Užsienis

Lenkijos gelbėjimo tarnybos gesina gaisrą Volomino apskrityje, socialiniame tinkle X pranešė šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir pridūrė palaikantis nuolatinį ryšį su vidaus reikalų ministru ir atitinkamų tarnybų vadovais.  „Policijos sraigtasparnis „Black Hawk“ ir gaisrų gesinimo lėktuvas „Dromader“ jau dirba vietoje. Dislokuojamos papildomos pajėgos, o svarbiausia išlieka gyventojų saugumas ir padėties kontrolė“, – parašė D. Tuskas.

Šiaurės vakarų Rumunijoje, Maramureso apskrityje, buvo aptiktas dronas be sprogstamojo užtaiso. Apie tai pranešė Rumunijos televizijos kanalas TVR. Apie radinį tapo žinoma tuo metu, kai Rumunijos naujienų antraštėse dominavo pranešimai apie Rusijos drono nukritimą ant daugiabučio namo Galacio mieste. Pranešama, kad rastasis dronas neturi sprogstamojo užtaiso. Bepilotis orlaivis yra didelių matmenų – jo sparnų ilgis, bendruomenės vadovo teigimu, siekia apie 3 metrus.

Rumunijos užsienio reikalų ministerija penktadienį apkaltino Rusiją „rimta ir neatsakinga eskalacija“, nes prieš tai jos teritorijoje netoli sienos su Ukraina bepilotis orlaivis smogė į daugiabutį.

Ukrainos karinės jūrų pajėgos penktadienį pranešė, kad per Rusijos drono smūgį kilo gaisras į Turkiją plaukusiame krovininiame laive, kuris buvo išvykęs iš Ukrainos Odesos uosto. „Rusijos Federacija įvykdė tikslinę ataką prieš Turkijos laivą“, – platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos karinės jūrų pajėgos.

Naktį dronai atakavo Rusijos Volgogradą, gyventojai pranešė apie sprogimus, praneša „Telegram“ kanalas „Astra“. Po atakos kilo gaisras vietos naftos perdirbimo gamykloje, kuriai jau ne kartą smogė Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Vietos valdžia jau patvirtino masinę ataką ir pareiškė, kad bepilotis orlaivis pataikė į daugiabutį namą. Nukentėjusiųjų, anot valdžios, nėra. Tuo pat metu mieste kilo gaisras.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad šiuo metu priima „galutinį“ sprendimą, ar sudaryti taikos susitarimą su Iranu. „Dabar turėsiu susitikimą Situacijų kambaryje, kad priimčiau galutinį sprendimą“, – parašė D. Trumpas ilgame įraše socialiniame tinkle, pabrėžęs, kad Iranas privalo sutikti niekada neturėti branduolinių ginklų ir atverti Hormuzo jūrų kelią.

NATO narėje Rumunijoje į daugiabutį smogė Rusijos dronas, penktadienį pranešė šalies gynybos ministerija. Mieste netoli Ukrainos sienos buvo sužeisti du žmonės.  „Naktį iš gegužės 28 į 29 d. Rusijos Federacija atnaujino dronų atakas prieš civilius ir infrastruktūros taikinius Ukrainoje, netoli upės sienos su Rumunija“, – pranešė Rumunijos gynybos ministerija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakarinėje kalboje paragino ukrainiečius atidžiai sekti oro pavojaus signalus, nes Rusija rengiasi naujam didelio masto smūgiui prieš Ukrainą. „Mūsų nuomone, šią arba kitą naktį iš Rusijos pusės bus surengta didelio masto ataka, kurioje bus naudojami dronai, sparnuotosios raketos ir balistinės raketos. Mes matome pasiruošimą. Visada matome pasiruošimą“, – pareiškė V. Zelenskis.

