Mūsų politikai nenuilsdami kartoja, kad spręsti šio klausimo nė negali, nes galioja bendros europinės sankcijos.
Bet kaip laviruosime su amerikiečiais ir kokią Lietuvos strategiją toliau taikysime Baltarusijos atžvilgiu – lieka neaišku. Tiesa ta, kad Trumpą dėl trąšų jau spaudžia ir Amerikos ūkininkai, kurie primygtinai reikalauja spręsti problemą dėl išaugusių trąšų kainų.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Amerikiečių noras vėl pamatyti ir išgirsti per Lietuvą riedančius baltarusiškų trąšų vagonus neblėsta – keletas užsienio žiniasklaidos kanalų pranešė, kad neseniai Vašingtonas laišku kreipėsi į Lietuvą, Lenkiją ir net Ukrainą su prašymu leisti per savo teritorijas Lukašenkos režimui eksportuoti trąšas pasauliui.
„Bet koks JAV veiksmas signalizuojant, kad yra tikimasi politikos pokyčio, yra svarbus. Kol kas to turbūt negalime vadinti oficialia politika, ar spaudimo politika, bet aiškiai amerikiečiai ieško ir žvalgosi galimybių šiek tiek pakeisti ir Europos šalių santykį su Baltarusia, jeigu tai būtų įmanoma“, – aiškino Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
Kaip skelbia „Laisvosios Europos radijas“, nepasirašytame vieno lapo laiške rašoma, kad Amerikai panaikinus sankcijas „Belaruskalij“, amerikiečių įmonės domisi baltarusiškų trąšų transportavimu. Ir nori išvengti tranzito per Rusiją.
„Jungtinės Valstijos suinteresuotos išnagrinėti galimus baltarusiško kalio tranzito maršrutus per Lenkiją, Lietuvą ar Ukrainą, kad būtų sumažintas pasaulinis trąšų trūkumas“, – ištrauka iš laiško.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nerado laiko paaiškinti, kaip spręs šią situaciją, koks bus Lietuvos atsakymas.
„Europos saugumas tiesiogiai priklauso nuo JAV, o tai reiškia, kad net ir tose srityse, kurios galbūt nėra tiesiogiai JAV kontrolėje, JAV balsas yra be galo reikšmingas“, – sakė L. Kojala.
„Mūsų strategija europietiška, mes gyvename Europoje. Ir ES yra priėmusi sprendimą iki kitų metų vasario šitoje vietoje nieko nedaryti“, – kalbėjo Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis.
Europinės sankcijos Baltarusijai galioja iki vasario pabaigos
O tuomet ir vėl sugrįš klausimas, ką ir kaip darome, kaip derinsime savus ir sąjungininkų interesus su noru nubausti Lukašenką.
„Turime mes strategiją nusimatę? – Mes tam laikotarpyje aiškios strategijos, tikrai prisipažinsime, kad tikrai mes jos neturime, bet mes ir negalime turėti, nes tebevyksta brutalus karas Ukrainoje“, – aiškino Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
„Aš matau, kad apskritai Užsienio reikalų ministerija ir prezidentūra kažkokia apimtimi yra įkaitai Gabrieliaus Landsbergio praėjusios kadencijos vertybinės užsienio politikos. Yra gana stipriai įtvirtinta viešojoje erdvėje, kad geras skonis yra ją tęsti“, – pasakojo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Vytautas Sinica.
Konservatorius Pavilionis siūlo palaukti vidurio kadencijos rinkimų Amerikoje. Sako, kad Trumpo šalininkams ateina sunkūs laikai.
„Mes žinome, kas gali įvykti Kongrese lapkričio mėnesį, tikėtina, Demokratai nušluos Respublikonus, pažiūrėsime, kokia politika bus po šių rinkimų, nes tada natūraliai Respublikonuose turėtų įvykti pokyčiai. MAGA miršta šiaip Respublikonų partijoje, prorusiška MAGA yra patraukiama iš visų pozicijų“, – sakė Ž. Pavilionis.
Prieš artėjančius rinkimus trąšų klausimas tampa vis jautresnis pačioje Amerikoje
Ūkininkai vis garsiau skundžiasi, kad ypač dėl karo Irane išaugo jų sąnaudos. Trąšų klausimas taip pat svarbus, dėl to Senate surengti klausymai.
„Mes esame čia, nes Amerikos ūkininkai kenčia. Daugiau nei penkerius metus ūkininkai kentė ir kainų šuolius, ir nuolatines aukštas kainas, o tai mažino jų pelno maržas ir keitė pasirinkimus, ką sodinti“, – kalbėjo „Center Market Strategies“ patarėjas Andy Greenas.
Išbrango įvairios trąšos, tarp jų ir kalio. O būtent jas nori eksportuoti ir Lukašenka. Baltarusia, kartu su Rusija ir Kanada, užima apie 70 procentų pasaulinės rinkos.
„Lapkritį vidaus reikalų sekretorius pranešė, kad fosfato ir kalio trąšas įtraukė į kritinių mineralų sąrašą“, – minėjo JAV Senato Agrikultūros komiteto pirmininkas Johnas Boozmanas.
Tad Trumpo noras atlaisvinti Lukašenkos trąšas gali būti ne vien geopolitikos, bet ir vidaus politikos per ekonomiką dėlionė.
„Tai yra politiškai jautrus klausimas ir bet koks pažangus rezultatas, aišku, būtų sveikintinas, net jeigu šiandien ir sunku suskaičiuoti, kad tai turėtų labai realų didelį makroekonominį efektą tokiai didelei ekonomikai kaip JAV“, – sakė L. Kojala.
Kiek anksčiau žiniasklaidoje pasirodė ir pranešimų, kad amerikiečiai domėjosi, kaip būtų galima apeiti europines sankcijas dėl baltarusiškų trąšų.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Istorikas A. Kasparavičius sako:
„Šis karas (past. Ukrainoje) vyksta ne dėl Baltijos šalių saugumo, ne dėl Ukrainos vientisumo. Karas vyksta dėl didžiųjų galių interesų . Ir didžioji bėda, kad, žiūrint į Lietuvos valdančiąją klasę, atrodo, kad sveiko proto šioje klasėje nebeliko“.
