Rusija

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas atsidūrė savo paties geopolitinių klaidų spąstuose, kurie pavertė Rusiją technologiškai atsilikusia, izoliuota valstybe, rašo „The Telegraph“. Britų leidinys „The Telegraph“ paskelbė išsamią analizę, kurioje Rusijos vadovo strategija lyginama ne su didmeistrio partija, o su „pono Byno“ elgsena. Modernizacijos atsisakymas – „pirmapradė nuodėmė“ 2000 metais, pradėjęs valdyti, V. Putinas turėjo realią galimybę paversti Rusiją modernia Europos valstybe.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad tarp Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino egzistuoja „milžiniška neapykanta“. Tuo pačiu jis išreiškė įsitikinimą, kad karo sureguliavimas vis dėlto yra įmanomas. Pasak D. Trumpo, kartais jis atsakomybę priskiria vienai pusei, o kartais – kitai. Ką Trumpas pasakė apie Zelenskį ir Putiną? Bendraudamas su žurnalistais D. Trumpas teigė, kad konfliktą tarp Kyjivo ir Maskvos lydi precedento neturinti asmeninė priešprieša.

Rusija paskyrė naują ambasadorių Lenkijoje, matyti iš antradienį pasirašyto prezidento Vladimiro Putino dekreto. Georgijus Michno atvyks į Varšuvą, Lenkijos ir Rusijos santykiams pasiekus žemiausią tašką dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. Be to, Varšuva kaltina Maskvą dėl virtinės šnipinėjimo atvejų Lenkijos teritorijoje.

Praėjusį kartą, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis bombardavo Iraną, žurnalistas paklausė Vladimiro Putino, kaip jis reaguotų, jei per ataką žūtų aukščiausiasis Irano lyderis. „Aš net nenoriu to aptarinėti“, – tuomet atsakė Rusijos prezidentas. Nepraėjus nė devyniems mėnesiams, po to, kai šeštadienį per Izraelio vadovaujamą ir JAV remiamą tikslinį smūgį žuvo ajatola Ali Khamenei, V. Putinas nebeturėjo kito pasirinkimo, kaip tik reaguoti.

Rusijos centrinis bankas antradienį pranešė, kad Liuksemburge pateikė ieškinį Europos Sąjungai (ES) dėl neriboto maždaug 230 mlrd. dolerių (200 mlrd. eurų) Maskvos rezervų įšaldymo, įvesto prieš ketverius metus dėl jos puolimo Ukrainoje. ES valstybės narės praėjusiais metais sugriežtino teisinį pagrindą, kuriuo remiantis buvo įšaldytos lėšos, blokui siekiant jas panaudoti milžiniškai paskolai Kyjivui paremti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį telefonu aptarė už Ukrainą kovojusių ir į nelaisvę patekusių Vengrijos piliečių bei kitus su karu susijusius klausimus, pranešė Kremlius. Ukrainoje, daugiausia vakariniame Užkarpatės regione, gyvena didelė vengrų bendruomenė.

Rusija turi priežasčių nerimauti dėl galimo svarbaus sąjungininko Irano vyriausybėje praradimo, nors tam tikri Artimųjų Rytų eskalacijos aspektai yra naudingi Kremliui. Vokietijos ekspertas Rolandas Freudensteinas, vienas iš NVO „Brussels Freedom Hub“ įkūrėjų, tai sakė komentare „Ukrinform“. „Ar Rusija nepatenkinta? Taip, žinoma. Ji praranda svarbų sąjungininką“, – sakė ekspertas.

Rusijos universitetai virto verbavimo punktais, skirtais pritraukti jaunimą į ginkluotųjų pajėgų gretas. Universitetų administracijos iš Kremliaus gavo griežtas kvotas dėl dieninių studijų studentų, kurie turi pasirašyti karinę sutartį, skaičiaus, rašo leidinys „Military“. Kadangi kalinių ištekliai išseko, Kremlius pakeitė strategiją ir dabar verbuoja jaunimą. Leidinio žurnalistų duomenimis, rektoriai ir dekanai tapo karo mašinos dalimi.

Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas ir buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas padarė virtinę provokuojančių pareiškimų apie JAV ir Izraelio karinę kampaniją prieš Iraną. Pasak jo, netrukus gali prasidėti Trečiasis pasaulinis karas, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas tęs savo kursą. Jo žodžius cituoja Rusijos žiniasklaida. „Jei Trumpas tęs savo beprotišką nusikalstamą politinių režimų keitimo kursą, Trečiasis pasaulinis karas neabejotinai prasidės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pasmerkė Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą per JAV ir Izraelio surengtus oro smūgius kaip cinišką moralės ir įstatymų pažeidimą.

Kasmet Australijos mieste Hobarte vyksta Antarkties jūrų gyvųjų išteklių išsaugojimo komisijos (CCAMLR) posėdis. Ilgus metus Ukrainai jame atstovavo biologas, autoritetingas Antarkties krilio ir Pietų vandenyno ekosistemų dinamikos specialistas Leonidas Pšeničnovas. Tačiau praėjusių metų pabaigoje konferencijoje jis dalyvauti negalėjo.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šeštadienį supeikė Jungtines Valstijas už smūgius Iranui ir pareiškė abejojąs, ar Vašingtonas sąžiningai pradėjo derybas siekdamas išvengti konflikto. „Taikos kūrėjas vėl parodė savo tikrąjį veidą“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, šiuo metu einantis Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas. „Visos derybos su Iranu buvo tik priedanga. Niekas tuo net neabejojo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakartojo, kad yra pasiruošęs susitikti su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. „Aš nežaidžiu žaidimų su Putinu. Aš pasiruošęs susitikti ir aš pasiruošęs kalbėtis“, – pareiškė V. Zelenskis. Zelenskis iškėlė vienintelę sąlygą susitikimui su Putinu Jis nurodė, kad susitiktų su V. Putinu „ne rusiškoje žemėje ir ne Baltarusijoje“. „Jei sąjungininkai šiame kare. Baltarusija yra pasyvi agresorė.

Rusijoje penktadienį pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios buvo paskelbtas „raketų pavojus“, skelbia „Moscow times“. Šis perspėjimas paskelbtas bent 13 regionų, dauguma jų nėra pasienio regionai. Apie galimą raketų ataką buvo perspėta Tatarstano, Baškirijos, Čiuvašijos, Udmurtijos, Samaros, Uljanovsko, Penzos, Saratovo, Orenburgo, Sverdlovsko, Rostovo, Kursko srityse, Premės krašte.

Bendrame nuomonės straipsnyje, kurį penktadienį publikavo žinių portalas „Politico“, Jungtinės Karalystės (JK) iždo sekretorė Rachel Reeves ir Švedijos finansų ministrė Elisabeth Svantesson akcentuoja, kad Rusijos ekonomika nėra tokia stipri, kaip bando įteigti Maskvos propaganda. Ministrės sako, kad spaudimas Ukrainą užpuolusiai Rusijai veikia ir turėtų būti stiprinamas.

Ištremtoji Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad dedant intensyvias pastangas užbaigti karą Ukrainoje, jos šalis neturi tapti „paguodos prizu“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Pasak S. Cichanouskajos, Ukrainai gyvybiškai svarbu laimėti savo kovą, tačiau Baltarusija, kuri, valdant autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, yra artima Maskvos sąjungininkė, neturėtų būti paaukota.

Netoli Zaporižios atominės elektrinės Ukrainoje buvo paskelbtos vietinės paliaubos, kad būtų galima suremontuoti elektros perdavimo linijas, šį rytą pranešė Rusijos naujienų agentūros, remdamosi Rusijos valstybinės branduolinės korporacijos vadovu, rašo „Sky News“. Elektrinė, didžiausia Europoje, yra Rusijos kontroliuojama nuo pat netrukus po karo pradžios 2022 metais.

