Analitikas: Ukraina numačiusi 500 taikinių Baltarusijoje, tarp jų – Lukašenkos rezidencija
Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos rezidencija, tikėtina, yra įtrauktas į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų prioritetinių taikinių sąrašą, sudarytą tam atvejui, jei Baltarusija būtų įtraukta į karą. Tai komentare „Telegraf“ pareiškė karo analitikas Oleksijus Hetmanas.
Zelenskis ragina JAV veikti nedelsiant: „Turime sustabdyti karą Europoje“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino išsiuntęs laišką JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Jis pabrėžė, kad dabartinė padėtis reikalauja skubių veiksmų, teigiama V. Zelenskio pareiškime „Telegram“.
„Retai pasitaiko, kad kitos valstybės vado vai laišku vienu metu kreiptųsi ir į Jungtinių Valstijų prezidentą, ir į Kongresą, tačiau dabartinė situacija yra tokia, kad turime veikti greitai ir veiksmingai“, – sakė valstybės vadovas.
Rusai Chersone raketomis apšaudė žaidimų aikštelę: žuvo žmogus, sužeista mama ir dvi jos dukros
Rusijos pajėgos iš raketų paleidimo sistemų apšaudė Chersono Korabelnio rajoną, nuo priešo ugnies nukentėjo vaikų žaidimų aikštelė, kurioje leido laiką tėvai su vaikais.
Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai platformoje „Facebook“ paskelbė miesto karinės administracijos vadovas Jaroslavas Šanko.
Okupantai miestui smogė maždaug 17:30 val.
Per priešo apšaudymą buvo sužeista 36 metų moteris ir dvi jos šešerių bei trejų metų amžiaus dukrytės, kurias sužeidė sprogimo banga ir skeveldros. Visos trys yra medikų priežiūroje.
Vėliau J. Šanko pranešė, kad per priešo smūgį buvo mirtinai sužeistas vyras. Valdžios institucijos vis dar stengiasi nustatyti žuvusiojo tapatybę.
„Remiantis preliminariais duomenimis, rusų teroristai nužudė šeimos, kurios nariai – motina ir dvi mažos dukros – šiuo metu gydomi ligoninėje, tėvą“, – pažymėjo karinės administracijos vadovas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gegužės 27 d. po pietų Chersono srities Bilozerkos miestelyje rusų kariai dronu puolė motociklu važiavusį 60-metį vyrą, kuris nepilotuojamajai skraidyklei sprogus patyrė sužeidimus, skeveldros pataikė jam į kojas.
Nerimą kelianti žinia iš Zelenskio: įvardijo, kam ruošiasi Rusija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija, siekdama kompensuoti didelius nuostolius okupuotose teritorijose, rengiasi papildomai mobilizacijai. Apie tai valstybės vadovas pranešė „Telegram“ po išsamaus pasitarimo Ukrainos gynybos klausimais.
Rusijos pajėgos netikėtai pradėjo trauktis dviejose kryptyse – Ukrainoje prabilta apie pokyčius fronte
Rusijos pajėgos pradėjo trauktis dviejose pagrindinėse kryptyse: ekspertas papasakojo apie pokyčius fronte. Apie tai interviu „RBC-Ukraina“ pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų rezervistų tarybos pirmininkas Ivanas Timočka.
Okupantai turi problemų ne tik su puolimu, bet ir su atskirų pozicijų išlaikymu. I. Timočka taip pat įvertino tikruosius Kremliaus grasinimų motyvus.
„Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse jie jau traukiasi, o ne puola“, – pažymėjo I. Timočka.
Taip pat, pasak jo, Rusija toliau grasina naujais masiniais smūgiais Kyjivui. Tokiu būdu Kremlius bando pasėti paniką ir daryti spaudimą ne tik Ukrainai, bet ir jos Vakarų partneriams.
Pasak eksperto, net ir vykdydama dabartinius masinius smūgius, Rusija faktiškai dirba ties savo potencialo riba. Naujų raketų sukaupimui Kremliui reikia laiko, išteklių, finansų ir gamybinių pajėgumų.
„Daugiau kažko akimirksniu išduoti, nei jie išduoda dabar, jie negali“, – paaiškino I. Timočka.
Ivanas Timočka mano, kad garsūs Kremliaus pareiškimai apie naujas atakas yra Rusijos propagandos dalis ir bandymas maksimaliai eskaluoti situaciją. Rusija per baimę, isteriją ir gąsdinimą bando pasiekti tai, ko nesugebėjo gauti kariniu keliu.
Pagrindinis spaudimas, pasak jo, yra nukreiptas ne tiek į Ukrainą, kiek į Kyjivo partnerius Europoje. Rusijos Federacijos pareiškimai su raginimais evakuoti diplomatus faktiškai liudija apie galimus smūgius civiliniams rajonams.
Ekspertas pabrėžė, kad Kremliuje supranta, jog Rusija nesugeba ilgai palaikyti dabartinio raketų smūgių intensyvumo. Kiekviena nauja banga gali būti mažiau rezultatyvi, o tai demonstruos potencialo išsekimą.
