Rusija

Dešimtys tūkstančių automobilių eksportuojami iš Kinijos į Rusiją pagal „pilkosios rinkos“ schemas, skirtas apeiti Vakarų ir Azijos vyriausybių sankcijas bei automobilių gamintojų įsipareigojimus pasitraukti iš Rusijos rinkos dėl jos pradėto karo Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Primenama, kad Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 m. Europos Sąjunga (ES), JAV, Japonija ir Pietų Korėja įvedė plataus masto sankcijas, ribojančias automobilių eksportą į...

Rusijos Komijos respubliką pasiekė dronai, kilo gaisras naftos perdirbimo gamykloje. Apie tai pranešė Komijos vadovas Rostislavas Goldšteinas, ketvirtadienį skelbia „Sky news“. Rusija dėl atakos kaltina Ukrainą. R. Goldšteinas sako, kad per ataką niekas nenukentėjo. „Šiandien mūsų regioną užpuolė Ukrainos dronai“, – cituojamas jis. „Avarinės tarnybos yra vietoje. Imamasi visų būtinų saugos priemonių. Avarinės tarnybos dirba sustiprintu režimu“, – sako jis.

Estijos užsienio žvalgybos tarnybos (VLA) vadovas Kaupo Rosinas teigia, kad nors Rusija ir stengiasi pademonstruoti galinti toliau kariauti ateinančius dešimtmečius, tačiau šalies būklė yra prasta ir pažeidžiama kiekvieno naujo sankcijų paketo, praneša Estijos transliuotojas ERR. Remiantis VLA atlikta analize, Rusijos ekonomika akivaizdžiai pasiekė nuosmukį. K. Rosinas patvirtino, kad sankcijų poveikis yra tiesioginis ir galingas.

Rusija ketvirtadienį pranešė atrėmusi raketų ataką Volgogrado srityje, bet pridūrė, kad nuolaužos sukėlė gaisrą kariniame objekte ir privertė evakuoti netoliese esantį kaimą. „Rusijos gynybos ministerijos oro gynybos padaliniai atrėmė raketų ataką Volgogrado srityje“, – „Telegram“ paskelbė regiono gubernatorius Andrejus Bočarovas. Rusijos Volgograde – nerami naktis  „Krentančios nuolaužos sukėlė gaisrą Gynybos ministerijos objekto teritorijoje netoli Kotlubanės kaimo“, – pridūrė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas rado silpnąją Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino vietą, skelbia „Fox News“. Nacionalinio saugumo ekspertai teigia, kad Rusijos sąjungininkų logistikos ir tiekimo grandinių puolimas silpnina V. Putino gebėjimą tęsti atakas prieš Ukrainą. Prezidentas D. Trumpas pažadėjo 2025 m. Rusijai taikyti „labai griežtas pasekmes“, jei ji nesutiks sudaryti susitarimo dėl karo Ukrainoje pabaigos.

Ukrainos parlamento narys, Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto sekretorius Romanas Kostenko pabrėžė, kad karas laimimas ne vien tik mūšio lauke. Tokį požiūrį jis išdėstė „RBC-Ukraina“. Pasak jo, frontas sudaro tik dalį visos situacijos – apie 10-30 proc. įtakos rezultatui, tuo tarpu pagrindiniai procesai vyksta ir pačioje Rusijoje. R. Kostenko aiškino, kad dabartinis Rusijos karo tempas siejamas su Kremliaus baime dėl vidinių padarinių, jei būtų vykdoma didesnė mobilizacija.

Studentas kolegijoje Rusijos pietuose surengė šaudynes, per kurias žuvo apsaugos darbuotojas, o dar trys žmonės buvo sužeisti, trečiadienį pranešė pareigūnai. Rusijoje šaudymo incidentai mokyklose ir universitetuose anksčiau buvo reti, tačiau pastaraisiais mėnesiais jų padaugėjo. Rusijos policija pranešė, kad studentas surengė šaudymo incidentą technikos kolegijoje Anapos mieste, prie Juodosios jūros, netoli Rusijos aneksuoto Krymo. Tyrėjai nurodė, kad įtariamasis buvo sulaikytas.

