Rusija

Rusijoje reikėtų visai vasarai visiškai išjungti internetą, kad žmonės pradėtų „gyventi tikrą žmogišką gyvenimą“, pareiškė filosofas ir „Rusijos pasaulio“ koncepcijos ideologas Aleksandras Duginas, pranešė naujienų portalas „The Moscow Times“. Jo nuomone, vasaros mėnesiais verta atsijungti nuo interneto, o žiemą vėl prie jo prisijungti. A. Duginas mano, kad su draugais galima bendrauti ir be interneto: be kita ko, jis siūlo švilpti po langais ir važinėtis paspirtukais.

Rusijos Krasnodaro Labinsko srities mieste po dronų atakos užsidegė naftos sandėlis, remdamasis regiono operatyvinės vadavietės duomenimis pranešė britų transliuotojas BBC. „Labinsko pramoninėje zonoje naftos saugykloje dėl drono atakos kilo gaisras“, – teigiama operatyvinės vadavietės pranešime. Remiantis oficialiais duomenimis, aukų nėra. Kai kurie „Telegram“ kanalai paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose atakos vietoje matyti ugnies stulpas.

Maskvoje vykstančiame Vokietijos skulptoriaus Jacques‘o Tilly teismo procese dėl šaipymosi iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino pirmadienį laukiama baigiamųjų kalbų. Taip pat gali būti paskelbtas nuosprendis ir bausmė. J. Tilly už akių kaltinamas dėl savo satyrinių platformų, kuriose vaizduojamas V. Putinas, parodytų per paradus Diuseldorfe, kur jis gyvena.  J. Tilly yra paskyręs V. Putinui kelias platformas.

Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei slaptu reisu buvo išskraidintas į Maskvą gydytis, pranešė jam artimas aukšto rango šaltinis Kuveito laikraščiui „Al Jarida“. Anot šaltinio, naujasis Irano aukščiausiasis lyderis, kuris nė karto nepasirodė viešumoje nuo JAV ir Izraelio karinės operacijos pradžios, buvo sužeistas pirmąją karo veiksmų dieną – vasario 28 d. Dėl to jam prireikė hospitalizacijos ir nuolatinės medicininės priežiūros.

Santykių su Rusija normalizavimas signalizuotų silpnumą, sekmadienį įspėjo Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime'as Prevot. Ministras pabrėžė, kad yra skirtumas tarp dialogo ir normalizavimo. „Šiandien Rusija atsisako priimti Europos atstovus prie derybų stalo. Kol taip yra, kalbos apie normalizavimą siunčia silpnumo signalą ir kenkia Europos vienybei, kurios mums dabar reikia labiau nei bet kada“, – savo pareiškime, kurį cituoja „Euractiv“, sakė M. Prevot.

Slovakija prieš pat galutinį terminą atblokavo Europos Sąjungos sankcijų Rusijai pratęsimą, atsisakiusi reikalavimo iš sankcijų sąrašo išbraukti du oligarchus. Apie tai pranešė Vokietijos transliuotojas DW, remdamasis AFP diplomatiniais šaltiniais.

Slovakija prieš pat galutinį terminą atblokavo Europos Sąjungos sankcijų Rusijai pratęsimą, atsisakiusi reikalavimo iš sankcijų sąrašo išbraukti du oligarchus. Apie tai pranešė Vokietijos transliuotojas DW, remdamasis AFP diplomatiniais šaltiniais.  Pasak šaltinių, Bratislavos valdžios institucijos atsisakė savo pirminio reikalavimo išbraukti du oligarchus iš sankcijų sąrašo, kuriame šiuo metu yra apie 2 500 Rusijos oligarchų ir organizacijų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį transliuotame interviu pareiškė įtariantis, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas padeda Iranui kare prieš Jungtines Valstijas ir Izraelį. „Manau, kad jis galbūt jam šiek tiek padeda, taip, spėju, ir jis tikriausiai galvoja, kad mes padedame Ukrainai, tiesa?“ – radijo stočiai „Fox News Radio“ teigė JAV vadovas.

