Užsienis

Prancūzijos orų tarnyba šeštadienį perspėjo, kad stiprios audros gali padaryti galą rekordiniam karščiui, dėl kurio Šiaurės ir Pietų Europoje mirė daugybė žmonių. Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Portugalijoje per karščio bangą užregistruotos karščiausios gegužės mėnesio dienos. Šeštadienį Paryžiaus regione temperatūra išliko aukštesnė nei 33 laipsnių pagal Celsijų, kitus Prancūzijoje ji buvo aukštesnė nei 30 laipsnių.

Išorinių baterijų beveik dešimt metų draudžiama vežti lėktuvų bagažo skyriuose, tačiau dalis keleivių iki šiol ignoruoja šias taisykles. Kaip praneša britų leidinys „The Sun“, dėl to oro linijų bendrovės vis dažniau susiduria su pavojingais incidentais skrydžių metu. Neseniai vienas lėktuvas buvo priverstas skubiai pakeisti maršrutą po to, kai bagažo skyriuje buvo aptikta išorinė baterija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mėtosi grasinimais Lietuvai ir Latvijai. Rusijos diktatorių akivaizdžiai užgavo mūsų užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pareiškimai apie NATO gebėjimą prireikus nukenksminti Kaliningradą. O Latviją jis kaltina neva suteikiant oro erdvę Ukrainos dronams. O štai savo paties atakos drono skrydį į Rumuniją V. Putinas neigia – reikalauja įrodymų.

Artimiausioje perspektyvoje tikėtis karo tarp Rusijos ir Ukrainos pabaigos neverta. Tokią prognozę VDR podkasto eteryje pateikė buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Po dešimties metų šis karas, tikiuosi, bus pasibaigęs. Ir tokiu būdu Ukraina taps nepriklausoma, laisva, suverenia šalimi“, – sakė politikė.

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas pareiškė, kad Vašingtonas ras būdą padėti Ukrainai apsiginti. Jis tai sakė Azijos saugumo susitikimo Singapūre metu, pranešė „Clash Report“. „Kur galime padėti Ukrainai, mes tai padarėme. Kur galime padėti Europai padaryti daugiau, mes tai padarėme“, – teigė P. Hegsethas.

JAV kariuomenė vėl subombardavo laivą, kurį, kaip įtariama, Ramiajame vandenyne naudojo narkotikų gaujos.  Remiantis žvalgybos informacija, laivas buvo naudojamas narkotikų kontrabandai ir plaukė žinomu narkotikų kontrabandos maršrutu rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje, šeštadienį socialiniame tinkle X pranešė JAV Pietų vadovybė („Southcom“).  Pranešta, kad per ataką penktadienį žuvo trys vyrai, kariuomenė juos apibūdino kaip „narkotikų teroristus“. JAV kariai nenukentėjo.

Jungtinės Valstijos šeštadienį įspėjo, kad yra „daugiau nei pajėgios“ atnaujinti karą su Iranu. Tai pareikšta po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pasakė, jog bet koks taikos susitarimas turi atitikti jo raudonas linijas, įskaitant tai, kad Teheranas niekada negalėtų kurti branduolinio ginklo. Baltieji rūmai leido suprasti, kad D. Trumpas yra arti sprendimo dėl galimo susitarimo, nors Teheranas neigė, kad yra galutinis susitarimas dėl konflikto užbaigimo.

NATO Operatyvinio energetikos komiteto bendrapirmininkis Julian Wieczorkiewiczius sako, kad kilus karui sąjungininkėms prireiks didelio kiekio aviacinio kuro, todėl būtina jau dabar investuoti į didesnę jo gamybą ir infrastruktūrą. Jis taip pat pabrėžia, jog dėl transporto elektrifikacijos Europoje gali mažėti kuro gamyba, o tai kels riziką Alijanso saugumui.  „Mums labai, labai reikia aviacinio kuro.

Šeštadienį Maltoje vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai. Manoma, kad mažiausioje Europos Sąjungos šalyje rinkimus vėl laimėti gali ministro pirmininko Roberto Abela‘os centro kairioji Maltos darbininkų partiją (MLP). Balso teisę turi daugiau nei 341 tūkst. Maltos gyventojų. Rinkimų apylinkės užsidarys 22 val.

Irano pareigūnai ruošiasi „didingoms“ nužudyto aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei laidotuvėms, penktadienį pranešė oficiali žiniasklaida. Ceremonija buvo ilgai atidėliojama dėl šiitiškos valstybės karo su JAV ir Izraeliu.

