Rusija

Šaltiniai pranešė „Reuters“, kad Ženevoje vykusios politinėms ir diplomatinėms deryboms skirtos diskusijos jau baigėsi. Pasak šaltinio, kariniai atstovai vis dar tęsia pokalbius. Trišalės derybos Šveicarijoje tarp Ukrainos, Rusijos ir JAV yra suskirstytos pagal skirtingas sritis, įskaitant politines ir su kariuomene susijusias diskusijas.

Antradienį Rusijos parlamentas skubos tvarka priėmė įstatymą, leidžiantį vidaus žvalgybos agentūrai FSB nurodyti telekomunikacijų operatoriams blokuoti mobilųjį ir interneto ryšį. Ryšių įstatymo pataisos po antrojo ir trečiojo svarstymo buvo patvirtintos neeiliniame Valstybės Dūmos – žemutinių Rusijos parlamento rūmų – posėdyje.

Lėktuvas, kuris greičiausiai gabeno dalį Rusijos delegacijos, vengė tiesioginio maršruto virš ES oro erdvės ir Šveicariją pasiekė per daugiau nei 9 valandas, rašo „Sky News“. Remiantis „FlightRadar24“, Rusijos vyriausybinis lėktuvas, skridęs į Ženevą, pakilo iš Maskvos vakar netrukus po 23.30 val. Lėktuvas, tikėtina, gabenęs dalį Rusijos derybininkų komandos, skrido netiesioginiu maršrutu per Turkiją, Viduržemio jūrą ir virš Italijos.

Aukštas Kremliaus pareigūnas užsiminė, kad Maskva galėtų atsakyti panaudodama savo karinį jūrų laivyną, jei Europos valstybės suintensyvintų Rusijos laivų sulaikymą ir patikras Baltijos jūroje, rašo „Kyiv Independent“. Šis grasinimas pasirodė tuo metu, kai Europos šalys svarsto imtis ryžtingesnių veiksmų prieš Rusijos „šešėlinį laivyną“ – šimtų tanklaivių tinklą, plaukiojantį su užsienio vėliavomis, siekiant apeiti sankcijas.

Italijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybių atstovai dalyvauja antradienį Ženevoje vykstančiose derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo, pranešė Italijos vyriausybės šaltinis.  „Šią dieną planuojami nacionalinio saugumo patarėjų ir Ukrainos bei JAV delegacijų susitikimai derybų kuluaruose“, – sakė šaltinis. Ženevoje prasidėjo JAV, Ukrainos ir Rusijos derybos Anksčiau buvo pranešta, kad Ženevoje prasidėjo trišalės taikos derybos tarp JAV, Ukrainos ir Rusijos.

Pasak Ukrainos kariuomenės, Ukrainos gynybos pajėgos okupuotame Krymo pusiasalyje numušė Rusijos sraigtasparnį, skelbia „Sky News“. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad naktį jų kariai pataikė į Ka-27 sraigtasparnį.

Ukrainos SBU Specialiųjų operacijų centro „Alfa“ bepiločiai atliko naują smūgį Rusijos teritorijoje. Šią naktį jie atakavo vieną didžiausių metanolio gamintojų Rusijoje, rašo UNIAN. Kaip pranešė šaltiniai specialiosiose tarnybose, gamykla „Metafrax Chemicals“ yra Permės krašte, daugiau nei 1600 km nuo sienos su Ukraina. Įmonė gamina metanolį, urotropiną, karbamidą ir pentaeritritolį – cheminius komponentus, naudojamus sprogmenų ir kitų karinės paskirties medžiagų gamyboje.

Ukrainos pajėgos per kelias dienas atsikovojo 201 kvadratinį kilometrą savo teritorijos – tokio tempo nebuvo fiksuota nuo 2023 metų kontrpuolimo pradžios, skelbia JAV Karo tyrimų institutas (ISW). Analitikų teigimu, spartesnius Ukrainos veiksmus galėjo lemti sutrikęs Rusijos kariuomenės ryšys ir valdymas.