Rusijos teisingumo ministerija į šalyje veikiantį „užsienio agentų registrą“ įtraukė Nikitos Chruščiovo proanūkę Niną Chruščiovą, kuri nuo Sovietų Sąjungos žlugimo gyvena ir dėsto JAV.

Pastaruoju metu su interneto ryšio sutrikimais susiduriantys Rusijos sostinės gyventojai grįžta prie analoginių įrenginių ir popierinių žemėlapių naudojimo, rašo Lenkijos naujienų portalas „TVP World“. Kremliui sugriežtinus komunikacijos priemonių infrastruktūros kontrolę, mobiliojo interneto trikdžiais ir nestabiliai veikiančiomis telefono ryšio paslaugomis jau daugiau kaip savaitę skundžiasi Maskvos ir kitų didžiųjų miestų, pvz., Sankt Peterburgo, gyventojai.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovas Antonio Costa penktadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų sprendimas sušvelninti sankcijas Rusijos naftos eksportui yra „keliantis didelį nerimą, nes tai veikia Europos saugumą“. „Didėjantis ekonominis spaudimas Rusijai yra lemiamas veiksnys, kad ji sutiktų su rimtomis derybomis dėl teisingos ir ilgalaikės taikos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė A. Costa.

Vokietija penktadienį perspėjo, kad Jungtinių Valstijų sprendimas sušvelninti kai kurias naftos sankcijas Rusijai, siekiant sumažinti augančias energijos kainas Artimųjų Rytų karo metu, gali padėti finansuoti Maskvos karą prieš Ukrainą. „Esu susirūpinusi, kad mes toliau pildome (Vladimiro) Putino karo iždą“, – Berlyne sakė Vokietijos ekonomikos ministrė Katherina Reiche.

Baltarusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė pasakojimą apie Lietuvoje gimusią ir augusią moterį, kuri su šeima persikėlė gyventi į Baltarusiją. Straipsnyje ši istorija pateikiama kaip pavyzdys, esą rodantis, kad dalis Baltijos šalių gyventojų nusivilia Vakarų kryptimi ir renkasi gyvenimą autoritarinėje valstybėje. Tačiau tekste pateikiami teiginiai yra vienos šeimos subjektyvus vertinimas, o kai kurios jų interpretacijos neatitinka platesnio faktinio konteksto. „News.

Maskva apkaltino vyriausybę Berlyne rusų diskriminacija ir įspėjo savo piliečius dėl kelionių į Vokietiją. Užsienio reikalų ministerija ir toliau rekomenduoja atsisakyti kelionių į Vokietiją, kurios nėra „absoliučiai būtinos“, pareiškė ministerijos atstovė Marija Zacharova, kurią cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS.

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministras Johnas Healey ketvirtadienį užsiminė, kad Rusija daro įtaką Irano dronų atakoms kare su JAV ir Izraeliu. J. Healey teigė, kad Rusijos vadovo Vladimiro Putino „paslėpta ranka“ gali slypėti už kai kurių Teherano naudojamų taktikų kare Artimuosiuose Rytuose, kuris prasidėjo, kai JAV ir Izraelis vasario 28 dieną smogė Iranui.

Po to, kai JAV ir Izraelis atakavo Iraną ir Artimuosiuose Rytuose įsiplieskė karas, dėl kurio smarkiai šoktelėjo energijos išteklių kainos, JAV leido laikinai pardavinėti jūroje esančią rusišką naftą, ketvirtadienį pranešė Iždo departamentas. Toks sprendimas reiškia, kad kuriam laikui sušvelninamos ekonominės sankcijos, Rusijai taikomos dėl jos invazijos į Ukrainą. Ketvirtadienį Iždo departamentas išdavė licenciją, leidžiančią iki balandžio 11 d. 00:01 val.

Rusijos ekonomikos pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas penktadienį pareiškė, kad pasaulinė energetikos rinka „negali išlikti stabili“ be jo šalies naftos. Jo komentarai pasirodė po to, kai, didelių naftos išteklių turinčiuose Artimuosiuose Rytuose įsiplieskus karui, kurį įžiebė JAV ir Izraelio smūgiai Iranui, smarkiai išaugo energijos išteklių kainos ir Jungtinės Valstijos paskelbė, kad laikinai leis parduoti jūroje esančią Rusijos naftą.