Estijos pasienyje įrengti pirmieji stacionarūs dronų aptikimo ir stebėjimo įrenginiai. Jie įdiegti trijose atkarpose šalies pietryčiuose – tarp Luhamos sienos kirtimo punkto ir Estijos, Latvijos bei Rusijos sienų susikirtimo taško. Šiais metais tokios priemonės bus įrengtos ir ties likusia sausumos sienos atkarpa su Rusija, praneša Estijos transliuotojas ERR. „Pirmieji įrenginiai įdiegti ir veikia. Be abejo, tai tik pradžia – mes sukursime visą Estiją apimantį dronų tinklą.

Europos Parlamente vėl skamba kalbos apie Europos kariuomenę ir naują gynybos sąjungą. Jos šalininkai tikina, kad Europa pagaliau turi užkamšyti spragas, kurias iki šiol dengė amerikiečių pajėgumai – nuo oro gynybos iki strateginės logistikos. Tačiau kritikai atkerta: kol nėra nei pinigų, nei realių įsipareigojimų, visa tai labiau primena dar vieną Briuselio politinį projektą nei tikrą karinę galią.

NATO skubiai reikia plano, kaip egzistuoti tuo atveju, jei JAV faktiškai arba visiškai pasitrauktų iš Aljanso. Tačiau šiuo metu organizacijos vadovybė vengia imtis šių būtinų žingsnių.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas šeštadienį atvyko į Kongo Demokratinės Respublikos (Kongo DR) rytinę dalį, kur labiausiai siaučia mirtinas Ebolos protrūkis. PSO generalinis direktorius kiek anksčiau paskelbė vyksiantis į Bunijos miestą, Iturio provincijos centrą, kad padėtų ir išklausytų žmones, kurie susiduria su rimčiausiu mirtino viruso protrūkiu.

Lietuvos gyventojai sulaukė žinios, kad jų Registrų centre laikomi duomenys galėjo būti nutekinti. Daliai žmonių buvo pranešta, kad galėjo būti atskleisti jų vardai, pavardės, asmens kodai, gimimo datos ir nekilnojamojo turto duomenys. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Seimo NSGK pirmininko pavaduotoju Laurynu Kasčiūnu. Sakote, kad duomenų nutekėjimas iš Registrų centro kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Miuncheno oro uoste šeštadienį valandai buvo sustabdyti skrydžiai, nes danguje buvo pastebėti į dronus panašūs objektai, paskelbė Vokietijos policija ir oro uostas. Pasak policijos atstovo spaudai, du pilotai pranešė apie įtartiną incidentą netrukus po 9 valandos ryto, kai jie galimai pastebėjo dronus. „Suderinus su Vokietijos skrydžių valdymo centru, saugumo tarnybos nusprendė uždaryti kilimo ir tūpimo takus“, – sakė policijos atstovas spaudai.

Prieš kelerius metus informacijos valdymo kompanija „SolarWinds“ tapo galimai su Rusija susijusios organizacijos taikiniu. Dėl paprasto programinės įrangos atnaujinimo programiškai gavo prieigą prie jautrios JAV institucijų informacijos. Apie tai ir kitas aktualijas tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbėjosi naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Ona Šniukštaitė.

