruski Gajun“.  Informaciją apie Baltarusijos kariuomenės technikos ir dalinių judėjimą ir veiklą, paleidžiamas raketas ar kylančius lėktuvus teikiančiame „Telegram“ kanale skelbiama, kad apkasus baltarusių kariai kasa netoli sienos su kaimyninėmis valstybėmis. Pasienio teritorijose Baltarusija taip pat atnaujino ir pasienio patikros postų dislokacijas bei įtvirtinimus.

Turkijoje buvo sulaikyti aštuoni žmonės, kaip manoma, dirbę Irano žvalgybos kuopelei, planavusiai žudyti Izraelio turistus Stambule, ketvirtadienį pranešė vietos žiniasklaida. Aštuoni asmenys, kurie ne visi yra Irano piliečiai, buvo suimti per praėjusios savaitės reidą trijuose namuose populiariame Stambulo Bejohlu rajone, pranešė privati naujienų agentūra IHA. Izraelis praėjusią savaitę paragino savo piliečius nedelsiant išvykti iš Turkijos dėl „galimos“ Irano operatyvininkų keliamos grėsmės.

JAV Vakarų Virdžinijos valstijoje trečiadienio vakarą ant kelio kaimiškojoje vietovėje sudužus sraigtasparniui žuvo šeši juo skridę žmonės, pranešė pareigūnai ir vietos žiniasklaida. Logano apygardos, kur sudužo sraigtasparnis „Bell UH-1B“, nelaimių valdymo biuras socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad dėl šios katastrofos uždarytas 17-asis kelias, o Nacionalinė transporto saugos valdyba (NTSB) socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė į įvykio vietą siunčianti tyrėjų komandą.

Rusijos opozicinis politikas, buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis pareiškė, kad Europos Sąjunga padarė milžinišką klaidą, įvesdama embargą Rusijos naftai. Jo teigimu, sankcijos smogė pačios Europos valstybių ekonomikoms, o ne Rusijos karinėms išlaidoms.  Buvęs oligarchas pažymėjo, kad prieš įvedant tokius ribojimus, Europos šalims derėjo pasiruošti ir surasti alternatyvių energijos resursų tiekėjų arba imtis kitų priemonių prieš Maskvą.

Latvijos Užsienio reikalų ministerija ragina piliečius nevykti į Aliaksandro Lukašenkos režimo valdomą Baltarusiją. Nors Baltarusija nuo balandžio vidurio įvedė bevizį režimą, Užsienio reikalų ministerijos atstovė Zanda Kalniņa-Lukaševica, perspėja, kad Latvijos piliečiai gali būti sustabdyti ir suimti gatvėse.

Didžiosios Britanijos geležinkelių tinklas ketvirtadienį vėl sustojo, prasidėjus antrai iš suplanuotų trijų didžiausio per kelis dešimtmečius streiko dienų. Antrąją streiko dieną dirbti atsisakė tūkstančiai geležinkelių darbuotojų, protestuojantys dėl per mažo darbo užmokesčio ir netenkinamų darbo sąlygų. Streikas sukėlė chaosą šalies viešojo transporto sistemoje, o didelis skaičius žmonių vėl buvo priversti likti namuose.

Vokietijos valdžios institucijos nusprendė aktyvuoti vadinamąjį pavojaus režimą, kuris yra antrasis avarinio plano dėl apsirūpinimo gamtinėmis dujomis etapas, ketvirtadienį skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Pirmasis šio plano etapas – ankstyvasis perspėjimas – Vokietijoje buvo paskelbtas kovo pabaigoje.

Svarbiausios Europos Sąjungos institucijos nebeįsileis Rusijos interesams atstovaujančių lobistų ir tai yra dar viena priemonė prieš Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą, ketvirtadienį paskelbė pareigūnai. 705 narių Europos Parlamentas šį žingsnį žengė birželio pradžioje, o dabar jo pavyzdžiu pasekė Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba.

Rusijos specialiosios tarnybos ruošia dirvą Vladimiro Putino svarstomam variantui papildyti trūkstamus kariuomenės rezervus – visuotinei mobilizacijai, tvirtina Ukrainos atsargos pulkininkas, karo ekspertas Olehas Ždanovas. „Rusijos vadovybė kaip atsarginį variantą ruošia [nepaprastosios padėties] įvedimą su Ukraina besiribojančiame regione ir visuotinės mobilizacijos paskelbimą. Ir šį variantą jie nuolat kursto“, – UNIAN sakė O. Ždanovas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas (EVT) Charles'is Michelis pareiškė, jog tikisi, kad Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį priims „istorinį“ sprendimą suteikti kandidačių į bloko nares statusą karo draskomai Ukrainai ir jos kaimynei Moldovai. „Tai lemiamas momentas Europos Sąjungai, tai taip pat geopolitinis pasirinkimas, kurį šiandien priimsime. Esu įsitikinęs, kad šiandien Ukrainai ir Moldovai suteiksime kandidačių statusą“, – sakė Ch.

Savaitės pradžioje Lenkijos Sopoto kurortiniame mieste įvyko incidentas. Lenkijos pareigūnai gavo žinią, kad restorane yra apsvaigusių žmonių grupė – du vyrai ir moteris bei su jais esantys du mažamečiai vaikai. Jie buvo iš Lietuvos. Vaikai buvo atimti ir dabar laukiama teismo sprendimo. Pirmadienį apie 15 val. Sopoto policininkai gavo pranešimą, kad viename miesto centro restoranų yra du neblaivūs vyrai ir moteris su dviem mažamečiais vaikais.

