Užsienis

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas antrą kartą per metus užsiminė Maskvai apie tai, kad ji gali prarasti šalies geležinkelių, kurie koncesijos sąlygomis yra valdomi „Rusijos geležinkelių“ (RŽD) per jų dukterinę įmonę – uždarąją akcinę bendrovę „Pietų Kaukazo geležinkelis“ (JKŽD), kontrolę, rašoma „The Moscow Times“. Armėnijos vyriausybės vadovas trečiadienį pareiškė, kad Jerevanui būtina pakeisti Armėnijos geležinkelių tinklo valdymo modelį, kad šis nepatektų po tarptautinėmis s...

Europos NATO šalių žvalgybos tarnybos ir karinės pajėgos iki šiol daugiausia teigė, kad Vladimiras Putinas kariniam susidūrimui su aljansu bus pasirengęs maždaug šio dešimtmečio pabaigoje, tačiau pastarųjų dienų įvykiai verčia juos keisti savo vertinimus, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ). Rusijos valdžia, susidurdama su dideliais nuostoliais kare Ukrainoje ir nesugebėdama papildyti kariuomenės taip greitai, kaip praranda karius, vis aktyviau eskaluoja retoriką Baltijos šalių atžvilgiu.

Daugybė Graikijos salų vis labiau kenčia nuo turistų ir vasarnamių savininkų iš šalies bei užsienio antplūdžio. Kai kuriose salose sezono įkarštyje gyventojų tankumas būna net didesnis nei sostinės Atėnų aglomeracijoje. Ypač paveiktos populiarios pasiturinčių žmonių pamėgtos Santorinio bei Mykonos salos, rodo Egėjo universiteto tyrimas, kurio rezultatus trečiadienį paskelbė graikų spauda. Pernai Graikija registravo rekordinius turizmo skaičius.

Kremlius koordinuoja didelio masto hibridines operacijas visoje Europoje, kurių tikslas – diskredituoti Ukrainą ir kurstyti vidinius konfliktus Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse.

 Pagal Rusijos parlamento žemųjų rūmų patvirtintą ambicingą planą, prie kovos su Ukrainos dronų atakomis galėtų prisijungti šalies bankų padaliniai ir jų darbuotojai. Pagal antradienį trečiuoju ir paskutiniuoju svarstymu priimtą įstatymo projektą, bankai padengtų elektroninių trukdžių sistemų įrengimo savo patalpose išlaidas, o atrinkti darbuotojai taip pat numušinėtų atskrendančius dronus.

Popiežius Leonas XIV išreiškė susirūpinimą dėl intensyvėjančių masinių Rusijos atakų prieš Ukrainą ir pareiškė paramą nuo šių smūgių nukentėjusiems civiliams. Kaip praneša „Vatican News“, jis šias remarkas išsakė trečiadienį Šv. Petro aikštėje vykusios bendrosios audiencijos pabaigoje. „Su susirūpinimu stebiu karą Ukrainoje, kuris pastarosiomis dienomis smarkiai paaštrėjo.

„Rating Group“ atlikta apklausa rodo, kad ukrainiečiai pritartų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimui ginant Lietuvą. „Paprašėme respondentų įsivaizduoti, kad Rusija įsiveržia į tam tikras Europos šalis, ir atsakyti, ar jie pritartų Ukrainos kariuomenės dalyvavimui ginant tokias šalis: Moldovą, Lenkiją, Baltijos valstybes (Lietuvą, Latviją, Estiją) ir Suomiją“, – rašoma „Rating Group“ internetinėje svetainėje.

Trečiadienį paskelbus, kad Kryme, Sevastopolyje, griaudėjo sprogimai, „Telegram“ kanalas „Krymskyj Veter“ skelbia daugiau detalių apie sprogimus. Anot kanalo, buvo smogta Rusijos Juodosios jūros laivyno aviacijos štabui. Jis stipriai išdegė, neliko nė vieno sveiko lango. Taip pat pranešama apie smūgį į Rusijos centrinio banko pastatą Sevastopolyje. Smūgį banko pastatui patvirtino miesto gubernatorius Michailas Razvožajevas.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi trečiadienį įspėjo apie „ekstremalaus karščio“, apėmusio daugiausiai gyventojų turinčią pasaulio šalį, pavojus. Kariai kovoja su miškų gaisrais, o vietos institucijos praneša apie mirties nuo šilumos smūgio atvejus. Tarptautinė oro kokybės stebėjimo platforma AQI užfiksavo, kad trečiadienio vidurdienį 45 karščiausi pasaulio miestai buvo Indijoje; visuose juose temperatūra viršijo 43 Celsijaus laipsnius.

Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojas, užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad Rusija šiuo metu neturi galimybių pradėti didelio masto puolimą prieš NATO, skelbia Lenkijos Užsienio reikalų ministerija. „Rusija mums kelia grėsmę, ir mes turime į tai žiūrėti rimtai. Šiuo metu Rusija neturi galimybių pradėti didelio masto puolimo prieš NATO, o jei ji ruoštųsi tai padaryti, mes tai pastebėtume – juk turime palydovinę žvalgybą.

Ukrainiečiai kritikuoja buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasisakymą „WDR1 Live“ tinklalaidėje. Ukrainiečių „Telegram“ kanaluose trečiadienį pradėjo plisti pokalbio ištrauka, kur A. Merkel dalijasi savo įžvalgomis apie karą Ukrainoje. „Tikiuosi, kad per 10 metų karas Ukrainoje bus pasibaigęs. Per 10 metų – taip, kad Ukraina taptų savarankiška, laisva ir suvereni šalis“, – pokalbio metu sakė ji. Ukrainiečiai negaili kritikos A. Merkel.

Čia svečiavosi daugybė pasaulio lyderių ir buvo sukurtos istorinės akimirkos. Dabar JAV prezidentas Donaldas Trumpas ant Baltųjų rūmų pietinės vejos konstruoja didžiulę kovos menų areną. Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip antradienį kranai kilnojo milžiniškas metalines arkas, artėjant mišrių kovos menų „Ultimate Fighting Championship“ (UFC) turnyrui, vyksiančiam per 80-ąjį D. Trumpo gimtadienį birželio 14 d. „Vyks didelė kova.

Europos Sąjungos (ES) vyriausybės trečiadienį patvirtino teisės aktą, kuriuo panaikinami importo muitai daugeliui JAV prekių, pranešė susitikime dalyvavęs ES šaltinis, kurį cituoja agentūra „Reuters“. Šis žingsnis turėtų padėti išvengti JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimo įvesti didesnius muitus ES automobiliams ir kitoms prekėms.

Rusijai įstrigus mūšio lauke Ukrainoje, Europoje vis labiau baiminamasi, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas bandys pakeisti situaciją plėsdamas konfliktą į Europą, rašo „Wall Street Journal“. Rusijos retorika Baltijos šalių atžvilgiu darosi vis karingesnė, Kremlius grasina ir svaidosi kaltinimais Baltijos šalims. Fiksuoti padažnėję dronų incidentai visose trijose valstybėse.

Rusijos okupuotame Kryme, Sevastopolio uoste, dislokuoti oro gynybos daliniai trečiadienio rytą numušė daugiau nei 20 Ukrainos dronų, o Ukraina taip pat panaudojo „Storm Shadow“ raketas, „Telegram“ kanale pranešė miesto gubernatorius, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“. Pasak Michailo Razvožajevo, per ataką buvo apgadinti keli pastatai, įskaitant centrinio banko regioninį skyrių ir aštuonių aukštų daugiabutį, bet nukentėjusiųjų nebuvo.

JAV Nebraskos valstijoje šuo paleido šūvius, skelbia „Fox News“. Incidento metu buvo sužeista moteris. Skelbiama, kad šuo ir ginklas buvo sunkvežimyje. Sunkvežimio vairuotojas sustojo į degalinę ir parduotuvę. Šeimininkas nuėjo apsipirkti, šuo liko sunkvežimyje. Kitas keleivis taip pat išlipo iš sunkvežimio, tačiau stoviniavo jo priekyje. Šuo peršovė moterį Šuo, likęs sunkvežimyje, užkliudė ginklą, kuris buvo užtaisytas. Ginklas iššovė.

