Rusija

Volgogrado srityje naktį dronai atakavo chemijos gamyklą „Apatit“ – fosforo ir sieros rūgščių gamintoją, taip pat vieną iš Rusijos lyderių pagal azoto, fosforo ir kalio trąšų gamybos apimtis. Apie tai praneša „Telegram“ kanalas „Exilenova+“. Ataką prieš gamyklą patvirtino Volgogrado srities gubernatorius Georgijus Filimonovas savo „Telegram“ kanale.

Ukrainiečių dronai praėjusią naktį vėl atakavo naftos objektus Ust Lugos ir Primorsko uostuose Rusijos Leningrado srityje, pranešama rusiškais „Telegram“ kanalais. Apie tai skelbia portalas „The Kyiv Independent“, nurodydamas, kad nepriklausomai negalėjo patvirtinti šių pranešimų. Trečia iš eilės atakų diena Skelbiama, kad smogta naftos terminalams Ust Lugoje ir Primorske. Tai būtų jau trečia iš eilės atakų prieš naftos objektus Leningrado srityje naktis.

Ukraina sugebėjo atremti didelio masto Rusijos pajėgų antpuolius ir, pasinaudodama karinėmis naujovėmis, per keturias dienas sunaikino daugiau nei 6 tūkst. įsibrovėlių, ketvirtadienį pasirodžiusiame straipsnyje rašė leidinys „New York Post“. Straipsnyje pažymima, kad, nepaisant atšiaurios žiemos ir rekordinio masto rusų puolimo, Ukraina sugebėjo sustabdyti Rusijos kariuomenės žygį, kuris buvo grindžiamas „gyvųjų bangų“ taktika.

Rusijos įstatymų leidėjų delegacija atvyko į Jungtines Valstijas susitikti su JAV įstatymų leidėjais, pranešė Rusijos žiniasklaida. Tai pirmoji tokia kelionė nuo tada, kai santykiai tarp dviejų didžiausių pasaulio branduolinių valstybių pasiekė žemiausią tašką dėl karo Ukrainoje, rašo „Reuters“. Po 2022 m. invazijos į Ukrainą Rusijos pareigūnai teigė, kad santykiai su Vašingtonu yra blogesni nei bet kada per gyvąją atmintį.

Rusijos ekonomika išgyvena „nelengvus laikus“, todėl verslui reikia galvoti apie išlaidų mažinimą. Tai pareiškė Rusijos finansų ministerijos vadovas Antonas Siluanovas, praneša leidinys „The Moscow Times“. Pareigūnas teigė, kad taupyti bando ir vyriausybė, kuri metų pradžioje susidūrė su staigiu žaliavų pajamų kritimu. Pasak „Bloomberg“, Rusijos ministrų kabinetas svarstė 10 proc. biudžeto išlaidų mažinimą nekarinėms ir neapsaugotoms sritims.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė ketvirtadienį apkaltino Rusiją teikiant žvalgybinę paramą Iranui kare Artimuosiuose Rytuose, siekiant „žudyti amerikiečius“, ir paragino Jungtines Valstijas padidinti spaudimą Maskvai.

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas paskelbė vaizdo įrašą iš susitikimo su respublikos ginkluotųjų pajėgų vadais, kuriame dalyvavo ir jo sūnus Adamas Kadyrovas, einantis Čečėnijos Saugumo tarybos sekretoriaus pareigas, rašo „Meduza“. Vaizdo įraše Adamas Kadyrovas skaito pranešimą, kuriame minimos per ramadaną (2026 m. vasario 17 d. – kovo 19 d.) surengtos veiklos.