Prie Libijos krantų atakuotas sudužęs Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) tanklaivis dreifuoja tarp Maltos ir Italijos Lampedūzos salos, ketvirtadienį pranešė Maltos uostų administracija.

Du rusai – tėvas ir dukra, tapę Maskvos susidorojimo su antikarine opozicija simboliais – atvyko į Prancūziją, nes jiems buvo išduotos humanitarinės vizos. Kaip trečiadienį vakare pranešė Rusijos opozicijos teisių gynimo grupė „inTransit“, Aleksejus Moskaliovas ir jo dukra Marija yra saugūs, atvykę į Paryžių.

Neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos specialistai, kovojantys su smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais, buvo išsiųsti į Artimųjų Rytų šalis. Tuo tarpu Kremlius tai pavadino dvišalių santykių klausimu, rašo „24 Kanal“. Apie tai kovo 12 d. pranešė propagandinė agentūra „Interfax“, remdamasi Dmitrijaus Peskovo pareiškimu.

Spiritinių gėrimų varykla Rusijos Kalugos srityje siekia perimti iš konkurentų teises prekiauti JAV prezidento Donaldo Trumpo prekių ženklo aukščiausios kokybės degtine ir džinu, rašo „The Moscow Times“. „Kristall Distiller“ kreipėsi į Rusijos intelektinės nuosavybės teismą su prašymu panaikinti „DTTM Operations“ teises į D. Trumpo prekių ženklų naudojimą, pranešė verslo naujienų laikraštis „Kommersant“. „DTTM Operations“ valdo „Trump“ prekių ženklą Rusijoje nuo 2017 m. Pasak „Kristall“, šis p...

Rusijos teismas ketvirtadienį skyrė laisvės atėmimo bausmes 19 vyrų, nuteistų dėl 2024 metais įvykdyto išpuolio koncertų salėje „Crocus City Hall“. Tai buvo daugiausiai aukų pareikalavęs išpuolis Rusijoje per du dešimtmečius – per jį žuvo 150 žmonių. Skaitant nuosprendį, didžiajame Maskvos kariniame teisme stovėjo ir kai kurių 2024-ųjų kovo 22 dienos išpuolio, už kurį atsakomybę prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), aukų artimieji.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, panašu, sukritikavo Irano smūgius Persijos įlankos šalims. Trečiadienio vakarą jis paskelbė žinutę savo „Telegram“ kanale, kur nepagailėjo kritikos visoms pusėms.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiuntinys trečiadienį pranešė, kad dalyvavo „produktyviame susitikime“ su JAV derybininkais – tai buvo pirmosios derybos tarp Maskvos ir Vašingtono nuo karo su Iranu pradžios. Diskusijos Floridoje buvo surengtos po to, kai Jungtinės Valstijos šią savaitę panaikino kai kurias sankcijas, įvestas rusiškai naftai dėl 2022 m. prasidėjusios Maskvos invazijos Ukrainoje, tokiu būdu siekdamos sumažinti dėl karo Artimuosiuose Rytuose pakilusias kainas.

Mirusio Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno artimi sąjungininkai pasipiktino tuo, kad buvo paskelbtos neredaguotos jo autopsijos nuotraukos, skelbia „Moscow Times“. Rusijos antikorupcijos fondo vadovė Marija Pevčich pirmadienį „X“ parašė, kad „keletas žmonių“ susisiekė su ja dėl žiniasklaidos priemonės, paskelbusios A. Navalno autopsijos rezultatus. „Šį dokumentą turime jau pusantrų metų... man buvo sunku net įsivaizduoti, kad kuris nors žurnalistas nuspręstų jį paskelbti.