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas šeštadienį vėl pažėrė kritikos Vašingtono partneriams Europoje ir NATO. Jis pareiškė, kad nepakankamai didinantys išlaidas gynybai „susidurs su aiškiu mūsų bendradarbiavimo pokyčiu“. Praėjusiais metais NATO narės įsipareigojo padidinti su gynyba susijusias išlaidas iki penkių procentų BVP, tačiau, nepaisant didesnių pastangų, daugelis valstybių teigia, kad joms gali nepavykti pasiekti šio tikslo.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu penktadienį pareiškė, kad jo šalies pajėgos įžengė dar toliau į Libaną, nors tuo metu JAV vyko derybos tarp Izraelio ir Libano kariuomenių atstovų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad dar per anksti teigti, jog Rumunijoje nukritęs dronas buvo rusiškas. Tai jis pasakė Europoje kilus pasipiktinimui dėl šio incidento. Avarija įvyko naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, per ją nukentėjo du žmonės ir kilo gaisras, pranešė Rumunijos pareigūnai. Rumunija teigė, kad dronas buvo rusiškas, o NATO šalys pasmerkė Rusiją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Rusija rengia „naują masinį smūgį“ šaliai, ir paragino gyventojus imtis veiksmų, kad „apsaugotų savo gyvybes“. Praėjusį savaitgalį Kyjivas smarkiai nukentėjo nuo didžiulio Rusijos bombardavimo – vieno didžiausių nuo 2022 metų, kai Kremlius pradėjo plataus masto invaziją.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nefiksuota neteisėtų migrantų, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Latvijos pasieniečiai penktadienį apgręžė 67 migrantus, o Lenkijos pareigūnai ketvirtadienį – vieną.  Šiemet į Lietuvą iš viso neįleisti 769 neteisėti migrantai. Pernai daugiau kaip 1,6 tūkst.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo naftos infrastruktūros objektus Rusijos Federacijos Rostovo ir Krasnodaro srityse, praneša naujienų agentūra „Unian“. Taganrogo mieste po sprogimų užsidegė kuro cisterna ir degalų rezervuaras. Socialinėje žiniasklaidoje rusai paskelbė, kad sprogimai buvo girdėti skirtinguose Taganrogo vietose. Vietiniai gyventojai teigė girdėję skrendančių dronų ir sprogimų garsus netoli uosto ir aviacijos gamyklos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį vėl pareiškė, kad karas Ukrainoje artėja prie pabaigos, ir pažymėjo, kad tokios nuomonės laikosi vertindamas padėtį mūšio lauke. Apie tai praneša ukrainiečių portalas „Ukrainska pravda“, remdamasis, be kita ko, Rusijos naujienų agentūromis „RIA Novosti“ ir TASS. „Kalbant apie mano pareiškimą, kad, mano nuomone, šis reikalas (karas) artėja prie pabaigos.

Rusija yra pajėgi sunaikinti tuos, kurie bandys užpulti Kaliningrado sritį, penktadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jį cituoja Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. V. Putinui viešint Kazachstane, per spaudos konferenciją jam buvo pacituoti Lietuvos užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio žodžiai, kad, kaip rašo „Interfax“, NATO Baltijos valstybės turi pakankamai pajėgų sunaikinti Kaliningrado srityje esančias priešlėktuvinės gynybos bazes.

Masinis vidutinio nuotolio dronų naudojimas pastaraisiais mėnesiais leido Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms perimti kontrolę virš kelio, vadinamo „sausumos tiltu“ į okupuotą Krymą, praneša „Politico“. Pažymima, kad kelias užtikrina tiek aneksuoto pusiasalio, tiek Rusijos pajėgų pietiniame fronte – Chersono ir Zaporižios srityse – aprūpinimą.

Armėnija turėtų „kuo greičiau“ surengti referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), penktadienį paskelbtame bendrame pareiškime pažymėjo prezidentas Vladimiras Putinas ir trys Rusijos valstybių sąjungininkių lyderiai, dar padidinę spaudimą Jerevanui dėl jo stiprėjančių ryšių su Briuseliu.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad „Rusija niekada negrasino ir negrasina Europos šalims“. Viešėdamas Kazachstane, Rusijos vadovas per spaudos konferenciją sakė, kad Europos šalys siekia „tęsti konfrontaciją su Rusija ir pateisinti milžiniškas išlaidas iš savo valstybės biudžetų“. Jis kalbėjo po to, kai penktadienį anksti ryte į NATO narės Rumunijos daugiabutį pataikė dronas.

Į Rumuniją įskriejęs Rusijos dronas rėžėsi į daugiabučio stogą, sukeldamas gaisrą ir sužeisdamas du gyventojus. Rumunijos kariuomenė aiškina, kad nebuvo galimybės saugiai numušti drono, nors buvo pakelti naikintuvai. Bukareštas skelbia, kad tai rimčiausias incidentas šalyje nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ir ragina NATO Aljansą imtis veiksmų. Nemalonus dronų birbimas Rumunijos pasienio miesto Galačio gyventojus pažadino po vidurnakčio. Deja, vien birbimu viskas nesibaigė.

Amerikoje nugriaudėjo vienas didžiausių sprogimų per visą kosmoso programos istoriją – paleidimo aikštelėje bandymo metu sprogo milijardieriaus Jeffo Bezoso raketa. Vietos gyventojai užfiksavo ugnies kamuolį, primenantį branduolinį grybą. Nesėkmę patyrė pagrindinis milijardieriaus Elono Musko konkurentas pačiame kosmoso lenktynių įkarštyje. Vos tik „Blue Origin“ specialistai paleido raketos variklį, ją per akimirką prarijo milžiniškas ugnies kamuolys.