Lenkijos ginklų pramonė galėtų pradėti šalyje gaminti raketas JAV gamybos oro gynybos sistemoms „Patriot“, Vašingtonui davus „pirminį pritarimą“ šiai idėjai, pareiškė gynybos ministras. Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas antradienį Otavoje susitiko su Kanados gynybos ministru Davidu McGuinty aptarti Otavos dalyvavimo Europos gynybos finansavimo programoje SAFE.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna interviu „Ukrinform“ pareiškė, kad atsakomybė už dronų incidentus Estijoje ir kitose Baltijos šalyse tenka Rusijai. „Mes, žinoma, nesidžiaugiame, kad šie dronai atsiduria mūsų teritorijose, bet atsakomybė tenka Rusijai, nes ji gali nutraukti karą jau rytoj. Mes, galbūt, matysime vis daugiau panašių incidentų. Tai yra Rusijos agresyvaus karo šalutiniai padariniai“, – sako jis.

JAV planuoja perpus sumažinti savo giliojo smūgio pajėgumus Europoje, įskaitant lėktuvnešius ir karo lėktuvus, remdamasis šaltiniais skelbia portalas „TVP World“, kilus susirūpinimui dėl JAV įsipareigojimų savo NATO sąjungininkėms.

Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad kasmetinis sveikatos patikrinimas praėjo „puikiai“, ir tokiu vertinimu pasidalijo tuo metu, kai vyriausio kada nors priesaiką davusio JAV prezidento sveikata susilaukia vis didesnio dėmesio, juolab, kad artėja jo 80-asis gimtadienis. D. Trumpui tai buvo jau trečia medicininė apžiūra nuo tada, kai jis pernai grįžo į valdžią. Ji atlikta sustiprėjus spėlionėms dėl tokių problemų, kaip kraujosruvos ant jo rankų ir akivaizdus mieguistumas susitikimų metu.

Per Rusijos ataką Ukrainos Chersono srityje naktį į trečiadienį buvo sužeisti trys civiliai, o Černihive nugriaudėjus keliolikai sprogimų nukentėjo viena įmonė, pranešė pareigūnai. Apie tai skelbia portalas „Ukrainska Pravda“. Rusai smogė Ukrainai Chersono karinė administracija „Telegram“ kanale pranešė, kad per dronų ataką Komyšanuose nukentėjo du civiliai, o bepiločiui atakavus civilinį automobilį Chersono Dnipro rajone, sužeistas 65 metų vyras.

Pastaruoju metu Didžiojoje Britanijoje įsivyravus itin karštiems orams, apie ateinančią vasarą kalbantys mokslininkai sako, kad... blogiausia dar prieš akis. Pirmadienis buvo karščiausia gegužės mėnesio diena per visą istoriją, kai temperatūra Kew Gardens, Londone, pasiekė 34,8 laipsnio, o tai net dviem laipsniais pagerino ankstesnį rekordą, kuris buvo pasiektas dar po Antrojo pasaulinio karo.

Naktį iš antradienio į trečiadienį Rusijoje griaudėjo sprogimai, skelbia „Kanal 24“, remdamiesi „Telegram“ kanalo „Exilenova+“ duomenimis. Skelbiama, kad smogta Taganrogui, virš miesto esą pakilo tirštų dūmų stulpas. Pirminiais duomenimis, miestui suduoti bent du smūgiai. Sprogimai Rusijoje Neoficialiai nustatyta, kad smūgio taikiniu galėjo būti aviacijos techninės priežiūros ir remonto objektas.

Siekdama sustiprinti Baltijos šalių gynybą, NATO planuoja įdiegti naują vadovavimo struktūrą, kuri konflikto su Rusija atveju leistų greitai dislokuoti Vokietijos ir Nyderlandų karius Latvijoje bei Estijoje, antradienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais. Šiuo metu NATO operacijas Baltijos šalyse ir Lenkijos šiaurėje prižiūri viena daugianacionalinė būstinė, įsikūrusi Ščecine, Lenkijoje.

