Įsigytus objektus rusų šnipai jau pavertė tinklu, skirtų koordinuotoms sabotažo kampanijoms vykdyti.
Anot leidinio, rusai naudojasi silpnomis teisinėmis sistemomis ir įsigyja nekilnojamąjį turtą, esantį jautriose vietose šalia karinių ir civilinių objektų. Tai daroma bent 12 Europos šalių.
Kokius objektus Europoje perka Rusijos šnipai?
Skelbiama, kad Rusijos šnipų agentūros įsigijo vasarnamius, poilsio namelius, sandėlius, apleistas mokyklas, butus ar netgi ištisas salas. Rusija ketina šiuos objektus naudoti kaip bazes koordinuotam stebėjimui, sabotažui ir slaptoms atakoms.
Apie tai minėtam leidiniui komentavo trijų Europos žvalgybos agentūrų pareigūnai ir buvę pareigūnai. Pašnekovai sako, kad bijo, jog Rusija kai kuriose vietose jau turi sprogmenų, dronų, ginklų ir slaptų agentų, pasirengusių veikti krizės atveju.
Europa jau yra susidūrusi su ne vienu Rusijos sabotažu. Kai kurie Vakarų žvalgybos atstovai baiminasi, kad šie incidentai galėjo būti „bandomieji“.
Žvalgybos pareigūnai perspėja, kad Rusija, užuot pradėjusi įprastą karinį puolimą, gali bandyti išbandyti NATO ryžtą „pilkojoje zonoje“. Tai reiškia, kad gali būti surengiamos didelio masto atakos, kuriomis gali būti siekiama paralyžiuoti transporto, ryšių ir energetikos tinklus. Atakos būtų rengiamos taip, kad būtų apsunkintas bet koks NATO 5 straipsnio taikymas.
„Sabotažo kampanija mažiau tikėtina, kad lems konsensusą dėl 5 straipsnio nei įprasta Rusijos karinė operacija“, – sako vienas žvalgybos pareigūnas.
„Neigimas – įtikinamas ar ne – apsunkina atsakomybės priskyrimą, o be tikrumo tampa daug sudėtingiau sutelkti paramą“, – priduria jis.
Maskva jau įtariama naudojanti šnipinėjimo laivus ir šešėlinį laivyną, kad Jungtinės Karalystės vandenyse ir kitur prie povandeninių kabelių įrengtų jutiklius ir nuotoliniu būdu detonuotų sprogmenis. Įsigydama nekilnojamąjį turtą netoli karinių bazių ar svarbios civilinės infrastruktūros, Rusija, pareigūnų nuomone, gali vykdyti panašią strategiją ir sausumoje.
„Svarbi nacionalinė infrastruktūra yra labai pažeidžiama piktavališkų valstybių veiksmų“, – sako žvalgybos pareigūnas.
„Leidimas Rusijos piliečiams beveik be apribojimų investuoti į strateginį nekilnojamąjį turtą yra didelė grėsmė, kurią reikia skubiai spręsti“, – priduria jis.
Anot leidinio, Didžioji Britanija laikoma jautria vieta tokiam puolimui. Nors įtartini nekilnojamojo turto įsigijimai netoli MI6 būstinės, centrinėje Londono dalyje, ir JAV ambasados buvo tirti, saugumo ekspertai ir kai kurie politikai baiminasi, kad Rusija galėjo įsigyti – arba sieks įsigyti – atokesnius nekilnojamojo turto objektus, iš kurių matosi Tridento povandeninių laivų bazė Fastlane, arba povandeninių kabelių iškrovimo vietos Shetlande. Taip pat yra baiminamasi, kad rusai galėjo įsigyti namus aplink Karališkųjų oro pajėgų bazę Kipre.
Ragina Europos šalis sekti Suomijos pavyzdžiu dėl Rusijos šnipų grėsmės
Europos valstybės dabar raginamos sekti Suomijos pavyzdžiu, kuri liepos mėnesį įvedė beveik visišką draudimą rusams ir baltarusiams įsigyti nekilnojamąjį turtą. Tai sukėlė grandininę reakciją ir Baltijos šalyse, kurios priėmė panašius teisės aktus.