Specialusis Kremliaus pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas, anot žiniasklaidos, Floridoje pokalbių susitiko su JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovais. Apie tai pranešė valstybinė rusų naujienų agentūra TASS, remdamasi derybų šaltiniais. K. Dmitrijevas yra specialusis V. Putino pasiuntinys ekonominiam bendradarbiavimui su užsieniu ir taip pat vaidina svarbų vaidmenį derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

Didžiojo septyneto (G7) šalys trečiadienį atmetė galimybę sušvelninti baudžiamąsias priemones Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, Vidurio Rytų karui niokojant pasaulines naftos rinkas, pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Šiame G7 susitikime taip pat pareiškėme, kad ši situacija jokiu būdu nepateisina sankcijų, taikomų Rusijai, panaikinimo“, – sakė jis po vaizdo skambučio su kitais G7 lyderiais, kuriame buvo aptariamos ekonominės JAV ir Izraelio karo su Iranu pasekmės.

Po vakarykščio pokalbio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Rusijos vadovas Vladimiras Putinas kalbėjosi su Irano prezidentu, rašo „Sky News“. Kremlius pranešė, kad V. Putinas ir Masoudas Pezeshkianas aptarė situaciją Artimuosiuose Rytuose. Pasak Kremliaus, Rusijos vadovas „dar kartą patvirtino savo principinę poziciją, kad būtina greitai mažinti konflikto įtampą ir spręsti jį politinėmis priemonėmis“. Tuo tarpu M. Pezeshkianas padėkojo Rusijai už paramą ir humanitarinę pagalbą.

JAV pasiuntinys Artimiesiems Rytams Steve’as Witkoffas pareiškė Maskvai perdavęs „griežtą“ perspėjimą nesidalyti su Iranu žvalgybine informacija apie taikinius regione. Tuo metu Kremlius atsisako aiškiai pasakyti, ar toks įspėjimas buvo gautas, o įtampa dėl karo Artimuosiuose Rytuose tik didėja. Vasario 28 d. JAV ir Izraelis pradėjo atakas prieš Iraną, o tai paskatino atsakomuosius Irano smūgius Persijos įlankos regione.

Rusija kol kas yra vienintelė Irano karo nugalėtoja, antradienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa, apgailestaudamas, kad Maskva pasipelnė iš smarkiai išaugusių energijos kainų, kurias sukėlė JAV ir Izraelio smūgiai bei Teherano atsakas. Karinės pajėgos – ir dėmesys – nukreiptos iš Ukrainos į Artimuosius Rytus, taip pat naudingos Rusijai, sakė A. Costa.

Rusijos ekonomika atsidūrė ant žlugimo ribos – gali pasikartoti 1998 m. defoltas, pareiškė Europos Sąjungos specialusis pasiuntinys sankcijų klausimais Davidas O'Sullivanas. Pasak D. O'Sullivano, Rusijos bankų rankose atsidūrė blogos paskolos, kurias pramonininkai ėmė karinei ekonomikai finansuoti ir kurių dabar nebegali aptarnauti. „Ketverius metus galiojančios sankcijos padarė didelį poveikį, – interviu „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ grupės leidiniams sakė D. O'Sullivanas.

Konflikto eskalavimas Artimuosiuose Rytuose po JAV ir Izraelio smūgių Iranui gali netikėtai atnešti ekonominės naudos Rusijai. Naftos kainų augimas visame pasaulyje didina Kremliaus galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą, o Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gauna papildomų išteklių, rašo „Politico“. Po to, kai Izraelis smogė Irano naftos objektams, naftos kainos staigiai išaugo ir viršijo 100 JAV dolerių už barelį – tai aukščiausias lygis nuo 2022 m. vasaros, kai rinkos greitai sureagavo ...

Kremlius netyčia paskelbė neredaguotą vaizdo įrašą, kuriame diktatorius Vladimiras Putinas sveikina Rusijos moteris Tarptautinės moters dienos proga, rašo „The Moscow Times“. Originaliame vaizdo įraše, kuris vėliau buvo ištrintas, V. Putinas staiga sustoja skaitydamas savo kalbą, nusisuka nuo kameros ir atsikrenkštė, kažkam gestikuliuodamas už kadro ribų. „Leiskite man pradėti iš naujo, nes... man šiek tiek skauda gerklę. Taip, šiek tiek skauda. Beveik pradėjau kosėti.