Būtent todėl Maskva maksimaliai eskaluoja situaciją informaciniu ir psichologiniu lygmeniu.
Pokyčiai fronte ir Rusijos pajėgų taktika
UNIAN pažymima, kad Ukrainos kariškių teigimu, Rusijos okupacinėms pajėgoms darosi vis sunkiau judėti į priekį fronte dėl technikos nuostolių ir dronų dominavimo ore. Todėl priešas vis dažniau grįžta prie mažų pėstininkų grupių taktikos ir vadinamųjų „mėsos“ šturmų, kuriuos anksčiau taikė samdiniai iš privačios karinės kompanijos „Wagner“.
Beje, prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos kariškiams pavyko stabilizuoti situaciją fronte dėka kovotojų ištvermės, dronų naudojimo, technologinių sprendimų ir tolimojo nuotolio smūgių. Tuo pat metu Ukrainos vadovas pabrėžė, kad situacija priešakinėse linijose išlieka nelengva, nors šiais metais Gynybos pajėgų rezultatai yra geresni nei anksčiau.
Naujausiais žvalgybos duomenimis, Ukrainoje žuvo beveik pusė milijono rusų karių
Naujausi žvalgybos duomenys rodo, kad nuo karo Ukrainoje pradžios žuvo beveik 500 tūkst. Rusijos karių, praneša naujienų tarnyba „Sky News“.
Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnybos GCHQ vadovė Anne Keast-Butler teigė, kad tai rodo, jog Vladimiras Putinas „mūšio lauke ritasi atgal“.
Tai pirmas kartas, kai skelbiami patvirtinti duomenys apie žuvusių Rusijos karių skaičių, nes anksčiau aukų skaičiui paprastai būdavo priskiriami tiek sužeistieji, tiek žuvusieji.
A. Keast-Butler šį komentarą išsakė trečiadienį po pietų Blečlio parke vykusio pirmojo kasmetinio posėdžio grėsmėms įvertinti metu.
Pateikdama agentūros grėsmių vertinimą, ji teigė, kad Rusija „kasdien vis intensyviau vykdo hibridinę veiklą“ prieš Jungtinę Karalystę ir Europą bei „nepertraukiamai kėsinasi į kritinę infrastruktūrą, demokratinius procesus, tiekimo grandines ir visuomenės pasitikėjimą“.
Jos teigimu, GCHQ „nepertraukiamai bendradarbiauja“ su žvalgybos ir gynybos partneriais, siekdama „susilpninti ir sumažinti Rusijos keliamą grėsmę“.
„Viena iš sričių, kuriai skiriame ypatingą dėmesį, yra duomenų ir energijos išteklių, tekančių per svarbiausius kabelius ir vamzdynus Britanijos vandenyse bei jų prieigose, apsauga – tai darome atskleisdami Rusijos kėslus, motyvus ir povandeninius pajėgumus“, – paaiškino A. Keast-Butler.
„Be to, mes trukdome Rusijos pastangoms kontrabanda gabenti Vakarų technologijas, atremiame kibernetines atakas ir kovojame su neapgalvotais sabotažo veiksmais bei pasikėsinimais į žmonių gyvybę“, – pridūrė ji.
Žvalgybos tarnybos vadovė atkreipė dėmesį į tai, kad ji retai pasisako viešai, tačiau pridūrė, kad Jungtinė Karalystė šiuo metu yra „lūžio taške“, ir įspėjo, kad „klaidingų sprendimų rizika yra didžiausia, kokią kada nors mačiau“.
Zelenskis išsiuntė skubų laišką Trumpui: situacija kritinė, praneša apie mirtiną trūkumą
Zelenskis paprašė Trumpo skubiai išsiųsti Ukrainai raketas PAC-3, skirtas „Patriot“, esant kritiniam priešlėktuvinės gynybos priemonių trūkumui, praneša „Kyiv Independent“.
Leidinys rašo, kad Ukrainos prezidentas nusiuntė D. Trumpui laišką su įspėjimu apie priešlėktuvinės gynybos sistemų deficitą, ypač priemonių, skirtų balistinių raketų perėmimui.
Kritinis priešlėktuvinės gynybos trūkumas Ukrainoje
„Kai kalbama apie apsaugą nuo balistinių raketų, mes beveik visiškai priklausome nuo JAV“, – sakoma laiške.
V. Zelenskis paprašė Vašingtono padėti su raketomis PAC-3, skirtomis „Patriot“, ir papildomomis priešlėktuvinės gynybos sistemomis, kadangi dabartiniai tiekimai jau nespėja paskui Rusijos atakų mastą.
Kreipimasis pasirodė naujų masinių Rusijos Federacijos smūgių ir Maskvos grasinimų smogti Kyjivui bei „sprendimų priėmimo centrams“ fone.
Paryžius išsikvietė Rusijos ambasadorių
Po Rusijos raginimų užsieniečiams ir diplomatams dėl būsimų atakų palikti Ukrainos sostinę Kyjivą, ir Prancūzija išsikvietė Rusijos ambasadorių. To priežastis yra „masiniai smūgiai praėjusį savaitgalį ir nepriimtini grasinimai Ukrainos civiliams bei užsienio diplomatams“, – trečiadienį Paryžiuje pranešė Užsienio reikalų ministerija.
