Karas Ukrainoje. Rusijai nepavyksta palaužti Ukrainos: akys krypsta į Baltijos šalis

Ne tik Rusija, bet ir kai kurios kitos šalys nenori, kad Ukraina sukurtų savo priešlėktuvinį kompleksą, galintį perimti balistines raketas. Apie tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainos jūriniai dronai ir smūgiai Rusijos Juodosios jūros laivynui iš esmės verčia pasaulį kitaip pažvelgti į šiuolaikinį karą jūrose: po Ukrainos įvykdytų operacijų net ir didžiausios karinės jūrų pajėgos nebegali jaustis nepažeidžiamos net savo pačių bazėse, tvirtina buvęs Ukrainos karinio jūrų laivyno štabo vado pavaduotojas antro rango kapitonas Andrijus Ryženko.

Europa neturėtų veikti kaip tarpininkė tarp Ukrainos ir Rusijos, o veikiau turėtų tapti žemyno balsu vykstančiose derybose. Kartu dabar yra tinkamas metas dar labiau sustiprinti paramą Kyjivui, sakė Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide, kaip praneša „The Telegraph“.

Ukraina planuoja įsigyti iki 20 naujausio modelio naikintuvų „Gripen“, o Švedija padovanos 16 senesnių šio tipo orlaivių, ketvirtadienį pranešė švedų vyriausybė.

Pirmasis naikintuvas „Gripen E“, kuriam Ukraina planuoja skirti 2,5 mlrd. eurų iš ES paskolos, bus pristatytas nuo 2030 metų, žurnalistams sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.

Pasak U. Kristerssono, 16 dovanotų orlaivių bus pristatyti 2027 metų pradžioje.

Apie tai paskelbta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui atvykus į Švediją.

V. Zelenskis ir U. Kristerssonas susitiko oro pajėgų bazėje Upsaloje, esančioje maždaug už 70 km į šiaurę nuo Stokholmo.

Šalys 2025 metų spalį pasirašė ketinimų protokolą dėl 100–150 „Gripen E“ lėktuvų pardavimo Kyjivui.

Ketinimų protokolas nebuvo įpareigojantis, jame nebuvo nurodytos konkrečios datos, tačiau U. Kristerssonas tuomet sakė, kad pirmieji lėktuvai Ukrainai galėtų būti pristatyti „per trejus metus“, jei viskas vyktų pagal planą.

„Gripen“ yra vienas iš mūsų kariuomenės prioritetų“, – pernai spalį sakė V. Zelenskis.

Švedija anksčiau sustabdė planus siųsti naikintuvus „Gripen“ į Ukrainą – po to, kai šalys partnerės paprašė pirmenybę teikti amerikietiškiems F-16.

Per Rusijos drono smūgį Sumų srityje ketvirtadienio rytą žuvo du žmonės, socialiniuose tinkluose pranešė srities prokuratūra.

„Apie 8 val. okupantai surengė drono ataką prieš du civilius, keliaujančius lauko keliu Didžiosios Pysarivkos bendruomenėje (...). Žuvo vyras ir moteris“, – sakoma įraše platformoje „Telegram“.

Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido aerobalistinę raketą ir 147 dronus, „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos. Nurodoma, kad 138 dronai buvo numušti ar nuslopinti.

Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vadovas ketvirtadienį įspėjo dėl, jo žodžiais, pavojingos eskalacijos Ukrainoje ir Maskvos grasinimų suintensyvinti išpuolius, ragindamas abi puses grįžti prie derybų stalo.

„Griežtai raginu susilaikyti. Atnaujinkite derybas ir užbaikite kančias“, – pareiškime sakė Volkeris Turkas.

Jis pabrėžė, kad per pirmuosius keturis 2026 metų mėnesius žuvusių civilių skaičius buvo 21 proc. didesnis nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Švedijoje susitiks su šios šalies ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu ir tikimasi paskelbti pranešimą apie oro gynybą, pranešė Stokholmas.

Laikraštis „Aftonbladet“ pranešė, kad Švedija ketina paskelbti apie senesnių C ir D modelių naikintuvų „JAS 39 Gripen“ perdavimą Ukrainai ir pradėti derybas dėl naujesnio E modelio pardavimo Kyjivui.

Šalys 2025 metų spalį pasirašė ketinimų protokolą dėl 100–150 „Gripen E“ lėktuvų pardavimo Kyjivui.

Buvo smogta Tuapsės regione esančiai naftos perdirbimo gamyklai, Rusijos karinių oro pajėgų žvalgybos įrangos kompleksui, priešlėktuvinės gynybos objektams bei priešo vadavietėms, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Švedija ruošiasi Ukrainai perduoti keletą naikintuvų „Gripen“, praneša leidinys „Sweden Herald“, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.