Rusijoje ir toliau blokuojami socialiniai tinklai. Po „Telegram“ nepasiekiama tapo ir kita žinoma susirašinėjimo programėlė – „WhatsApp“. Taip pat užblokuota ir vaizdo įrašų platforma „YouTube“. Apie tai praneša vartotojai Rusijos platformoje „Habr“ bei propagandinis leidinys „Kommersant“. Rusijos žiniasklaida rašo, kad „WhatsApp“ domenas dingo iš Rusijos Nacionalinės domenų vardų sistemos (NSDI) įrašų.

Europos Sąjungos (ES) sankcijas apeidinėjantys Rusijos šešėlinio laivyno tanklaiviai Danijos vandenyse 2025 metais buvo pastebimi beveik kasdien, rodo trečiadienį paskelbti danų jūrų administracijos duomenys. „2025 metais Danijos vandenyse įvyko 292 tanklaivių, kuriems taikomos ES sankcijos, reisai", – teigiama naujienų agentūrai AFP išsiųstame elektroniniame laiške.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priėmė JAV pasiūlymą kitą savaitę surengti naują taikos derybų raundą. Apie tai jis pareiškė interviu metu „Bloomberg“. V. Zelenskis pasidalijo, kad per naująjį derybų raundą delegacijos daugiausia dėmesio skirs teritoriniam klausimui. Pasak jo, derybos planuojamos kitą antradienį arba trečiadienį. Prezidentas žurnalistams teigė, kad kitas derybų raundas vyks Jungtinėse Valstijose. Jis pridūrė, kad kol kas neaišku, ar su tuo sutiks Rusija.

Palydovai Baltarusijoje užfiksavo naują techniką, kuri, tikėtina, skirta raketų komplekso „Orešnik“ dislokavimui, skelbia žiniasklaida. Netoli centrinio karinio objekto teritorijos pasirodė apie 25 įvairių dydžių ir tipų karinių transporto priemonių vienetų. Buvusiame kariniame aerodrome „Kričevas-6“, esančiame Baltarusijoje, toliau aktyviai plečiama karinė bazė. Palydovinėse nuotraukose užfiksuota technika, kuri gali priklausyti raketų kompleksui „Orešnik“, taip pat nauja įranga bei pastatai.

Rusijos kariniai tinklaraštininkai pasipiktinę dėl sprendimo lėtinti žinučių platformos „Telegram“ veikimą dėl įtariamų Rusijos įstatymų pažeidimų, skelbia NEXTA. Maskva siekia priversti rusus naudotis griežčiau valstybės kontroliuojamomis interneto paslaugomis. Tarp rusų karo tinklaraštininkų – pyktis ir pasimetimas „Manau, kad aišku, kas atsitiks, jei „Telegram“ bus uždarytas.

Pasirodžius „Financial Times“ pranešimams apie tai, kad per karo metines vasario 24-ąją Volodymyras Zelenskis gali paskelbti apie planus rengti rinkimus ir referendumą Ukrainoje, sureagavo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Kaip skelbia rusų agentūra „RIA Novosti“, D. Peskovas pareiškė, jog per anksti komentuoti šiuos pranešimus. „Kol kas apie tai kalbėti per anksti. Mes iš tikrųjų turime tokių pranešimų mainus per spaudą iš tam tikrų šaltinių.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pagrasino, kad Maskva imsis karinių „atsakomųjų priemonių“, jei Vakarai padidins savo karinį buvimą Grenlandijoje. „Žinoma, Grenlandijos militarizavimo ir karinių pajėgumų, nukreiptų prieš Rusiją, sukūrimo atveju imsimės adekvačių atsakomųjų priemonių, įskaitant karines-technines“, – sakydamas kalbą Rusijos įstatymų leidėjams teigė S. Lavrovas.

Norvegijos kariuomenės vadas Eirikas Kristoffersenas sako, kad Oslas negali atmesti galimybės, jog ateityje Rusija įsiverš į šalį, rašo „The Guardian“. Anot jo, Maskva gali pulti Norvegiją, siekdama apsaugoti savo branduolinius objektus, esančius toli šiaurėje. „Mes neatmetame galimybės, kad Rusija gali užgrobti teritoriją, siekdama apsaugoti savo branduolinius pajėgumus, kurie yra vienintelis dalykas, kuris iš tikrųjų kelia grėsmę Jungtinėms Valstijoms“, – sako jis.