Siekiant padėti „atgaivinti“ Maskvos ir Vašingtono ryšius, Jungtinėse Valstijose lankosi Rusijos įstatymų leidėjų grupė, ketvirtadienį pranešė Kremlius. Rusai šią savaitę Vašingtone turi susitikti su JAV įstatymų leidėjais, skelbė Rusijos žiniasklaida. „Tikimės, kad šie pirmieji nedrąsūs žingsniai prisidės prie tolesnio mūsų dvišalio bendravimo atkūrimo“, – atsakydamas į naujienų agentūros AFP klausimą apie šią kelionę nurodė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė atmetė teiginius, kad Rusija iki 2027 m. galėtų būti pasirengusi okupuoti Baltijos valstybes, pavadindama tokius perspėjimus spekuliatyviais ir tvirtindama, kad Maskvai trūksta pajėgumų kariauti su NATO. Duodama interviu transliuotojui „TVP World“, B. Bražė teigė, kad Latvija nepritaria šiam vertinimui, kurį, kaip pranešama, išsakė Ukrainos pareigūnai, ir pasakė, kad tokie pareiškimai „kenkia“ pačiam Kyjivo siekiui tapti NATO nariu.

Jungtinės Karalystės (JK) pajėgos šalies vandenyse galės įlipti į laivus ir sulaikyti juos, jei jiems taikomos sankcijos kaip Rusijos šešėliniam laivynui, trečiadienį pranešė vyriausybė. „Didžiosios Britanijos kariuomenė galės įlipti į šešėlinio laivyno laivus, tranzitu plaukiančius per JK vandenis, šaliai didinant spaudimą“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, sakoma Dauningo gatvės pranešime.

Rusijos pareigūnai ir socialiniai tinklai pranešė, kad ketvirtadienio naktį dronai atakavo naftos perdirbimo gamyklą ir gamtinių dujų uostą Rusijos Leningrado srityje. Tai rodo, kad Ukraina toliau tęsia smūgius į tai, kur Kremliui skauda labiausiai – naftos pramonę. „Reuters“ skaičiavimais, Rusija prarado mažiausiai 40 proc. naftos eksporto pajėgumų. Apie tai skelbia portalas „The Kyiv Independent“, nurodydamas, kad nepriklausomai negalėjo patvirtinti šių pranešimų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija bandė šantažuoti Jungtines Valstijas, siūlydama nustoti dalintis žvalgybine informacija su Iranu mainais į tai, kad JAV nutrauktų žvalgybos duomenų perdavimą Ukrainai, praneša „Reuters“. Pasak prezidento, Ukrainos žvalgyba turi duomenų, rodančių, kad Maskvos ir Teherano bendradarbiavimas tęsiasi.

Rusijos pajėgos artimiausiais mėnesiais planuoja vykdyti operaciją prieš Ukrainos vandens tiekimo sistemas, savo vakarinėje kalboje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „RBC-Ukraina“. Pasak prezidento, jis surengė susitikimą dėl padėties regionuose, kurie patyrė Rusijos smūgius. Ypatingas dėmesys skirtas Černihivo regionui, kur visą dieną buvo tęsiami energetikos objektų remonto darbai.

Latvijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį išsikvietė Rusijos reikalų patikėtinį šalyje, kad pareikštų kategorišką protestą ir įteiktų notą, kurioje smerkiamas bepiločio orlaivio įskridimas į Latvijos oro erdvę iš Rusijos teritorijos naktį į kovo 25-ąją, naujienų agentūrą LETA informavo ministerija. Rusijos ambasados atstovas buvo informuotas, kad Rusija, vykdydama agresijos karą prieš Ukrainą, kelia nenuspėjamą saugumo incidentų riziką platesniame regione.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pareiškė, kad jo šalis visada rems Rusiją, ir valstybinėje žiniasklaidoje trečiadienį paskelbtame laiške pagyrė savo kolegą. Nuo 2022 m., kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, šių dviejų šalių ryšiai tapo glaudesni, o Pchenjanas padeda Rusijai kariauti, siųsdamas jai sausumos pajėgas ir ginkluotės sistemas. Analitikai teigia, kad tokia pagalba teikiama mainais į maisto produktus ir ginklų technologijas iš Rusijos.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apkaltino Rusiją „absoliučiu nužmogėjimu“ po to, kai Maskva surengė beprecedentę dieninę ataką visoje Ukrainoje, įskaitant istorinį Vakarų Ukrainos miesto Lvivo centrą. „Irano „Šachedai“ (koviniai dronai), modernizuoti Rusijos, smogia bažnyčiai Lvive – tai absoliutus nužmogėjimas, ir tik tokiam žmogui kaip (Rusijos vadovas Vladimiras) Putinas tai gali atrodyti patrauklu“, – savo kasdieniame kreipimesi sakė V. Zelenskis.