Buvę Pentagono pareigūnai ir JAV karininkai surengė karybos žaidimus (angl. wargames), kurių metu buvo modeliuojamas galimas Rusijos puolimas Lietuvos teritorijoje. „The Times“ skelbiama, kad dronai pakeistų žaidimo taisykles iš esmės ir leistų atlaikyti Rusijos puolimą net ir delsiant pasirodyti pagrindinėms NATO pajėgoms. Tiesa, pažymima, kad projektą finansavo „Helsing“ – Vokietijos dronų su dirbtiniu intelektu gamintojai, kurie jau aprūpina šia ginkluote vokiečių brigadą Lietuvoje.

Amerikiečių Demokratų partijos senatorius Richardas Blumenthalis pakomentavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio laišką savo kolegai Donaldui Trumpui, kuriame buvo kalbama apie oro gynybos priemonių trūkumą Ukrainoje. Apie R. Blumenthalio pareiškimą rašo „Suspilne“. Senatorius patikino, kad JAV sureaguos į šį Ukrainos prezidento prašymą. „Amerika teigiamai sureaguos į šį prašymą. Mes tai darėme anksčiau ir turime tai daryti vėl ateityje, nes kalbama apie gyvybių gelbėjimą.

„Ferrari“ pristatė pirmąjį istorijoje savo elektromobilį. Ir susimovė... Legendinio prekės ženklo gerbėjai įsiuto. Vietoje variklio riaumojimo ir benzino kvapo pirkėjai gavo tylų elektromobilį „Luce“, kainuojantį pusę milijono eurų ir atrodantį ne ką geriau už kokią nors „Kia“. Socialiniuose tinkluose naujovę žmonės lygina su dulkių siurbliu ir žoliapjove, o bendrovės vertė per dieną smuko dešimtimis milijardų eurų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Ne tik Rusija, bet ir kai kurios kitos šalys nenori, kad Ukraina sukurtų savo priešlėktuvinį kompleksą, galintį perimti balistines raketas. Apie tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Ukrainietiškos balistikos nenori ne tik Rusija. Rusija – dėl suprantamų priežasčių, o ne tik Rusija – taip pat dėl suprantamų priežasčių. Priežastys slypi versle, konkurencijoje“, – sakė jis.

Lenkija ketina dar kartą pratęsti mokesčių sumažinimą benzinui ir dyzelinui, įvestą dėl Irano karo. Degalų kainų paketas, kuris po dviejų pratęsimų galioja iki gegužės pabaigos, bus išlaikytas dar bent iki birželio vidurio. Tai sakoma ketvirtadienį paskelbtame Finansų ministerijos pranešime, kuriuo remiasi agentūra PAP. Kovo pabaigoje Lenkijos vyriausybė priėmė degalų kainų paketą, kad palengvintų naštą vartotojams dėl išaugusių žalios naftos kainų.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius mano, kad ES turėtų apsvarstyti galimybę suteikti papildomą finansinę paramą pasienio regionams, nukentėjusiems nuo dronų įsiveržimų, susijusių su Rusijos karu Ukrainoje.

Rekordiniai karščiai užplūdo Vakarų ir Pietų Europą. Prancūzijoje dėl karščio mirė bent du žmonės, dar penki nuskendo. Rekordinių karščių išsigandę palapinėse gyvenantys benamiai sostinėje Paryžiuje ragina valdžią greitai jiems surasti namus. Neįprasta šiam laikotarpiui temperatūra fiksuojama ir kitose šalyse. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. „Mes pavargome“ – šaukia dešimtys benamių Prancūzijos sostinėje Paryžiuje.

Ukrainos jūriniai dronai ir smūgiai Rusijos Juodosios jūros laivynui iš esmės verčia pasaulį kitaip pažvelgti į šiuolaikinį karą jūrose: po Ukrainos įvykdytų operacijų net ir didžiausios karinės jūrų pajėgos nebegali jaustis nepažeidžiamos net savo pačių bazėse, tvirtina buvęs Ukrainos karinio jūrų laivyno štabo vado pavaduotojas antro rango kapitonas Andrijus Ryženko.