„Rusijos veiksmai kiekvieną dieną liudija cinizmą ir tarptautinės teisės nepaisymą“, – sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas. Prancūzija „griežtai smerkia Maskvos bandymus bauginti“. Tai esą rodo, kad Rusija Ukrainoje yra karinėje aklavietėje.
Antradienį jau kitos Europos šalys išsikvietė Rusijos diplomatus. Apie 50 šalių Jungtinėse Tautose bendrame pareiškime Rusijos grasinimus pavadino „nepriimtinais“. JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pareiškė esąs „labai susirūpinęs“ ir pareikalavo vengti tolesnės eskalacijos.
Rusija pirmadienį paskelbė apie naujas atakas prieš Kyjivą ir paragino užsieniečius bei diplomatus išvykti iš Ukrainos sostinės.
„Šios atakos bus nukreiptos tiek prieš sprendimų priėmimo centrus, tiek prieš vadavietes“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija. Sekminių savaitgalį rusų pajėgos į Ukrainą ir ypač Kyjivą paleido daugybę dronų ir raketų.
Rusija prieš tai apkaltino Ukrainą atakavus profesinę mokyklą Rusijos okupuotoje Luhansko srityje ir nužudžius 21 žmogų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tada nurodė imtis atsakomųjų priemonių.
Popiežius reiškia susirūpinimą dėl Ukrainoje labai intensyvėjančio karo
Popiežius Leonas XIV trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl Ukrainoje labai intensyvėjančio karo, rašoma oficialioje „Vatican News“ svetainėje.
„Susirūpinęs stebiu šiomis dienomis Ukrainoje labai intensyvėjantį karą. Trokštu išreikšti savo artumą visiems, kurie kenčia dėl pastarųjų antpuolių, nukreiptų taip pat prieš civilius gyventojus“, – sakė popiežius.
„Karas ne išsprendžia problemas, o jas pagilina. Jis ne sukuria saugumą, o daugina kančias ir neapykantą. Kur krenta raketos ir dronai, žlunga viltys, griūva gyvenamieji namai ir maldos vietos, žūva nekalti žmonės“, – sakė Leonas XIV, užbaigdamas bendrąją audienciją Šv. Petro aikštėje.
Popiežius Leonas XIV sureagavo į naujausias rusų atakas prieš Ukrainą: pasiuntė žinutę
Popiežius Leonas XIV išreiškė susirūpinimą dėl intensyvėjančių masinių Rusijos atakų prieš Ukrainą ir pareiškė paramą nuo šių smūgių nukentėjusiems civiliams.
Kaip praneša „Vatican News“, jis šias remarkas išsakė trečiadienį Šv. Petro aikštėje vykusios bendrosios audiencijos pabaigoje.
Ukrainiečiai atsakė, kurias šalis sutiktų ginti nuo Rusijos: Lietuva – sąrašo viršuje
„Rating Group“ atlikta apklausa rodo, kad ukrainiečiai pritartų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimui ginant Lietuvą.
Nausėda apie NATO rytinio flango stiprinimą: didėja tikimybė, kad gali įvykti provokacijos
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad planuojamas NATO rytinio flango stiprinimas naujomis gynybos struktūromis nėra susijęs su tiesioginėmis indikacijomis apie galimą Rusijos puolimą. Vis tik, šalies vadovas pabrėžia, kad yra pakankamai informacijos apie aštrėjančią geopolitinę situaciją Baltijos regione ir galimas provokacijas.
„Tiesiog, didėja tikimybė, kad gali įvykti vienokio ar kitokio pobūdžio provokacijos, kurios, be jokios abejonės, aktyvuotų visus NATO saugumo instrumentus“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo prezidentas.
„Iš tikrųjų NATO turi pagrindo ir pakankamai informacijos, kad geopolitinė situacija aštrėja. Ir tai nebūtinai susiję su organizuota arba plataus masto karine kampanija prieš Baltijos šalis“, – akcentavo G. Nausėda.
ELTA primena, kad trečiadienį agentūrai „Reuters“ du informuoti šaltiniai pranešė, jog NATO žada stiprinti savo rytinio flango gynybą nauja struktūra, kuri karo su Rusija atveju leistų greitai dislokuoti pajėgas Latvijoje ir Estijoje.
NATO pajėgos visose trijose Baltijos šalyse ir Šiaurės Lenkijoje šiuo metu yra pavaldžios vienam daugiašaliam štabui Lenkijos Ščecino mieste. Antro korpuso priskyrimas regionui leis NATO „greitai dislokuoti dideles pajėgas“, sakė vienas karinis pareigūnas.
Visu pajėgumu veikiantis kariuomenės korpusas paprastai vadovauja trims divizijoms, arba 40–60 tūkst. karių. Taikos metu jis paprastai veikia kaip vadovavimo struktūra su tokiomis specializuotomis funkcijomis, kaip artilerija, oro gynyba ir medikai, kad, prireikus, būtų galima greitai dislokuoti karius.