Rusijos informacinėje erdvėje pasirodė pranešimų, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu kalbėjosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Teigiama, kad pokalbis truko maždaug valandą, rašo „24 Kanal“. Skelbiama, jog pokalbio metu buvo aptarti keli tarptautinės politikos klausimai, tarp jų – situacija Irane ir karas Ukrainoje. Nurodė, apie ką kalbėjosi Trumpas su Putinu Taip pat, kaip nurodė V. Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas, pokalbis esą vyko konstruktyviai.

Prieš dvejus metus pataisos kolonijoje mirusio Rusijos disidento Aleksejaus Navalno rėmėjai paskelbė oficialios jo autopsijos detales, pirmadienį tinkle „X“ pranešė A. Navalno komandos narė Marija Pevčich.

Rusija tiektų naftą ir dujas Europos pirkėjams, su sąlyga, kad toks bendradarbiavimas būtų „ilgalaikis“ ir nedarytų politinio spaudimo Maskvai, pirmadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas. „Jei Europos įmonės ir Europos pirkėjai staiga nuspręs persiorientuoti ir pasiūlys mums ilgalaikį, tvarų bendradarbiavimą, laisvą nuo politinio spaudimo, tuomet pirmyn. Mes niekada neatsisakėme“, – sakė V. Putinas per televizijos transliuotą susitikimą.

Kremliaus spaudos tarnyba sekmadienio naktį paskelbė neredaguotą Vladimiro Putino vaizdo sveikinimo Rusijos moterims kovo 8-osios proga įrašą. Vaizdo įraše V. Putinas sveikinimo tekstą ištaria du kartus, o prieš antrąjį bandymą skundžiasi gerklės peršėjimu ir prisipažįsta, kad „vos neužsikosėjo“. Pilna vaizdo įrašo versija Kremliaus „Telegram“ kanale kabojo keturias minutes, po to buvo ištrinta. Dar po 20 minučių prezidento spaudos tarnyba įkėlė sumontuotą vaizdo įrašą.

Nacionalinio strateginių tyrimų instituto vyriausiasis konsultantas Ivanas Usas „24 kanalo“ eteryje pabrėžė, kad Teheranas nepamirš Rusijos neveiksmingumo, kai JAV ir Izraelis vasario 28 d. pradėjo operaciją prieš Iraną. Analitiko teigimu, tai, kad Maskva neatėjo į pagalbą savo sąjungininkui, iš esmės keičia regiono dinamiką. Kaip priminė I. Usas, 2024 m. gruodį tarp Irano ir Rusijos buvo pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas.

Penktadienį Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu, skelbia Kremlius. Pokalbio metu V. Putinas pareiškė užuojautą dėl Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei, kitų vyriausybės pareigūnų ir civilių gyventojų mirčių visoje šalyje, rašo BBC.

Pasak trijų su žvalgybos duomenimis susipažinusių pareigūnų, Rusija teikia Iranui informaciją apie taikinius, kad šis galėtų smogti JAV pajėgoms Artimuosiuose Rytuose.

Rusijos valdžios institucijos paskelbė, kad reklama susirašinėjimo programėlėje „Telegram“ yra neteisėta, nes buvo apribota šios platformos veikla šalyje, pranešė Rusijos antimonopolinė agentūra. Ketvirtadienį vyriausybinis laikraštis „Rossijskaja gazeta“ citavo agentūrą, teigusią, kad dėl priemonių, ribojančių prieigą prie „Telegram“, Federalinė antimonopolinė tarnyba reklamą platformoje laiko reklamos įstatymo pažeidimu.

Rusija penktadienį pareiškė, kad Suomijos planą panaikinti apribojimus branduolinių ginklų dislokavimui laiko potencialia grėsme. Suomija ketvirtadienį pranešė planuojanti panaikinti apribojimus, draudžiančius branduolinius ginklus jos teritorijoje, siekdama suderinti šalies politiką su NATO atgrasymo politika po prisijungimo prie Aljanso 2023 metais.