Europa neturėtų veikti kaip tarpininkė tarp Ukrainos ir Rusijos, o veikiau turėtų tapti žemyno balsu vykstančiose derybose. Kartu dabar yra tinkamas metas dar labiau sustiprinti paramą Kyjivui, sakė Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide, kaip praneša „The Telegraph“. Pasak Espeno Bartho Eide, Europos sąjungininkai negali vienu metu tęsti paramos Kyjivui ir atlikti tarpininko vaidmens naujame taikos procese.

Nors dėl karinių, ekonominių ir diplomatinių veiksnių Rusija šiuo metu atsidūrė nepalankioje padėtyje, savo masiniais raketų smūgiais Kyjivui ji vis dar neparodo tikro noro judėti taikos link. Kaip praneša UNIAN korespondentas, apie tai ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas sakė per spaudos konferenciją po neformalaus ES Tarybos posėdžio, kuriame Kipre dalyvavo valstybių narių užsienio reikalų ministrai.

Latvijos Saeima ketvirtadienį patvirtino naująją šalies vyriausybę, jai vadovaus ministras pirmininkas Andris Kulbergas („Jungtinis sąrašas“). Atsistatydinusios premjerės Evikos Silinos iš „Naujosios vienybės“ vyriausybės mandatas atitinkamai baigėsi.  Štai kas sudaro naująją Latvijos vyriausybę Naująją vyriausybę sudaro „Jungtinis sąrašas“, Nacionalinis susivienijimas, „Naujoji vienybė“ bei Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.

Per pratybas Švedijoje Ukrainos dronų operatoriai taip efektyviai naikino imituojamą priešą, kad dalį scenarijaus teko iš naujo pradėti tris kartus, praneša „Politico“. Pasak 24 metų dronų operatoriaus iš centrinės Ukrainos, turinčio šaukinį Tarik, jo 17 karių grupė naudojo dronus smūgiams prieš imituojamas priešo pajėgas. Dėl to Švedijos kariams teko tris kartus iš naujo pradėti dalį pratybų. „Turėjome misiją pagal scenarijų, kuriame.

Šiaurės vakarinėje Lenkijos dalyje įvykusioje transporto priemonių avarijoje nukentėjo aštuoni JAV kariai, vienas iš jų patyrė sunkias traumas. Sunkiai sužeistą karį į ligoninę nugabeno greitosios pagalbos sraigtasparnis, o įvykio vietoje dirbo penkios greitosios pagalbos brigados, pranešė majoras Tomaszas Zygmuntas.

Rusijos valdžia, sekdama po gėlių, mineralinio vandens ir alkoholio ribojimų, nusprendė apriboti armėniškų daržovių ir uogų įvežimą į šalį, rašoma „The Moscow Times“. Kremlius jau daugelį dešimtmečių taip – sankcijomis prekybai – „baudžia“ su Vakarais norinčias bendradarbiauti kaimynes.

Ukrainos parlamentas ratifikavo 90 mlrd. eurų paskolos susitarimą su Europos Sąjunga (ES). Tai atveria kelią finansinei paramai, kuri leis vyriausybei penktaisiais karo metais rekordines sumas investuoti į gynybą nuo Rusijos. Už sutarties ratifikavimą ketvirtadienį balsavo 298 parlamentarai. Mažiausiai reikėjo 223 balsų, praneša agentūra „Reuters“. ES praėjusį mėnesį galutinai patvirtino paskolą, kai Vengrija galiausiai atsisakė savo veto.

Šiaurės vakarinėje Lenkijos dalyje įvykusioje transporto priemonių avarijoje nukentėjo aštuoni JAV kariai, vienas iš jų patyrė sunkias traumas. Sunkiai sužeistą karį į ligoninę nugabeno greitosios pagalbos sraigtasparnis, o įvykio vietoje dirbo penkios greitosios pagalbos brigados, pranešė majoras Tomaszas Zygmuntas.

