„Mūsų nuomone, šią arba kitą naktį iš Rusijos pusės bus surengta didelio masto ataka, kurioje bus naudojami dronai, sparnuotosios raketos ir balistinės raketos. Mes matome pasiruošimą. Visada matome pasiruošimą“, – pareiškė V. Zelenskis.
Vladimiras Putinas vėl sako, kad karas artėja prie pabaigos
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį vėl pareiškė, kad karas Ukrainoje artėja prie pabaigos, ir pažymėjo, kad tokios nuomonės laikosi vertindamas padėtį mūšio lauke.
Apie tai praneša ukrainiečių portalas „Ukrainska pravda“, remdamasis, be kita ko, Rusijos naujienų agentūromis „RIA Novosti“ ir TASS.
„Kalbant apie mano pareiškimą, kad, mano nuomone, šis reikalas (karas) artėja prie pabaigos. Aš tai pasakiau ne šiaip sau, o remdamasis situacijos mūšio lauke, kur mūsų pajėgos veržiasi į priekį visomis kryptimis, analize. Jūs patys galite tai matyti – kiekvieną dieną“, – pareiškė V. Putinas.
Tačiau jis pridūrė negalįs kalbėti apie karo pabaigos terminą, kol vyksta karinės operacijos.
Gegužės 9-ąją V. Putinas pareiškė, kad yra pasirengęs susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu trečiojoje šalyje, tačiau tik tam, kad pasirašytų galutinį susitarimą dėl karo užbaigimo. Jis taip pat sakė manantis, kad „konfliktas Ukrainoje artėja prie pabaigos“.
Gegužės 12-ąją Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas paaiškino V. Putino pastabas apie tariamą artėjančią karo su Ukraina pabaigą, paminėjęs „pažangą“ taikos procese ir JAV tarpininkavimo pastangas, nors konkrečių terminų jis nepateikė.
Ukraina užblokavo Rusijos sausumos koridorių į Krymą
Masinis vidutinio nuotolio dronų naudojimas pastaraisiais mėnesiais leido Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms perimti kontrolę virš kelio, vadinamo „sausumos tiltu“ į okupuotą Krymą, praneša „Politico“.
Pažymima, kad kelias užtikrina tiek aneksuoto pusiasalio, tiek Rusijos pajėgų pietiniame fronte – Chersono ir Zaporižios srityse – aprūpinimą.
Nuo pavasario pradžios dronų smūgiai neutralizavo Rusijos priešlėktuvinę gynybą regione, po to dronai įgijo galimybę laisvai judėti bet kurioje okupuotų teritorijų vietoje. Dabar pasiekti šį kelią, esantį už 100 km nuo fronto linijos, Ukrainos bepiločiams – vienos valandos reikalas.
Leidinys rašo, kad veiksmingi smūgiai Rusijos tiekimo keliams liudija apie augančias Ukrainos dronų galimybes ir žymų jų gamybos apimčių padidėjimą. Dėl to Kyjivas nebėra priklausomas nuo sąjungininkų ginklų tiekimo.
JAV Karo studijų instituto (ISW) vertinimu, smūgiai keliuose kartu su nuolatiniais sandėlių, vadaviečių, logistikos maršrutų ir oro gynybos sistemų bombardavimais riboja Rusijos galimybes perkelti karius ir techniką į frontą. Dėl to Rusijos kariuomenės žengimo į pietus tempai smarkiai sumažėjo, palyginti su ankstesniais metais.
Vladimiras Putinas: Rusija niekada negrasino Europos šalims
Prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad „Rusija niekada negrasino ir negrasina Europos šalims“.
Viešėdamas Kazachstane, Rusijos vadovas per spaudos konferenciją sakė, kad Europos šalys siekia „tęsti konfrontaciją su Rusija ir pateisinti milžiniškas išlaidas iš savo valstybės biudžetų“.
Jis kalbėjo po to, kai penktadienį anksti ryte į NATO narės Rumunijos daugiabutį pataikė dronas.
Per incidentą buvo sužeisti du žmonės, o Aljansas ir Europos Sąjunga (ES) pasmerkė šį įvykį, kaltindami Rusiją ir įspėdami dėl tolesnių įsiveržimų.
Rumunija šį incidentą – pirmąjį drono sudužimą gyvenamajame name už Ukrainos ribų nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metais – pavadino „rimta ir beatodairiška Maskvos eskalacija“.
Gyvybės kaina – 1 kambario butas Maskvoje: štai kaip Kremlius vilioja rusus vykti kariauti į Ukrainą
Nėra jokios paslapties, kad Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui reikia karių, kad galėtų tęsti karą Ukrainoje. Tačiau karui įžengus jau į penktus metus ir karių skaičiui mažėjant, Kremliui tenka ieškoti naujų, kūrybingų būdų, kaip pritraukti daugiau „patrankų mėsos“.
Nepriklausomas naujienų portalas „The Moscow Times“ rašo, kad Rusijos vyriausybė pasirašė įstatymą, atleidžiantį naujus karius nuo jų esamų skolų, kaip būdą skatinti rusus eiti vykdyti dar 2022 m. Maskvos pradėtą genocidą Ukrainoje.