Kariuomenės bazės teritorijoje netoli Sankt Peterburgo sugriuvo Rusijos karo policijos pastatas, antradienį pranešė vietos gubernatorius, pridūręs, kad institucijos tiria incidento priežastis. „Nurodžiau saugumo pajėgoms padėti kariškiams valyti nuolaužas ir gelbėti aukas po karinės policijos pastato griūties karinio dalinio teritorijoje Sertolove“, – sakė gubernatorius Aleksandras Drozdenko. Rusija tiria incidento priežastis „Incidento priežastys tiriamos“, – teigė jis.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna atmetė teiginius, kad Estija yra viena pažeidžiamiausių Europos šalių, pavadinęs juos „netikromis naujienomis“, ir pareiškė, kad jei Rusija įsiveržtų ir Estija priešintųsi, karas būtų perkeltas į Rusijos teritoriją, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Paklaustas apie tai, kad Estija laikoma vienu pirmųjų galimų Rusijos invazijos taikinių, M. Tsahkna sakė, jog tai „labai logiška“, jei pažiūrėtume į žemėlapį.

Karinės komendantūros pastate Rusijoje, Leningrado srityje, įvyko sprogimas. Žuvo mažiausiai try žmonės, dar keli gali būti po griuvėsiais. Sprogimo metu sugriuvo pastato antras ir trečias aukštai, išlieka grėsmė, kad pastatas toliau gali griūti, praneša Rusijos „Telegram“ kanalai. Jų duomenimis, iš karto žuvo du žmonės, dar vienas žuvo prispaustas griuvėsių, taip pat 3 arba 4 žmonės gali būti po griuvėsiais.

Prancūzija antradienį paleido tanklaivį „Grinch“, įtariamą priklausant sankcijas pažeidžiančiam Rusijos šešėliniam laivynui, jo savininkui sumokėjus kelių milijonų eurų baudą, pranešė pareigūnai. Prancūzijos pajėgos ir jų sąjungininkės praėjusį mėnesį įlipo į naftos tanklaivį tarp Ispanijos ir Maroko po to, kai šis pradėjo kelionę Rusijoje, ir palydėjo jį į uostą netoli pietinio Marselio miesto.

Švedijos karinės žvalgybos vadovas antradienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad Rusija suintensyvino savo hibridinių grėsmių veiklą ir atrodo pasirengusi prisiimti didesnę riziką Švediją supančioje teritorijoje. „Rusija tam tikrais atvejais suintensyvino veiksmus ir padidino savo buvimą – ir galbūt su didesniu polinkiu rizikuoti – mūsų kaimynystėje“, – AFP sakė Švedijos karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos (MUST) vadovas Thomas Nilssonas, agentūrai pristatant metinę apžvalgą.

Rusija gali dislokuoti savo karinį jūrų laivyną, jei Europos valstybės mėgins konfiskuoti jos laivus bei imsis veiksmų, jei prieš NATO valstybes, jei „to prireiks“, antradienį pareiškė buvęs Rusijos saugumo tarnybos vadovas Nikolajus Patruševas, dabar einantis Vladimiro Putino padėjėjo pareigas, rašo „Reuters“. Vakarų valstybės siekia paralyžiuoti Rusijos ekonomiką sankcijomis ir pastaraisiais mėnesiais bando blokuoti naftos tanklaivius, įtariamus dalyvavimu Rusijos naftos gabenimuose.

Vakarų žvalgybos pareigūnų teigimu, anksčiau Rusijos „Wagner“ sudėtyje dirbę verbuotojai ir propagandistai tapo pagrindiniu Kremliaus organizuotų sabotažo išpuolių Europoje kanalu, rašo „Financial Times“ (FT). Šios kovotojų grupės statusas buvo neaiškus nuo 2023 m. birželio mėn., kai po nesėkmingo sukilimo prieš Rusijos kariuomenės vadovybę buvo imtasi griežtų priemonių ir žuvo jos įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas.