Švedija, perdavus Ukrainai 16 „Gripen“ naikintuvų, tikina suprantanti Rusijos keliamas rizikas. Premjero Ulfo Kristerssono teigimu, „visi viską puikiai supranta ir yra tam pasiruošę“.  Ukraina planuoja įsigyti iki 20 naujausio modelio naikintuvų „Gripen“, o Švedija padovanos 16 senesnių šio tipo orlaivių, ketvirtadienį pranešė švedų vyriausybė. Ukraina planuoja naujiems orlaiviams skirti 2,5 mlrd. eurų iš Europos Sąjungos (ES) paskolos, sakoma Švedijos vyriausybės pranešime.

Latvijos ginkluotosios pajėgos šį mėnesį pasienyje su Rusija pradėjo dislokuoti judėjimą stabdančias kliūtis, vadinamuosius drakono dantis, ketvirtadienį pranešė transliuotojas LSM. Kliūtys, išdėstytos trimis eilėmis, maždaug dešimties metrų pločio, yra skirtos užkirsti kelią karinės technikos judėjimui per sieną. Kiekvienas „drakono dantis“ sveria apie pusantros tonos. Karinės pajėgos pažymėjo, kad tarpai tarp jų yra maži, kad jokios karinės transporto priemonės negalėtų pravažiuoti.

Vokietija ir Nyderlandai šiais metais Baltijos šalyse įkurs bendrą taktinę būstinę, kuri vadovaus pajėgoms NATO rytiniame flange ir padės atgrasyti Rusiją, ketvirtadienį pranešė Berlynas. Bendras Vokietijos ir Nyderlandų vadovavimo centras, dar vadinamas 1GNC, ateinančiais mėnesiais „atliks vadovaujamą vaidmenį NATO rytiniame flange, konkrečiai Estijos ir Latvijos regione“, sakoma Vokietijos gynybos ministerijos pranešime.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį skyrė Kinijai priklausančiai internetinės prekybos bendrovei „Temu“ 200 mln. eurų baudą už tai, kad ji leido prekiauti neteisėtomis prekėmis, įskaitant pavojingus kūdikiams skirtus žaislus ir įkroviklius su defektais. „Bendrovė kruopščiai nenustatė, neišanalizavo ir neįvertino sisteminės rizikos, susijusios su jos platformoje siūlomais neteisėtais produktais, ir su tuo susijusios žalos vartotojams Europos Sąjungoje“, – nurodoma Europos Komisijos pranešime.

Ukraina sėkmingai pradėjo dronų smūgių į Rusijos logistiką tiek palei fronto liniją, tiek vidutiniu atstumu kampaniją, suvaržiusią Rusijos gebėjimą perkelti kareivius į frontą, teigia Vašingtone įsikūręs JAV karo tyrimų institutas (ISW). „Galimo Rusijos priverstinio rezervistų šaukimo poveikis mūšio laukui lieka neaiškus, atsižvelgiant į Rusijai didėjantį kareivių poreikį ir tai, kad Ukrainos dronų smūgiai trukdo Rusijos karių judėjimui fronto linijos link“, – sakoma ISW pranešime.

Ukrainos pajėgos didžiausią dėmesį skiria Rusijos karinio potencialo mažinimui pietinėse okupuotose teritorijose, sako Ukrainos karinis ekspertas Aleksandras Musienko. Apie tai jis kalbėjo „Radio NV“, rašo UNIAN. Vienas iš taikinių – Sevastopolis. Anot A. Musienkos, Ukrainai nėra labai svarbu, kur Rusijos okupantai persikels iš okupuoto Sevastopolio.

Italijos sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį paskelbė „raudonąjį“ karščio pavojaus lygį Bolonijos, Florencijos, Romos ir Turino miestuose. Tai padaryta Europą apėmus neįprastai karščio bangai. Perspėjimas, pirmasis šiais metais Italijoje, paskelbtas siekiant informuoti apie „galimą neigiamą poveikį sveikų, aktyvių žmonių sveikatai“ ir patarti visuomenei vengti saulėkaitos.

Buvo smogta Tuapsės regione esančiai naftos perdirbimo gamyklai, Rusijos karinių oro pajėgų žvalgybos įrangos kompleksui, priešlėktuvinės gynybos objektams bei priešo vadavietėms, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Apie tai rašoma štabo „Facebook“ įraše.