Dekretas atleidžia nuo skolų iki 10 mln. rublių (apie 121 tūkst. eurų) visus, kurie į Rusijos kariuomenę įstojo nuo 2026 m. gegužės 1 d.
Ką Rusijoje gali nuveikti su 10 mln. rublių?
Vokietijos žiniasklaidos priemonės „DW“ duomenimis, už 10 mln. rublių Maskvoje galima įsigyti 1 kambario 35 kv. m. ploto butą.
Pažymima, kad atleidimas nuo skolų taikomas ne tik į kariuomenę įstojusiam kariui, bet ir jo sutuoktiniui.
Šios naujos priemonės yra dar vienas Kremliaus bandymas įvesti paskatas, skirtas padidinti Ukrainoje kovojančių karių skaičių, įskaitant aukštą bazinį atlyginimą ir kitas finansines lengvatas.
Pavyzdžiui, „Reuters“ atskleidžia, kad V. Putinas neseniai pasirašė dekretą, kuriuo neribotam laikui pratęsiamos nuomos teisės tiems, kurie kovoja Ukrainoje.
Tuo tarpu „DW“ praneša, kad Ukrainoje kariavusiems Rusijos karo veteranams teikiama pirmenybė stojant į universitetus ir kitas aukštojo mokslo įstaigas.
O savo ruožtu V. Putinas taip pat paragino veteranams suteikti prestižines pareigas ir aukščiausio lygio darbą, kai jie grįš į Rusiją.
„The Moscow Times“ atskleidžia, kad 2024 m. Rusijos lyderis įsakė iki 2026 m. padidinti aktyvių karių skaičių iki 1,5 mln., o 2025 m. į armiją įtraukti apie 420 tūkst. karių.
Tačiau po ketverių karo metų ir šimtų tūkstančių aukų vis sunkiau rasti žmonių, norinčių tęsti tirono pradėtą karą Ukrainoje.
Po drono smūgio Rumunijoje Prancūzija iškvietė Rusijos ambasadorių
Prancūzija penktadienį pranešė iškvietusi Rusijos ambasadorių, ir tai padaryta po virtinės Rusijos smūgių prieš Ukrainos civilius ir drono smūgio į daugiabutį Rumunijoje.
Ankstų penktadienį dronas rėžėsi į daugiabutį NATO narėje Rumunijoje, sužeisdamas du žmones ir sukeldamas Atlanto aljanso bei Europos Sąjungos (ES) pasmerkimą.
Tai buvo pirmasis smūgis į gyvenamąjį pastatą už Ukrainos ribų nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metais.
„Ši nauja neatsakinga eskalacija, vykdoma akivaizdžiai pažeidžiant tarptautinę teisę, dar kartą parodo, kad Rusijos agresijos karas kelia grėsmę visos Europos ir NATO saugumui“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Kiek anksčiau penktadienį užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot (Žanas-Noelis Baro) pareiškė, kad Maskva nusitaikė į „Europos Sąjungos ir NATO šalį“.
„Noriu pasmerkti šį neatsakingą Rusijos poelgį“, – transliuotojui „France Inter“ sakė J.-N. Barrot.
Prancūzija taip pat pasmerkė ankstesnius Maskvos raginimus civiliams ir užsieniečiams sostinėje Kyjive palikti miestą.
Ministerija Rusijos ambasadoriui pareiškė, kad „Prancūzija liks Kyjive“, ir pasmerkė Rusijos nepagarbą tarptautinei bei humanitarinei teisei.
Ukraina po rusų drono atakos pažadėjo paramą Rumunijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo paramą Rumunijai, kurioje į gyvenamąjį namą rėžėsi rusiškas dronas, ir paragino daryti didesnį spaudimą Rusijai.
Ukraina yra pasirengusi suteikti Rumunijai bet kokią reikalingą paramą, penktadienį socialiniame tinkle „X“ parašė jis.
V. Zelenskis pasidalijo Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen įrašu, kuriame ji taip pat paskelbė, kad po šio incidento dar labiau sustiprins spaudimą Rusijai.
„Tikimės, kad naujosios Europos Sąjungos sankcijos Rusijai bus tikrai griežtos ir privers Rusiją suvokti, kad jos smūgiai reiškia didelius nuostolius pačiai Rusijai“, – rašė V. Zelenskis.
Jis taip pat paminėjo, jo paties žodžiais tariant, „dar vieną cinišką išpuolį prieš civilinę infrastruktūrą“ pietinėje Ukrainos Odesos srityje, kuri taip pat ribojasi su Rumunija.
Vakarų padedama, Ukraina jau daugiau nei ketverius metus gina savo teritoriją nuo Rusijos. Nuo karo pradžios Rumunijoje netoli sienos su Ukraina keletą kartų yra nukritę rusiškų dronų nuolaužų.
ES skelbia atblokuosianti 16 mlrd. eurų paramą Vengrijai
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pareiškė, kad blokas pasirengęs atblokuoti daugiau nei 16 mlrd. eurų Vengrijai.
Ji taip pat pagyrė ankstyvą pažangą vykdant reformas vadovaujant naujajai šalies vadovybei.