Derindami veiksmus su NATO, Vokietija ir Nyderlandai susitarė priskirti Latvijos ir Estijos gynybai Vokietijos ir Nyderlandų korpusą, įsikūrusį Vokietijos Miunsterio mieste, „Reuters“ sakė kariniai šaltiniai.
Vis tik, kol kas nėra aišku, kada susitarimas įsigalios. Nežinoma ir tai, kiek karių karo atveju bus pavaldūs naujajai vadavietei.
Nyderlandų gynybos ministerija užsiminė, kad korpuso įkūrimo planas šiuo metu yra rengiamas, tačiau atsisakė atskleisti daugiau detalių. Vokietijos gynybos ministerija komentuoti šią žinią atsisakė ir pažymėjo, kad vyksta veiksmų derinimas su NATO.
Tuo metu Aljansas nurodė, kad į klausimus atsakys vėliau.
Kubilius perspėjo Europą: gana tos „haute couture“ ginkluotės
Gynybos eurokomisaras Andrius Kubilius paragino valstybes atverti savo ginklų atsargas ir aprūpinti Ukrainą, be to, didinti gamybą ir atsisakyti „haute couture“ (aukštosios mados) ginklų gamybos, trečiadienį rašo „Financial Times“.
„Vyriausybės turėtų atverti savo atsargas, kad aprūpintų Ukrainą tuo, ko jai reikia“, – leidiniui nurodė jis.
„Vienintelė formulė, galinti atnešti taiką, yra vadinamoji taika per jėgą. Jėga turėtų būti Ukrainos pusėje“, – sako jis ir priduria, kad Europa gali tuo padėti.
A. Kubilius įspėja, kad Europa atsilieka nuo Rusijos ir Ukrainos raketų gamybos srityje, kadangi europiečių įmonės gamina sudėtingus ir brangius ginklus, kurių gamybą sunku išplėsti.
„Europiečiai gamina tai, kas vadinama „haute couture“ produkcija. Technologiškai labai sudėtinga, labai pažangi, labai brangi ir neįmanoma išplėsti“, – sakos jis.
„Ukrainiečiai gamina tai, ką tos Europos pramonės šakos vadina „pakankamai gera“, – pastebi jis.
Eurokomisaras pabrėžia, kad Europa turėtų pasimokyti iš Ukrainos karo laikų metodų ir pereiti prie pigesnių sistemų, kurias būtų galima gaminti greitai ir dideliais kiekiais.
„Ukrainiečiai pradėjo gaminti savo sparnuotąsias raketas „Flamingo“, ir šiais metais jie pasirengę pagaminti apie 700“, – pastebi jis.
A. Kubilius skaičiuoja, kad ES pagamino mažiau nei 300, o Rusija – 1 200.
Dėl Rusijos puolimo – žinia iš Lenkijos: atsakė, kokios Putino galimybės
Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojas, užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad Rusija neturi galimybių pradėti didelio masto puolimą prieš NATO, skelbia Lenkijos Užsienio reikalų ministerija.
Ukrainiečiai pakraupę naujausiais Merkel žodžiais: „Norisi priminti poniai“
Maskvos grasinimus Ukrainoje pasmerkusi URM: Lietuvos ambasada lieka dirbti Kyjive
Rusijai protestą dėl grasinimo masiškai apšaudyti Kyjivą ir su tuo susijusio raginimo užsienio šalių piliečiams, įskaitant diplomatus, išvykti iš miesto, išreiškusi Užsienio reikalų ministerija (URM) tikina, jog Lietuvos ambasada lieka dirbti Ukrainos sostinėje.
Pasak ministerijos, ambasada – aprūpinta reikiamomis darbuotojų apsaugos priemonėmis, turi parengtus veiksmų planus ir yra pasirengusi reaguoti į galimas grėsmes.
Lietuva kartu su Europos išorinių veiksmų tarnyba bei kitomis ES valstybėmis narėmis „vieningai ir kategoriškai“ atmetė grasinimus Kyjivo gyventojams, taip pat ir mieste dirbantiems užsienio valstybių diplomatams.
Dar antradienį į URM iškviestam Rusijos ambasados Vilniuje atstovui įteikta nota, kurioje teigiama, jog Lietuva kategoriškai atmeta pakartotinius Rusijos grasinimus panaudoti jėgą prieš Ukrainą, akivaizdžiai pažeidžiant Jungtinių Tautų (JT) Chartiją.
„Rusijos atstovai buvo ar artimiausiu metu bus iškviesti ir į kitų ES valstybių narių užsienio reikalų ministerijas“, – BNS trečiadienį nurodė ministerija.
Kremliaus grasinimus ambasadoms Ukrainoje antradienį bendrame pareiškime JT pasmerkė beveik 50 šalių.
BNS rašė, jog Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paragino užsienio piliečius, įskaitant diplomatinių atstovybių narius, kuo greičiau palikti Ukrainos sostinę ir liepė gyventojams laikytis atokiau nuo karinių ir vyriausybinių objektų. Maskva pareiškė, kad ruošiami „sisteminiai smūgiai“ Kyjivui.
Maskva atakuoja Ukrainos miestus jau daugiau nei ketverius metus.