Norėdama išlaisvinti Krymą, Ukraina privalo izoliuoti pusiasalį, kad Rusijos pajėgoms būtų neįmanomą jame pasilikti, interviu „Ukrinform“ sakė buvęs JAV armijos Europoje vadas, atsargos generolas Benas Hodgesas.  „Kalbant šiek tiek supaprastintai, pirmasis etapas arba pirmasis žingsnis siekiant išlaisvinant Krymą būtų jo izoliavimas. Reikia atkirsti į Džankojų vedantį kelią, sunaikinti tiltą (...) Antras žingsnis – padaryti jį netinkamą rusams naudoti“, – sakė B. Hodgesas.

Trečiadienį prezidentas Donaldas Trumpas, regis, pagrasino užpulti JAV sąjungininką Omaną, jei šis palaikys Iraną dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo.  Paklaustas, ar sutiktų su trumpalaikiu susitarimu, leidžiančiu Iranui ir Persijos įlankos valstybei kontroliuoti šį vandens kelią, D. Trumpas pareiškė, kad Omanas privalo elgtis tinkamai, kitaip bus susprogdintas.

Po naujų JAV smūgių Iranui, kurie yra naujausias trapių paliaubų išbandymas, kuomet toliau dedamos diplomatinės pastangos užbaigti karą, ketvirtadienį ūgtelėjo naftos kainos. Pagrindinio tarptautinio etalono Šiaurės jūros „Brent“ rūšies naftos kaina pakilo beveik 2 proc., iki 96,13 JAV dolerio už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) rūšies nafta pabrango 1,75 proc., iki 90,23 JAV dolerio už barelį.

Laikraštis „The Times“ aprašė, kaip galėtų vykti Rusijos puolimas prieš Lietuvą. Leidinio aprašomų pratybų scenarijuje įsivaizduojama, kad Rusija Lietuvą puola po serijos transatlantinių nesutarimų. Karines pratybas surengė buvę Pentagono pareigūnai ir JAV karininkai, o jas finansavo Europos gynybos dirbtinio intelekto įmonė „Helsing“. Kaip galėtų vykti Rusijos invazija į Lietuvą? Invazija galėtų vykti trimis kryptimis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį po pokalbių su Ukrainos karine vadovybe paskelbė apie planus surengti daugiau atsakomųjų smūgių Rusijos teritorijos gilumoje.

Buvusi JAV pirmoji ponia Jill Biden prisiminė katastrofiškus jos vyro Joe Bideno debatus su Donaldu Trumpu 2024 m. Kaip rašo „The Hill“, moteris manė, kad jos vyrui prasidėjo insultas. Minėti debatai buvo katastrofiški J. Bidenui, kuris tuomet kandidatavo į JAV prezidentus ir norėjo įveikti D. Trumpą.

Irano raketų smūgis Kuveitui buvo šiurkštus paliaubų pažeidimas, ketvirtadienį pareiškė JAV kariuomenė, Jungtinėms Valstijoms ir Iranui keičiantis smūgiais.

Kremliaus vadovo Vladimiro Putino bandymas pavergti Ukrainą patiria rimtų nesėkmių, ir šiame kontekste Rusija mėgina eskaluoti konfliktą į Europos teritoriją.

Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos rezidencija, tikėtina, yra įtrauktas į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų prioritetinių taikinių sąrašą, sudarytą tam atvejui, jei Baltarusija būtų įtraukta į karą. Tai komentare „Telegraf“ pareiškė karo analitikas Oleksijus Hetmanas. Pasak jo, 500 taikinių, kuriuos Ukrainos ginkluotosios pajėgos planuotų smogti Baltarusijos teritorijoje eskalacijos atveju, iš esmės apima visą šalies karinę ir pramoninę infrastruktūrą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino išsiuntęs laišką JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Jis pabrėžė, kad dabartinė padėtis reikalauja skubių veiksmų, teigiama V. Zelenskio pareiškime „Telegram“. „Retai pasitaiko, kad kitos valstybės vado vai laišku vienu metu kreiptųsi ir į Jungtinių Valstijų prezidentą, ir į Kongresą, tačiau dabartinė situacija yra tokia, kad turime veikti greitai ir veiksmingai“, – sakė valstybės vadovas.

Vokietijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas Carstenas Breueris pareiškė, kad pastarieji incidentai su dronais Baltijos šalyse sukėlė NATO sąjungininkų susirūpinimą, rašoma „Evropeiskaja pravda“. Kalbėdamas trečiadienį aukščiausiojo lygio susitikimo Latvijos sostinėje Rygoje metu, C. Breueris sakė pastebėjęs tokį susirūpinimą tiek Latvijos ir Vokietijos pusėje, tiek per neseniai vykusius NATO posėdžius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išsiuntė laišką JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuriame įspėjo apie kritinį oro gynybos sistemų trūkumą, skelbia „The Kyiv Independent“ ir teigia Ukrainos prezidento patarėjas Dmytro Lytvynas. D. Lytvynas šią informaciją patvirtino žurnalistams. Pasak jo, laiškas buvo adresuotas tiek Donaldui Trumpui, tiek JAV Kongresui.

Latvija, Lietuva ir Estija neturi tokio operatyvinio ir strateginio gylio kaip Ukraina, ir Rusija gali tuo pasinaudoti. Apie tai televizijos kanalo „Kyiv24“ eteryje pareiškė Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vadovas Serhijus Kuzanas. „Mūsų gynyba šiaurėje yra parengta, o mūsų daliniai žino, kaip kovoti su priešu... Būtent to trūksta NATO šiaurės rytų flangui, ypač nedidelėms Baltijos šalims“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija, siekdama kompensuoti didelius nuostolius okupuotose teritorijose, rengiasi papildomai mobilizacijai. Apie tai valstybės vadovas pranešė „Telegram“ po išsamaus pasitarimo Ukrainos gynybos klausimais. „Gauname vis daugiau vidinės Rusijos informacijos apie pasirengimą papildomai mobilizacijai šalyje agresorėje.

Suomijos gynybos ministerijos duomenimis, Rusijos karinis lėktuvas įtariamas pažeidęs Suomijos oro erdvę.  „Iš karto buvo pradėtas tyrimas dėl spėjamo oro erdvės pažeidimo“, – teigė gynybos ministras Anttis Häkkänenas. Esą gali būti, kad orlaivis Suomijos įlankoje ties Porkalos pusiasaliu tarp Suomijos ir Estijos mėgino išvengti audros. Oro pajėgos atliko operacinį skrydį Karinės oro pajėgos reagavo atlikdamos operacinį skrydį, teigiama pranešime.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas antrą kartą per metus užsiminė Maskvai apie tai, kad ji gali prarasti šalies geležinkelių, kurie koncesijos sąlygomis yra valdomi „Rusijos geležinkelių“ (RŽD) per jų dukterinę įmonę – uždarąją akcinę bendrovę „Pietų Kaukazo geležinkelis“ (JKŽD), kontrolę, rašoma „The Moscow Times“. Armėnijos vyriausybės vadovas trečiadienį pareiškė, kad Jerevanui būtina pakeisti Armėnijos geležinkelių tinklo valdymo modelį, kad šis nepatektų po tarptautinėmis s...

Europos NATO šalių žvalgybos tarnybos ir karinės pajėgos iki šiol daugiausia teigė, kad Vladimiras Putinas kariniam susidūrimui su aljansu bus pasirengęs maždaug šio dešimtmečio pabaigoje, tačiau pastarųjų dienų įvykiai verčia juos keisti savo vertinimus, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ). Rusijos valdžia, susidurdama su dideliais nuostoliais kare Ukrainoje ir nesugebėdama papildyti kariuomenės taip greitai, kaip praranda karius, vis aktyviau eskaluoja retoriką Baltijos šalių atžvilgiu.