Rusija

Ketvirtųjų Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metinių išvakarėse Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas savo kalboje pasmerkė Vladimiro Putino valdomos Rusijos „absoliutų barbariškumą“. „Ši šalis, vadovaujama šio lyderio, šiuo metu yra žemiausiame absoliutaus barbariškumo taške, ir niekam neturėtų kilti jokių abejonių, su kokiu režimu ir barbariškumu iš Rusijos šiais laikais susiduriame“, – pirmadienį Berlyne kalbėjo Vokietijos kancleris.

Rusijos aukščiausiasis teismas patvirtino sprendimą, įpareigojantį „Google“ sumokėti neįtikėtiną 91,5 kvintilijono rublių (apie 1,2 kvintilijono JAV dolerių) sumą, skelbia „United 24“. Kvintilijonas yra skaičius su 18 nulių. Rusijos reikalavimai „Google: kas žinoma? Skelbiama, kad teisėjas Sergejus Samuylovas nerado pagrindo persvarstyti JAV įsikūrusios „Google International LLC“ pateiktą kasacinį skundą ir patvirtino ankstesnius žemesnių teismų sprendimus.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį keliuose Rusijos miestuose ir Kryme buvo girdimi sprogimai, skelbia ukrainiečių portalas „Kanal 24“. Sunku buvo Belgorodo gyventojams – regionas patyrė elektros ir vandens tiekimo sutrikimų; taip pat Tatarstanui, kur užsiliepsnojo naftos perdirbimo gamyklos pastatas. Apie tai, anot portalo, praneša „Telegram“ kanalas „Exilenova+“. Rusijoje naktį griaudėjo sprogimai Naktį Belgorodo srityje nugriaudėjo serija galingų sprogimų.

Rusijos pajėgos laikinai okupuotame Luhanske surengė dronų lenktynių čempionatą, kurio tikslas – parengti vaikus ir jaunimą karui. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Oleksijus Charčenko. „Vadinamojoje LLR vaikai ir jaunimas iš anksto rengiami karui. Šiuo metu ieškoma kandidatų į LLR dronų valdymo komandą.

Pietų Korėja pareiškė protestą Rusijai, kurios ambasada Seule iškėlė milžinišką transparantą su užrašu „Pergalė bus mūsų“, omenyje aiškiai turėdama karo Ukrainoje metines. Pietų Korėja pasisako prieš plataus masto Maskvos invaziją į Ukrainą ir kareivių verbavimą iš Šiaurės Korėjos, su kuria Seulas formaliai tebekariauja.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas sekmadienį pareiškė, kad šalies branduolinių pajėgų plėtra dabar, pasibaigus paskutinei likusiai branduolinei sutarčiai su JAV, yra „absoliutus prioritetas“. „Branduolinės triados, kuri garantuoja Rusijos saugumą ir užtikrina veiksmingą strateginį atgrasymą bei jėgų pusiausvyrą pasaulyje, plėtra išlieka absoliutus prioritetas“, – vaizdo pranešime teigė V. Putinas.

Europos Sąjunga (ES) svarsto galimybę suduoti vieną didžiausių smūgių Rusijos naftos sektoriui nuo 2022 metų pradžios. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tiesiai pareiškė, kad Rusija supranta tik spaudimo kalbą, todėl naujasis paketas turėtų pastūmėti Maskvą link realių derybų. 20-asis sankcijų paketas, kurį ketinama pasirašyti iki vasario 24 d., gali tapti strateginiu lūžiu.

Buvęs politinis kalinys, politikas ir buvęs banko vadovas Viktaras Babaryka socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo savo planais ir pateikė siūlomą ateities viziją. Pasak aktyvisto, jis demokratinę Baltarusiją mato kaip „nerusišką“ ir nepriklausomą nebranduolinę šalį.