Pranešama, kad naktį Ukraina surengė smūgius, pataikydama į šiluminę elektrinę Belgorodo srityje ir naftos saugyklą okupuotame Luhanske, remiantis Rusijos pareigūnų teiginiais ir socialiniuose tinkluose paskelbta liudininkų medžiaga, rašo „Kyiv Independent“. Sistemos HIMARS smogė Belgorodo regiono centrui, pranešė „Telegram“ kanalas „Exilinova-Plus“, cituodamas vietos gyventojus. Dėl atakų dalis miesto liko be elektros.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad šiuo metu Ukraina negali susigrąžinti savo teritorijų, tačiau Rusija taip pat negali laimėti, praneša „Sky News“. Pokalbio metu vedėjas pastebi, kad Baltieji rūmai dažnai pareiškia, jog Ukraina negalės laimėti karo ir dėl taikos turės atiduoti dalį teritorijos. Paklaustas, ar Ukraina gali laimėti, V. Zelenskis paaiškino, kad šiame etape tai reikštų milžiniškas žmonių aukas.

Rusijos karinių veiksmų rezultatai praėjusiais metais buvo gana prasti, ir laikas nėra jos pusėje. Apie karo perspektyvas bei tai, kokių rezultatų gali atnešti šie metai mūšio lauke, interviu „The New York Times“ papasakojo karo ekspertas Michaelas Kofmanas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė naujo Ukrainos, JAV ir Rusijos taikos derybų raundo vietą ir galimą datą. Šį kartą susitikimas vyks Jungtiniuose Arabų Emyratuose, rašo „24 Kanal“. Apie tai V. Zelenskis pranešė per savo vakarinį kreipimąsi vasario 26 dieną. „Šiandien kelis kartus kalbėjausi su Rustemu Umerovu, Davidu Arakhamia ir JAV prezidento atstovais Steve‘u Witkoffu bei Jaredu Kushneriu po jų šiandien vykusių susitikimų rezultatų.

Pamatinė Rusijos ideologija niekada nepasikeitė. Todėl Ukraina turi sukurti tokias sąlygas, kurioms esant Rusija nustos egzistuoti kaip imperija, pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylas Budanovas interviu metu „Al-Modon“. „Valdžios pasikeitimai Rusijoje nepakeitė jos esmės. Nepaisant dabartinio pavadinimo, jos pagrindinė ideologija išlieka nepakitusi“, – pabrėžė K. Budanovas.

JAV sustabdė „Lukoil“ tarptautinio turto pardavimą, siekdamos panaudoti jį kaip spaudimo priemonę prieš Rusiją taikos derybose dėl Ukrainos, praneša „Reuters“. Keturi su situacija susipažinę šaltiniai agentūrai teigė, kad sankcijos naftos bendrovėms „Lukoil“ ir „Rosneft“ buvo aptartos ankstesniuose derybų etapuose Ženevoje, Abu Dabyje ir Majamyje. Pasak šaltinių, vasario 26 d. JAV Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC) atnaujins bendrąją licenciją.

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas pažadėjo nepasirašyti taikos susitarimo tarp Ukrainos ir Rusijos tol, kol ukrainiečiai nebus įsitikinę, kad Maskva daugiau nekels prieš juos ginklo. Apie tai rašo „New York Post“. „Jokio susitarimo nebus, jei Ukraina ir jos žmonės nepatikės, kad galės gyventi taikoje, jei bus rastas diplomatinis sprendimas. Tai turi būti galutinis rezultatas – reali taika.

Kirgizija turi nustoti reeksportuoti į Rusiją uždraustas Europos Sąjungos (ES) prekes, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango europiečių pareigūnas, perspėdamas šią Vidurinės Azijos šalį nepadėti Maskvai apeiti sankcijų dėl josinvazijos į Ukrainą. ES paskelbė plačias sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, kuriomis uždraudė eksportuoti šimtus prekių, įskaitant prabangius automobilius, pažangią techniką ir radijo įrangą.