Audringa Europos reakcija į drono incidentą Rumunijoje rodo ne tiek Rusijos agresyvumą, kiek Vakarų šalių silpnumą ir veidmainystę britų leidinyje „The Telegraph“ rašo žurnalistas ir istorikas Owenas Matthewsas. Jis pažymi, kad praėjusią naktį įvykęs Rusijos puolimas buvo palyginti nedidelis – tik 147 dronai, iš kurių Ukraina neutralizavo 138. Tai „niekingas skaičius“, palyginti su kai kuriais ankstesniais puolimais, kai Rusija per parą paleisdavo daugiau nei 1,5 tūkst. dronų.

Priešingai nei pernai, Vengrijos policija nedraus birželio mėnesį Budapešte numatyto „Pride“ parado. Per 2026 m. eitynių registracijos procedūrą ir pokalbius su organizatoriais „nebuvo nustatyta jokių priežasčių uždrausti šį susibūrimą“, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovai. Organizatoriai trečiadienį oficialiai nurodė, kad „Pride“ paradas Vengrijos sostinėje vyks birželio 27 d. Policija, be to, pareiškė, kad priėmė sprendimą dėl trijų priešiškų demonstracijų.

Prancūzijoje, pasak šalies meteorologijos tarnybos, įsitvirtino gegužės mėnesiui neregėta karščio banga. Daugiau kaip savaitę trunkanti kaitros fazė yra „beprecedentė, istorinė ir labai neįprasta“ šiam mėnesiui, pranešė „Météo France“. Šią savaitę daugelyje regionų išmatuotos temperatūros, kurios beveik 15 laipsnių ar daugiau viršijo gegužės pabaigos vidutines vertes. Ypač karščio paveikta vakarinė pakrantė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad dar per anksti teigti, jog Rumunijoje sudužęs dronas yra rusiškas, ir pareikalavo, kad Maskvai būtų pateikti įrodymai. „Niekas negali pasakyti, kokios kilmės yra tas ar kitas orlaivis, kol nebus atliktas jo tyrimas“, – sakė V. Putinas spaudos konferencijoje Kazachstane. „Jei jie mums pateiks kokių nors objektyvių duomenų (...), tokiu atveju mes įvertinsime, kas įvyko“, – pridūrė jis.

2025 m. Armėnija, kuri yra Rusijos vadovaujamos ekonominės sąjungos narė, pradėjo stojimo į Europos Sąjungos (ES) procesą. Tai iki pat šios dienos kelia įtampą tarp Rusijos ir Armėnijos ir itin pykdo Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną. Penktadienį jis iš esmės pagrasino Armėnijai karu, pažymėdamas, kad „krizė Ukrainoje prasidėjo nuo Ukrainos bandymų įstoti į ES“. „Viską reikia apgalvoti. Atidžiai įvertinkite ir priimkite sprendimą.

Kopdami į aukščiausią Šiaurės Amerikos viršūnę, žuvo trys alpinistai iš Latvijos, praneša Latvijos alpinistų sąjunga (LAS). „LAS ir visa alpinistų bendruomenę pasiekė liūdna žinia iš Aliaskos (JAV). Skaudančia širdimi pranešame apie tragišką nelaimę Latvijos alpinistų ekspedicijos metu, kopiant į aukščiausią Šiaurės Amerikos viršūnę.

Lenkijos žvalgyba sulaikė spėjamą šnipą, dirbusį valstybiniame ginkluotės koncerne. Tai Lenkijos pilietis, tinkle „X“ pranešė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas Kamyszas. Vyras suimtas, jam skirtas trijų mėnesių kardomasis kalinimas. Pateiktais duomenimis, spėjamas šnipas dirbo Lenkijos ginkluotės grupėje PGZ. Tyrėjai kaltina jį veikus svetimos žvalgybos naudai. Jei bus nuteistas, jam gresia mažiausiai aštuoneri metai kalėjimo.

Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas atsidūrė karo Ukrainoje aklavietėje ir susiduria su vis didėjančiu Rusijos gyventojų nuovargiu dėl karo, kurį pradėjo pati Maskva.

Penktadienį anksti ryte į NATO narės Rumunijos daugiabutį pataikė dronas. Per incidentą buvo sužeisti du žmonės, o Aljansas ir Europos Sąjunga pasmerkė šį įvykį, kaltindami Rusiją ir įspėdami dėl tolesnių įsiveržimų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė paramą Rumunijai po naktinio incidento, kuomet Rusijos smogiamasis dronas pataikė į gyvenamąjį daugiabutį. Apie tai jis parašė platformoje „X“. V. Zelenskis pabrėžė būtinybę didinti spaudimą Rusijai, kad „karas neužsitęstų ir nesiplėstų“. Jis taip pat prisiminė praėjusią naktį įvykdytą Rusijos ataką prieš Odesos sritį, pavadindamas ją dar vienu cinišku išpuoliu prieš civilinę infrastruktūrą.