 Irano valstybinė televizija trečiadienį pranešė, kad į preliminarų susitarimo su JAV projektą įtrauktas įsipareigojimas panaikinti Iranui taikomą jūrų blokadą, atkurti eismą per Hormuzo sąsiaurį ir Jungtinėms Valstijoms išvesti savo pajėgas iš Persijos įlankos regiono.

Karas Ukrainoje, tikėtina, būtent šiomis savaitėmis išeina iš daugelį metų trukusios aklavietės, o svarstyklės pamažu krypsta Ukrainos naudai. Apie tai rašo Vokietijos leidinys „Welt“, remdamasis karo ekspertais ir apžvalgininkais.

Rusų režisierius Andrejus Zviagincevas sureagavo į Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo pareiškimą, kad jis „neturi balso teisės“. Kino kūrėjas pabrėžė, jog tokios teisės neturi ne tik jis, bet ir šimtai milijonų Rusijos piliečių. „Taip, visiškai teisingai, neturiu balso teisės, kaip jos neturi ir šimtai milijonų rusų“, – sakė A. Zviagincevas.

Grėsmė iš Baltarusijos išlieka, tačiau mažai tikėtina, kad baltarusiai ryšis siųsti savo karius į Ukrainą. Apie tai „Ukrainos radijo“ eteryje pareiškė analitinio projekto „DeepState“ vienas iš įkūrėjų Romanas Pohorelyjus. „Ukrainos gynyba šiandien išlieka gana veiksminga, palyginti su 2022 metais. Grėsmė buvo visada. Rusai turi galimybę ir moka greitai permesti savo pajėgas bei vykdyti rotacijas.

Ukrainos kariškiai jau nustatė pirmuosius 500 taikinių Baltarusijos teritorijoje, jei dabartinis jos lyderis nuspręstų visapusiškai įsitraukti į karą prieš Ukrainą Rusijos pusėje, pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi, dar žinomas kaip Magyaras. Jis „Telegram“ platformoje paskelbė perspėjimą dabartiniam Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai. „Šuns lojimas nekanda. Plėšrus paukštis – ne toks. Pirmieji 500 taikinių jau taikiklyje.

Vakarų Europą apglėbus karščio bangai, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje antradienį registruoti nauji gegužės mėnesio temperatūros rekordai. Preliminariais meteorologijos tarnybos „Météo-France“ duomenimis, Prancūzijoje vidutinė temperatūra šalyje antradienį siekė 24,8 laipsnio. Tai daugiau nei pirmadienį fiksuotas 24,6 laipsnio šio mėnesio rekordas. Naujas gegužės karščio rekordas, „Met Office“ duomenimis, antradienį išmatuotas ir Didžiojoje Britanijoje.

Į Europą atkeliauja rekordinė kaitra. Londonas fiksuoja didžiausią per šimtą metų gegužės mėnesio temperatūrą, ten oras įkaito iki beveik 35 laipsnių Celsijaus. Todėl vietiniai ir turistai masiškai plūsta į baseinus, slepiasi po skėčiais ir ieško atgaivos. O vasariška kaitra gyventojai džiaugiasi Paryžiuje ir Madride, kur termometro stulpelis fiksuoja 30 laipsnių karštį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuva, Lenkija ir net Ukraina gavo iš Amerikos administracijos laiškus, kuriuose prašoma leisti tranzitu vežti baltarusiškas Lukašenkos trąšas. Mūsų politikai nenuilsdami kartoja, kad spręsti šio klausimo nė negali, nes galioja bendros europinės sankcijos. Bet kaip laviruosime su amerikiečiais ir kokią Lietuvos strategiją toliau taikysime Baltarusijos atžvilgiu – lieka neaišku.

Rusija bando kurstyti paniką dėl Kyjivo, grasindama naujais masiniais smūgiais, nes jau veikia ties savo galimybių riba. Tokią nuomonę interviu „RBC-Ukraine“ išsakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų rezervistų tarybos pirmininkas Ivanas Tymočko. Pasak jo, dabartinis Rusijos atakų intensyvumas iš esmės yra Rusijos Federacijos galimybių „pikas“. „Daugiau, nei jie dabar, vienu metu jie negali paleisti“, – pareiškė I. Tymočko.