„Jaučiame stiprų permainų vėją visoje Vengrijoje“, – po derybų Briuselyje Vengrijos ministrui pirmininkui Peteriui Magyarui sakė U. von der Leyen, paskelbdama apie sprendimą atblokuoti lėšas, įšaldytas valdant jo nacionalistinių pažiūrų pirmtakui Viktorui Orbanui.
Starmeris: Rusijos agresija kelia grėsmę viso mūsų žemyno saugumui
Rusijos dronui pataikius į gyvenamąjį namą Rumunijoje, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris penktadienį pasmerkė, jo žodžiais, rimtą NATO oro erdvės pažeidimą, ir pareiškė, kad Didžioji Britanija stovi „petys į petį“ su Rumunija ir kitomis sąjungininkėmis Europoje.
„Praėjusią naktį Rusijos dronas įskrido į Rumunijos oro erdvę ir rėžėsi į gyvenamąjį namą, sužeisdamas civilius“, – sakė K. Starmeris savo pareiškime, kuriame pasmerkė šį smūgį NATO narei.
Jungtinės Karalystės vadovas pridūrė, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą ir išpuoliai prieš šalies civilius bei infrastruktūrą „kelia grėsmę viso mūsų žemyno saugumui“.
„Jungtinė Karalystė besąlygiškai smerkia tokius smūgius“, – pabrėžė K. Starmeris.
Jis apkaltino Maskvą nuolat parodant, kad „jai nerūpi civilių gyvybės, tarptautinės teisė ar kaimyninių šalių suverenumas“.
„To negalima toleruoti. Nesiliaujančios Rusijos agresijos akivaizdoje stovime petys į petį su Ukraina, Rumunija ir visomis mūsų sąjungininkėmis NATO“, – pabrėžė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas.
Jo pareiškimas pasirodė netrukus po šalies užsienio reikalų ministrės Yvette Cooper išreikšto pasipiktinimo Rusijos veiksmais. Ministrė incidentą vadino „itin pavojingu ir beatodairišku“.
Y. Cooper pabrėžė, kad tai yra „rimta eskalacija, kuri kelia pavojų gyvybėms“, ir pridūrė palaikanti ryšį su Rumunijos užsienio reikalų ministre.
„Jungtinė Karalystė stovi išvien su Rumunija ir visomis sąjungininkėmis, kad apgintų kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – pridūrė ji.
Kaip rašė ELTA, Rumunijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad šalyje į daugiabutį rėžėsi Rusijos bepilotis orlaivis.
„Naktį iš gegužės 28 į 29 d. Rusijos Federacija atnaujino bepiločių orlaivių atakas prieš civilius ir infrastruktūros taikinius Ukrainoje, netoli upės sienos su Rumunija“, – teigė ministerija.
„Vienas iš šių bepiločių įskrido į Rumunijos oro erdvę, radiolokatorius jį sekė iki pat pietinės Galacio miesto dalies, ir rėžėsi į daugiabučio namo stogą, smūgis sukėlė gaisrą“, – pažymima ministerijos pareiškime.
Gelbėjimo tarnybos informavo, kad dviem žmonėms dėl nubrozdinimų reikėjo medicinos pagalbos ir kad gaisras buvo užgesintas.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. bepiločių orlaivių įsiveržimai buvo pastebėti dešimtis kartų, tačiau naujausias incidentas buvo pirmas kartas, kai bepilotis pataikė į gyvenamąjį pastatą.
Kremlius sveikina Vengrijos poziciją netiekti ginklų Ukrainai
Rusija pasveikino Vengrijos poziciją netiekti ginklų Ukrainai, pavadindamas tai teisingu sprendimu.
„Jei kuri nors pusė kalba, jog nemano, kad reikia pilti žibalo į ugnį, tai galima tik pasveikinti. Tikėtumėmės, kad visos šalys priims tokį sprendimą, tada būtų greičiau pasiekta taika“, – Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito Kazachstano sostinėje Astanoje kuluaruose sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Naujasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte patvirtino ligšiolinį Budapešto kursą, kurio laikėsi pirmtakė Viktoro Orbano vyriausybė.
„Pasakiau generaliniam sekretoriui, kad Vengrija nesiųs ginklų ar karinės įrangos į Rusijos ir Ukrainos karą“, – pareiškė jis „Facebook“ tinkle. Kartu, turėdamas omenyje NATO, jis pabrėžė: „Vengrija vėl bus patikima stipriausio pasaulyje karinio aljanso partnerė“.
D. Peskovas sureagavo ir į ES užsienio reikalų susitikimą Kipre, kuriame nebuvo paskirtas tarpininkas galimoms deryboms su Rusija.
„Šiuo metu Europa yra konflikto šalis Ukrainos pusėje“, – sakė jis. Europietiški ginklai esą naudojami prieš Rusijos dalinius.
„Todėl Europa, žinoma, tokiu statusu niekaip negali siekti tarpininkavimo. Jie kovoja Ukrainos pusėje“, – kalbėjo D. Peskovas.