Įlūžus ant Rusijos Baikalo ežero ledo važiavusiam turistiniam autobusui žuvo aštuoni Kinijos turistai, pranešė pareigūnai. Irkutsko srities, kurioje yra dalis Baikalo ežero, gubernatorius Igoris Kobzevas socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad vienam kinų turistui pavyko ištrūkti iš autobuso, penktadienį kirtusiam užšalusį ežerą.. Jis nurodė, kad tarp žuvusiųjų yra septyni Kinijos turistai ir vairuotojas.

Rusija planuoja pakeisti Maskvos Gulago muziejų nauja ekspozicija, pasakojančia apie nacių nusikaltimus prieš Sovietų Sąjungą Antrojo pasaulinio karo metu, penktadienį pranešė oficialūs asmenys. Tai kol kas naujausias žingsnis, skirtas kovoti su institucijomis, vaizduojančias sovietmečio represijas.

Penktadienį septyni turistai, kaip pranešama, Kinijos piliečiai, žuvo Rusijoje, turistiniam autobusui įlūžus ant ledo ir prasmegus į Baikalo ežerą Sibire, pranešė vietos pareigūnai. Autobusas įkrito į trijų metrų pločio ledo properšą ir nuskendo, socialiniuose tinkluose paskelbė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos regioninis skyrius.  „Gelbėtojai atliko patikrinimą naudodami povandeninę kamerą. Buvo rasti septynių žmonių kūnai“, – sakoma pranešime.

Vakariniuose Baltarusijos regionuose vyrams masiškai pradėta įteikinėti šaukimai į neeilinius karinius mokymus. Viskas vyko skubiai ir sukėlė audringas diskusijas socialiniuose tinkluose. Netrukus po to Aliaksandras Lukašenka netikėtai ėmėsi tikrinti Baltarusijos kariuomenę. Ekspertai „24 Kanal“ atskleidė, ar išaugo grėsmė Ukrainai ir kaip Vladimiras Putinas spaudžia Baltarusijos vadovą.

Duodamas interviu Vokietijos dienraščiui „Die Welt“, buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas Benas Hodgesas prakalbo apie scenarijus, kurių NATO turėtų tikėtis konflikto su Rusija metu. Jis galvoja, kad užpuolimo atveju Lenkija nepadėtų Lietuvai, bet tik todėl, jog kaimynė tikėtųsi smūgio ir prieš ją pačią. Kitos NATO šalys esą nestovėtų nuošaly.

Ukrainos žurnalistai gavo prieigą prie Rusijos generolo majoro Romano Demurčijevo susirašinėjimų ir balso žinučių. Paaiškėjo, kad jis nekenčia Rusijos kariuomenės ir FSB, taip pat kankino ir žudė ukrainiečių karo belaisvius, rašo „24 Kanal“. Šiuo metu R. Demurčijevas padeda vadovauti pajėgoms kariuomenės vadui Romanui Jurčenkai.

Lenkija naudos prieštankines ir priešpėstines minas savo rytinėms sienoms ginti nuo augančios Rusijos grėsmės, penktadienį naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė lenkų gynybos viceministras, šaliai oficialiai pasitraukus iš tarptautinės konvencijos, draudžiančios naudoti šiuos prieštaringai vertinamus ginklus.

Amerikiečių finansininkas Gentry Beachas, turintis ryšių su Donaldo Trumpo šeima, pasirašė susitarimą su Rusijos energetikos milžine „Novatek“ dėl gamtinių dujų plėtros Aliaskoje – nepaisant Vakarų sankcijų Rusijai, rašo „Sky News“. Rugpjūtį D. Trumpas ir Vladimiras Putinas susitiko Aliaskoje deryboms, kurios oficialiai buvo skirtos Rusijos karo Ukrainoje užbaigimui.

Derybų dėl karo nutraukimo metu Ukraina ir Rusija sutapo dėl vieno bendro tikslo – sudaryti įspūdį, kad jos netrukdo taikos sureguliavimui, taip siekdamos išvengti JAV prezidento Donaldo Trumpo pykčio, rašo „The Wall Street Journal“. Pastarasis derybų raundas, šią savaitę vykęs Ženevoje tarpininkaujant JAV, kaip ir kiti šių metų susitikimai, baigėsi be jokios realios pažangos.