Rusijos naikintuvas Su-30SM2 atliko demonstracinį skrydį netoli NATO oro erdvės, skelbia „Militarnyi“. Anot „Telegram“ kanalo „Sonyashnik“, naikintuvas skrido su kasetinėmis bombomis ir priešlaivinėmis raketomis. Sausio pabaigoje Ispanijos naikintuvai EF-18M, vykdantys užduotis Baltijos regione pagal NATO misiją „Baltic Air Policing“, sulaikė Rusijos orlaivį.

Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo sūnus Adamas Kadyrovas pirmą kartą pasirodė viešumoje po pranešimų apie tai, kad jis buvo papuolęs į rimtą avariją, skelbia „The New Voice of Ukraine“. R. Kadyrovas savo „Telegram“ paskelbė trumpą vaizdo įrašą, kuriame matyti jo sūnus. Viešojoje erdvėje buvo pastebėta, kad A. Kadyrovas atrodė pastebimai liesesnis nei paskutinį kartą, kai buvo užfiksuotas viešumoje. Vaizdo įraše matyti, kaip R. Kadyrovas vakarieniauja su savo padėjėju Vismuradu Alijevu.

Rusijos ginkluotosiose pajėgose plačiai paplitęs neteisėtumas, savivalė, korupcija, vagystės, alkoholizmas ir narkotikų vartojimas, o visa tai kelia grėsmę ir kaimyninėms šalims, rašoma naujausioje Estijos užsienio žvalgybos tarnybos metinėje ataskaitoje. Rusijoje naudojamos įvairios priemonės, siekiant įvykdyti verbavimo tikslus: kai neužtenka pinigų, pasitelkiama fizinė jėga, apgaulė, šantažas ir psichologinė manipuliacija.

Naktį iš antradienio į trečiadienį dronai masiškai atakavo Rusijos Volgogradą, skelbia „Ukrainska Pravda“. Vietos naftos perdirbimo gamykloje kilo didelis gaisras. Sprogimai Rusijoje Pirmieji pranešimai apie sprogimus pasirodė apie vidurnaktį. Stebėjimo kanalų duomenimis, dronai tikriausiai pataikė į naftos perdirbimo gamyklą „Lukoil“, jos teritorijoje kilo didelis gaisras. Rusijos valdžia kol kas nekomentavo informacijos apie ataką ir jos pasekmes.

Rusija pasitelkia plačiai nuskambėjusius Jeffrey Epsteino bylos dokumentus siekdama diskredituoti Vakarų politikus ir Ukrainą, pareiškė Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka, rašo „RBC-Ukraina“. Pasak A. Kovalenkos, Rusija naudoja patikimų žiniasklaidos priemonių imitavimo metodą. Ji pasitelkia tokių leidinių kaip „The Washington Post“ ar „Reuters“ logotipus ir puslapių dizainą, kad savo melagingas istorijas skleistų jų vardu.

20-mečiui Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo sūnui Achmatui patikėtos naujos pareigos. Kaip pranešama jo „Telegram“ kanale, A. Kadyrovas paskirtas švietimo srities prižiūrėtoju. Kadyrovo sūnui – naujos pareigos Savo pareiškime A. Kadyrovas  švietimą apibūdino kaip ilgalaikį visuomenės ir valstybės vystymosi pamatą. „Rusijos didvyris Ramzanas Kadyrovas patikėjo man prižiūrėti šią svarbiausią sritį“, – rašė Čečėnijos lyderio sūnus.

 Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kalbėdamas diplomatams, patvirtino maksimalius Maskvos teritorinius reikalavimus Ukrainai. „Krymo, Donbaso ir Novorosijos žmonės referendumuose pareiškė savo valią, – sakė jis Maskvoje.

Jau daugiau nei metus rusai veda išsekinantį karą Rytų ir Pietryčių Ukrainoje, bandydami užbaigti trijų strategiškai svarbių miestų – Huliaipolės, Pokrovsko ir Myrnohrado – užėmimą. Pasak karo ekspertų ir nepriklausomų stebėtojų, jau artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais okupantai gali pasiekti savo tikslą, rašo „The New York Times“. Užėmimas suteiktų Rusijai atramą kariuomenės dislokavimui ir logistikos organizavimui būsimiems puolimams.