Kartu jis vėl pareiškė, kad Maskva yra atvira dialogui. Iki šiol konflikte „didžiausia europiečių kvailystė“ esą yra atmesti bet kokius pokalbius su Rusija. Taip Briuselis į aklavietę įstūmė santykius su Maskva, teigė D. Peskovas. Iki šiol Europa esą nepasiūlė visiškai nieko, kad būtų rastas sprendimas.
ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas ketvirtadienį Kipre pati sakė, kad Europa niekada negalės prisiimti klasikinio tarpininko vaidmens, nes Europa tvirtai yra Ukrainos pusėje ir taip pat gina savo pačios saugumo interesus.
Taip ji kalbėjo kilus diskusijoms apie tai, ar ES turėtų labiau įsitraukti į diplomatines pastangas dėl Ukrainos karo pabaigos, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos iniciatyva kol kas nedavė rezultatų. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Austrija, reikalauja paskirti ir ES vyriausiąjį derybininką.
Magyaras: Vengrija netieks ginklų Ukrainai
Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras pareiškė, kad jo šalis nesiųs ginklų į Ukrainą, rašo „TVP World“.
P. Magyaro pasisakymas dėl ginklų tiekimo Ukrainai nuskambėjo po ketvirtadienį Briuselyje vykusio jo susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, kurio metu buvo aptariamas pasirengimas artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Ankaroje.
„Vengrija vėl bus patikima partnerė stipriausiame pasaulio kariniame aljanse“, – platformoje „X“ rašė P. Magyaras.
„Informavau generalinį sekretorių, kad Vengrija neteiks ginklų ar karinės įrangos Ukrainai“, – pridūrė jis.
Nors P. Magyaras pripažino, kad Ukraina yra Rusijos agresijos auka ir turi teisę ginti savo teritorinį vientisumą, jo vyriausybė išlaikė apribojimus karinei paramai ir neseniai įvedė draudimą importuoti platų spektrą Ukrainos žemės ūkio produktų, įskaitant grūdus, mėsą, kiaušinius, medų ir vyną, atkreipia dėmesį „TVP World“.
Anksčiau P. Magyaras taip pat sakė pritarsiantis naujų derybinių skyrių atvėrimui Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą (ES) derybose tik „jeigu bus pasiektas susitarimas dėl vengrų mažumos teisių Užkarpatėje“.
Budapeštas seniai kaltina Kyjivą ribojant etninės vengrų bendruomenės, kurią sudaro daugiau nei 100 tūkst. žmonių, teises kalbos ir švietimo klausimais Ukrainos vakariniame Užkarpatės regione.
Paraišką dėl narystės ES Ukraina pateikė netrukus po 2022 m. Rusijos invazijos ir praėjusiais metais oficialiai pradėjo stojimo derybas, tačiau ankstesnio ministro pirmininko Viktoro Orbano vadovaujama Vengrija ne kartą vilkino kai kuriuos šio proceso etapus.
Rusijos drono incidentas Rumunijoje: kas žinoma
Penktadienį anksti ryte į NATO narės Rumunijos daugiabutį pataikė dronas. Per incidentą buvo sužeisti du žmonės, o Aljansas ir Europos Sąjunga (ES) pasmerkė šį įvykį, kaltindami Rusiją ir įspėdami dėl tolesnių įsiveržimų.
Rumunija šį incidentą – pirmąjį drono sudužimą gyvenamajame name už Ukrainos ribų nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metais – pavadino „rimta ir beatodairiška Maskvos eskalacija“.
Toliau apžvelgiame, kas iki šiol žinoma apie drono sudužimą:
Kas nutiko?
Dronas rėžėsi į daugiabutį Galacio miesto centre, netoli sienos su Ukraina. Pareigūnų teigimu, dėl to kilo gaisras, o 14 metų paauglys ir 53 metų moteris dėl sužalojimų buvo išvežti į ligoninę.
Nuo Rusijos puolimo pradžios dronų įsiveržimai Ukrainos kaimynėje Rumunijoje buvo užfiksuoti dešimtis kartų, tačiau šis incidentas buvo pirmas kartas, kai šalyje nukentėjo gyvenamasis namas.
„Naktį iš gegužės 28-osios į 29-ąją Rusijos Federacija atnaujino dronų atakas prieš civilinius ir infrastruktūros objektus Ukrainoje, netoli upės sienos su Rumunija“, – pranešė Rumunijos gynybos ministerija.
„Vienas iš šių dronų įskrido į Rumunijos oro erdvę, radaru buvo sekamas iki pietinės Galacio miesto dalies ir nukrito ant daugiabučio stogo, o smūgis sukėlė gaisrą“, – nurodė ministerija.
Gynybos ministerija pridūrė, kad užfiksavus dronus Rumunijos oro erdvėje, buvo pakelti du naikintuvai F-16.
Šis incidentas įvyko po šeštadienį Rusijos surengtų smūgių serijos Ukrainoje, kuri buvo viena stipriausių atakų nuo karo pradžios.
Kodėl dronas nebuvo sustabdytas?
Rumunijos pajėgos neturėjo pakankamai laiko numušti drono, teigė vienas gynybos pareigūnas, pridurdamas, kad nebuvo „jokių realių galimybių saugiai jį perimti“.