Polonis, „Novičiokas“, o dabar – medlaipių varlių nuodai: kelių Europos šalių išvada, kad Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas buvo nužudytas retu toksinu, atgaivino Maskvos nuodų naudojimo prieš oponentus šmėklą – pasak ekspertų, tai yra jos slaptųjų tarnybų skiriamasis ženklas.

Pietų Amerikos medlaipių ekspertai pirmadienį pareiškė, kad toksinas, kuriuo, kaip teigiama, buvo nužudytas Rusijos disidentas Aleksejus Navalnas, greičiausiai buvo laboratorijoje pagaminta kopija, o ne tiesiai iš gamtos paimta medžiaga. Europos sostinės šeštadienį pareiškė, kad A. Navalnas – aršus prezidento Vladimiro Putino kritikas – buvo nužudytas neurotoksinu epibatidinu, randamu Pietų Amerikos nuodingosiose varlėse.

Aiškėja daugiau detalių apie Aleksejaus Navalno nunuodijimą. Penkių šalių mokslininkai net dvejus metus tyrė slapta iš Rusijos išgabentus opozicionieriaus biologinius mėginius. Jie išsiaiškino, kad Vladimiras Putinas A. Navalnui nužudyti pasitelkė itin retą ir 200 kartų už morfijų stipresnį toksiną, kuris aptinkamas Pietų Amerikoje gyvenančiose varlėse.

Žurnalas „Rossija v globalnoj politike“, kurio redakcinėje taryboje yra Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas, publikavo politologo Sergejaus Karaganovo skiltį su raginimais suduoti branduolinius smūgius Europai. Kaip rašo „Agentstvo“, ši publikacija pasirodė prieš pat Šveicarijoje prasidedantį Rusijos, Ukrainos ir JAV derybų raundą. S. Karaganovo straipsnis „Mitelšpilis ir porytdienos strategija“ (rus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo visapusišką karą prieš Ukrainą vis dažniau apibūdina kaip kovą už „suverenitetą“, tačiau tie nedideli teritoriniai laimėjimai, kuriuos Rusija pasiekė nuo 2022 m., nublanksta prieš atsiradusią stulbinamą priklausomybę nuo Kinijos.

Kremlius kategoriškai atmeta kaltinimus, kad Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas prieš dvejus metus kalėjime esą buvo nunuodytas. „Žinoma, kad atmetame tokius kaltinimus, nesutinkame su jais.

Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos susitikimuose užfiksuoti vaizdai nuolat atkartoja tą patį scenarijų: salėje sėdintys valdininkai intensyviai rašo į savo užrašų knygeles, net kai politikas nedėsto jokių konkrečių faktų ar nurodymų.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sekmadienį pareiškė, kad Vašingtonas neginčija penkių Europos šalių ataskaitos, kurioje teigiama, kad įkalintas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas buvo nunuodytas.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas sekmadienį atmetė, jos žodžiais tariant, Jungtinių Valstijų vykdomą Europos plūdimą ir pareiškė, kad Rusija turi būti priversta daryti nuolaidas derybose dėl karo Ukrainoje nutraukimo. „Priešingai nei kai kas sako, „woke“, dekadentiška Europa nesusiduria su civilizaciniu išnykimu“, – paskutinę Miuncheno saugumo konferencijos dieną sakė K. Kallas.

Minske (Baltarusija) gyvenančiai Verai praėjusių metų liepą atskriejo žinutė, pakeitusi jos gyvenimą: „Sveiki. 2014 metais įvaikinau jūsų seserį Mašą B. Jei įdomu, galite paskambinti, kol ji lauke“. Taip 25-erių moteris sužinojo, kad jos 12-metė sesuo visą laiką gyveno kaimynystėje, lankė tą pačią polikliniką, tačiau jų susitikimo priežastis buvo skaudi – įtėviai nusprendė vaiko atsisakyti.