Švedijos laikraštis „Aftonbladet“ sužinojo, kad Švedijos vyriausybė planuoja tiekti Ukrainai naikintuvus „Gripen C“ ir „Gripen D“.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas gegužės 28 d. Upsalos oro bazėje planuoja surengti spaudos konferenciją. Manoma, kad renginio metu bus pristatytos „naujienos, susijusios su tarptautiniu bendradarbiavimu aviacijos srityje“.

Pasak „Aftonbladet“, taip pat bus pradėtos derybos dėl galimo papildomų, modernesnių naikintuvų „Gripen E“ pardavimo Ukrainai.

Pažymima, kad Ukraina už šiuos orlaivius sumokėtų naudodamasi ES paskolomis.

Praėjusiais metais Švedija ir Ukraina pasirašė ketinimų protokolą, kuris galėtų baigtis susitarimu dėl 100–150 „Gripen“ orlaivių įsigijimo.

Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos ministerija teigė, kad šalis tikisi sulaukti ir papildomų naikintuvų „Dassault Mirage 2000“.

Gegužės 28 d. naktį per Rusijos smogiamųjų bepiločių orlaivių ataką Ukrainos Odesos srityje apgadintas gyvenamasis pastatas ir infrastruktūros objektas, tinkle „Telegram“ pranešė šio regiono valstybinės administracijos vadovas Olegas Kiperis.

„Praėjusią naktį priešas smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais atakavo pietinę Odesos sritį. Užfiksuotas bepiločio orlaivio smūgis į privatų gyvenamąjį pastatą ir infrastruktūros objektą. Apgadinti netoliese esančių pastatų langai“, – pažymėjo O. Kiperis.

Pasak jo, pranešimų apie aukas negauta.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas ketvirtadienį perspėjo, kad Europa rizikuoja patekti į Rusijos spąstus, jei įstrigs diskusijose dėl to, kas turėtų jai atstovauti bet kokiose taikos derybose su Maskva dėl karo Ukrainoje.

„Tai spąstai, į kuriuos Rusija nori, kad mes patektume – kad mes diskutuotume, kas su jais kalbasi, o jie jau renkasi, kas tinka, o kas ne. Nepatekime į šiuos spąstus“, – žurnalistams sakė K. Kallas, užsienio reikalų ministrams susitikus Kipre įvertinti savo sąlygų deryboms su Maskva.

Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. gegužės 28 d. pasiekė apie 1 360 110 karių, įskaitant 1 160 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Rusija taip pat neteko 11 956 tankų (+1), 24 625 šarvuotųjų kovos mašinų (+7), 42 832 artilerijos sistemų (+42), 1 806 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 1 397 oro gynybos sistemų, 436 lėktuvų, 353 sraigtasparnių, 1 492 antžeminių robotizuotų sistemų (+7), 314 902 bepiločių orlaivių (+1 560), 4 687 kruizinių raketų, 33 laivų, 2 povandeninių laivų, 99 906 automobilių ir degalų cisternų (+261) bei 4 227 specialiosios technikos vienetų (+3).

Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.

Laikraštis „The Times“ aprašė, kaip galėtų vykti Rusijos puolimas prieš Lietuvą. Leidinio aprašomų pratybų scenarijuje įsivaizduojama, kad Rusija Lietuvą puola po serijos transatlantinių nesutarimų.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris trečiadienį pasveikino gynybos paktą su Varšuva, teigdamas, kad Europos sąjungininkės nesusiduria su „jokiu didesniu iššūkiu“ nei Rusijos agresija, Londone priimdamas Lenkijos premjerą Donaldą Tuską.

Naująja NATO sąjungininkių pasirašyta saugumo sutartimi siekiama leisti abiem šalims sujungti savo ginkluotųjų pajėgų patirtį ir pramoninius pajėgumus, įskaitant „naujos kartos sudėtingų ginklų“ kūrimą ir gamybą, pranešė JK vyriausybė.

Ji atveria kelią didelio masto bendroms sausumos pajėgų pratyboms, o Londonui ir Varšuvai – aktyviau naudoti dronų sistemas, kad būtų sustiprintas rytinis NATO flangas, teigiama pranešime.

Sutarties saugumo elementai taip pat sustiprins dalijimąsi informacija ir kitą bendradarbiavimą kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei padės bendram darbui kibernetinio saugumo, migracijos ir sveikatos apsaugos srityse.

Pastaraisiais metais JK pasirašė panašius gynybos paktus su Vokietija ir Prancūzija.