„Laikas, kurį turėjome – keturios minutės – buvo itin trumpas“, – spaudos konferencijoje sakė Jungtinių pajėgų vadavietės generolas Gheorghe Maximas.
Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas teigė, kad sprendimas neperimti drono buvo priimtas, „nes nebuvo sąlygų, būtinų jį sunaikinti nekeliant didelio pavojaus civilių gyventojų saugumui“.
Kaip reagavo Rumunija ir jos sąjungininkės?
Rumunija iškvietė Rusijos ambasadorių, o N. Danas sušaukė nacionalinės gynybos tarybos posėdį, kad aptartų „rimčiausią incidentą, paveikusį mūsų šalies teritoriją“ nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
„Šis incidentas yra rimta ir neatsakinga Rusijos Federacijos eskalacija“, – pareiškė Rumunijos gynybos ministerija ir pridūrė, kad Bukareštas „paprašė priemonių, kurios paspartintų antidroninių pajėgumų perdavimą Rumunijai“.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Rusijos agresijos karas „peržengė dar vieną ribą“, ir pažadėjo sustiprinti atgrasymo priemones prie ES rytinės sienos.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pasmerkė „beatodairišką Rusijos elgesį“, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot pavadino tai „neatsakingu poelgiu“, o JK diplomatijos vadovė Yvette Cooper griežtai sukritikavo NATO oro erdvės pažeidimą.
JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris taip pat pasmerkė, jo žodžiais tariant, beatodairišką įsiveržimą ir pareiškė: „Mes palaikome savo NATO sąjungininkę“.
Moldovos, esančios tarp Rumunijos ir Ukrainos, kuri taip pat ne kartą patyrė dronų įsiveržimus ir nuolaužų kritimą jos teritorijoje, prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu) pareiškė, kad Rusija kelia pavojų visiems.
Ką NATO darys toliau?
NATO pasmerkė Rusijos beatodairiškumą ir pažadėjo „visišką solidarumą“ su Rumunija.
„Beatodairiškas Rusijos elgesys kelia pavojų mums visiems“, – po pokalbio su Rumunijos prezidentu socialiniuose tinkluose parašė NATO vadovas Markas Rutte.
„Patvirtinau, kad NATO yra pasirengusi ginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą“, – teigė jis.
Su Ukraina ar Rusija besiribojančios NATO šalys narės, įskaitant Rumuniją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją, vis dažniau susiduria su dronų įsiveržimais į jų teritoriją.
Su Rusija besiribojanti Latvija ketvirtadienį paskyrė naują vyriausybę, praėjus dviem savaitėms po ankstesnio ministrų kabineto žlugimo dėl ginčo, susijusio su nuklydusiais Ukrainos dronų įsiveržimais, kurie atskleidė šalies oro gynybos spragas.
Vyriausiasis NATO pajėgų vadas, JAV generolas Alexusas Grynkewichas, apie šį incidentą kalbėjosi su Rumunijos kariuomenės vadu, pranešė Aljansas.
„Jie taip pat sutarė palaikyti itin glaudų ryšį, kol tęsiamas incidento tyrimas ir svarstomos galimos papildomos gynybinės priemonės“, – nurodė NATO vyriausioji būstinė.
Keli šaltiniai NATO teigė, kad nėra jokių ženklų, jog Bukareštas prašys skubių konsultacijų pagal Aljanso ketvirtąjį straipsnį.
Toks žingsnis vis tiek būtų toli nuo NATO penktojo straipsnio dėl kolektyvinės gynybos aktyvavimo, kuris per 77 metų Aljanso istoriją buvo panaudotas tik kartą – po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių JAV.
Konsultacijos pagal ketvirtąjį straipsnį per pilno masto Rusijos karą Ukrainoje buvo sušauktos tris kartus: pirmą kartą iškart po invazijos 2022 metais, vėliau – Lenkijos iniciatyva po Rusijos dronų įsiveržimų ir kartą – Estijos iniciatyva, kai Rusijos naikintuvai pažeidė jos oro erdvę.
Zelenskis įspėja: rusai rengia naują masinį smūgį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pokalbio su Austrijos federaliniu kancleriu Christianu Stockeriu metu pareiškė, kad rusai rengia naują masinį smūgį Ukrainos miestams ir bendruomenėms. Apie tai valstybės vadovas pranešė savo „Telegram“ kanale.
„Kalbėjau su Austrijos federaliniu kancleriu Christianu Stockeriu. Esu dėkingas už užuojautą dėl nuolatinių Rusijos oro atakų. Informavau kanclerį apie mūsų žvalgybos duomenis, kad rusai rengia naują masinį smūgį Ukrainos miestams ir bendruomenėms. Labai svarbu, kad į šiuos apšaudymus partneriai atsakytų bendrai, pirmiausia tiekiant antibalistinės gynybos priemones“, – pasakojo V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad pokalbio su kancleriu metu taip pat buvo kalbama apie Ukrainos Europos integracijos procesą.
„Tikimės, kad jau birželį bus atidarytas pirmasis klasteris. Tai teisinga, ukrainiečiai to nusipelnė“, – sakė prezidentas.
Kaip informavo V. Zelenskis, dialogo metu taip pat buvo aptartas abiejų šalių bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose.
