Rusija

Antradienio rytą Leningrado srityje buvo paskelbtas oro pavojaus signalas, rašo „Kanal 24“. Į regioną skrido dronai. Virš Ust Lugos uosto veikė oro gynyba. Ataka prasidėjo apie 4 val. ryto. Apie tai pranešė vietos gubernatorius Aleksandras Drozdjenko. Rusijos žiniasklaida taip pat praneša, kad dalyje regiono oro uostų vėluoja skrydžiai. Vėliau A. Drozdjenko pranešė, kad oro gynybos pajėgos esą numušė 22 dronus, srityje sutriko ryšys.

Rusijos žvalgyba perdavė Iranui detalų 55 svarbių Izraelio energetikos infrastruktūros objektų, į kuriuos galėtų būti nukreipti itin tikslūs raketų smūgiai, sąrašą, remdamasis Ukrainos žvalgybai artimu šaltiniu pirmadienį pranešė leidinys „The Jerusalem Post“. Pranešime, kuriame atkreipiamas dėmesys į gilėjantį Maskvos ir Teherano karinį bei žvalgybinį bendradarbiavimą, teigiama, kad ši informacija leistų Iranui suduoti itin tikslius smūgius Izraelio energetikos sistemai.

Rusija pirmadienį 14 metų įkalino buvusį pasienyje esančio Kursko regiono gubernatorių dėl kyšių už valstybines sutartis, susijusias su įtvirtinimų statyba. Į šį regioną 2024 metais buvo įsiveržusi Ukrainos kariuomenė. 2024 metų rugpjūtį Ukrainos kariai įsiveržė į šį vakarinį Rusijos regioną ir kelis mėnesius užėmė didelius žemės plotus. Tai buvo pirmasis užsienio kariuomenės karinis įsiveržimas į Rusiją per kelis dešimtmečius.

Pirmaisiais Rusijos kapitalizmo metais Vakarų investuotojai ir užsienio verslininkai aktyviai vystė šalies pramonę bei užtikrino ekonominį kilimą. Tačiau po 1917 m. revoliucijos visi jų aktyvai buvo eksproprijuoti be kompensacijų. Viena iš nacionalizacijos aukų tapo Švedijos bendrovė „Ericsson“, kuri į Rusiją žengė dar 1881 m. Gavusi valstybinius užsakymus, maža dirbtuvė išaugo į milžinišką gamyklą, kurioje 1917 m. dirbo 3,5 tūkst. žmonių.

Grūdus plukdęs Rusijos krovininis laivas nuskendo Azovo jūroje, sekmadienį pranešė Rusijos pareigūnai. Žuvo mažiausiai vienas jūreivis, o dar du įgulos nariai dingo be žinios. Rusijos žiniasklaida skelbia, kad į laivą pataikė dronas, o iš viso žuvo du žmonės. Teigiama, kad nuskendo „Volgo-Balt“ klasės laivas. Devyni įgulos nariai evakavosi gelbėjimo valtimi ir sugebėjo pasiekti krantą Chersono srityje, o jiems suteikta medicininė ir psichologinė pagalba.

Baltarusija mokesčių pajamų trūkumą kompensuoja nemokestinėmis pajamomis, visų pirma pervedimais iš Rusijos, pranešė Ukrainos Užsienio žvalgybos tarnyba. Pasak iniciatyvos „MacroBy“ analitikų, konsoliduotosios Baltarusijos biudžeto išlaidos pirmą kartą nuo 2010 m. viršijo 30 proc. BVP, o ekonomika išaugo tik 1,3 proc. – šis rezultatas jokiu būdu nepateisina tokio didelio masto finansinių injekcijų.

Norvegijos tyrėjai atliko išsamią nuskendusio sovietų atominio povandeninio laivo „Komsomolec“, nuskendusio 1989 metais, gelmių analizę. Dalyje laivo aptiktas radiacinis nuotėkis, tačiau kol kas didelio pavojaus aplinkai mokslininkai nenustatė, rašoma UNIAN. 1989 metų balandį SSRS karinių jūrų pajėgų atominiame povandeniniame laive „Komsomolec“ kilo gaisras, kai šis plaukė 335 metrų gylyje po Norvegijos jūros paviršiumi.