Iš JAV karinių oro pajėgų bazės pakilo lėktuvas „Boeing 787-8 Dreamliner“, kurio maršrutas driekėsi per Rusijos teritoriją, rodo „Flightradar24“ duomenys. Lėktuvas pakilo iš JAV Karinių oro pajėgų bazės Andrews, esančios Vašingtono priemiestyje. Jis skrido per Grenlandijos oro erdvę, vėliau per Norvegiją, Suomiją ir įskrido į Rusijos Murmansko srities oro erdvę. Toliau, remiantis „Flightradar“ duomenimis, jo sekimas Rusijos teritorijoje nutrūko.

Rusija planavo nužudymų seriją Ukrainoje. SBU, Nacionalinė policija ir Moldovos teisėsaugos institucijos sužlugdė agresoriaus planus. Dėl plataus masto specialiosios operacijos kodiniu pavadinimu „Enigma 2.0“ abiejų šalių teritorijoje buvo neutralizuota Rusijos operatyvinė-kovinė grupė, kuri ruošė likvidacijas, rašo „24 Kanal“. Nurodoma, kad pagrindiniai grupuotės „taikiniai“ buvo: Ukrainos žurnalistai ir visuomenės veikėjai, strateginės įmonės vadovas bei Ukrainos gynybos ministerijos vyriausi...

Rusijos bombonešiams ir naikintuvams įskridus į Aliaskos oro gynybos identifikavimo zoną (ADIZ), jų perimti pakilo keli kariniai orlaiviai. Du Rusijos tolimojo nuotolio bombonešiai „Tu-95“, du naikintuvai „Su-35“ ir „A-50“ modelio oro erdvės žvalgybos lėktuvas buvo lydimi tol, kol paliko oro gynybos identifikavimo zoną, pranešė Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadavietė (NORAD). Rusų lėktuvai skrydžio metu nebuvo įsibrovę į Kanados ar JAV oro erdvę.

Ukrainos tolimojo nuotolio bepiločiai atakavo naftos bazę Rusijos Pskovo srityje, nepaisant virš rezervuarų įrengtų apsauginių tinklų nuo dronų. Apie tai, remdamasis šaltiniu Ukrainos saugumo tarnyboje (SBU), praneša „Business Insider“. Pasak leidinio pašnekovo, objektas priklauso bendrovei „Pskovnaftoprodukt“ ir yra beveik už 500 kilometrų nuo Ukrainos sienos.

Per Ukrainos smūgį aneksuotame Kryme esančiam Sevastopoliui žuvo vyras, penktadienio rytą pranešė Maskvos paskirtas miesto gubernatorius. Į Sevastopolį, kuris nuo seno buvo Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė, Ukraina nuolat taikosi nuo pat Maskvos didelio masto invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį. Skelbia apie numuštus dronus „Oro gynybos pajėgos ir mūsų Juodosios jūros laivynas toliau atremia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ataką.

Kalbos apie tai, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas esą pasirengęs kariauti mažiausiai artimiausius dvejus metus, panašios į bandymą „žodžio jėga“ įtikinti Ukrainos pareigūnus eiti į nuolaidas. Apie tai kalbėjo karo ekspertas, buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovas Vladislavas Selezniovas.

Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) generalinis direktorius Thibaut Bruttinas paragino atskleisti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos propagandos bendrininkus. Šias pastabas jis išsakė komentare naujienų agentūrai „Ukrinform“. Kalbėdamas apie kovą su Rusijos propaganda Th. Bruttinas pabrėžė, kad svarbu didinti visuomenės informuotumą apie tai, kaip atpažinti dezinformacijos šaltinius.

Rusijos ambasada Romoje ketvirtadienį sukritikavo Italijos raginimą neleisti Rusijos sportininkams kitą mėnesį vyksiančiose paralimpinėse žaidynėse varžytis su savo šalies vėliava.