Zelenskis pasiuntė žinią Europai: įvardijo, ko reikia, kad „karas neužsitęstų ir nesiplėstų“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė paramą Rumunijai po naktinio incidento, kuomet Rusijos smogiamasis dronas pataikė į gyvenamąjį daugiabutį. Apie tai jis parašė platformoje „X“.
Lenkijos prezidentas užsimojo prieš Zelenskį: nori atimti apdovanojimą
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis sieks, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netektų aukščiausio Lenkijos apdovanojimo dėl jo sprendimo suteikti elitiniam Ukrainos Specialiųjų operacijų pajėgų padaliniui UPA didvyrių vardą, praneša „Onet“.
Ukrainos kariai sučiupo Rusijos samdinį iš Kolumbijos
Ukrainos 63-iosios atskirosios mechanizuotosios brigados kovotojai sučiupo Rusijos samdinį iš Kolumbijos.
Apie tai brigada pranešė feisbuke ir paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti kvočiamas belaisvis.
Pasak samdinio, rusai jam žadėjo, kad dirbs automechaniku užnugaryje, bet vietoj to pasiuntė į puolimo operaciją.
„Jie elgiasi siaubingai vos atvykus į Maskvos oro uostą. Sučiumpa ir elgiasi kaip su šiukšle, žiurke“, – sakė kolumbietis.
Anksčiau pranešta, kad balandžio pabaigoje Ukrainos karinė žvalgyba turėjo informacijos apie daugiau nei 28 tūkst. užsieniečių, pasirašiusių sutartis su Rusijos Federacijos ginkluotosiomis pajėgomis.
Po Ukrainos dronų atakų – gaisrai Rusijos pramonės objektuose
Penktadienį po virtinės Ukrainos dronų atakų keli Rusijos regionai pranešė apie gaisrus ir padarytą žalą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau žadėjo stiprinti dronų atakas Rusijos teritorijoje.
Volgogrado srities Volžskio miesto dirbtinių pluoštų gamykloje žuvo vyras, teigė gubernatorius Andrejus Bočarovas. Dar viena moteris patyrė sunkius sužalojimus ir buvo nugabenta į ligoninę.
A. Bočarovas taip pat pranešė apie gaisrą nenurodytoje energetikos įmonėje pietinėje Volgogrado srities dalyje. Taip pat buvo apgadintas gyvenamasis namas.
Jaroslavlio srities valdžios institucijos pranešė, kad buvo smogta pramoninėms kuro saugykloms per, pasak gubernatoriaus Michailo Jevrajevo, didelio masto Ukrainos dronų ataką. Pasirodė pranešimų apie gesinamą gaisrą, tačiau apie sužeistuosius nepranešta. Buvo laikinai uždarytas šią sritį su Maskva jungiantis kelias.
Uostamiestyje Temriuke numušto drono nuolaužos taip pat sukėlė gaisrą, teigė tenykštės valdžios institucijos. Azovo jūros kurortiniame miestelyje apie sužeistuosius nepranešta.
Pasak Rusijos gynybos ministerijos, Ukrainos dronų atakos buvo nukreiptos į trylika Rusijos regionų. Kaip įprasta, bendro Kyjivo paleistų dronų skaičiaus ministerija neatskleidė ir nepateikė duomenų apie sėkmingus smūgius. Viso labo pranešta, kad buvo numušti 208 dronai.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad naktį Rusija atakavo Ukrainą balistine raketa „Iskander“ ir 232 dronais. Teigiama, kad 217 dronų buvo neutralizuoti, nors užfiksuota keletas smūgių. Išsamių duomenų apie smūgių vietas ar žalos mastą Ukrainos karinės pajėgos nepateikė.
Pasak V. Zelenskio, smūgiai į objektus, susijusius su Rusijos naftos pramone, yra skirti sumažinti Maskvos pajamas iš energijos eksporto, kurios jai padeda finansuoti karą.
Ukrainos prezidentas taip pat teigė, kad kampanija, kuria intensyvinami smūgiai Rusijai, siekiama padidinti spaudimą Kremliui, kad šis sėstų prie derybų stalo ir būtų užtikrinta, V. Zelenskio žodžiais, teisinga karo pabaiga.
Rusų karinei logistikai – smūgis po smūgio: liepsnoja karinė technika
Ukrainos karinės žvalgybos Aktyviųjų operacijų departamento dronų sistemų padaliniai blokuoja Krymo–Donecko sausumos koridorių ir degina Rusijos techniką giliai priešo užnugaryje, praneša Ukrainos gynybos žvalgyba.
Ukrainos karinės žvalgybos operatoriai kontroliuoja ugnimi greitkelio atkarpas tarp laikinai okupuotų Berdiansko, Melitopolio ir Džankojaus miestų.
Ukrainos kovotojai parodė degančias Rusijos kuro cisternas ir sunkvežimius, į kuriuos buvo smogta.
Laikinai okupuotame Kryme Ukrainos žvalgyba smogė Rusijos kariniams traukiniams, naudotiems technikai ir kurui gabenti.