Rusija per pastarąją parą į Ukrainą paleido beveik 1000 dronų, antradienį pranešė Ukrainos oro pajėgos po to, kai per beprecedentį dieninį apšaudymą karo niokojamoje šalyje žuvo mažiausiai trys žmonės. „Atsižvelgiant į naktinę ataką (...) priešas panaudojo beveik 1000 smogiamųjų dronų“, – „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos ir pridūrė, kad „dienos atakos geografija buvo platesnė nei naktį“, taikantis į vakarinius Ukrainos regionus, esančius už šimtų kilometrų nuo fronto linijos.

Rusija pradėjo griežtai malšinti protestus prieš mobiliojo ryšio tinklų ir socialinių tinklų blokavimą. Keliuose Maskvos srities miestuose buvo uždrausta rengti viešus susibūrimus, antradienį pranešė Rusijos opozicijos politikas Borisas Nadeždinas. Kaip tokio sprendimo pretekstas nurodoma rizika užsikrėsti koronavirusu. B. Nadeždinas apkaltino valdžios institucijas pažeidinėjant Konstituciją, kuri turėtų užtikrinti žodžio ir susirinkimų laisvę Rusijoje.

Vos per keletą savaičių karas Artimuosiuose Rytuose tapo itin tikru gelbėjimosi ratu Rusijos valdžiai. Rusijos Federacijos biudžeto deficitas per pirmuosius du metų mėnesius tapo nevaldomas, bet Hormūzo sąsiaurio, per kurį keliauja apie penktadalis pasaulio naftos, blokada sukėlė staigų žaliavų kainų šuolį. Tai gali padėti Kremliui išlaikyti planuojamą metinio deficito lygį ir toliau prioritetine tvarka finansuoti karines išlaidas.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto patvirtino, kad reguliariai bendrauja su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu per uždarus ES susitikimus, skirtus aptarti užsienio politikai. Apie tai praneša „Euronews“. Pasak Vengrijos URM vadovo, ES sprendimai energetikos, automobilių pramonės ir saugumo srityse tiesiogiai veikia Vengrijos santykius su partneriais už bloko ribų. „Taip, šiuos klausimus būtina aptarti su mūsų partneriais už Europos Sąjungos ribų.

Rusija artimiausiais metais ruošiasi naujiems ginkluotiems konfliktams. Be to, Kremlius ir toliau destabilizuoja Europą, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „RBC-Ukraina“. „Rusija tęsia šį karą ir Europos destabilizavimą, remia Irano režimą žvalgybine informacija ir taip pratęsia karą tame regione, tuo pačiu ruošdamasi naujiems konfliktams artimiausiais metais. Šią nuolatinio karo grėsmę būtina sustabdyti“, – sakė V. Zelenskis.

Vokietijoje reikšmingai padidėjo suvokimas apie Rusijos hibridinio karo keliamą grėsmę, tačiau praktinės atsakomosios priemonės išlieka ribotos, interviu „Ukrinform“ sakė buvęs Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos (BND) viceprezidentas Arndtas Freytagas von Loringhovenas. „Deja, jis vis dar labai ribotas.

Odesos rajone per masinę Rusijos ataką vienas iš bepiločių orlaivių pataikė į viešojo transporto stotelę. Nukentėjo 18-metė mergina ir 51 metų vyras, rašo „Ukrinform“. Apie tai „Telegram“ platformoje informavo Odesos srities valstybinės administracijos vadovas Olehas Kiperis. Nukentėjusiųjų būklė vertinama kaip vidutinio sunkumo. Jiems teikiama visa reikalinga medicininė pagalba.