Maskva tvirtina, kad bet koks taikos susitarimas su Ukraina turi apimti saugumo garantijas ir Rusijai. Maskvos pareigūnai skundžiasi, kad jų interesai ignoruojami, ir įspėja, kad be šio kompromiso taikos susitarimo nebus, rašon „24 Kanal“. Maskva kritikuoja ES dėl Rusijai skirtų saugumo garantijų reikalavimų ignoravimo.

Ukrainos lygumų slidininkė, kurios tėvų namai buvo sugriauti per karą su Rusija, antradienį Žiemos olimpinėse žaidynėse braukė ašaras, nes turėjo varžytis su Rusijos sportininke. „Tai tiesiog liūdna“, – sakė Sofija Škatula, paaiškindama, kad namas Ukrainos rytinėje Sumų srityje netoli sienos su Rusija buvo visiškai sugriautas per apšaudymus kare, vykstančiame jau beveik ketverius metus.

JAV valdant Joe Bidenui, veiksmingiausiu Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino turėtu įrankiu tęsti karą prieš Ukrainą tapo jo perspėjimai apie branduolinę eskalaciją. Į valdžią atėjus Donaldui Trumpui, Kremliaus vadovas pradėjo naudoti naują ginklą – taikos derybas. Kaip rašo „Bloomberg“ apžvalgininkas Markas Championas, per taikos derybas Ukrainai ir Rusijai taip ir nepavyko pasiekti reikšmingos pažangos.

Estijos žvalgybos teigimu, Rusijos valdžia formuoja dronų padalinius visose kariuomenės pajėgose ir kariniuose vienetuose kovinėms ir pagalbinėms užduotims vykdyti, antradienį pranešė visuomeninio transliuotojo ERR portalas.

Rusija spaudžia karo belaisvių šeimas, kad atkurtų „Starlink“ ryšį. Nurodoma, kad jie siekia pakeisti užblokuotas „Starlink“ sistemas ir priverčia karo belaisvių šeimas registruoti terminalus jų vardais, teigiama Ukrainos koordinacinio elgesio su karo belaisviais štabo pranešime.

Manoma, kad Rusijos generolas Vladimiras Aleksejevas greičiausiai buvo pašautas, kai vyko pas savo meilužę. Nurodoma, kad moteris buvo propagandistė Irina Kuksenkova. Apie tai praneša Ukrainos tinklaraštininkas, žurnalistas ir karo apžvalgininkas Denisas Kazanskis, rašo „Telegraf“. Nurodoma, kad kad šie duomenys oficialiai nebuvo patvirtinti. Kaip teigia D. Kazanskis, generolas slapta lankė I. Kuksenkovą be apsaugos, pats atvykdavo į jos butą.

Europa, ieškodama taikos sprendimo Ukrainos kare, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono įsitikinimu, vėl turi tiesiogiai kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Diskusijų su Rusija Europa negali deleguoti amerikiečiams, pareiškė jis interviu keliems Europos laikraščiams, įskaitant vokiečių „Süddeutsche Zeitung“ ir prancūzų „Le Monde“. „Turi būti įmanoma atnaujinti dialogą su Rusija. Kodėl? Nes tą dieną, kai bus taika, ši taika lies ir Europą, – teigė E. Macronas.

Rusijos ryšių ir informacinių technologijų reguliavimo tarnyba „Roskomnadzor“ antradienį paskelbė, kad apribos susirašinėjimo programėlės „Telegram“ veiklą dėl įtariamų šalies įstatymų pažeidimų. Tokių veiksmų imtasi Maskvai bandant paskatinti rusus naudotis griežčiau kontroliuojamomis vidaus interneto paslaugomis.

Baltarusija iki kitų metų turėtų pradėti savo šaudmenų gamybą, pareiškė šalies autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, rašo „Belta“. Apie tai jis kalbėjo susitikime, skirtame Baltarusijos pajėgų aprūpinimo ir karo pramonės klausimams aptarti.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad pasaulyje didėja neramumai, skelbia rusų agentūra TASS. „Pasaulyje didėja neramumai, kai kuriuose regionuose situacija yra pavojinga, todėl šiomis aplinkybėmis reikalingas konstruktyvus Rusijos diplomatijos vaidmuo“, – pareiškė jis. Tai jis pasakė sveikindamas Rusijos užsienio reikalų ministerijos darbuotojus ir veteranus Diplomatinės tarnybos dienos proga. Rusija jau beveik ketverius metus tęsia karą prieš Ukrainą.