Anksčiau GUR specialusis padalinys „Prymari“ įvykdė plataus masto operaciją laikinai okupuotame Kryme, per kurią buvo išvesti iš rikiuotės du dideli Rusijos Juodosios jūros laivyno desantiniai laivai: „Jamal“ ir „Nikolaj Filčenkov“.
Taip pat nuo 2026 m. vasario iki balandžio GUR kovotojai vykdė specialiąją operaciją Sumų kryptimi, kurios tikslas buvo eliminuoti Rusijos nacionalinės gvardijos „Achmat“ padalinio samdinius.
Putino norai kertasi su realybe: ISW paaiškino, kodėl jis įtikėjo pergale
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tebėra įsitikinęs greita pergale Donbase. Analitikai teigia, kad to paaiškinimas gali slypėti jo paties karinės vadovybės veiksmuose, praneša Karo studijų institutas (ISW).
Rusija ruošia naują scenarijų? Ukraina fiksuoja pavojingus signalus
Rusija pradėjo aktyviau spausti Baltarusiją, kad ši plačiau ir savo jėgomis prisijungtų prie karo prieš Ukrainą. Pasak Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovo Andrijaus Demčenkos, ateityje galimos provokacijos, taip pat neatmetama ir invazija. Apie tai rašo „Radio Svoboda“.
Gubernatorius: per Ukrainos dronų ataką Rusijoje žuvo vienas žmogus
Penktadienį per Ukrainos dronų ataką chemijos gamykloje pietų Rusijoje žuvo vyras, pranešė regiono valdžia.
Volgogrado srities gubernatorius Andrejus Bočarovas teigė, kad per Kyjivo dronų ataką sintetinio pluošto įmonėje Volžske žuvo 60 metų vyras.
Pasak gubernatoriaus, po atakos, dėl kurios gamykloje ir daugelyje kitų objektų kilo gaisras, sunkiai sužeista 55 metų moteris buvo paguldyta į ligoninę, visi gaisrai buvo užgesinti.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per naktį buvo perimti 208 Ukrainos dronai.
Nuo pat Rusijos invazijos pradžios 2022 m. Kyjivas nuolat puola taikinius Rusijoje, atsakydamas į kasdien Rusijos vykdomus Ukrainos bombardavimus, taikosi į energetikos objektus, siekdamas sumažinti Rusijos pajamas iš naftos.
Juodojoje jūroje – Rusijos dronų smūgiai: atakuoti 3 užsienio laivai
Gegužės 29 d. naktį Rusijos dronai Juodojoje jūroje puolė tris užsienio prekybos laivus, „Telegram“ platformoje pranešė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojas atkūrimo reikalams ir bendruomenių bei teritorijų plėtros ministras Oleksijus Kuleba.
„Priešo dronai vakare ir naktį puolė tris užsienio prekybos laivus, plaukusius jūrų koridoriumi. Dėl smūgių laivuose kilo gaisrai, įgulos juos užgesino“, – sakoma pranešime.
Laive, plaukusiame su Vanuatu vėliava, du įgulos nariai patyrė nedidelių sužalojimų, jiems suteikta medicinos pagalba. Laivas nutemptas remontui.
„Nepaisant nuolatinių Rusijos atakų, Ukraina ir toliau užtikrina jūrų koridoriaus veikimą, o uostai ir įgulos toliau užtikrina krovinių gabenimą ir pasaulio aprūpinimą maistu“, – sakė O. Kuleba.
Rusijos kariuomenė per praėjusią parą kare prieš Ukrainą neteko 960 karių
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai kare prieš Ukrainą nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. gegužės 29 d. pasiekė apie 1 361 070 karių, įskaitant 960 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusija taip pat neteko 11 958 tankų (+2), 24 636 šarvuotųjų kovos mašinų (+11), 42 860 artilerijos sistemų (+28), 1 808 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 1 397 oro gynybos sistemų, 436 lėktuvų, 353 sraigtasparnių, 1 496 antžeminių robotizuotų sistemų (+4), 316 652 bepiločių orlaivių (+1 750), 4 687 kruizinių raketų, 33 laivų, 2 povandeninių laivų, 100 230 automobilių ir degalų cisternų (+324) bei 4 227 specialiosios technikos vienetų.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Ukraina paragino JT partneres dešimteriopai padidinti paramą jos oro gynybai
Nuolatinis Ukrainos atstovas Jungtinėse Tautose (JT) Andrijus Melnykas paragino Europą ir JAV dešimteriopai padidinti Ukrainai teikiamą oro gynybos paramą.
Jis tai pareiškė JT Saugumo Tarybos posėdyje, kuriame daugiausia dėmesio skirta sustiprėjusioms Rusijos atakoms prieš Ukrainos civilius gyventojus.
„Ukraina ragina partneres Europoje ir Amerikoje bent dešimteriopai padidinti paramą oro gynybai. Nerimą keliantis naujas Rusijos teroro mastas reikalauja visiškai kitokio masto atsako. Turime geriau apsaugoti dangų virš mūsų miestų ir gelbėti civilių gyvybes“, – sakė A. Melnykas.
Jis taip pat paragino visas JT valstybes nares imtis „griežtų vienašališkų priemonių“, kad būtų atimti Rusijos karo mašiną maitinantys finansiniai ištekliai.