Ukraina griežtai reaguos į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos terorą – Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie „apčiuopiamus atsakus“ į Rusijos ketinimą naudoti Baltarusijos teritoriją ir laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas tolimojo nuotolio bepiločių valdymo stotims statyti, rašo „Ukrinform“. „Griežtai reaguosime į tai, kad Baltarusija toliau teikia paslaugas Rusijai vykdant terorą prieš Ukrainą.

Ukrainos žvalgyba gavo informacijos, patvirtinančios Rusijos pagalbą Iranui teikiant žvalgybinius duomenis, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis platformoje „Telegram“. Pasak Ukrainos vadovo, jis išklausė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) vadovo Oleho Ivaščenkos ataskaitą. Ukraina turi „nepaneigiamų įrodymų“ „Turime nepaneigiamų įrodymų, kad rusai ir toliau teikia žvalgybinę informaciją Irano režimui“, – sakė V. Zelenskis.

Ukraina pirmadienį paleido dronų į svarbų Rusijos naftos uostą netoli Suomijos sienos, o objekte kilo didelis gaisras, pranešė Maskva ir Kyjivas. Palydovinėse nuotraukose matyti liepsnos ir tiršti juodi dūmai, kylantys iš naftos terminalo Rusijos Primorsko mieste, esančiame prie Suomijos įlankos, maždaug už 50 km nuo Europos Sąjungos (ES) ir NATO narės. Be to, po dronų atakų Rusija laikinai sustabdė naftos eksportą per Primorsko ir Ust Lugos uostus.

Ukrainos karinė žvalgyba (HUR) paskelbė, kad Rusijos koviniuose dronuose aptiko Vakarų šalyse, įskaitant JAV, pagamintų komponentų, ir dirbtinio intelekto (DI) elementų. Tarnyba perspėjo, kad Rusija tobulina savo ginkluotę apeidama Maskvai taikomas sankcijas, pranešė „Kyiv Post“. Portale „War & Sanctions“ HUR paviešino interaktyvius, trimačius Rusijos dronų „Lancet“ ir „Scalpel“ modelius ir techninę apžvalgą, taip pat informaciją apie jų gamyboje dalyvaujančias įmones.

Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė Rusijos oro gynybos sistemoms ir dronų sandėliams. Pasak „Ukrinform“, apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Sekmadienį ir naktį į pirmadienį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė keliems svarbiems  Rusijos kariniams objektams.

Pagrindinių Rusijos ekonomikos makrorodiklių dinamika 2026 m. pradžioje tapo neigiama. Tai pirmadienį vykusiame pasitarime ekonomikos klausimais pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas. „Šių metų sausį Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo 2,1% mažesnis nei prieš metus. Pramonės gamyba susitraukė 0,8%“, – „Rosstat“ statistiką citavo V. Putinas.

„Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas yra pagrindinis migracijos į Europą „variklis“ dėl savo vaidmens kurstant konfliktus per pastarąjį dešimtmetį“, – teigė Europos Sąjungos (ES) migracijos komisaras, kol ruošiamasi galimai padidėsiančiam pabėgėlių iš Artimųjų Rytų srautui, rašo „Financial Times“. „Būtent Putinas visada yra susijęs su šiais dideliais migracijos srautais. Tai visada Vladimiras Putinas“, – leidiniui sakė ES migracijos komisaras Magnusas Brunneris.

Leidinys „Politico“, remdamasis šaltiniais, sekmadienį paskelbė, kad Europos Sąjunga (ES) riboja Vengrijos prieigą prie konfidencialios medžiagos aptarimų, baiminantis duomenų perdavimo Rusijai. Leidinys pažymi, kad penki Europos diplomatai ir pareigūnai teigė esantys „susirūpinę dėl konfidencialios informacijos nutekėjimo iš Budapešto į Kremlių rizikos“. Tačiau, pasak „Politico“, oficialios ES reakcijos į naujus kaltinimus nebus dėl galimo poveikio Vengrijos rinkimams balandžio 12 dieną.