Iranui trikdant eismą Hormūzo sąsiauriu ir atakuojant energetikos objektus Vidurio Rytuose, situacija naudojasi Vladimiras Putinas. Kylant energetikos kainoms jis ne tik brangiau parduoda savo naftą, bet ir ėmė atvirai šantažuoti Europą – grasina anksčiau laiko pasitraukti iš Europos rinkos. O rusiškų išteklių ištroškusi Vengrija su Slovakija taip pat stiprina spaudimą Ukrainai dėl sustabdyto „Družbos“ vamzdžio.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Rusijos saugumo pajėgos sulaikė buvusį Gynybos ministerijos pirmojo pavaduotoją Ruslaną Calikovą, kuris įtariamas kyšininkavimu ir valstybės lėšų švaistymu dideliu mastu. Apie tai praneša Rusijos leidinys „Kommersant“, remdamasis Tyrimų komitetu. Skelbiama, kad jam iškelta baudžiamoji byla: pareikšti kaltinimai dėl 12 epizodų, susijusių su pinigų iššvaistymu ir legalizavimu, taip pat dėl dviejų epizodų, susijusių su kyšio gavimu, patikslina leidinys.

Pirmasis bendrovės „Aeroflot“ vykdomas specialus grįžtamasis reisas iš Dubajaus negalėjo nusileisti Krasnodare, praneša „RIA Novosti“. To priežastis – dėl galiojančių apribojimų uždaryta oro uosto oro erdvė. „Krasnodare oro erdvė taip pat kol kas yra uždaryta. Į Krasnodaro oro uostą nurodytas reisas neatvyko“, – teigiama pranešime. Remiantis internetinio skrydžių tvarkaraščio duomenimis, reisas SU769D Maskvos laiku nusileido Nalčike 20:30 val. Keleiviai buvo pristatyti į atsarginį aerodromą.

Vienas iš ištikimiausių Ramzano Kadyrovo „vėliavnešių“, čečėnų specialiųjų pajėgų „Achmat“ vadas Apti Alaudinovas pareiškė, kad yra pasirengęs atiduoti visą turimą ginkluotę ajatolų režimui ir pats vykti kariauti už Iraną. Rusijos kariuomenės generolas leitenantas pareiškė, kad „Iranui reikia atiduoti viską“, o Donaldą Trumpą pavadino Antikristu, rašoma „Astra“. „Reikia duoti Iranui viską, ką galime duoti, palaikyti jį viskuo, kuo tik įmanoma palaikyti.

Vengrijos užsienio reikalų ministras trečiadienį, vizito Maskvoje metu, paragino Rusiją nekelti energijos kainų, kurios sparčiai auga dėl karo Irane. „Aš taip pat esu čia, kad gaučiau garantijas, jog, nepaisant pasikeitusių aplinkybių ir pasaulinės energetikos krizės, Rusija ir toliau tieks reikiamus naftos ir dujų kiekius Vengrijai nepakeistomis kainomis“, – „Facebook“ žinutėje teigė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Kremliuje priims Vengrijos užsienio reikalų ministrą Peterį Szijjarto. Susitikimo metu bus aptariami naftos tiekimo klausimus, pranešė Maskva. Vengrija yra Rusijai palankiausia Europos Sąjungos (ES) narė, palaikanti artimus ryšius su Maskva ir V. Putino, nepaisant šio pradėto, penktus metus besitęsiančio karo Ukrainoje.

Nuo kovo 2 d. ne mažiau kaip 11 verslo lėktuvų, registruotų Rusijoje, išskrido iš Omano ir Jungtinių Arabų Emyratai oro uostų į Maskvą. Aštuoni iš jų specialiai atskrido į regioną, kurį paveikė JAV ir Izraelio karinė operacija prieš Iraną. Nurodoma, kaip taip vadinamoje VIP evakuacijoje taip pat dalyvauja ir Rusijos kosmoso agentūros „Roscosmos“ lėktuvas, rašo Rusijos nepriklausomas naujienų portalas „Agentstvo“. Pirmadienį viena vieta tokiame reise buvo parduodama už 20 tūkst.