Rusijos šviesolaidinis FPV dronas pirmą kartą pasiekė Charkivą, pažymėdamas naują technologinį iššūkį. Ši technologija daro bepiločius orlaivius nematomus tradicinėms elektroninės kovos sistemoms. Tačiau panikuoti nėra pagrindo, teigė „Defence Express“ ekspertas Ivanas Kyryčevskis. Vasario 25 d. apie 15.00 val. Rusijos pajėgos panaudojo šviesolaidinį FPV droną prieš Charkivą.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova rėžė aštrius žodžius Europai – pareiškė, kad jos „niekas nekvietė“ prie derybų stalo ir net pasiūlė „sėdėti po stalu“. Tuo metu Ukraina viešai dėkoja Europos lyderiams už paramą, o šie dalyvauja diskusijose dėl galimos taikos ir karo ateities. „Niekas jūsų ten [prie derybų stalo] nelaukia, niekas jūsų ten nekvietė“, – sakė M. Zacharova.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tęsia karą Ukrainoje, kai padėtis fronte iš esmės yra aklavietėje, o šalies ekonomika patiria vis didesnių sunkumų, rašo „Bloomberg“. Leidinys pažymi, kad žiemos bombardavimo kampanija nesugebėjo priversti ukrainiečių kapituliuoti, nors per dar vieną masinę naktinę ataką dešimtys žmonių buvo sužeisti. Straipsnyje teigiama, kad geriausia Rusijos lyderio galimybė šiuo metu gali būti susijusi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Rusijos Tolimųjų Rytų regiono valdžia trečiadienį paskelbė, kad Baikalo ežere esančioje saloje įstrigo daugiau nei 3 tūkst. turistų, praneša „The Moscow Times“. Irkutsko srities gubernatorius Igoris Kobzevas sako, kad apie 250 žmonių įstrigusių Olchono saloje yra turistai iš užsienio. „Būtiniausių maisto produktų ir vaistų atsargų pakanka. Buvo susitarta su mažmeninės prekybos vietomis ir vaistine“, – sakė jis.

Specialusis Kremliaus pasiuntinys ekonomikos reikalams Kirilas Dmitrijevas ketvirtadienį planuoja vykti į Ženevą susitikti su JAV derybininkais, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.  „Dmitrijevas planuoja ketvirtadienį atvykti į Ženevą tęsti derybų su amerikiečiais ekonomikos klausimais“, – neįvardytą šaltinį citavo „Tass“. Ketvirtadienį JAV pasiuntiniai susitiks su Ukrainos pareigūnais Taip pat ketvirtadienį JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushn...

Užblokavus Rusijos prieigą prie „Starlink“, ženkliai sumažėjo rusiškų dronų atakų efektyvumas. Tačiau tai ne vienintelė priešo ginkluotė, kurios veiksmingumas nukentėjo dėl šio sprendimo. Kaip rašo „Forbes“, dėl prieigos prie „Starlink“ blokavimo rusai susidūrė su rimtomis problemomis naudodami artileriją. Turimais duomenimis, Rusijos padaliniuose šiuo metu vyrauja sumaištis, mažinanti pajėgų, kurios ilgą laiką buvo Maskvos kovinių operacijų pagrindas, efektyvumą.

Rusijos vyriausybės pirmininkas Michailas Mišustinas pranešė, kad antradienį įvyko posėdis, kuriame dalyvavo ministrų kabineto nariai, Centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina ir Vladimiras Putinas. Susitikime, kuris, pasak jo, truko „daug daug“ valandų, buvo aptariamas Rusijos biudžeto deficito problemos sprendimas. Kremlius apie tokį posėdį anksčiau nepranešė. Tai tikriausiai yra pirmas viešas vyriausybės pripažinimas, kad biudžeto deficitas auga sparčiau, nei tikėjosi vyriausybė.

Rusija į Europą migrantus siunčia slaptais tuneliais, skelbia „The Telegraph“. Leidinio duomenimis, Rusija padėti juos statyti kviečia paslaptingus specialistus iš Artimųjų Rytų. Visi šie veiksmai straipsnyje įvardijami kaip hibridinio karo prieš Vakarus dalis. Tai vyksta Baltarusijoje, kuri yra ištikima Rusijos sąjungininkė, o jos lyderis Aliaksandras Lukašenka yra Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino patikėtinis.