Aleksejaus Navalno komanda pernai paskelbė tyrimą apie Rusijos gynybos pramonės holdingo „Vertolioty Rosiji“ vadovą Nikolajų Kolesovą – valdininką, kuris daugiau nei 13 metų praleido valstybės tarnyboje gynybos pramonės srityje. Nustatyta, kad N. Kolesovo šeima ir su juo susiję asmenys valdo penkias vilas Ispanijos Palma de Maljorkoje, rūmus Jaltoje, nekilnojamąjį turtą Dubajuje, taip pat du lėktuvus ir sraigtasparnį.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino bendražygė Valentina Matvijenko pakomentavo galimybę pagrobti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Kaip skelbia rusų agentūra TASS, apie tai ji kalbėjo laidoje pas rusų propagandistę Olgą Skabajevą. „Tai ne mūsų stilius“, – pareiškė ji. „Esame labiausiai save gerbianti ir gerbiama šalis pasaulyje. Jei imsimės tokių metodų, prarastume pagarbą sau“, – pridūrė rusų politikė. Vakaruose Rusija nėra laikoma garbinga šalimi.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas penktadienį pareiškė, kad, JAV galimai pasitraukus iš NATO, Rusijos padėtis pablogėtų. NATO europinė dalis išliktų, o Europos Sąjunga virstų kariniu aljansu, platformoje „Max“ rašė dabartinis Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį per pokalbį telefonu paragino nedelsiant paskelbti paliaubas Artimuosiuose Rytuose vykstančiame kare, pranešė Kremlius. Karas prasidėjo prieš daugiau nei mėnesį, kai JAV ir Izraelis sudavė pirmuosius smūgius Iranui, o tai sukėlė konfliktą visame Artimųjų Rytų regione, kuris sukrėtė pasaulinę ekonomiką ir paveikė milijonus žmonių visame pasaulyje.

Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba pranešė, kad jos pareigūnai penktadienį išsilaipino Europos Sąjungos (ES) sankcionuotame laive, kuris po naftos išsiliejimo Baltijos jūroje įtariamas nusikaltimu aplinkai. Tanklaivyje „Flora 1“ buvo išsilaipinta po to, kai ankstų ketvirtadienio rytą į rytus nuo Švedijos Gotlando salos buvo aptikta 12 kilometrų ilgio išsiliejusios naftos dėmė, teigiama Švedijos pakrančių apsaugos tarnybos pranešime.

Laikinai okupuotame Kryme sudužo Rusijos naikintuvas Su-30. Incidentas įvyko apie 10.00 val. Kyjivo laikui, vykdant planinį mokomąjį skrydį, rašo UNIAN. Apie tai praneša Rusijos žiniasklaida, remdamasi Rusijos gynybos ministerija. Teigiama, kad lėktuvas skrido be ginkluotės. Įgula spėjo katapultuotis „Šiandien Kryme, vykdant planinį mokomąjį skrydį, sudužo lėktuvas Su-30. Lėktuvas skrido be ginkluotės“, – sakoma ministerijos pranešime.

Šiandien, balandžio 3 d., rusai, panaudodami droną, numetė sprogmenį ant keleivinio autobuso Chersone. Visi, kurie buvo transporto priemonės viduje, patyrė sužalojimų, pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Jaroslavas Šanko. Pasak jo, ryte Dnipro rajone priešas atakavo maršrutinį autobusą. Preliminariais duomenimis, nukentėjo 7 žmonės.

Rusijos Uljanovsko srityje nuo bėgių nuvažiavus traukiniui sužeisti mažiausiai 22 žmonės, penktadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros, remdamosi vietos medicinos institucijomis. Šiame regione, esančiame maždaug už 900 kilometrų į rytus nuo Maskvos, nuo bėgių nuriedėjo septyni traukinio vagonai. Traukinys važiavo iš Čeliabinsko miesto į Maskvą, teigė regiono gubernatorius. Per televiziją parodytuose vaizduose matyti ant šono gulintys traukinio vagonai.

Rusijos kariuomenė kovo mėnesį pirmą kartą per pustrečių metų Ukrainos fronto linijoje nepasiekė jokių teritorinių laimėjimų, parodė naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė. Analizės duomenimis, dėl Kyjivo lokalizuotų proveržių pietryčiuose, taip pat dėl teritorijų praradimo kovo ir vasario mėnesiais pietinėje fronto linijos dalyje tarp Donecko ir Dnipropetrovsko sričių Rusijos kariuomenės pažanga nuo 2025 metų pabaigos lėtėja.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad rusai ir toliau su amerikiečiais aptaria „Ukrainos problematiką“, nepaisant faktiškai įšaldyto trišalio derybų formato, rašo „Telegram“ kanalas UNIAN. „Šiuo metu trišalėse derybose yra pauzė. Mes palaikome kontaktus su amerikiečiais, tačiau matome, kad ir ukrainiečiai su jais aktyviai derasi. Dabar amerikiečių derybininkai, mes žinome, apie ką kalbama, šiuo metu labiau užsiėmę kita problema“, – sakė J. Ušakovas.