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pakomentavo pranešimus apie tai, kad jo sūnus pateko į avariją ir buvo kritinės būklės, skelbia „RBC Ukraine“. Jis šiuos pranešimus pavadino suklastota informacija ir dirbtinio intelekto produktu. Kadyrovas pasisakė apie sūnaus avariją R. Kadyrovas pareiškė, kad dirbtinio intelekto pagalba „galima apgauti bet kurį žmogų“. „Šalyje įvyko 128 tūkstančiai avarijų, žuvo 13 009 žmonių, bet niekam tai nerūpi, niekas apie tai nekalba.

Tęsiantis diplomatinėms deryboms dėl karo Ukrainoje, Rusija pateikė politiškai skaudų ir asmenišką priekaištą JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Kaip rašo „Newsweek“, Rusijos užsienio reikalų ministras ir artimas autoritarinio Kremliaus lyderio Vladimiro Putino bendražygis Sergejus Lavrovas pirmadienį apkaltino D. Trumpą tęsiant „bidenizmą“ ir išduodant tai, dėl ko abu lyderiai susitarė praėjusių metų rugpjūtį vykusiame viršūnių susitikime Aliaskoje.

Laikotarpis, kai Europa galėjo dešimtmečius klestėti po Amerikos „saugumo skėčiu“, galutinai baigėsi. Tuo pat metu, remiantis Miuncheno saugumo konferencijos ataskaita, Rusija gali ruoštis naujam karui, rašo „RBC-Ukraina“. Antroji Donaldo Trumpo administracija aiškiai parodė, kad tikisi paradigmos pokyčio.

Gaunama informacija apie skubų palydovinio interneto terminalų tiekimą į frontą Rusijos okupantams, siekiant pakeisti „Starlink“. Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministro patarėjas, ryšių sistemų specialistas Serhijus Beskrestnovas, rašo UNIAN. „Rusijoje yra keli didelės spartos palydovinio interneto tiekėjai, veikiantys palydovų „Jamal“ ir „Express“ pagrindu“, – pažymėjo jis. S. Beskrestnovas taip pat paaiškino, kuo šie terminalai išsiskiria ir kaip juos aptikti.

Rusija neketina pulti Europos, tačiau yra pasirengusi duoti „karinį atsaką“, jei to prireiktų, panaudodama visas tam reikalingas priemones. Atitinkamą pareiškimą padarė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, rašo „24 Kanal“. Pasak Rusijos ministro, šiuo metu nėra jokių planų pulti Europos šalis, o Maskva esą sutelkusi dėmesį į karo veiksmus Ukrainoje. Pareigūnas dar kartą ėmėsi tuščių grasinimų galimo europiečių puolimo atveju.

Etninių armėnų sukarintos grupuotės, kovojančios Rusijos pusėje kare prieš Ukrainą, vadas žuvo mūšyje, pirmadienį pranešė Kremliaus paskirtas okupuoto Ukrainos miesto Horlivkos tariamas meras. Aikas Gasparianas, nuo 2023 metų vadovavęs „ArBat“ batalionui, mirė pirmadienį vykdydamas „kovinę užduotį“, rašė tariamas meras Ivanas Prichodka įraše platformoje „Telegram“. Jis nenurodė, kur A. Gasparianas žuvo, ir nepateikė jokių kitų detalių.

Po dar vieno derybų etapo dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo Abu Dabyje Vokietijos vyriausybė paragino Rusiją parodyti didesnį pasirengimą kompromisams, praneša „Welt“. Vokietija norėtų matyti „reikšmingą pažangą“ praėjusią savaitę Abu Dabyje vykusiose derybose, Berlyne pareiškė vyriausybės atstovas Stefanas Kornelijus. „Maskva ir toliau laikosi maksimalistinių reikalavimų“, – sakė jis.

JAV kariškiai Indijos vandenyne perėmė dar vieną Rusijos vadinamojo „šešėlinio laivyno“ tanklaivį. Skelbiama, kad sankcionuotas laivas bandė pasislėpti, pažeidė JAV įvestą karantiną ir buvo persekiojamas tūkstančius kilometrų – nuo Karibų jūros iki Indijos vandenyno. Pentagonas pareiškė, kad tanklaivis pažeidė JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestą karantiną sankcionuotiems laivams, bandė pasislėpti ir buvo persekiojamas nuo Karibų jūros iki Indijos vandenyno.