Vietnamo ministras pirmininkas sekmadienį išvyko oficialaus vizito į Rusiją, kurio metu abi šalys pasirašys kelis susitarimus, įskaitant bendradarbiavimo naftos ir dujų srityje sutartį, pranešė Hanojus. Ministro pirmininko Pham Minh Chinhio kelionė į didžiąją naftos gavybos šalį, truksianti nuo sekmadienio iki trečiadienio, vyksta Vietnamui siekiant sustiprinti savo degalų atsargas dėl pasaulinių tiekimo sutrikimų, kuriuos sukėlė karas Artimuosiuose Rytuose.

Rusijoje 2022 m. gruodį buvo suformuotas slaptas specialiųjų tarnybų padalinys, skirtas Kremliaus priešininkų žudymui ir grobimui užsienyje, skelbia „The Insider“, remdamasis šaltiniais jėgos struktūrose. Leidinio duomenimis, padalinys pavadintas „Centr 795“ (karinis dalinys 75127) ir buvo įkurtas Generalinio štabo sprendimu, siekiant išplėsti specialiųjų tarnybų galimybes po pilno masto karo prieš Ukrainą pradžios.

Federalinė apsaugos tarnyba (FSO) nusprendė imtis papildomų priemonių prezidento Vladimiro Putino rezidencijos „Bočarov Ručej“ Sočyje apsaugai, į kurią jis praktiškai nustojo vykti karo su Ukraina fone, baimindamasis dronų atakų. Aplink kompleksą bus sukurta 3 km² ploto apsaugos zona, teigiama FSO įsakymo projekte, į kurį dėmesį atkreipė leidinys „Agentstvo“. Jos ribos drieksis tiek sausuma, tiek jūra.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pasiūlė sandorį JAV, skelbia „Politico“. Leidinio žiniomis, V. Putinas pasiūlė nutraukti žvalgybos informacijos perdavimą Iranui, jei JAV nutrauks jos teikimą Ukrainai. Vis dėlto skelbiama, kad JAV atmetė Rusijos pasiūlymą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino remiamame įstatymo projekte numatoma leisti ginkluotosioms pajėgoms išlaisvinti užsienyje sulaikytus rusus, jei bus manoma, kad jie buvo nuteisti neteisėtai.

Rusija nedalyvaus šeštadienį vyksiančiose Ukrainos ir JAV atstovų derybose. Tai žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, praneša „Ukrinform“, remdamasi BBC rusų tarnyba. „Tai bus dvišaliai ukrainiečių ir amerikiečių kontaktai“, – sakė D. Peskovas.

Rusija planuoja iki 2045 m. Donecko regione apgyvendinti daugiau kaip milijoną naujų gyventojų – tai numatyta okupuotų miestų bendruosiuose planuose. Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ pranešė Okupacijos tyrimų centro vadovas Petro Andriuščenka remdamasis Mariupolio pasipriešinimo judėjimu. Jo teigimu, Rusija paskelbė patvirtinusi „miestų plėtros bendruosius planus“ okupuotoje Donecko srityje – Donecko, Makijivkos, Horlivkos, Snižnės, Jenakijevės ir Starobeševės savivaldybėms.

  Naujausi Ukrainos pasiekimai Aleksandrovo kryptimi pastatė Rusijos karinę vadovybę prieš prieštaringas taktines ir operacines dilemas mūšio lauke. Apie tai rašo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. Ukrainos karinis stebėtojas Konstantinas Mašovecas įvertino, kad Rusijos pajėgoms trūksta pajėgumo vienu metu užimti Orechovą vakarinėje Zaporižios srities dalyje ir tuo pačiu puolimo metu judėti Zaporižios link iš pietų.

Ketvirtadienį Rusija apkaltino Izraelį dėl, jos teigimu, „tikslingo“ antskrydžio, kurio metu Libane buvo sužeista valstybinės televizijos kanalo RT filmavimo grupė, Izraeliui tęsiant oro ir sausumos operacijas šios šalies pietuose.

Specialusis JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Baltarusijos klausimais Johnas Coale‘as po derybų su Aleksandru Lukašenka paskelbė, kad rengiamas galimas Baltarusijos vadovo vizitas į JAV, praneša naujienų agentūra „BELTA“. „Mes aptarėme galimą prezidento Lukašenkos vizitą į JAV ir stengsimės jį surengti“, – sakė Coale‘as.