Lenkija – Europos Sąjungos (ES) ir NATO narė, kuri rytuose ribojasi su Rusija, Baltarusija ir Ukraina, – neseniai Paryžiuje taip pat pasirašė susitarimą dėl bendrų gynybos ryšių stiprinimo.

„Nėra didesnio iššūkio nė vienai iš mūsų šalių kaip Rusijos agresijos iššūkis“, – stovėdamas šalia D. Tusko sakė K. Starmeris, pasirašęs sutartį Antrojo pasaulinio karo laikų bunkeryje, esančiame buvusioje karinėje bazėje šiaurės vakarų Londone.

„Ir mes tai matome ne tik pačioje Ukrainoje, bet ir už jos ribų, o tai daro poveikį mūsų pačių šalims“, – pridūrė jis, pavadindamas sutartį „kartų pakylėjimu“ sąjungininkių saugumo ir gynybos santykiuose.

D. Tuskas padėkojo K. Starmeriui už jo įsipareigojimą ginti bendras vertybes, tokias kaip teisinė valstybė, demokratija ir žmogaus teisės, sakydamas, kad jos yra „svarbios mums ir mūsų tautoms“.

„Tai yra sutarties pagrindas“, – pažymėjo jis, kalbėdamas per vertėją.

Kiek anksčiau abu lyderiai surengė dvišales derybas netoliese esančioje Karališkųjų oro pajėgų bazėje Nortolte.

Tikėtasi, kad jie aptars, kaip įtariama, Rusijos užsakytų padegimų Londone ir kitur Europoje padažnėjimą, taip pat kitas piktavališkas grėsmes, prieš susitikimą pranešė K. Starmerio biuras.

Sutartis pasirašyta tą pačią dieną, kai itin slaptos JK elektroninės žvalgybos agentūros GCHQ vadovė apkaltino Rusiją negailestingai nusitaikius į ypatingos svarbos infrastruktūrą, demokratinius procesus, tiekimo grandines ir visuomenės pasitikėjimą JK bei Europoje.

Skaitydama pirmąją metinę paskaitą, Anne Keast-Butler išsamiai papasakojo, kaip Maskva didina savo hibridinį aktyvumą prieš kai kurias Europos šalis, ir paragino visuomenę bei įmones kibernetinį saugumą paversti „dešimteriopai skubesniu“ reikalu.

A. Keast-Butler, kuri 2023 metais tapo pirmąja moterimi, paskirta į GCHQ vadovo postą, pažymėjo, kad jos agentūros darbas sutelktas į „Rusijos pastangų kontrabanda gabenti Vakarų technologijas žlugdymą, kibernetinių atakų atrėmimą ir kovą su beatodairišku sabotažu bei pasikėsinimais nužudyti“.

Europos Sąjunga (ES) kol kas neplanuoja skirti vyriausiojo derybininko galimoms Ukrainos taikos deryboms su Rusija, teigia aukšto rango ES pareigūnai ir diplomatai.

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas ir pagrindinės valstybės narės, įskaitant Vokietiją, nelaiko tokio žingsnio šiame etape naudingu, sakė pareigūnai neoficialaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Kipre metu. 

Pasak pareigūnų, blokas pirmiausia nori sutelkti dėmesį į strategiją, o ne į asmenybes, įskaitant tai, kokius klausimus ES turėtų aptarti su Rusija ir kaip ji galėtų paremti diplomatines pastangas užbaigti Maskvos karą Ukrainoje. 

ES tikisi tęsti pasirengimą įvesti papildomas sankcijas Rusijai. ES pareigūnai teigia nemanantys, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs deryboms. Europos Komisija ir ES diplomatinė tarnyba ketvirtadienį turėtų pateikti valstybėms narėms pasiūlymus dėl 21-ojo sankcijų paketo Rusijai, nukreipto į finansų sektorių ir ginklų pramonės tiekėjus. 

Pastaruoju metu Europos sostinėse suintensyvėjo diskusijos, ar ES turėtų paskirti atstovą galimoms deryboms su Maskva. Pranešta, kad per diskusijas buvo aptarti keli kandidatai, minima buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas ir buvęs Europos Centrinio Banko vadovas Mario Draghi. 

V. Putinas viešai siūlė buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schroederį, nors tiek Vokietijos vyriausybė, tiek ES pareigūnai šią mintį atmetė. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad europiečiai patys nuspręs, kas kalbės jų vardu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį po pokalbių su Ukrainos karine vadovybe paskelbė apie planus surengti daugiau atsakomųjų smūgių Rusijos teritorijos gilumoje.

V. Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi sakė, kad atakomis siekiama parodyti Maskvai, jog ji „turės sumokėti už karą savo nuostoliais“.