Užsienio reikalų ministerija (URM) antradienį iškviestam Rusijos Federacijos ambasados atstovui įteikė griežtą protesto notą dėl Rusijos išsakyto grasinimo masiškai apšaudyti Kyjivą ir su tuo susijusio raginimo užsienio šalių piliečiams, įskaitant diplomatus, išvykti iš miesto. Notoje teigiama, jog Lietuva kategoriškai atmeta pakartotinius Rusijos grasinimus panaudoti jėgą prieš Ukrainą, akivaizdžiai pažeidžiant Jungtinių Tautų Chartiją.

Kremliaus vadovo Vladimiro Putino karas Ukrainoje liko brangiausia didžiosios valstybės klaida mūsų epochoje – iki tol, kol Amerikos lyderis Donaldas Trumpas pradėjo operaciją „Epinis įniršis“. Abu lyderiai statė už silpną priešininką ir tikėjosi pergalės per kelias dienas. Kiekvienas iš jų savo šalims užkrauna išlaidas, kurios išliks dar daugelį metų po to, kai jie praras valdžią. Kaip pavyzdžiai, kaip išleisti iš rankų stiprias kortas, V. Putinas ir D, Trumpas neturi sau lygių.

NATO rengia savo rytinio flango stiprinimą, sukurdama naują karinę struktūrą, kuri leistų operatyviai dislokuoti pajėgas Latvijoje ir Estijoje Rusijos keliamos grėsmės atveju, praneša „Reuters“. Šiuo metu NATO pajėgos Baltijos šalyse ir šiaurės Lenkijoje yra pavaldžios vienai daugianacionalinei vadavietei Lenkijos mieste Ščecine. Tačiau siūlomi pakeitimai numato papildomo korpuso lygmens vadovavimo sukūrimą, kuris turėtų padidinti reagavimo greitį ir pajėgų koordinavimą regione.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Vilniuje pareiškė, kad incidentai su dronais Baltijos šalyse yra kryptingos Rusijos strategijos, kuria siekiama destabilizuoti visuomenę, dalis, rašo „Evropeiskaja Pravda“. U. Von der Leyen pabrėžė, kad tokie atvejai nėra pavieniai. „Tai kryptinga Rusijos strategija, nukreipta į mūsų demokratinių visuomenių destabilizavimą. Tačiau, kaip ir mūšio lauke Ukrainoje, Rusija patiria nesėkmę.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha Rusijos URM vadovo Sergejaus Lavrovo pareiškimus pokalbyje su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio apie ketinimus atakuoti Kyjivą pavadino „įžūlia provokacija“ ir patvirtinimu, kad Rusija yra suinteresuota tęsti karą. Jis pabrėžė, kad tai dar kartą parodo, kas iš tikrųjų yra suinteresuotas šio karo tęsimu ir eskalacija. „Aš tai vertinu kaip įžūlią provokaciją. Tai viešas, dar vienas patvirtinimas, kad Rusija yra suinteresuota tęsti karą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasisakė Kyjive vykusio Tarptautinio miestų ir regionų aukščiausiojo susitikimo atidaryme. Savo kalboje jis atskirai pasveikino Sviatlaną Cichanouskają ir pajuokavo apie neseniai Aliaksandro Lukašenkos išsakytą norą susitikti, taip sukeldamas juoką ir aplodismentus salėje.

Jungtinės Valstijos, anot žiniasklaidos, ketina gerokai sumažinti savo karinį indėlį į NATO. JAV gynybos sekretoriaus Pete‘o Hegsetho pasiuntinys susitikime Briuselyje praėjusią savaitę informavo sąjungininkes apie tai, kad Vašingtonas ateityje „skirs žymiai mažiau pagrindinių karinių pajėgumų“. Apie tai antradienį rašo vokiečių leidinys „Spiegel“. Pajėgumų mažinimas esą, be kita ko, palies „JAV naikintuvus, karo laivus, dronus ar degalų pildymo lėktuvus“. Anot duomenų, JAV planuoja skir...

Rusijos grasinimai kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) dėl tariamų rusakalbių gyventojų teisių pažeidimų nėra nieko naujo, pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. „Tai dar vienas žingsnis ilgalaikiame Rusijos elgesio modelyje, kuris apima sistemingą dezinformaciją ir politinį spaudimą Baltijos šalims. Maskvos retorika pasižymi priešiškumu, nepagrįstais kaltinimais ir iškraipytais naratyvais.