Rusijos grasinimai kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) dėl tariamų rusakalbių gyventojų teisių pažeidimų nėra nieko naujo, pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis sieks, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netektų aukščiausio Lenkijos apdovanojimo dėl jo sprendimo suteikti elitiniam Ukrainos Specialiųjų operacijų pajėgų padaliniui UPA didvyrių vardą, praneša „Onet“. 2023 m. balandžio 5 d. tuometinis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, V. Zelenskio vizito Varšuvoje metu, apdovanojo jį Baltojo erelio ordinu – aukščiausiu šalies apdovanojimu.

Rumunijos pajėgos neturėjo pakankamai laiko numušti drono, kuris rėžėsi į daugiabutį ir sužeidė du žmones, penktadienį pranešė gynybos pareigūnas. Jis pridūrė, kad nebuvo „jokių realių galimybių saugiai jį neutralizuoti“. „Laikas, kurį turėjome – keturios minutės – buvo itin trumpas“, – spaudos konferencijoje sakė Jungtinių pajėgų vadovybės generolas Gheorghe Maximas.

Dėl pasaulinio atšilimo susidaro idealios sąlygos augintis Azijos tigriniams uodams. Pasak „Daily Mail“, egzotinė liga, sukelianti itin stiprų sąnarių skausmą, netrukus gali tapti įprastu reiškiniu vidutinio klimato zonose. Čikungunijos virusas, kuris anksčiau buvo laikomas problema tik tropikuose ir subtropikuose gyvenantiems žmonėms, netrukus gali tapti realia grėsme didžiųjų Europos ir Šiaurės Amerikos miestų gyventojams.

Ukrainos užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, kad drono smūgis į daugiabutį NATO priklausančioje Rumunijoje parodė, jog Rusija kelia grėsmę visai Europai. „Pastarasis Rusijos drono įsibrovimas į Rumunijos oro erdvę ir jo sprogimas (...) dar kartą įrodė, kad Rusijos agresija kelia realią grėsmę Juodosios jūros regionui ir visai Europai“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

NATO vadovas Markas Rutte penktadienį patikino Rumunijos prezidentą dėl „visiško Aljanso solidarumo“ ir pasmerkė Rusiją dėl drono sudužimo su Ukraina besiribojančioje šalyje narėje. „Beatodairiškas Rusijos elgesys kelia pavojų mums visiems, – po pokalbio su prezidentu Nicusoru Danu socialiniuose tinkluose rašė generalinis sekretorius. – Patvirtinau, kad NATO yra pasirengusi ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tebėra įsitikinęs greita pergale Donbase. Analitikai teigia, kad to paaiškinimas gali slypėti jo paties karinės vadovybės veiksmuose, praneša Karo studijų institutas (ISW). „Financial Times“ duomenimis, su V. Putinu bendraujantys šaltiniai teigia, kad Rusijos vadovas yra įsitikinęs, jog jo kariuomenė iki 2026 m. rudens gali užimti visą Donecko ir Luhansko sričių teritoriją. Po to jis planuoja per derybas padidinti savo teritorinius reikalavimus.

Rusija pradėjo aktyviau spausti Baltarusiją, kad ši plačiau ir savo jėgomis prisijungtų prie karo prieš Ukrainą. Pasak Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovo Andrijaus Demčenkos, ateityje galimos provokacijos, taip pat neatmetama ir invazija. Apie tai rašo „Radio Svoboda“. Kaip paaiškino A. Demčenka, dar nuo 2022 metų Baltarusija prie sienos su Ukraina laiko nedidelį skaičių savo dalinių, kurie periodiškai rotuojami, tačiau jų skaičius nedidėja.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį pareiškė, kad Rusijos „agresijos karas peržengė dar vieną ribą“, kai dronas pataikė į pastatą su Ukraina besiribojančioje Rumunijoje, kuri yra Europos Sąjungos (ES) narė. „Esame visiškai solidarūs su Rumunija ir jos žmonėmis, – socialiniuose tinkluose rašė U. von der Leyen. – Toliau stiprindami savo saugumą ir atgrasymo priemones, ypač prie mūsų rytinės sienos, mes ir toliau didinsime spaudimą Rusijai.