Rusijos valstybinės televizijos kanalo „Rosija 1“ eteryje propagandistas Vladimiras Solovjovas pasiūlė panaudoti branduolinį ginklą kosmose. Laidoje „Sekmadienio vakaras“ jis paragino taip „atkeršyti“ bendrovės „SpaceX“ vadovui Elonui Muskui už sprendimą apriboti Rusijos kariuomenės prieigą prie „Starlink“ palydovinio ryšio sistemos. „Viskas, su kuo dirba Muskas, viskas, ką matome dabar, veikia karo prieš Rusiją interesams.

Rusija Ukrainoje tris kartus smogė Azerbaidžano diplomatinei misijai ir energetikos infrastruktūrai, o tai rodo, kad šie išpuoliai buvo tyčiniai, kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje pasakė Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. „Ukrainoje buvo ne tik išpuolių prieš Azerbaidžano energetikos infrastruktūrą, bet ir trys išpuoliai prieš Azerbaidžano ambasadą. Po pirmojo išpuolio galėjome manyti, kad tai buvo atsitiktinis įvykis.

Velionio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja šeštadienį pareiškė, kad 2024 metais Arkties kalėjime įvykdytas jos vyro nužudymas dabar yra „moksliškai įrodytas faktas“. Tokį pareiškimą ji padarė penkioms Europos šalims paskelbus, kad Maskva prieš Kremliaus oponentą panaudojo mirtiną toksiną. „Prieš dvejus metus užlipau į sceną čia ir pasakiau, kad būtent Vladimiras Putinas nužudė mano vyrą“, – Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose sakė J. Navalnaja.

Aleksejus Navalnas mirė dėl to, nes buvo „nuodytas dartų varlių toksinu“, skelbia „Sky news“. Šių varlių nuodai yra 200 kartų stipresni už morfiną. Skelbiamos detalės apie Navalno mirtį Vokietijos užsienio reikalų ministras teigia, kad „aukos miršta kankindamosi“. A. Navalnas mirė kalėjime. Jungtinė Karalystė ir kiti sąjungininkai šeštadienį skelbia, kad jis buvo nunuodytas mirtinu toksinu, randamu Ekvadoro strėlinėse varlėse.

Jungtinė Karalystė (JK), Šiaurės ir Baltijos valstybės svarsto planą perimti tanklaivius, susijusius su Rusijos „šešėliniu laivynu“, praneša agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais. Straipsnyje teigiama, kad JK gynybos sekretorius Johnas Healey susitiko su savo kolegomis iš Baltijos ir Šiaurės valstybių, jog aptartų su Rusijos „šešėliniu laivynu“ susijusių naftos tanklaivių perėmimą.

Baigė galioti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos branduolinė sutartis. Rusija siūlė sutartį pratęsti, o Vašingtonas reikalauja susitarimą iš esmės atnaujinti. Amerika norėtų įtraukti naujų technologijų ginklus ir Kiniją, kuri, Pentagono skaičiavimais, jau po ketverių metų turės daugiau kaip 1000 kovinių branduolinių galvučių. Analitikai tvirtina, kad Rusija nereikalaus Kinijos mažinti branduolinį arsenalą. Bet kuriuo atveju, naujas susitarimas, jei bus pasiektas, taps istoriniu momentu.

Rusijos prezidento padėjėjo Vladimiro Medinskio sugrįžimas į derybų procesą rodo, kad Kremlius nėra suinteresuotas tolesnėmis taikos derybomis su Ukraina.  Tokią nuomonę išreiškė buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Michaelas McFaulas, rašo UNIAN. „Aš buvau nusivylęs, kai tai išgirdau. Mano nuomone, ponas Medinskis nėra rimtas derybininkas. Jis jau buvo juo anksčiau ir nepasiekė jokių rezultatų.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte Rusijos pajėgų veržimosi Ukrainoje tempą palygino su sodo sraigės greičiu. „Šis vadinamasis rusiškas lokys neegzistuoja, – sakė jis Miuncheno saugumo konferencijoje. – Galų gale tai juda ne ką greičiau nei sodo sraigė“. Atkreipė dėmesį į nuostolius M. Rutte, be to, atkreipė dėmesį į milžiniškus Rusijos ginkluotųjų pajėgų nuostolius Ukrainoje. Vien tik gruodį krito 35 tūkst. rusų karių, sausį taip pat 30 tūkst. „Tai faktai.