Baltijos šalys – naujas Putino taikinys? Auga nerimas dėl pavojingo Rusijos žingsnio
Rusijai įstrigus mūšio lauke Ukrainoje, Europoje vis labiau baiminamasi, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas bandys pakeisti situaciją plėsdamas konfliktą į Europą, rašo „Wall Street Journal“.
Pasitraukus pusei sąjungininkų, Čekijos šaudmenų iniciatyva Ukrainai patyrė smūgį
Prahoje į postą grįžus populistui ministrui pirmininkui Andrejui Babišui, šalių, finansuojančių Čekijos vadovaujamą iniciatyvą pirkti šaudmenis Ukrainai, skaičius sumažėjo perpus, pranešė laikraštis „Financial Times“.
Dabar iniciatyvoje dalyvauja tik devynios šalys, palyginti su 18 praėjusiais metais, leidiniui sakė Čekijos prezidentas, buvęs NATO karininkas Petras Pavelas.
„Iniciatyva vis dar veikia, tačiau naujas sunkumas yra tas, kad finansiškai prisideda tik maždaug devynios valstybės narės“, – sakė P. Pavelas.
Šis klausimas kelia susirūpinimą dėl naštos pasidalijimo ir projekto, kurį pradėjo ankstesnė proeuropietiška Čekijos vyriausybė, tvirtai remiant P. Pavelui, ateities.
Nuo 2024 metų Praha prižiūrėjo daugiau nei 4 mln. stambaus kalibro artilerijos sviedinių tiekimą Kyjivui, siekiant padėti papildyti Ukrainos atsargas ir palaikyti jos gynybą nuo Rusijos invazijos.
P. Pavelo biuras atsisakė nurodyti, kurios šalys pasitraukė iš iniciatyvos. Vienas Vakarų kariškis leidiniui „Financial Times“ sakė, kad Vokietija ir kai kurios Šiaurės šalys toliau dalyvauja, tačiau „kai kurios šalys dabar jaučia, kad keista mokėti už tai, ko net tinkamai nepalaiko vadovaujančios šalies valdantieji politikai“.
Į premjero kėdę grįžęs A. Babišas žadėjo neversti Čekijos piliečių mokėti už ginklus Ukrainai.
P. Pavelas sakė, kad iniciatyvos ateitis turėtų būti aptarta liepą vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Ankaroje.
Sevastopolio gubernatorius skundžiasi: Ukraina panaudojo „Storm Shadow“
Rusijos okupuotame Kryme, Sevastopolio uoste, dislokuoti oro gynybos daliniai trečiadienio rytą numušė daugiau nei 20 Ukrainos dronų, o Ukraina taip pat panaudojo „Storm Shadow“ raketas, „Telegram“ kanale pranešė miesto gubernatorius, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“.
Žiniasklaida skelbia, kad Zelenskis įsakė ruoštis dar 2–3 karo metams, sureagavo Ukrainos prezidento komanda
Ukraina turi būti pasirengusi ilgai trunkančiam konfliktui su Rusija, kuris gali tęstis dar kelerius metus. Apie tai rašo „The Economist“, skelbia UNIAN.
Tekste aprašoma padėtis Ukrainoje ir Rusijoje bei pastebima, kad karas, ko gero, greitai nesibaigs.
„Vyriausybės šaltiniai praneša, kad Zelenskis įsakė ruoštis dar dviem–trim karo metams. Nėra įtikinamos priežasties, kodėl Ukraina negalėtų kariauti taip ilgai. Ji išgyvens, nors ir bus pažymėta karo laikų militarizmu ir korupcija. Kai kuriems ukrainiečiams to nepakanka“, – rašo leidinys.
Kiek vėliau trečiadienį Ukrainos prezidento kanceliarija sureagavo į žurnalo „The Economist“ straipsnį, kuriame teigiama, kad Volodymyras Zelenskis nurodė, jog Ukraina turi būti pasirengusi kariauti dar dvejus ar trejus metus, rašo UNIAN.
„Taip, tai tas pats melas, kuris jau buvo“, – sako Ukrainos prezidento atstovas Dmitrijus Litvinas.
Pasak jo, šiuo metu svarstomas galimas karo veiksmų tęsimosi laikotarpis iki lapkričio.
„Galbūt žmonėms reikėjo kažko, ką būtų galima panaudoti kaip nešiklį kitoms žinutėms šiame tekste apie tai, kaip viskas tariamai blogai... Tik susitikime su frakcija prezidentas sakė, kad reikia sutelkti dėmesį į pusę metų iki lapkričio. Štai toks ir yra laikotarpis“, – sako jis.
Perspėja dėl Putino ir Lukašenkos plano: ruošia dirvą naujiems smūgiams
Atrodo, kad Rusija ir Baltarusija kuria prielaidas, kuriomis siekiama pateisinti Rusijos dronų smūgius Ukrainai iš Baltarusijos teritorijos, sako JAV Karo studijų institutas (ISW).