Estijos teismas ketvirtadienį skyrė Izraelio piliečiui šešerių su puse metų laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Rusijai.  50 metų vyras buvo nuteistas už tai, kad gavo ir perdavė informaciją Rusijos vidaus žvalgybai – Federalinei saugumo tarnybai (FST).  Teismo teigimu, nuo 2016 m. iki suėmimo praėjusiais metais jis vykdė veiklą, kenkiančią Estijos saugumui.

Danijos jūrų administracija ketvirtadienį pranešė nusprendusi sulaikyti iš Sankt Peterburgo plaukusį krovininį laivą dėl netinkamos registracijos.  „Laivas sulaikytas dėl to, kad jis netinkamai registruotas“, – pranešė administracija.  „Laivas deklaravo, kad plaukioja su Komorų vėliava. Komorai informavo Jūrų administraciją, kad laivas nėra įtrauktas į jų registrą“, – pridūrė ji.

Ryšio sutrikimai Rusijos kariuomenėje dėl „Starlink“ terminalų blokavimo turėjo įtakos situacijai fronte ir galėjo susilpninti jų puolamąsias galimybes. Tai, be kita ko, sudarė papildomas sąlygas aktyvesniems Ukrainos pajėgų veiksmams. Rusijos problemos su kariniais ryšiais dėl „Starlink“ terminalų blokavimo daro apčiuopiamą poveikį kovos veiksmų eigai. Apie tai praneša „Bloomberg“, remdamasis Europos diplomatais ir NATO atstovais.

Rusija negali pasiekti lemiamos pergalės Ukrainoje, tačiau Kremlius taip pat nepajėgia sustoti. Apie tai rašo „The Economist“, analizuodamas strateginę aklavietę, kurioje atsidūrė Maskva. Nepaisant milžiniškų nuostolių, Rusijos kariuomenės pažanga išlieka minimali. Šiuolaikinis dronų karas faktiškai panaikino galimybę vykdyti plataus masto proveržius: bet koks pajėgų sutelkimas greitai tampa taikiniu. Tuo pat metu mobilizaciniai ištekliai vis labiau remiasi pinigais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis primygtinai reikalauja tvirtų saugumo garantijų po karo pabaigos. Jis mano, kad šiuo metu niekas negali pažadėti Ukrainai, jog Rusija nepradės naujos agresijos, rašo „24 Kanal“. V. Zelenskis teigia, kad JAV yra stipri partnerė, o Donaldas Trumpas – „galingas prezidentas“. Tačiau net ir tai nesuteikia Ukrainai visiško užtikrintumo, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas vėl neužpuls Ukrainos.

Rumunijos tinklaraštininkų pora filmavo entuziastingus vaizdo įrašus apie Rusiją, kol jiems nebuvo pateikti įtarimai šnipinėjimu ir apklausos metu jų neišrengė iki apatinių.

Rusijos biudžeto pajamos iš naftos ir dujų vasario mėnesį, palyginti su 2025 m. vasariu, sumažės beveik perpus, rodo „Reuters“ skaičiavimai. Tai reiškia, kad vasaris taps antruoju mėnesiu iš eilės, kai Rusija iš angliavandenilių gaus maždaug pusę tiek, kiek gavo prieš metus. Agentūra šį nuosmukį aiškina sustiprėjusiu rublio kursu ir smukusiomis naftos kainomis. „Reuters“ duomenimis, vasarį Rusija gaus 410 mlrd. rublių (apie 4,12 mlrd. eurų) pajamų iš naftos ir dujų.

Vokietijos generolas majoras Wolf-Jürgen Stahlas teigia, kad Vokietija jau susiduria su Rusijos kibernetiniais išpuoliais, tačiau baiminasi, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali sustiprinti savo išpuolius visoje Europoje ir net dislokuoti karius, rašo britų leidinys „Daily Mail“. Jis taip pat sukritikavo Donaldą Trumpą už tai, kad jis yra „egocentriškas narcizas bei nepastovus derybininkas su autoritarinėmis tendencijomis“. Bijo, kad Putinas nesulauks atitinkamos reakcijos Kal...