Kremliuje atšauktas reikalavimas privalomai izoliuotis prieš asmeninį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, praneša „Faridaily“, remiantis keturiais šaltiniais, susipažinusiais su Kremliaus protokolu. „Rusijos karo metu asmeninis susitikimas su valstybės vadovu išlieka retu ir itin vertingu politiniu resursu. Dabar prieiga prie jo tapo paprastesnė“, – rašo leidinys.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pakomentavo „Bloomberg“ publikaciją, kurioje aptariamas Rusijos ir Jungtinių Valstijų bendradarbiavimas bei Rusijos sugrįžimas prie atsiskaitymų doleriais po karo Ukrainoje pabaigos, praneša Rusijos žiniasklaida. Žurnalistas paklausė Kremliaus atstovo apie „Bloomberg“ paskelbtą taikos planą, kuriame pateikiami kai kurie Maskvos pasiūlymai.

Baltarusijos prezidento postą užimantis Aliaksandras Lukašenka nusprendė „savo akimis“ įsitikinti, kaip kariuomenė pasirengusi kovos veiksmams, tačiau liko nepatenkintas, rašoma „Zerkalo“: „Šaudo vidutiniškai“. Vasario 13 d., vykdant netikėtą ginkluotųjų pajėgų patikrinimą, A. Lukašenka apsilankė 227-ajame bendrosios paskirties kariniame poligone Borisovo rajone, kad „savo akimis“ įvertintų karių pasirengimą dalyvauti kovos veiksmuose. Apie tai pranešė politiko spaudos tarnyba.

Rusija į kitą derybų su Ukrainos ir JAV pareigūnais raundą, kuris vyks vasario 17-18 d. Ženevoje, siųs Vladimiro Putino padėjėją Vladimirą Medinskį vadovauti savo delegacijai, vasario 13 d. pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. V. Medinskio sugrįžimas gali reikšti Maskvos pozicijos griežtėjimą derybose, atsižvelgiant į jo anksčiau rodytą bekompromisę retoriką per ankstesnius susitikimus.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte per ministrų susitikimą Briuselyje, vykusį prieš Miuncheno saugumo konferenciją, pasišaipė iš Rusijos pajėgų puolimo tempo Ukrainoje ir įvertino Europos gynybos politikos pokyčius, rašo „Bild“. Pasak jo, pastaraisiais metais Europa buvo kritikuojama dėl nepakankamų išlaidų gynybai, tačiau po viršūnių susitikimo Hagoje padėtis pasikeitė. „Pajutome aiškų požiūrių suartėjimą ir vienybę.

Vasario 12-osios naktį Ukraina atakavo Rusijos gynybos ministerijos raketų ir artilerijos valdybos karinį arsenalą netoli Kotlubanės gyvenvietės Volgogrado srityje. Kariai naudojo ukrainietišką ginkluotę ir sugebėjo prasiskverbti pro tankią Rusijos oro gynybą, kuria okupantai taip „didžiuojasi“, rašo „24 Kanal“. Visa tai galėjo turėti baisių pasekmių priešui, nes sandėlyje buvo laikomos tonos ginkluotės.

Ukrainos Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad naujoji Rusijos delegacija derybose pakeitė bendravimo stilių. Tačiau Kyjivas pažymi, kad rusų kalboje atsirado mažiau propagandos, bet jų reikalavimai išlieka nepakitę. Apie tai „24 Kanal“ pranešė URM atstovas spaudai Heorhijus Tychijus. „Derybų metu retorika tapo neutralesnė, labiau techninė ir profesionalesnė – ir tai, be abejo, yra teigiamas ženklas“, – aiškino H. Tychijus.