Antradienį Baltarusijos Saugumo tarybos sekretorius generolas leitenantas Aleksandras Volfovičius pareiškė, kad per pastarąją savaitę Baltarusijos pajėgos neva „užfiksavo“ 116 bandymų, kai Ukrainos dronai bandė kirsti Baltarusijos sieną. Jis apkaltino Ukrainą, kad kai kurie dronai neva buvo paleisti sąmoningai bandant smogti Baltarusijos pasienio infrastruktūrai.
Ukrainos Valstybinė sienos apsaugos tarnyba neigė tokius kaltinimus ir nurodė, kad jie yra dar vienas Baltarusijos bandymas apkaltinti Ukrainą bei perkelti atsakomybę jai.
„A. Volfovičiaus pareiškimai paskelbti atsižvelgiant į neseniai Ukrainos pareigūnų išsakytus įspėjimus, kad Rusija spaudžia Baltarusiją vykdyti operacijas prieš Ukrainą arba nenurodytą NATO valstybę.
Labai mažai tikėtina, kad Baltarusija pradės sausumos invaziją į Ukrainą, o ISW savarankiškai neaptiko ir nepatikrino jokio Baltarusijos pajėgų sutelkimo prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos, kuris būtų pakankamas sausumos invazijai. Rusijai taip pat trūksta rezervų, kurie būtų reikalingi Baltarusijos kariuomenei paremti vykdant sausumos invaziją į Ukrainą“, – sako analitikai.
Vis dėlto priduriama, kad Rusija gali pasinaudoti tariamais atvejais, kai Ukrainos dronai buvo pastebėti Baltarusijos oro erdvėje, siekdama pateisinti Baltarusijos teritorijos panaudojimą „atsakomiesiems“ smūgiams prieš Ukrainą.
„Rusijos pajėgų galimybė naudoti Baltarusijos teritoriją smūgiams vykdyti gali leisti Rusijos „Shahed“ tipo dronams ir pigesniems „Molniya“ dronams pulti greitkelį M-06, kuris eina per vakarų Ukrainos sritis, įskaitant pagrindinius tiekimo maršrutus iš Lenkijos į Ukrainą ir geležinkelį, jungiantį Lenkiją ir Ukrainą.
Rusijos pajėgos jau dabar atakuoja vakarų Ukrainos sritis iš Rusijos teritorijos, tačiau dronų paleidimas iš Baltarusijos leistų Rusijos pajėgoms naudoti nuotoliniu būdu valdomus „Shahed“ ir „Molniya“ dronus, padidindamas jų tikslumą ir gebėjimą smogti judantiems taikiniams palei Ukrainos Ukrainos sausumos ryšių linijas“, – rašoma ataskaitoje.
Estija apie dronus Baltijos šalyse ir ko nori Putinas: „Mes to nedarysime“
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna interviu „Ukrinform“ pareiškė, kad atsakomybė už dronų incidentus Estijoje ir kitose Baltijos šalyse tenka Rusijai.
Rusijos kariuomenė per praėjusią parą kare prieš Ukrainą neteko 1 tūkst. karių
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai kare prieš Ukrainą nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. gegužės 27 d. pasiekė apie 1 358 950 karių, įskaitant 1 tūkst. kariškių, kurie buvo nukauti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Gegužės 27 d. duomenimis, Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 11 955 Rusijos tankus (+1), 24 618 šarvuotųjų kovos mašinų (+3), 42 790 artilerijos sistemų (+39), 1 805 reaktyvines salvinės ugnies sistemas (+1), 1 397 oro gynybos sistemas, 436 lėktuvus, 353 sraigtasparnius, 1 485 antžemines robotizuotas sistemas (+10), 313 342 bepiločius orlaivius (+1 307), 4 687 kruizines raketas, 33 laivus, 2 povandeninius laivus, 99 645 automobilius ir degalų cisternas (+271) bei 4 224 specialiosios technikos vienetus (+3).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
ES dar metams pratęsė sankcijas už žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje
Antradienį Europos Sąjungos Taryba iki 2027 m. gegužės 28 d. pratęsė sankcijų režimą asmenims, atsakingiems už sunkius žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, sakoma Europos Sąjungos Tarybos pranešime.
„Šiandien Taryba nusprendė metams, iki 2027 m. gegužės 28 d., pratęsti ribojamųjų priemonių asmenims, atsakingiems už sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimą, piliečių visuomenės ir demokratinės opozicijos represijas bei demokratijos ir teisinės valstybės principo pažeidimą Rusijoje, taikymą“, – pranešė Briuselis.
Šiuo metu Europos Sąjungos sankcijos taikomos 72 asmenims ir vienai organizacijai. Jų turtas Europos Sąjungoje yra įšaldytas. ES piliečiams ir įmonėms draudžiama teikti finansinius išteklius šiems asmenims. Jiems taip pat draudžiama atvykti į ES šalis arba vykti per jas tranzitu.
ES Taryba pabrėžė, kad Europos Sąjunga „nepajudinamai smerkia žmogaus teisių pažeidimus ir represijas Rusijoje“ ir yra „labai susirūpinusi dėl nuolatinio žmogaus teisių padėties blogėjimo šalyje, ypač atsižvelgiant į Rusijos agresyvų karą prieš Ukrainą“.