Naujausi JAV ir Europos Sąjungos (ES) nesutarimai gali būti naudingi Rusijai, ketvirtadienį įspėjo Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. „NATO iširimo grėsmė, sankcijų Rusijai sušvelninimas, didžiulė energetikos krizė Europoje, pagalbos Ukrainai sustabdymas ir paskolos Kyjivui blokavimas, kurį vykdo [Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras] Orbanas – visa tai atrodo kaip [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino svajonių planas“, – parašė D. Tuskas socialiniame tinkle „X“. Trečiadienį p...

Ukrainos gynybos pajėgų kariniai laimėjimai paneigia mitą apie neišvengiamą Rusijos pergalę, teigiama „Atlantic Council“ analizėje. Autorė, Demokratijos ir vystymosi instituto „PolitA“ prezidentė Jekaterina Odarčenko, rašo, kad penktaisiais karo metais Kremliaus pareigūnai toliau bando įtikinti pasaulį Maskvos „neišvengiama pergale“. Tačiau taip jie tik siekia priversti Ukrainą nutraukti pasipriešinimą, o partnerius – nustoti teikti pagalbą.

Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovės Kajos Kallas pareiškimai apie Rusijos įvykdytus puolimus prieš mažiausiai 19 šalių, „neskaitant“ Afrikos valstybių, sukėlė įtūžį Rusijos Valstybės Dūmų pirmininkui Viačeslavui Volodinui.

Rusijos valdžia pradėjo slaptą priverstinę gyventojų mobilizaciją dėl milžiniškų nuostolių mūšio lauke ir smarkiai sumažėjusio naujų karių verbavimo tempo, teigiama Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje. Pasak ISW, kovo 20 d. Rusijos Riazanės srities gubernatorius pasirašė dekretą, kuriuo vidutinės ir didelės įmonės įpareigojamos savarankiškai atrinkti darbuotojus, kurie pasirašytų sutartis su agresorės valstybės gynybos ministerija.

Armėnija negali būti ir Europos Sąjungos, ir Rusijos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos nare, tvyrant įtampai dėl Jerevano pro-Vakarietiškų ambicijų trečiadienį Armėnijos ministrui pirmininkui pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas. Pastaraisiais metais Armėnija pakeitė savo užsienio politikos kryptį ir nusigręžė nuo Rusijos – iš dalies dėl to, kad Maskva nesiėmė karinių veiksmų, kai 2023 m. rugsėjį Azerbaidžanas pradėjo puolimą prieš armėnų tautybės separatistus.

Rusijos universitetams buvo nurodyta įtikinti 2 proc. studentų stoti tarnauti į armiją, nes Kremlius susiduria su sunkumais papildant savo pajėgas tęsti agresiją Ukrainoje. Apie tai pareiškė Rusijos opozicinė žurnalistė Farida Rustamova, praneša „The Times“. Pasak jos, tokį nurodymą per susitikimą su didžiausių šalies universitetų rektoriais davė švietimo ir mokslo ministras Valerijus Falkovas.

Rusai vis dažniau kreipiasi į lombardus dėl lėšų trūkumo kasdienėms išlaidoms ir paskolų aptarnavimui. 2026 metais ši tendencija ir toliau auga 7-10 proc. kiekvieną mėnesį, teigia Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba. Remiantis žvalgybos duomenimis, pagrindinės masinio Rusijos piliečių perėjimo prie lombardų paslaugų priežastys yra ženklus pajamų sumažėjimas, aukštos bankų palūkanų normos ir prasta kredito istorija. 2025 metais klientų srautas šiame sektoriuje išaugo 15 proc.

Rusija ir toliau teiks pagalbą Kubai, praėjus dienai po to, kai rusų tanklaivis į degalų stokojančią salą pristatė pirmąjį per keletą mėnesių naftos krovinį, trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai. Kuba energetikos krizę išgyvena nuo sausio, kai JAV pajėgos pagrobė Venesuelos prezidentą ir Kubos sąjungininką Nicolą Maduro. Jį nušalinus, Kuba neteko pagrindinės savo naftos tiekėjos.

Irano naujasis aukščiausiasis lyderis yra savo šalyje, tačiau vengia viešų pasirodymų „dėl suprantamų priežasčių“, pareiškė Rusijos ambasadorius Teherane, remdamasis Rusijos naujienų portalu RTVI. Mojtaba Khamenei pakeitė savo tėvą Ali Khamenei, kuris buvo nužudytas per JAV ir Izraelio smūgius pirmosiomis karo valandomis, tačiau nuo to laiko viešumoje nepasirodė. Rusija palaiko ryšius su Iranu JAV teigia manančios, kad M. Khamenei yra sužeistas ir greičiausiai subjaurotas.