Maskvą užklupo sniego audra – Rusijos sostinės oro uostuose atidėta ir atšaukta daugiau nei 160 skrydžių, o keliuose dėl gausaus sniego susidarė didžiulės spūstys, praneša Rusijos „Telegram“ kanalai. Pažymima, kad apie stiprų snygį buvo įspėta iš anksto. Pagal sinoptikų prognozes, blogos oro sąlygos gali atnešti iki 70 proc. Maskvos mėnesio normos kritulių ir vėjo gūsius iki 15–17 metrų per sekundę.

Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras viešai išjuokė Rusijos ambasadoriaus Jungtinėse Tautose (JT) Vasilijaus Nebenzios kalbą. „Buvo juokinga klausytis, kaip Rusijos Federacijos atstovas kalba apie tarptautinę teisę, okupaciją, teritorijų aneksiją ir taikų konfliktų sprendimą. Vos susilaikiau, kad jo kalbos metu nesijuokčiau garsiai“, – per JT Saugumo Tarybos ministrų susitikimą dėl padėties Artimuosiuose Rytuose pareiškė G. Saaras.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo tolesnę paramą smarkios energetinės ir ekonominės krizės paveiktai Kubai.  „Mes visad rėmėme Kubą kovoje dėl nepriklausomybės ir teisės eiti savo keliu“, – sakė V. Putinas per Kubos užsienio reikalų ministro Bruno Rodríguezo vizitą Kremliuje trečiadienį. „Tai ypatingas laikotarpis, kai  taikomos naujos sankcijos, – kalbėjo V. Putinas. – Jūs žinote, ką mes apie tai galvojame.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad norėtų, jog kitas derybų su Rusija etapas įvyktų vasarį, rašo „RBC-Ukraina“. „Tikimės kito susitikimo, ir būtų teisinga jį surengti jau vasarį. Svarbu, kad jame dalyvautų europiečiai: Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Italija ir Šveicarija kaip priimančioji šalis. Čia, Ukrainoje, mes visada laikėmės pozicijos, kad Europa turi būti proceso dalyvė“, – pažymėjo jis.

Per ketverius plataus masto karo prieš Ukrainą metus Kremlius nepasiekė nė vieno iš savo pagrindinių tikslų, kuriuos buvo išsikėlęs prieš invaziją. Tai spaudos konferencijoje pareiškė JAV demokratų senatorius Chrisas Coonsas, rašo „RBC-Ukraina“. „Apskritai mūsų sąjungininkai Europoje mano, kad tai yra kritinis momentas, nes Rusija nelaimi mūšio lauke. Putinas patyrė strateginį pralaimėjimą. Jis nepasiekė nė vieno iš savo pagrindinių tikslų.

Ukrainos delegacijai pavyko atlaikyti Rusijos pusės spaudimą. Pranešama, kad Ukrainos pusė padarė pažangą susitardama dėl procedūrinių klausimų. Pagrindinis Rusijos reikalavimas išlieka nepakitęs – Ukrainos kariuomenės pasitraukimas iš viso Donecko regiono, „RBC-Ukraina“ sakė informuotas šaltinis. „Tai, ką parengė Ukrainos delegacija, bus įgyvendinta tik nuo politinio pogrupio sprendimų. Dabar būtinas susitikimas vadovų lygmeniu. Greičiausiai jis įvyks.

Taikos derybų Ženevoje metu Ukrainos delegacijos vadovas Rustemas Umerovas susitiko su Rusijos delegacijos vadovu Vladimiru Medinskiu, remiantis R. Umerovo spaudos sekretorės Dianos Davityan komentaru. Po oficialios trišalių derybų Ženevoje pabaigos V. Medinskis surengė atskirus susitikimus su R. Umerovu ir partijos „Tautos tarnas“ frakcijos lyderiu Davidu Arachamija. Pasak D. Davityan, Ukrainos ir Rusijos atstovų derybos tęsėsi iki 2 val.

Rusų karinės pajėgos pietų Ukrainoje gavo užduotį keliose netoli kontaktinės linijos esančiose gyvenvietėse iškelti Rusijos vėliavas, kad prieš plataus masto invazijos metines pademonstruotų savo „pasiekimus“. Apie tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė Ukrainos Pietų gynybos pajėgų atstovas spaudai Vladyslavas Vološynas.