Naujasis ES sankcijų režimas, nukreiptas prieš asmenis, atsakingus už sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir represijas Rusijoje, buvo įvestas 2024 m. kovo mėnesį, po Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirties.
Rusijos atakos Ukrainoje: Chersono srityje sužeisti trys civiliai, Černihive apgadinta įmonė
Per Rusijos ataką Ukrainos Chersono srityje naktį į trečiadienį buvo sužeisti trys civiliai, o Černihive nugriaudėjus keliolikai sprogimų nukentėjo viena įmonė, pranešė pareigūnai.
Apie tai skelbia portalas „Ukrainska Pravda“.
Chersono karinė administracija „Telegram“ kanale pranešė, kad per dronų ataką Komyšanuose nukentėjo du civiliai, o bepiločiui atakavus civilinį automobilį Chersono Dnipro rajone, sužeistas 65 metų vyras.
Be to, rusai praėjusią naktį surengė masinę ataką prieš Černihivą, apgadinta viena iš įmonių.
Pažymima, kad Černihive nugriaudėjo apie 15 sprogimų. Informacijos apie nukentėjusiuosius negauta.
Rusijoje griaudėjo sprogimai
Naktį iš antradienio į trečiadienį Rusijoje griaudėjo sprogimai, skelbia „Kanal 24“, remdamiesi „Telegram“ kanalo „Exilenova+“ duomenimis.
Lenkija iškvietė Rusijos ambasadorių ir pareikalavo nutraukti agresiją Ukrainoje
Rusijos ambasadorius Lenkijoje Georgijus Michno antradienį buvo iškviestas į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją, kur jam buvo pateiktas griežtas reikalavimas nedelsiant nutraukti nepagrįstą ir neteisėtą agresiją prieš Ukrainą.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Maciejus Wewioras naujienų agentūrai PAP sakė, kad šis žingsnis buvo visiškai suderintas su kitais Europos partneriais, kurie savo sostinėse taip pat kviečiasi Rusijos diplomatus.
„Kaip ir kitos šalys, iškvietėme Rusijos ambasadorių Lenkijoje ir išsakėme savo poziciją dėl šių grasinimų, arba įspėjimų, kaip juos vadina Rusijos Federacija“, – teigė M. Wewioras.
Jis tvirtino, kad kadangi Rusija teigia vykdanti „specialiąją karinę operaciją“, o ne atvirą karą, jos taikiniai turi apsiriboti tik karine infrastruktūra.
„Ambasadorius išgirdo labai griežtą mūsų reikalavimą nedelsiant nutraukti šią nepagrįstą bei neteisėtą agresiją ir gerbti tarptautinius įsipareigojimus bei sutartis“, – sakė M. Wewioras ir pridūrė, kad ambasadorius išgirdo Lenkijos poziciją.
Suderintas diplomatinis atsakas seka po sekmadienį įvykdyto masinio Rusijos smūgio Kyjivui, per kurį žuvo keturi civiliai gyventojai ir dar apie 100 buvo sužeisti.
Prieš šį išpuolį Rusijos užsienio reikalų ministerija buvo išplatinusi įspėjimą, kad jos kariuomenė surengs sistemingų smūgių seriją kariniams ir pramoniniams objektams Ukrainos sostinėje, bei patarė užsieniečiams ir diplomatinėms atstovybėms nedelsiant palikti miestą.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis vėliau antradienį pareiškė, kad Lenkija nenusileis Rusijos „šantažui ir bauginimui“, nukreiptam prieš Kyjivą.
Kalbėdamas privačiam transliuotojui „Polsat News“, jis teigė, kad Maskva bando bauginti ukrainiečius, jų vyriausybę ir užsienio svečius.
„Mes nesutinkame su tokiu šantažu“, – perspėjo R. Sikorskis, pridurdamas, kad jei būtų suduotas smūgis Lenkijos ambasadai Kyjive, Varšuva tai laikytų tyčiniu Maskvos veiksmu.
R. Sikorskis taip pat pažymėjo, kad Lenkijos regioninės politikos ministrė Katarzyna Pelczynska-Nalecz (Katažina Pelčinska Naleč) antradienį, nepaisydama grasinimų, išvyko į Kyjivą.
Jis taip pat priminė visuomenei, kad Lenkija išlaikė savo ambasadorių Kyjive per pirmąsias 2022 metų invazijos dienas, net kai kitos šalys evakavo savo diplomatus.
Europos Sąjunga (ES) pritarė šiai pozicijai. ES atstovė spaudai Anitta Hipper pareiškė, kad blokas neatitrauks savo diplomatinės atstovybės iš Ukrainos.
Putino pasididžiavimu laikoma raketa sugedo? „Orešnik“ galėjo nukristi ne ten, kur buvo planuota
Per didelio masto puolimą gegužės 24 d. naktį Rusijos pajėgos greičiausiai paleido į Ukrainą ne vieną, o dvi vidutinio nuotolio balistines raketas, nors viena iš jų, matyt, dėl techninio gedimo sudužo Rusijos okupuotoje teritorijoje Donecko srityje, sakoma Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.