Kremliaus propagandistai sustiprino naratyvą, kad Ukraina tariamai valdo slaptus kalėjimus, kuriuose kankinami Rusijos karo belaisviai, feisbuke paskelbė Kovos su dezinformacija centras.

Rusija pasveikino Ukrainos skeletonininko Vladyslavo Heraskevyčiaus diskvalifikavimą iš Milano / Kortinos olimpinių žaidynių, kilus ginčui dėl šalmo, kurį jis norėjo dėvėti varžybose, siekdamas pagerbti Ukrainos sportininkus, žuvusius kare su Rusija. „Sportas neturėtų būti politizuotas“, – po to, kai V. Heraskevyčiui buvo uždrausta dalyvauti žaidynėse, ketvirtadienį Rusijos dienraščiui „Sport-Express“ pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Ukraina pareiškė, kad Rusijos kariams naudojamų „Starlink“ terminalų išjungimas yra tik pirmas žingsnis, galintis turėti reikšmingų pasekmių fronte. Kyjivas teigia, jog palikus dalį pajėgų be ryšio atsirado galimybė perimti strateginę iniciatyvą. „Sky News“ žurnalistė Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime uždavė klausimą Ukrainos gynybos ministrui Mychailo Fedorovui apie tai, kokį poveikį Rusijos kariams turėjo „Starlink“ terminalų blokavimas.

NATO vadovas Markas Rutte per spaudos konferenciją NATO būstinėje Briuselyje pareiškė, kad kiekviena sąjungininkė gali daryti tai, ką daro Prancūzija, siekdama atkurti dialogą su Rusija, rašo „RBC-Ukraina“. Jis pažymėjo, kad nemano, jog būtina duoti patarimų sąjungininkams, tačiau pabrėžė Aljanso atvirumą diplomatinėms pastangoms. M. Rutte teigė, kad kiekviena šalis gali elgtis taip, kaip elgiasi Prancūzija.

Buvęs JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas mano esantis palankioje padėtyje ir galėsiantis užbaigti įgyvendinti valstybių sienų perbraižymo planus, kai JAV ir Europai nusvirs rankos.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis skeptiškai įvertino galimo susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu tikimybę. Tačiau yra viena sąlyga, kuriai esant jis būtų pasirengęs su juo derėtis. Jis paaiškino, kad tai padarytų esant būtinybei.

Adamui Kadyrovui po eismo įvykio Grozne (Rusija) buvo pašalinta blužnis. Maža to, jis gali apakti viena akimi, nurodoma Rusijos „Telegram“ kanale „Astra“. Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo sūnus A. Kadyrovas praėjusią savaitę buvo išrašytas iš Botkino ligoninės Maskvoje, kur beveik 3 savaites praleido po automobilio avarijos Grozne, rašo „Novaja gazeta Europa“, remdamasi savo šaltiniais.

Naujienų agentūros AFP atliktas tyrimas ketvirtadienį parodė, kad Kremliui palankios socialinių tinklų paskyros naudojasi naujai paviešintais Jeffrey‘io Epsteino bylų dokumentais, skleisdamos nepagrįstus teiginius, neva Rusija išgelbėjo Ukrainos vaikus nuo sekso vergijos.

Žinomos Lenkijos žurnalistės Marijos Wiernikowskos reportažas iš Kaliningrado, paskelbtas „Kanał Zero“, sukėlė skandalą Lenkijoje. Įsitraukė ne tik paprasti lenkai, bet ir diplomatai. Oficialiai skelbiama, kad reportažas buvo skirtas parodyti paprastų Rusijos žmonių kasdienį gyvenimą. Laidoje buvo pristatyta lenkų žurnalistės kelionė į Rusiją ir jos pokalbiai su Kaliningrado srities gyventojais.