Rusija vis greičiau prisitaiko prie Ukrainos oro gynybos ir randa būdų ją apeiti. Ukrainos aviacijos ekspertas Anatolijus Chrapčinskis perspėja, kad priešas tobulina „Shahed“ dronų technologijas, aktyviai renka žvalgybinę informaciją ir išnaudoja prastas oro sąlygas, rašo UNIAN. Be paprasto nepasitenkinimo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų darbu, būtina kalbėti ir apie tas galimybes, kurios joms yra suteiktos, kalbėjo A. Chrapčinskis.

Vokietijoje buvo surengtas karo žaidimas, kurio metu imituotas Rusijos įsiveržimas į Baltijos valstybes ir prieita prie išvados, kad Maskva galėtų sugriauti NATO patikimumą ir per porą dienų dominuoti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Estija tokias išvadas atmeta kaip įžeidžiančias, praneša šalies nacionalinis transliuotojas ERR.

Rusijos vakariniame Belgorodo mieste, esančiame maždaug už 40 kilometrų nuo Ukrainos sienos, vandens tiekimas iš dalies nutrūkęs dėl Ukrainos atakų, pirmadienį pranešė miesto administracija.  Rytą nutrūko elektros tiekimas dviejuose vandens surinkimo punktuose, socialiniuose tinkluose pranešė miesto administracija. Tai sukėlė problemų šiauriniame ir centriniame Belgorodo rajonuose. Meras Valentinas Demidovas teigė, kad šiuo metu vandens neturi apie 100 tūkst. žmonių.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad JAV pačios nėra pasirengusios įgyvendinti savo pasiūlymus, rašo UNIAN. S. Lavrovas pareiškė, kad po Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo Aliaskoje, kuris įvyko 2025 m. rugpjūčio 15 d., Rusija ir JAV turėjo pereiti prie plataus bendradarbiavimo, tačiau praktikoje viskas yra atvirkščiai.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) apkaltino Lenkiją prisidėjus prie pasikėsinimo į svarbų generolą Vladimirą Aleksejevą, rašo „Sky news“. FSB teigia, kad penktadienį įvykdytas pasikėsinimas esą buvo užsakytas Ukrainos saugumo tarnybos. Ukraina tai neigia. FSB taip pat teigia, kad Lenkijos žvalgyba buvo įtraukta į šaulio verbavimą, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, Rusija nepateikia. Lenkija į kaltinimus kol kas nesureagavo.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) praneša, kad Rusijos generolas Vladimiras Aleksejevas, į kurį buvo pasikėsinta, atgavo sąmonę, skelbia „Sky news“. FSB teigia, kad du vyrai esą prisipažino vykdę Ukrainos saugumo tarnybos nurodymus. Ukraina neigia bet kokį dalyvavimą pasikėsinime. Rusija teigia, kad įtariamasis šaulys yra Ukrainoje gimęs Rusijos pilietis. Teigiama, kad jis jau buvo apklaustas. Įtariamasis jo bendrininkas taip pat buvo apklaustas.

Rusijos pramonė gamybą 2025-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, padidino 1,3 proc., skelbia nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“. Užpernai, „Rosstat“ patikslintais duomenimis, į karo bėgius įstatyta Rusijos pramonė augo 5,1 procento. Pernai apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys didėjo 3,6 proc., gavybos – menko 1,6 procento. Elektros, dujų ir šilumos tiekimas mažėjo 1,6 proc., o vandens tiekimo ir utilizavimo apimtys – 4,3 procento.

Po to, kai Indija ėmė pirkti mažesnius nukainotos žaliavinės rusiškos naftos kiekius, Rusija patiria naują spaudimą, mėgindama eksportuoti naftą į Aziją, todėl šiuo metu jūrose plaukioja daugiau nei tuzinas tanklaivių, kurių krovinys neturi aiškių pirkėjų, pranešė „Bloomberg“. Šis leidinys, remdamasis pasaulinės laivybos informacijos bendrovės „Kpler“ duomenimis, rašė, kad šiuo metu Indijos vandenynu netoli Malaizijos, Kinijos ir rytinės Rusijos krantų plaukia mažiausiai 12 tanklaivių, gabenanč...