ISW savo vertinimą grindė anksčiau paskelbtomis ataskaitomis ir Ukrainos OSINT tyrėjų, atidžiai išnagrinėjusių vaizdo įrašą, rodantį tą naktį įvykusios raketų atakos padarinius, analizėmis.
Vaizdo įraše, regis, matyti šeši į žemę atsitrenkiantys antžeminiai sprogmenys, o vienas iš Ukrainos OSINT šaltinių pranešė, kad „Orešnik“ galėjo pataikyti į Rusijos karines pozicijas netoli okupuotos Avdijivkos arba Jasynuvatos. Abi vietovės yra maždaug už 40 kilometrų nuo fronto linijos.
Jei šios ataskaitos bus patvirtintos, tai rodytų, kad viena iš keturių iki šiol per karą Rusijos pajėgų panaudotų raketų „Orešnik“ sugedo.
Ukrainos gynybos ministerijos vertinimu, Rusijos smūgių, surengtų naktį į sekmadienį, paketas kainavo apie 361 mln. dolerių, o vienos balistinės raketos „Orešnik“ paleidimas atsiėjo 50 mln. dolerių.
Rusijos pajėgų panaudota antroji raketa „Orešnik“ padidintų smūgių paketo kainą iki maždaug 411 mln. dolerių.
Tą naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 55 raketas ir 549 Rusijos dronus, per ataką paleistus į Ukrainą. Pagrindinis taikinys buvo Kyjivas. 16 raketų ir 51 dronas pataikė 54 vietose.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Rusų pozicijos braška: ekspertai kalba apie naują karo fazę
Karas Ukrainoje, tikėtina, būtent šiomis savaitėmis išeina iš daugelį metų trukusios aklavietės, o svarstyklės pamažu krypsta Ukrainos naudai. Apie tai rašo Vokietijos leidinys „Welt“, remdamasis karo ekspertais ir apžvalgininkais.
Kaip pažymi straipsnio autorius, pastaruosius Rusijos smūgius Ukrainos sostinei daugelis karo ekspertų vertina kaip „nevilties aktą“.
Jų nuomone, Vladimiras Putinas siekia pakeisti informacinį foną aplink karą, nes vis daugiau ženklų rodo, kad Rusijos kariuomenės padėtis atskirose kryptyse blogėja.
Didelį nerimą Rusijos informacinėje erdvėje kelia situacija pietuose. Visų pirma populiarus Rusijos karinis „Telegram“ kanalas „Rybar“ teigia, kad Ukrainos pajėgos gerokai sustiprino smūgius Rusijos logistikai Chersono ir Zaporižios srityse bei Kryme.
„Situacija Rusijos pietuose tampa vis grėsmingesnė“, – rašoma tinklaraštininko pranešime.
Kanalo duomenimis, Ukrainos dronų atakos prieš transportą ir geležinkelių infrastruktūrą jau daro poveikį kuro ir prekių tiekimui į Krymą.
Straipsnio autorius rašo, kad būtent geležinkelis yra pagrindinė Rusijos tiekimo linijų arterija pietiniame fronte.
Leidinys pažymi, kad pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis aktyviau atakuoja taikinius toli už fronto linijos.
Analitikų vertinimu, tai tapo vienu iš pagrindinių veiksnių, keičiančių padėtį mūšio lauke.
Amerikos Karo studijų instituto, ISW, ekspertai jau kalba apie „naują karo fazę“.
ISW vertinimu, Ukrainos pajėgos pradėjo peržengti pozicinio scenarijaus ribas, kurios fronte įsitvirtino po nesėkmingo Ukrainos kontrpuolimo 2023 metais.
Analitikai teigia, kad Rusijos teritoriniai laimėjimai iš esmės sumažėjo iki nulio, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos vis dažniau vykdo mechanizuotas kontratakas.
„Rusijos fronto laimėjimai dabar lygūs nuliui, o Ukrainos pajėgos sudaro sąlygas galimam išėjimui iš pozicinio karo“, – pažymi ISW.
Publikacijoje pabrėžiama, kad Ukrainos kariuomenė išmoko lokaliai pralaužti vadinamąją „žudymo zoną“ – priešakinį fronto ruožą, kuris anksčiau buvo laikomas beveik neįveikiamu šarvuotajai technikai dėl intensyvaus dronų, artilerijos ir stebėjimo sistemų naudojimo.
Tarp tokių pokyčių priežasčių ekspertai mini Ukrainos kariuomenės reformavimą.
Visų pirma 2025 metais Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėjo prie korpusinės struktūros, taip pat įdiegė vieningą kovinio valdymo ir žvalgybos duomenų mainų sistemą. Tai leido greičiau nustatyti silpnąsias Rusijos gynybos vietas.
Atskirą vaidmenį, kaip pažymi ISW, atlieka Ukrainos technologinė adaptacija. Kalbama tiek apie savos ginklų gamybos plėtrą, tiek apie efektyvesnį dronų naudojimą.
Analitikai teigia, kad Ukrainos kariai išmoko laikinai pasiekti pranašumą naudojant bepiločius orlaivius atskiruose fronto ruožuose.