Suomijos atsargumas yra pagrįstas patirtimi. Žvalgybos pareigūnai ją laiko šios rusų strategijos dėl nekilnojamojo turto epicentru.
Nė vienas atvejis nesukėlė Suomijos valdžios institucijoms tiek nerimo kaip „Airiston Helmi“ atvejis – bendrovė, kuri tyliai įsigijo 17 nekilnojamojo turto objektų aplink Archipelago jūrą, daugelis iš jų – netoli pagrindinių jūrų maršrutų ir telekomunikacijų infrastruktūros prie Turku uosto. Jame yra Suomijos jūrų pramonės ir karinio jūrų laivyno būstinė.
Nuo karo prieš Ukrainą pradžios Rusija esą ėmėsi veiksmų kiek mažesniu mastu ir dirba paverčiant šimtus, galbūt tūkstančius, niekuo neišsiskiriančių pastatų visoje Europoje klausymosi postais, slaptomis būstinėmis ir potencialiais ginklų sandėliais.
Kai kurie iš jų atvirai priklauso Rusijos valstybei, nors ir yra skirti tariamai nekenksmingiems tikslams.
Vakarų vyriausybės pradėjo uždarinėti keletą iš jų. Praėjusių metų lapkritį Lenkija uždarė Rusijos konsulatą Gdanske, o Didžioji Britanija pernai atėmė Rusijai priklausančio turto Rytų Sasekse diplomatinį statusą, nes kaimynai pranešė apie iš šio turto paleidžiamus stebėjimo dronus. Latvija uždarė sovietmečio kurortus palei Baltijos jūros pakrantę, bijodama, kad jie gali būti naudojami kaip slaptų operacijų bazė.
Norvegijoje su Kremliumi susijusių asmenų nameliai yra netoli jautrių Arkties karinių objektų. Tai apima namus Målselv Fjellandsby, iš kurių matosi viena iš svarbiausių šalies karinių bazių, kurioje yra kalnų angarai, skirti ten dislokuotiems F-35 naikintuvams apsaugoti.
Rusijos stačiatikių bažnyčia įsigijo nekilnojamąjį turtą netoli karinių jūrų bazių ir radarų įrenginių Norvegijoje ir Švedijoje.
Norvegijoje, iš kur matosi Haakonsvern karinė jūrų bazė Bergene, stovi Søreide maldos namai, kuriuos 2017 m. įsigijo Rusijos stačiatikių bendruomenė. Pareigūnai perspėja, kad rusai iš ten gali trukdyti signalams ir valdyti dronus, taip pat priimti rusus, norinčius sudaryti šio regiono žemėlapį.
Švedijos mieste Västerås 2023 m. netoli strategiškai svarbaus oro uosto buvo pastatyta bažnyčia, kurią saugojo koviniai šunys ir kuri buvo apsupta tvoros bei kamerų. Vėliau Švedijos žvalgyba ją įvertino kaip potencialią šnipinėjimo platformą.
„Jau daugiau nei dešimtmetį Rusijos subjektai sistemingai perka nekilnojamąjį turtą Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje, esantį netoli karinių bazių, uostų ir strateginių tiekimo linijų“, – sako Londono Tarptautinių strateginių studijų instituto darbuotojas Charlie Edwardsas.
„Tai, kas anksčiau atrodė kaip įtartina komercinė veikla, tapo pripažintu hibridinio karo, stebėjimo ir potencialaus sabotažo veiksniu“, – priduria jis.
Įtarimų keliančių įsigyjimų pastebėta ir Graikijoje, Londone, Paryžiuje, Ženevoje. Ypač didelį susirūpinimą kelia Šveicarija. Žvalgybos pareigūnai sako, kad Rusijos agentai naudojo nekilnojamąjį turtą netoli cheminės apsaugos instituto, kuris tyrė Salisbury apsinuodijimo atvejus. Rusai esą bandė perimti Wi-Fi tinklus ir sekti ekspertus.
Saugumo agentūros teigia, kad vis daugiau įrodymų rodo, jog Kinija taip pat vykdo panašią strategiją.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