Austrijos sostinė Viena susigrąžino pirmąją vietą tinkamiausių gyventi pasaulio miestų sąraše, rodo ketvirtadienį paskelbti kasmetinio „The Economist“ tyrimo rezultatai.  Šįmet į sąrašą nebuvo įtraukta vasarį Rusijos užpultos Ukrainos sostinė Kyjivas, o Rusijos miestai Maskva ir Sankt Peterburgas smuktelėjo žemyn dėl cenzūros ir Vakarų sankcijų poveikio.

Estija būtų ištrinta iš žemėlapio, o istorinis jos sostinės centras sulygintas su žeme, jei būtų laikomasi dabartinio NATO plano apginti šalį nuo bet kokio Rusijos puolimo, teigia estų ministrė pirmininkė. Tai ji sakė „Financial Time“.  Estijos premjerė Kaja Kallas trečiadienį žurnalistams sakė, kad pagal dabartinius Aljanso gynybos planus trims Baltijos valstybėms yra numatyta leisti jas užimti prieš išlaisvinant po 180 dienų.

Rusijos Vakarų karinės apygardos daliniai buvo faktiškai sunaikinti, pasakoja Ukrainos saugumo tarnybos nutekintame pokalbyje tariamas Rusijos karys savo žmonai. Ukrainos kariuomenės žvalgyba nuolatos viešina pokalbius iš Rytų Ukrainos teritorijos, kuriame tariami Rusijos kariai be cenzūros savo artimiesiems ir draugams pasakoja apie gyvenimą fronte. „Vakarų apygardos jau nėra, nes ji visa Rusijoje, (didžioji dalis) sugrįžo namo.

Kinijos prezidento Xi Jinpingo vadovaujamame aukšto lygio Kinijos vyriausybės pareigūnų posėdyje buvo raginama stiprinti finansinių technologijų įmonių priežiūrą ir užtikrinti didesnį jų saugumą, pranešė valstybinė žiniasklaida. Veiksmai, kurių kiek anksčiau ėmėsi šalies vyriausybė tokių įmonių atžvilgiu, apribojo kai kurių didžiausių Kinijos technologijų įmonių veiklą, o nuo praėjusių metų jų rinkos vertė sumenko šimtais milijardų dolerių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kurio partija neteko parlamentinės daugumos, trečiadienį sakė, kad opozicinės grupės užsiminė apie pasirengimą dirbti su jo vyriausybe „pagrindinėmis temomis“. E. Macrono centristinė koalicija „Kartu“ (Ensemble) sekmadienio rinkimuose užsitikrino daugiausiai mandatų – 245, tačiau jai pritrūko 44 vietų, kad išlaikytų pastaruosius penkerius metus parlamente turėtą absoliučią daugumą, didelių laimėjimų pasiekus naujam kairiojo sparno aljansui ir kraštut...

Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Igoris Romanenka įžvelgia tris pagrindinius Rusijos karo Ukrainoje raidos scenarijus. Pirmasis scenarijus – kadangi Rusijos kariuomenė sutelkė visas pastangas užgrobti regioną – tai visiška Donbaso okupacija. „Visiškas Luhansko srities užėmimas, tada Doneckas. Priešas daug investuoja į puolimą, niekur nestabdo. Rusija gali mobilizuoti apie 17 mln. karių, o mes – apie 2 mln. Yra skirtumas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, kuriuo nurodė su investuotojais, įsigijusiais užsienio valiutomis išreikštų Rusijos valstybės tarptautinių skolos vertybinių popierių, atsiskaityti Rusijos nacionaline valiuta – rubliais, skelbia Rusijos naujienų agentūros. Naujoji tvarka įvardinta kaip laikina, tačiau jos galiojimo laikotarpis šiuo įsaku nenustatytas.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius prognozuoja, kad Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino pabaiga bus „baisi“. O. Arestovyčius interviu Ukrainos žurnalistui Dmytro Gordonui sakė, kad yra 101 proc. tikras dėl baisios Rusijos lyderio baigties. „[Putino pabaiga bus] baisi. Esu tikras 101 proc.

Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai demonstruodami savo buvimą vietovėse netoli sienos su Ukraina dislokavo iš medžio pagamintus tankų maketus, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos atstovas spaudai Oleksandras Motuzianykas. „Siekdami vykdyti operatyvines maskavimo priemones ir pademonstruoti savo buvimą, Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai su Ukraina besiribojančiose teritorijose dislokuoja medinius tankų maketus“, – trečiadienį pranešė O. Motuzianykas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nemato perspektyvų taikos deryboms tarp Ukrainos ir Rusijos Federacijos. Jis patikslino, kad to priežastis – Rusijos prezidento Vladimiro Putino pozicija. Kaip rašo Vokietijos leidinys „Deutschlandfunk“, O. Scholzas mano, kad derybos tebėra tolimoje perspektyvoje. Anot jo, Vokietija prisiims atsakomybę ir plės savo buvimą Baltijos regione, siekdama „apsaugoti kiekvieną Aljanso teritorijos kvadratinį metrą“ dėl dabartinės politinės krizės.