Kad visiškai okupuotų Donbasą, Rusijai reikia dar dvejų metų. Panašu, kad Kremlius yra susipažinęs su šiais skaičiavimais ir sutinka tęsti karą pagal tokį scenarijų. Kaip rašo „The New York Times“, Vakarų žvalgybos vertinimu, Vladimiras Putinas mano, kad laimi karą prieš Ukrainą.

Rusijos delegacija taikos deryboms su Ukraina iš Maskvos į Ženevą skrido 9 valandas. Dar tiek pat skris atgal, kai pačios derybos per dvi dienas kartu sudėjus truko apie 8 valandas. Apie tai, kad deryboms iš Rusijos pusės šį kartą vadovaus prezidento padėjėjas Vladimiras Medinskis, tapo žinoma praėjusią savaitę.  Susitikime taip pat dalyvaus Generalinio štabo Vyriausiosios valdybos viršininkas Igoris Kostiukovas, kuris vadovavo Rusijos delegacijai ankstesnių trišalių derybų raundų metu.

Rusija ir Kuba trečiadienį Maskvoje, demonstruodamos solidarumą, pasmerkė JAV energetinę Karibų salos blokadą. Kubos vyriausiasis diplomatas Bruno Rodriguezas atvyko į Rusiją, laikomą tradicine Havanos sąjungininke, ieškoti pagalbos tuo metu, kai šalis kenčia nuo sunkios kuro krizės, kurią dar labiau paaštrino Vašingtono de facto vykdoma naftos blokada.

Maskvoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu trečiadienį susitiks Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas, pranešė Kremlius. Šis vizitas į tradicinę socialistinės salos sąjungininkę Maskvą vyksta tebesitęsiant JAV Kubai pritaikytam paralyžiuojančiam naftos embargui. Maskva yra apkaltinusi Jungtines Valstijas naudojant „dusinančias priemones“ prieš Havaną ir pareiškusi svarstanti galimybę nusiųsti pagalbos Kubai.

Vien per praėjusią savaitę Rusijoje sniegas ir ledas, krintantys nuo pastatų stogų, nusinešė 9 gyvybes ir dar 15 žmonių sužeidė, praneša Rusijos ekstremalių situacijų ministerija (MČS).  Aukos patvirtintos iš įvairių Rusijos regionų: ekstremalūs orai paveikė 32 šalies subjektus, o tokie incidentai buvo užfiksuoti 25 regionuose, kur užfiksuota daugiau nei 60 atskirų įvykių susijusių su sniego ir ledo nuolaužomis nuo stogų.

Trečiadienį Kremlius pranešė, kad Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas Maskvoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Vizitas į tradicinę socialistinės salos sąjungininkę surengtas JAV taikant Kubai niokojantį naftos embargą.  Maskva kaltina Jungtines Amerikos Valstijas taikant Havanai „dusinančias priemones“ ir sako svarstanti galimybę siųsti pagalbą Kubai.

Prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimą Aliaskoje praėjusiais metais, Rusija parengė D. Trumpui „didžiausią susitarimą“ tarp dviejų šalių dėl ekonominio bendradarbiavimo, rašo „The Economist“. Nobelio premijos ir trilijonai dolerių Rusijos Saugumo Tarybos pranešime teigiama, kad susitarimo įgyvendinimas galėtų netgi atnešti abiem prezidentams Nobelio premijas.

Irano žiniasklaida pranešė, kad ketvirtadienį Iranas ir Rusija surengs karinius jūrų manevrus Omano jūroje. Pratybos rengiamos po naujausio Teherano ir Vašingtono derybų rato Ženevoje.  Pirmadienį Revoliucinė gvardija, ideologinis Irano kariuomenės sparnas, taip pat pradėjo pratybas strateginiame Hormūzo sąsiauryje, mesdamos iššūkį regione dislokuotoms JAV karinėms jūrų pajėgoms.