Rusijos bendrovės pasinaudojo slapto pobūdžio Didžiosios Britanijos užjūrio teritorijomis, kad nuo invazijos į Ukrainą pradžios įvykdytų prekybos sandorių už 8 mlrd. dolerių (apie 7,4 mlrd. eurų). Tai atskleidė ataskaita, kurioje pabrėžiami prekių srautai – nuo naftos gręžimo įrangos iki prabangių jachtų, siejamų su Maskvos politiniu elitu.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova rado būdą pasipiktinti pasaulį sugraudinusios beždžionėlės Puncho istorija. Kaip skelbia rusų agentūra TASS, M. Zacharova apie Punchą pradėjo kalbėti samprotaudama apie branduolinius ginklus. Ji apkaltino Prancūziją ir Jungtinę Karalystę planuojant siųsti branduolinius ginklus Ukrainai. Jungtinė Karalystė dar antradienį paneigė tokius teiginius. Netrukus M. Zacharovos kalba nukrypo į beždžionėlės istoriją.

Lamanšo sąsiauryje akivaizdžiai plaukioja vieni galingiausių Rusijos ginklų, kurie yra naudojami kare prieš Ukrainą, skelbia „Sky news“. Kaip pastebi leidinio žurnalistas Paulas Kelso, eilinį rytą galima pastebėti, kaip pusiaukelėje tarp Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pro šalį plaukioja tanklaiviai, gabenantys apie 100 mln. JAV dolerių vertės Rusijos naftą ir nepaiso Vakarų sankcijų, embargų ir kainų.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys Kirillas Dmitrijevas paragino JK ministrą pirmininką Keirą Starmerį atsistatydinti, kaltindamas Jungtinę Karalystę Ukrainai tiekiant branduolinius ginklus, rašo „Sky News“. „Starmeris turi atsistatydinti, kol dar nebandė nuslėpti savo gėdos išprovokuodamas branduolinį karą“, – socialiniuose tinkluose paskelbė K. Dmitrijevas.

Buvęs Rusijos ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas teigia, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas „silpnėja“, rašo „Sky News“. M. Kasjanovas, kuris dirbo ministru pirmininku valdant V. Putinui, sako, kad Rusijos vadovas „silpnėja“, o padėtis Rusijoje „darosi vis blogesnė ir blogesnė“. Jis taip pat sakė laidos vedėjai Jayne Seckeriui, kad savo veiksmais Ukrainoje V. Putinas „pavogė ateitį iš Rusijos kartų“. Nepaisant milijoninių nuostolių, rusai keičia taktiką ir prisitaiko fronte 2025 ...

Maskva antradienį pareiškė susirūpinimą dėl Vašingtono teiginių, kad jis atnaujins branduolinius bandymus, jog prisiderintų prie tariamų slaptų Kinijos ir Rusijos sprogdinimų, ir kartu perspėjo, jog toks sprendimas sukeltų pavojingą „domino efektą“. Kalbėdamas prieš nusiginklavimo konferenciją Ženevoje, Rusijos ambasadorius Genadijus Gatilovas pasmerkė praėjusiais metais paskelbtą JAV prezidento Donaldo Trumpo pranešimą, kad jo šalis yra pasirengusi atlikti pirmąjį branduolinį bandymą nuo 1992 ...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Vladimirą Putiną, ragindamas užbaigti karą. Jis pridūrė, kad yra pasirengęs asmeniniam susitikimui, jei tai padėtų nutraukti kovos veiksmus. Ukrainos lyderis taip pat pažymėjo, kad kol kas neturi jokių pareiškimų Rusijos visuomenei.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas kasmetiniame Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) valdybos posėdyje pasakytoje kalboje apkaltino Ukrainą bandant sabotuoti taikos procesą, rašo „Sky News“. Jis pasmerkė tai, ką pavadino „teroristiniais išpuoliais“ prieš Rusiją, įskaitant grėsmes įvairiems naftotiekiams, ir teigė, kad už daugumos jų stovi Ukrainos žvalgybos tarnybos, nes Kyjivui nepavyko nugalėti Rusijos mūšio lauke.