Pastarosiomis dienomis Vladimiro Putino valdžią ir karą Ukrainoje viešai kritikavęs Kremliaus valdžios vertikalės veikėjas Ilja Remeslo atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje, skelbia „Fontanka“. Tinklaraštininkas savo „Telegram“ kanale šiandien neskelbė naujų įrašų, apie jo buvimo vietą nebuvo žinoma. Apie tai, kad V. Putiną kritikavęs veikėjas buvo paguldytas į ligoninę, pirmasis pranešė „z tinklaraštininkas“ Aleksandras Kartavičas.

Buvęs aršus Aleksejaus Navalno kritikas ir Kremliaus ruporas Ilja Remeslo netikėtai pakeitė poziciją. Kelerius metus paskyręs kovai su Rusijos opozicija, kovo 17-osios vakarą savo „Telegram“ kanale jis paskelbė virtinę įrašų, kuriuose griežtai kritikuoja Vladimirą Putiną, vadina jį karo nusikaltėliu ir prognozuoja valdžios praradimą jau 2026 metais.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskus paragino „vyti šalin“ mintis apie energetinio bendradarbiavimo su Rusija atnaujinimą. Energetinio bendradarbiavimo su Rusija atkūrimas, net ir esant konfliktui Artimuosiuose Rytuose, yra neįmanomas dėl saugumo priežasčių.

Laivų sekimo sistemų duomenys trečiadienį parodė, kad į Kubą, kurioje dėl JAV ekonominės blokados reguliariai sutrinka elektros tiekimas, plaukia Rusijos tanklaivis su daugiau nei 700 tūkst. barelių naftos. Pasak jūrų transporto analitikų bendrovės „Kpler“, kovo 8 d. į laivą „Anatolij Kolodkin“, kuriam yra taikomos Vakarų sankcijos, Rusijos Primorsko uoste buvo pakrauta 730 tūkst. barelių naftos, o trečiadienį 16.00 val. Grinvičo laiku jis plaukė Rytų Atlanto vandenynu Kubos link.

Pranešama, kad Rusija nuo karo pradžios prieš beveik 3 savaites plečia žvalgybos dalijimąsi ir karinį bendradarbiavimą su Iranu. Su šiuo klausimu susipažinę asmenys leidiniui „Wall Street Journal“ teigė, kad Maskva teikia palydovines nuotraukas ir patobulintas dronų technologijas, siekdama padėti Teheranui tiksliau nusitaikyti į JAV pajėgas regione.

ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas duodama interviu naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė, kad nemato jokio bloko šalių noro sudaryti susitarimus su Rusija energetikos srityje, net ir „už uždarų durų“. „Aš buvau už tų uždarų durų ir tokio noro nemačiau. O kai kalbamės su Rusija, žinoma, svarbiausia pirmiausia susitarti, apie ką norime su ja kalbėti“, – sakė K. Kallas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas bijo Jungtinių Valstijų ir jų ginklų, praneša „Clash Report“. D. Trumpas pabrėžė, kad „NATO – tai mes (JAV)“, ir teigė, jog Rusijos prezidentas bijo būtent Jungtinių Valstijų. „Jis visiškai nebijo Europos. Jis bijo Jungtinių Amerikos Valstijų ir kariuomenės, kurią aš sukūriau per savo pirmąją kadenciją“, – sakė JAV prezidentas.

Populiariajai susirašinėjimo paslaugai „Telegram“ Rusijoje gresia būti išjungtai. Vartotojai pranešė, kad pirmadienį nebuvo galima prisijungti prie šios paslaugos mobiliosios ir internetinės versijos, o pirmiau sklandė gandai, kad nuo balandžio 1 d. ši paslauga bus visiškai uždrausta. Nuo 2025 m. vidurio Rusijoje blokuojami programėlių „Telegram“ ir „WhatsApp“ garso bei vaizdo skambučiai, mat valdžios institucijos teigia, kad šių susirašinėjimo paslaugų teikėjai nesilaiko Rusijos įstatymų.