Nina Chruščiova nuo 1991 m. gyvena JAV ir dėsto įvairių JAV universitetų tarptautinių santykių fakultetuose, rašoma „Podjom“.
Ministerijos pranešime nurodyta, kad ji pasisakė prieš specialiąją karinę operaciją ir „skleidė neteisingą informaciją apie Rusijos Federacijos valdžios institucijų priimtus sprendimus ir jų vykdomą politiką“.
Chruščiovas – vienas žymiausių Sovietų Sąjungos vadovų po Stalino
Nikita Chruščiovas (1894–1971) buvo vienas svarbiausių Sovietų Sąjungos vadovų po Josifo Stalino mirties. Gimęs valstiečių šeimoje dabartinės Rusijos ir Ukrainos pasienio regione, jis jaunystėje dirbo darbininku kasyklose ir anksti įsitraukė į bolševikų judėjimą. Po 1917 m. revoliucijos N. Chruščiovas sparčiai kilo partijos hierarchijoje, dirbo įvairiose sovietų administracijos ir partijos struktūrose, o 1930-aisiais tapo vienu iš patikimų J. Stalino aplinkos veikėjų.
Po J. Stalino mirties 1953 m. N. Chruščiovas pamažu įtvirtino savo valdžią ir 1955–1964 m. faktiškai vadovavo Sovietų Sąjungai. 1956 m. jis išgarsėjo vadinamąja „slaptąja kalba“ Komunistų partijos suvažiavime, kurioje pasmerkė J. Stalino asmenybės kultą ir dalį represijų. Šis žingsnis pradėjo vadinamąją destalinizaciją – laikotarpį, kai buvo švelninamas politinis režimas, iš lagerių paleista dalis kalinių ir atsirado šiek tiek daugiau kultūrinės laisvės.
N. Chruščiovo valdymas pasižymėjo ir aktyvia užsienio politika bei Šaltojo karo krizėmis. Jo laikotarpiu kilo 1962 m. Kubos raketų krizė – pavojingiausias JAV ir Sovietų Sąjungos susidūrimas, kai pasaulis buvo priartėjęs prie branduolinio konflikto.
Vidaus politikoje Chruščiovas inicijavo daug ekonominių ir žemės ūkio reformų. Tačiau daugelis reformų buvo chaotiškos ir nedavė laukto rezultato. 1964 m. partijos vadovybė jį nušalino nuo valdžios, kaltindama voliuntarizmu ir nesėkminga politika. Likusį gyvenimą N. Chruščiovas praleido politikos paraštėse ir mirė Maskvoje 1971 metais.
Kas yra užsienio agentai Rusijoje?
Rusijoje galiojantis vadinamasis „užsienio agentų“ režimas yra viena svarbiausių priemonių, kuriomis valdžia riboja nepriklausomą žiniasklaidą, pilietines organizacijas ir opoziciją. Ši sistema atsirado 2012 m., kai buvo priimtas pirmasis „užsienio agentų“ įstatymas, o vėliau jo galia buvo nuolat plečiama. 2022 m. priimta nauja redakcija dar labiau supaprastino valdžios galimybes įtraukti asmenis ir organizacijas į specialų registrą.
Pagal Rusijos įstatymus „užsienio agentu“ gali būti pripažinta:
- nevyriausybinė organizacija
- žiniasklaidos priemonė
- visuomeninis judėjimas
- atskiras fizinis asmuo
Jeigu, valdžios vertinimu, jis gauna paramą iš užsienio (tai gali būti pinigai, honorarai, dotacijos ar net netiesioginė parama), ir užsiima „politine veikla“ arba „informacijos sklaida“, galinčia daryti įtaką visuomenei.
Po reformų net nebūtina tiesiogiai gauti pinigų iš užsienio – pakanka „būti veikiamam užsienio įtakos“, kas teisiškai apibrėžta labai plačiai.
Sprendimą dėl įtraukimo į registrą priima Rusijos teisingumo ministerija ir tam nereikia teismo sprendimo.
Patekus į „užsienio agentų“ sąrašą, atsiranda daug formalių pareigų ir apribojimų:
- visą skelbiamą turinį reikia ženklinti specialia etikete, nurodant, kad jį sukūrė „užsienio agentas“;
- būtina reguliariai teikti išsamias finansines ir veiklos ataskaitas;
- draudžiama mokyti nepilnamečius arba dirbti su vaikais tam tikrose srityse;
- ribojamos galimybės dalyvauti rinkimuose, finansuoti kampanijas ar eiti viešas pareigas;
- žiniasklaidos turinys gali būti ribojamas ar blokuojamas.
Jei asmuo ar organizacija nesilaiko „užsienio agentams“ taikomų reikalavimų, gresia administracinė atsakomybė (piniginės baudos) ir baudžiamoji atsakomybė (iki dvejų metų kalėjimo). Tačiau tuo neapsiribojama, nes kai kuriems „užsienio agentams“ pradedami taikyti „kariuomenės diskreditacijos“ ar „ekstremizmo“ straipsniai, numatantys ilgus metus kalėjimo.
Be to, „užsienio agentai“ patiria stiprų reputacinį spaudimą: šis terminas rusų kalboje sąmoningai siejamas su šnipinėjimu ir valstybės išdavyste.
Istoriškai ši sistema dažnai lyginama su Sovietų Sąjungos politinėmis etiketėmis. Sovietmečiu valdžia naudojo tokias kategorijas kaip: „liaudies priešai“, „užsienio šnipai“, „antisovietiniai elementai“.
Kremlius sąmoningai pasirinko panašių etikečių klijavimą, kad sovietus dar menančių žmonių sąmonėje tokie asmenys asocijuotųsi su „tėvynės išdavikais“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
