Antroji Donaldo Trumpo administracija aiškiai parodė, kad tikisi paradigmos pokyčio.
Visų pirma, JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas per Kontaktinės grupės posėdį 2025 m. vasario 12 d. pareiškė sąjungininkams, jog Europos saugumo užtikrinimas turi tapti pačių Europos NATO narių prioritetu.
Ataskaitos autoriai pažymi, kad pagal naująją Vašingtono doktriną europiečiai turėtų prisiimti „didžiąją dalį“ tiek mirtinos, tiek nemirtinos pagalbos Ukrainai.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad nuo 2025 m. sausio JAV karinė parama smarkiai sumažėjo, o Vašingtonas pradėjo naudoti saugumą kaip ekonominio spaudimo priemonę, susiedamas saugumo garantijas su ES prekybos nuolaidomis.
Rusija kloja pamatus karui Baltijos regione
JAV tolstant, Kremliaus agresija pasiekė naują lygį.
Kaip pabrėžia ataskaitos analitikai, Rusija visiškai perorientavo savo ekonomiką į karo režimą, gynybai skirdama 40 proc. federalinio biudžeto.
Jie įspėja, kad Rusija ne tik neatsisakė maksimalistinių tikslų Ukrainoje, bet ir rengia pajėgas naujiems konfliktams.
Remiantis ataskaitoje cituojamais žvalgybos vertinimais, Maskva galėtų būti pasirengusi: regioniniam karui Baltijos šalyse – per dvejus metus po galimų paliaubų Ukrainoje; vietiniam karui – prieš vieną iš kaimyninių valstybių jau per šešis mėnesius.
Dokumente taip pat teigiama, kad Maskva jau sustiprino hibridinę kampaniją visoje Europoje, įskaitant energetinės infrastruktūros sabotažą ir masinius Lenkijos bei Estijos oro erdvės pažeidimus 2025 m. rugsėjį.
Trumpo taikos planas: suderintas su Maskvos interesais
Ypatingą nerimą Europos sostinėse sukėlė Vašingtono remiamas 28 punktų taikos planas, pasirodęs 2025 m. lapkritį.
Dokumente iš esmės ignoruojami Europos interesai ir numatomos plataus masto teritorinės Ukrainos nuolaidos, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dydžio apribojimai bei Ukrainos narystės NATO atsisakymas.
Ataskaitos autoriai daro išvadą, kad Vašingtonas vis dažniau veikia kaip „arbitras“, o ne kaip sąjungininkas.
Europa pilkojoje zonoje
Nors Europos NATO narės gynybos biudžetus padidino 41 proc., ataskaitoje šios pastangos įvardijamos kaip nepakankamos.
Vietoj vieningos sistemos kūrimo ES šalys sustiprino „pramoninį nacionalizmą“, toliau pirkdamos JAV sistemas (tokias kaip F-35 ir „Patriot“), siekdamos išlaikyti Vašingtono palankumą.
Apibendrindami ataskaitos išvadas, autoriai įspėja, kad tolesnis delsimas paliks Europą pažeidžiamą pilkojoje zonoje tarp konkuruojančių įtakos sferų ir palaipsniui silpnins jos gebėjimą pačiai spręsti savo likimą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