„Kiekviena atvira landa, kiekviena neįgyvendinta sankcija ir kiekvienas nepaliestas pajamų šaltinis leidžia Kremliui tęsti agresyvų karą“, – sakė diplomatas.
A. Melnykas dar kartą paragino JT Saugumo Tarybos nares priimti rezoliuciją, reikalaujančią nedelsiant ir besąlygiškai nutraukti ugnį, taip pat paleisti visus karo belaisvius ir visus neteisėtai sulaikytus civilius pagal mainų formulę „visi už visus“.
„Tiesiog padarykite tai“, – sakė A. Melnykas.
Jis teigė, kad Maskvos panikos priežastis yra aiški.
„Ukrainos tolimi smūgiai į teisėtus karinius taikinius ne tik keičia dinamiką mūšio lauke. Jie neišvengiamai ardo Rusijos ekonominį gebėjimą išlaikyti savo nusikalstamą karo mašiną“, – sakė jis.
Po Lavrovo grasinimų diplomatams – griežta JAV žinutė: tai, ką įkūnija Rusija, būtina stabdyti
Sergejaus Lavrovo grasinimai užsienio diplomatams Kyjive rodo visišką Rusijos aklavietę mūšio lauke, per spaudos konferenciją Kyjive pareiškė JAV Kongreso narys Jimas Himesas.
JAV Atstovų Rūmų Nuolatinio žvalgybos komiteto narys Jimas Himesas sakė, kad Sergejaus Lavrovo grasinimai reiškia tris dalykus.
Pirma, anot jo, tai yra visiškos aklavietės ženklas, nes pirmą kartą per ilgą laiką Rusija, vertinant bendrus rodiklius, praranda pozicijas Ukrainoje.
J. Himesas teigė, kad Rusijos žmonės turėtų susimąstyti apie auką, kurios iš jų reikalaujama, jų pačių kraują ir jų sūnų gyvybes, dėl bepročio diktatoriaus, prarandančio pozicijas Ukrainoje.
Jis pridūrė, kad artimiausiais mėnesiais Ukrainos pajėgos toliau susigrąžins teritorijas ir kad tai Rusijai kainuos milžiniškai daug.
Antra, pasak kongresmeno, šie grasinimai atspindi žmogaus, kuriam patogu daryti karo nusikaltimus, mąstyseną.
Jis pabrėžė, kad grasinimai civiliams ir diplomatams parodo, kaip lengvai Rusija taikiniais pasirenka ligonines, gimdymo namus ir nevyriausybines organizacijas, teikiančias pagalbą bendruomenėms prie fronto linijos.
J. Himeso teigimu, trečiasis poveikis bus visiškai priešingas tam, ko tikisi Maskva. Kongresmenas sakė jau planuojantis dar vieną kelionę į Kyjivą ir grįšiantis į Vašingtoną kartu su senatoriumi, kad siektų papildomų išteklių Ukrainai.
„Viskas, ką įkūnija Sergejus Lavrovas, yra būtent tai, prieš ką laisvi žmonės privalo kovoti“, – užbaigė jis.
Anksčiau „RBC-Ukraine“ pranešė, kad gegužės 25 d. Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas per pokalbį su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio pagrasino naujais smūgiais Kyjivui ir paragino užsienio diplomatus palikti miestą.
Atsakydama Ukraina Rusijos pareiškimus pavadino šantažu ir provokacija, rodančia Maskvos suinteresuotumą tęsti karą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskis kreipėsi į tautiečius: per artimiausias 2 naktis rusai surengs masinį smūgį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakarinėje kalboje paragino ukrainiečius atidžiai sekti oro pavojaus signalus, nes Rusija rengiasi naujam didelio masto smūgiui prieš Ukrainą.
„Mūsų nuomone, šią arba kitą naktį iš Rusijos pusės bus surengta didelio masto ataka, kurioje bus naudojami dronai, sparnuotosios raketos ir balistinės raketos. Mes matome pasiruošimą. Visada matome pasiruošimą“, – pareiškė V. Zelenskis.
Valstybės vadovas pareiškė, kad Ukraina turi žvalgybos duomenų, rodančių, jog Rusija rengia naują didelio masto smūgį, ir paragino žmones atkreipti dėmesį į oro pavojaus signalus bei saugoti savo gyvybes.
Jis pabrėžė, kad Ukrainos gelbėjimo tarnybos budi parengties režimu, o karinės oro pajėgos ir kiti oro erdvės gynėjai, kaip visada, dirbs visą parą.
Kaip jau buvo pranešta, pokalbio su Austrijos kancleriu Christianu Stockeriu metu V. Zelenskis pareiškė, kad rusai rengia naują didelio masto puolimą prieš Ukrainos miestus ir gyvenvietes.
Gegužės 24 d. per Rusijos ataką Kyjive buvo sužeisti 92 žmonės, dar trys asmenys žuvo. Mieste buvo apgriauta apie 300 objektų, tarp jų – beveik 150 gyvenamųjų namų. Iš viso tam antskrydžiui surengti rusai panaudojo 90 raketų ir 600 nepilotuojamųjų orlaivių.