Per pastaruosius metus derybų su Rusija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis procesas gerokai pasikeitė, interviu BBC sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Serhijus Kyslycia. 2025 m. pagrindiniai susitikimai vyko Turkijoje, vėliau derybų vieta tapo Jungtinių Arabų Emyratų Abu Dabio miestas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimus, skirtus plataus masto invazijos į Ukrainą metinėms. Tačiau juose nebuvo nė menkiausios užuominos apie pasirengimą sudaryti taiką, rašo „24 Kanal“. Marija Zacharova pareiškė, kad visi vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ tikslai bus pasiekti. Ji taip pat pažymėjo, kad taika įmanoma tik „pašalinus pagrindines konflikto priežastis“ ir atsižvelgiant į Rusijos interesus.

Tyrimas rodo, kad Rusija, nepaisant Vakarų sankcijų, pernai eksportavo daugiau naftos nei prieš Ukrainos karą. Tačiau Maskvos pajamos iš šio eksporto smuko, sakoma antradienį Suomijos analitinio centro CREA paskelbtoje ataskaitoje. 93 proc. rusiškos naftos eksportuojama į Kiniją, Indiją bei Turkiją. Ekspertai skaičiuoja, kad Rusija per 12 mėnesių iki šių metų vasario 24 dienos eksportavo 6 proc.

Estija neseniai paragino Europos Sąjungos (ES) šalis įvesti koordinuotą Šengeno vizų draudimą rusams, kariavusiems Ukrainoje. Diskusijos dėl šio ribojimo vyko Bendrijai siekiant priimti 20-ąjį sankcijų Kremliui paketą. Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pirmadienį socialiniame tinkle „X“ parašė žinutę šia tema. Jis išvadino buvusią Estijos premjerę, ES užsienio politikos įgaliotinę Kają Kallas bjauriais žodžiais.

Rusijos šnipai prie Europos karinių bazių ir kitų strategiškai svarbių objektų perka nekilnojamojo turto objektus, kurie gali būti panaudoti sabotažo kampanijoms vykdyti, skelbia „The Telegraph“. Tarp objektų – namai, vasarnamiai, poilsio nameliai, butai, mokyklos ir pan. Įsigytus objektus rusų šnipai jau pavertė tinklu, skirtų koordinuotoms sabotažo kampanijoms vykdyti.

Antradienį ryte šalia policijos patrulinio automobilio Maskvos centre sprogus sprogstamajam užtaisui vienas pareigūnas žuvo, dar du buvo sužeisti, pranešė Rusijos vidaus reikalų ministerija. Sprogimas įvyko apie 12.05 val. (pirmadienį 21.05 val. Grinvičo laiku) Saviolovsko geležinkelio stoties aikštėje, nurodoma platformoje „Telegram“ paskelbtame ministerijos pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaip karo nusikaltėlis nepriklausomai nuo derybų, kuriomis siekiama nutraukti jau beveik ketverius metus Ukrainoje vykstančias kovas, rezultato, pirmadienį Kyjive pareiškė užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. „Rusijos karo nusikaltėliai neturi teisės į nebaudžiamumą“, – sostinėje vykusioje konferencijoje teisingumo tema sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.

Visapusiškas Rusijos karas prieš Ukrainą per ketverius metus taip evoliucionavo, kad klasikiniai karo vedimo metodai tapo nebeaktualūs. Apie tai kalbėjo Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas, rašo UNIAN. „Šiandieninis karas tarp mūsų ir rusų okupantų yra toks, koks yra. Ir mes tiksliai žinome, kad šiuo metu nė viena šalis neturi pakankamos karinės galios, galinčios kaip nors sustabdyti šį karą“, – įsitikinęs V. Zalužnas.