Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė U. von der Leyen antradienį atvyko į Daukanto aikštės rūmus, kur susitiko ne tik su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, bet ir Latvijos bei Estijos valstybių vadovais.
Prieš susitikimo pradžią G. Nausėda (EK) pirmininkei parodė Ukrainos prezidento dovaną, kurią Volodymyras Zelenskis G. Nausėdai įteikė 2023 metais Lvive. Tai – ant kario gyvybę išgelbėjusios šarvų plokštės nutapyta Šv. Jurgio ikona.
Susitikimo metu Baltijos valstybių prezidentai kartu su EK pirmininke aptarė dronų incidentus Baltijos šalyse.
„Tai nėra pavieniai incidentai. Tai yra tyčinė Rusijos strategija, kuria siekiama destabilizuoti mūsų demokratines visuomenes“, – komentavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Kartu matome vis agresyvėjančią Rusijos retoriką, koordinuotas dezinformacijos atakas ir kampanijas bei mėginimus skleisti melagingus kaltinimus Baltijos valstybėms ir kitoms NATO sąjungininkėms. Tokie veiksmai yra hibridinės agresijos dalis. Jais siekiama sėti baimę, destabilizuoti mūsų visuomenes ir testuoti Europos bei NATO ryžtą“, – sakė G. Nausėda.
Dėl dronų kalta Rusija
Visi susitikimo dalyviai akcentavo, kad dėl dronų incidentų atsakomybė tenka Rusijai, kuri pradėjo karą Ukrainoje ir bet kada panorėjusi gali užbaigti agresiją.
„Tai nėra pavienės provokacijos ar atsitiktiniai įvykiai. Tai tiesioginė Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmė ir dar vienas priminimas, kaip arti mūsų vyksta karas“, – sakė G. Nausėda.
„Tačiau, kaip ir Ukrainos mūšio lauke, Rusijai nepavyksta. Kaip ir anksčiau, kai ji pasinaudojo migrantais kaip ginklais ir stūmė juos per sieną, noriu pagirti Baltijos šalių gyventojų atsparumą.
Jūs reagavote ramiai, atsakingai ir aiškiai pasiuntėte žinutę Rusijai: „Mes laimėsime.“ Europa visiškai solidarizuojasi ir yra vieninga su Estija, Latvija ir Lietuva“, – komentuoja U. von der Leyen.
Europos Sąjunga investuoja į priešdroninius pajėgumus, oro gynybą bei kritinės infrastruktūros apsaugą. Baltijos šalys sulauks papildomų 12 mlrd. eurų per SAFE programą.
Iš Sanglaudos fondo Baltijos šalims skirta 1,5 mlrd. eurų gynybos pasirengimui, pasienio stebėsenai ir ekonominiam saugumui stiprinti.
„Kai Rusija testuoja Baltijos valstybes, ji taip pat testuoja visą Europą“, – komentavo U. von der Leyen.
„Šiandien solidarumo vien žodžiais jau nebepakanka. Europa privalo imtis greitų ir konkrečių veiksmų. Europa nebegali vėluoti reaguodama į naujo tipo grėsmes. Mums reikia modernių radarų, sensorių, perėmimo sistemų ir glaudaus regioninio koordinavimo. Ne mažiau svarbi ir kritinės infrastruktūros apsauga – tinklai, jungtys, ryšių sistemos, transporto infrastruktūra“, – teigė G. Nausėda.
Parama Ukrainai negali mažėti
Prezidentūroje susitikimo dalyviai akcentuoja, kad parama Ukrainai negali mažėti.
„Rusijos tikslas – didinti spaudimą, kad būtų susilpninta parama Ukrainai. Todėl labai svarbu išlikti vieningiems, ramiems ir toliau remti Ukrainą politiškai, karine prasme, ekonomiškai bei diplomatinėmis priemonėmis“, – sakė Estijos Prezidentas Alaras Karisas.
„Matome, kad Rusijai nesiseka, todėl ji elgiasi vis desperatiškiau. Tam tikra prasme Rusija tampa ir pavojingesnė“, – teigė Latvijos Prezidentas Edgars Rinkēvičs.
Ilgalaikiame biudžete EK siūlo penkis kartus padidinti finansavimą gynybai ir dešimt kartų – kariniam mobilumui.
Europos Komisijos pirmininkė aiškina, kad Europa sieks mažinti dronų incidentų išryškintas pažeidžiamiausias vietas. Esą valstybėms reikia vieningesnės perspėjimo sistemos ir geresnio tarpvalstybinio koordinavimo.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje.