Aliaksandro Lukašenkos režimas apkaltino Ukrainą neva leidžiant dronus link Baltarusijos. Ukraina sureagavo į kaltinimus, skelbia „Ukrainska Pravda“. „Kasdien mūsų priešlėktuvinės gynybos priemonės fiksuoja reguliarius kovinių bepiločių orlaivių perėjimus per Baltarusijos ir Ukrainos sieną bei jų kritimą mūsų teritorijoje. Kai kuriais atvejais tai nėra atsitiktiniai išpuoliai, o bandymai smogti pasienio infrastruktūros elementams, prisidengiant tariamai atsitiktiniais įskridimais.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas patvirtino, kad Syzranės naftos perdirbimo gamykla po gegužės 21 d. suduoto smūgio sustabdė veiklą. „Remiantis preliminariais smūgio vertinimais, patvirtintas Syzranės naftos perdirbimo gamyklos (Syzranė, Samaros sritis, Rusijos Federacija), kurią 2026 m. gegužės 21 d. atakavo Ukrainos gynybos pajėgos, uždarymas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė štabas.

Šiaurės Belgijoje antradienį traukiniui įsirėžus į mokyklinį mikroautobusą žuvo keturi žmonės, įskaitant du vaikus, pranešė šalies vicepremjeras. „Šį rytą Biugenhaute įvyko tragiškas traukinio ir mokyklinio autobuso susidūrimas. Žuvo keturi žmonės, įskaitant du vaikus“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Maxime'as Prevot. Ministras pirmininkas Bartas De Weveris paskelbė, kad jį „giliai sujaudino ši siaubinga nelaimė“ ir pareiškė užuojautą nukentėjusioms šeimoms.

Remiantis antradienį paskelbtu „Greenpeace“ tyrimu, Europos NATO šalys net ir be Jungtinių Valstijų vis tiek lenktų Rusiją svarbiose karinėse kategorijose. Ataskaitoje, kurios pavadinimas – „Europa viena namuose?“, sakoma, kad Europos NATO šalys ir Kanada praėjusiais metais gynybai skyrė apie 626 mlrd. JAV dolerių, palyginti su Rusijos skirta 190 mlrd. dolerių suma (atitinkamai maždaug 538 ir 163 mlrd.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė įsaką, atleidžiantį į Rusijos kariuomenę užverbuotus naujokus nuo skolų iki 10 mln. rublių (139 tūkst. JAV dolerių).  Maskva toliau taiko finansines paskatas, kad pritrauktų daugiau vyrų kariauti Ukrainoje. Rusija jau daugiau nei ketverius metus siūlo pelningus atlyginimus vyrams, užsiregistravusiems dalyvauti plataus masto puolime prieš Ukrainą.

Izraelio kariuomenė pirmadienį suintensyvino smūgius Pietų Libane, o žydų valstybės ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad įsakė kariuomenei sustiprinti puolimą, siekiant „sutriuškinti“ „Hezbollah“. Antskrydžiai rengiami tuo metu, kai Jungtinės Valstijos ir Iranas siekia baigti derinti susitarimo, skirto užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, sąlygas.

Kaliningrado „Chrabovo“ oro uoste pirmadienio vakarą įvesti apribojimai. Apie įvedamus ribojimus pirmadienį 19:55 paskelbė „Rosaviacija“. „Apribojimai būtini skrydžių saugumui užtikrinti“, – rašoma pranešime.   Ribojimai Kaliningrado oro uoste Kaip nurodoma „Rosaviacijos“ „Telegram“ kanale, ribojimai atšaukti apie 21:30. Kaip skelbia „Obozrevatel“, išskristi vėlavo bent keli lėktuvai, dešimtys reisų turėjo skraidyti danguje, nes negalėjo leistis.

Prancūzijos vyriausybė antradienį pranešė apie septynių žmonių mirtis, susijusias su Vakarų Europą užklupusia karščio banga. Penki iš šių žmonių nuskendo.