Kaip pastebi leidinio žurnalistas Paulas Kelso, eilinį rytą galima pastebėti, kaip pusiaukelėje tarp Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pro šalį plaukioja tanklaiviai, gabenantys apie 100 mln. JAV dolerių vertės Rusijos naftą ir nepaiso Vakarų sankcijų, embargų ir kainų.
Rusijos „šešėlinis laivynas“ veikia tiesiai po Ukrainos sąjungininkų nosimi
„Kiekvieną mėnesį per Lamanšo sąsiaurį plaukia dešimtys šių laivų, kurie yra dalis iki 800 laivų „šešėlinio laivyno“, kuris užtikrina naftos pajamas, finansuojančias karą Ukrainoje.
Šią savaitę Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė naujas sankcijas Rusijos naftos prekybai, tačiau diena, praleista jūroje, parodė, kad šešėlinis laivynas veikia akivaizdžiai nebaudžiamas, tiesiai po Kyjivo sąjungininkų nosimi“, – sako P. Kelso.
Žurnalistas išvyko su žvejybiniu laivu „Portia“, kurio kapitonas buvo Mattas Cokeris. Jie plaukė iki trijų „šešėlinio laivyno“ laivų, gabenančių naftą iš Rusijos Baltijos jūros uostų.
Kapitonas sako, kad jie yra įprastas vaizdas: „Kai matai šiuos Rusijos laivus ir naftos tanklaivius, žinai, kad tai įprastas reiškinys. Sąžiningai sakant, niekas į juos tikrai nekreipia dėmesio.“
„Mes sekėme tanklaivius „Rigel“, „Hyperion“ ir „Kousai“ nuo Suomijos įlankos, kur jie buvo pakrauti naftos Rusijos Baltijos jūros uostuose, kad galėtume juos sustabdyti, kai jie plauks pro siauriausią Doverio sąsiaurio vietą.
Iš arti, esant didėjančioms bangoms, laivų dydis yra milžiniškas, ir kiekvienas iš jų pasakoja istoriją apie Vakarų veiksmų poveikį ir ribas“, – pasakoja žurnalistas.
Anot P. Kelso, „Rigel“ tanklaivis yra daugiau nei 270 metrų ilgio „ir, išnyrantis iš rūko, užpildo beveik visą horizontą“. Jo talpa – milijonas barelių, o naftos krovinys, pakrautas prieš savaitę Primorske, vertas apie 55 mln. dolerių.
Laivas plaukia su Kamerūno vėliava, priklauso ir yra valdomas Seišelių bendrovės, kuriai taikomos ES, JK ir Kanados sankcijos.
Dėl to laivas negali naudotis uostų infrastruktūra nė vienoje iš sankcijas taikančių šalių, bet gali plaukti į kitą žinomą uostą – Port Saidą prie Sueco kanalo pradžios.
„Mes negalime žinoti, kur bus iškrauta jo nafta, tačiau nuo Ukrainos invazijos didžioji dalis Rusijos naftos buvo parduota Kinijai ir Indijai su didele nuolaida“, – pastebi žurnalistas.
Kitas laivas yra „Hyperion“, kuriam sankcijas taiko Jungtinė Karalystė, ES ir JAV, plaukiojantis su Rusijos vėliava.
Vėliavos keitimo taktika Rusijos „šešėliniame laivyne“
Kaip rašoma publikacijoje, Rusijos „šešėlinis laivynas“ taiko vėliavos keitimo taktiką. Dar gruodžio mėnesį „Hyperion“ plaukė su Siera Leonės vėliava, bet po pristatymo į Venesuelą pakeitė vėliavą ir išvengė JAV karinio jūrų blokados Karibuose.
„Vėliavos keitimas yra įprasta taktika „šešėliniame laivyne“, dažnai pasitaiko neaiškios nuosavybės teisės, o draudimo apsauga dažnai yra neaiški, o tai kelia rimtą susirūpinimą, nes daugelis laivų yra seni ir prastai prižiūrimi“, – rašo P. Kelso.
Sankcijos prieš Rusijos naftos pramonę turėjo poveikį – sumažėjo Rusijos naftos vertė. Pačio „šešėlinio laivyno“ plėtra yra rinkos reakcija į griežtesnes sankcijas. Kadangi didžioji dalis Vakarų kontroliuojamų tanklaivių ir susijusių jūrų paslaugų yra nepasiekiamos Rusijai, ji atsigręžė į neaiškią senesnių laivų grupę, kad šie, dažnai slapta, vežtų naftą.
„Daugiau nei 60 proc. Rusijos žalios naftos eksportuojama šešėlinės laivyno laivais“, – sako energetikos analitikų „Vortexa“ Europos rinkos analizės vadovė Pamela Munger.
„Reikia daugiau laivų, kurie turi būti grandinėje. Tarkime, sankcionuotas laivas pakrauna Rusijos žalią naftą ir plaukia į Kiniją. Kelyje jis gali atlikti penkis, šešis, septynis perkėlimus iš laivo į laivą, kad paslėptų naftos kilmę ir pervežtų ją į... nesankcionuotus laivus, kurie galiausiai iškraus ją galutiniam pirkėjui“, – aiškina ji.
Tačiau kainos nukrito, nes Rusijos nafta dabar konkuruoja su Irano ir Venesuelos nafta „sunkioje“ sankcijų taikymo naftos rinkoje, dėl to sumažėjo Kremliaus pajamos.
„Rusija turėjo labai smarkiai sumažinti šių naftos krovinių kainas“, – sako, prekių kainų specialistų „Argus Media“ vyriausiasis ekonomistas Davidas Fyfe‘as.
Europos šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, reikalauja imtis ryžtingesnių priemonių prieš „šešėlinį laivyną“.
Pagal jūrų teisę visi laivai turi teisę į nekaltą praplaukimą, jei plaukia su teisėta vėliava, ir daugelis šalių nuo Ukrainos invazijos tęsia verslą su Rusija.
„Manau, kad turi ateiti momentas, kai Jungtinė Karalystė ir jos sąjungininkai – olandai, danai, norvegai ir Šiaurės Europos jūrinės valstybės – imsis daug griežtesnių priemonių prieš šiuos Rusijos laivus, net jei jie yra eskortuojami“, – sako „Sky news“ analitikas profesorius Michael Clarke.
„Kai tai įvyks, manau, kad šiais metais greičiausiai susidursime su tam tikra militarizuota konfrontacija jūroje“, – svarsto jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