Ukrainos žvalgybos informacija rodo, kad Rusija sąmoningai nukreipia dronus Baltijos šalių ir Suomijos link, siekdama panaudoti tokius incidentus informacinėms provokacijoms, rašo „Ukrinform“. Apie tai Kyjive vykusioje bendroje spaudos konferencijoje su ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Maskva imsis priemonių, jei Europos Sąjungos (ES) šalys leis naudoti savo oro erdvę Ukrainos dronų atakoms prieš Rusiją, antradienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja portalas „Ukrainska Pravda“. D. Peskovas spaudos konferencijoje sakė, kad Rusijos kariniai pareigūnai atidžiai stebi ir analizuoja situaciją bei teikia atitinkamus pasiūlymus.

Ukraina negavo jokių signalų iš Rusijos dėl galimų energetinių paliaubų. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė „Bucha Summit 2026“ viršūnių susitikime, skelbia UNIAN. „Iš Rusijos pusės nebuvo jokių signalų, bent jau mes jų negavome. Rytoj perduosiu šį pasiūlymą Jungtinėms Valstijoms. Paprašysiu jį perduoti Rusijos pusei“, – sakė V. Zelenskis.

Balandžio 1 d. Ukraina ir JAV surengs derybas dėl karo užbaigimo vaizdo formatu. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė bendraudamas su žiniasklaida, minint ketvirtąsias Bučos išlaisvinimo metines, rašo UNIAN. „Prisijungsiu – jie manęs taip pat paprašė. Apie tai šiandien naktį kalbėjau su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Susitarėme, kad jis, aš, Witkoffas, Kushneris, Lindsey Grahamas – dar kažkas ten bus. Aptarsime, kur šiuo metu esame.

Po dar vienos dronų atakos prieš Rusijos Ust Lugos uostą buvo apgadintas naftos pakrovimo terminalas, o tai, tikėtina, dar labiau apsunkins Rusijos naftos eksportą, skelbia „Reuters“. Apie tai agentūrai „Reuters“ pranešė šaltiniai. 3 šaltiniai teigė, kad per paskutinę ataką Ukrainos dronai smogė žaliavinės naftos pakrovimo objektams, kuriuos eksploatuoja „Transneft“. Bendrovė į prašymą pakomentuoti neatsakė. Paralyžiuota 40 proc.

Rusijos skaitmeninės plėtros ministras Maksutas Šadajevas pirmadienį paskelbė, kad valdžia pradės griežtai kovoti su virtualių privačių tinklų (VPN) naudojimu, praneša „The Moscow Times“. Rusai pastaraisiais metais vis dažniau naudojasi šia priemone siekdami apeiti sekimą ir cenzūrą internete. „Privalome įvykdyti mums iškeltas užduotis.

Elono Musko tėvas Errolas Muskas su Rusijos naujienų portalu TASS pasidalijo savo požiūriu į gyvenimą užsienyje ir galimus pasirinkimus, jei tektų keisti gyvenamąją vietą. Kalbėdamas apie gyvenimą svetur, E. Muskas pabrėžė, kad pradžia naujoje šalyje dažnai būna sudėtinga. „Tiesa ta, kad persikėlus į naują vietą reikia laiko susirasti draugų“, – teigė jis. Vis dėlto, nepaisant galimų iššūkių, E. Muskas žino, kur norėtų gyventi.

Rusijos Nižnekamske įvyko sprogimas, naftos chemijos gamykloje „Nižnekamskneftechim“ kilo gaisras. Kaip rašo rusų naujienų agentūra TASS, gaisro priežastis esą – įrangos gedimas. Yra nukentėjusiųjų, į įvykio vietą skuba tarnybos. Socialinėse medijose paskelbtuose kadruose matyti iš švykio vietos kylantis didžiulis dūmų stulpas. Nelaimės vietoje dirba 19 greitosios pagalbos brigadų, nukentėjusieji gabenami į miesto ligonines.

Antradienį dronas rėžėsi į Belgorodo srities administracinį pastatą, skelbia rusų agentūra TASS. „Sužeistas administracinio ir ūkio skyriaus vadovas Viačeslavas Beskorovainis“, – praneša agentūra. Informaciją apie tai patvirtino srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.   Taip pat buvo apgadintas pastato fasadas ir langai. Informacija apie padarinius tikslinama. Rusija dėl atakos kaltina Ukrainą, tačiau ši kol kas oficialių komentarų nėra pateikusi.

Rusija naktį iš pirmadienio į antradienį skelbia sulaukusi dronų atakos. Kaip pranešama rusų agentūroje TASS, dronai atakavo Leningrado sritį. Vietos gubernatorius skelbia, kad buvo numuštos kelios dešimtys dronų. Agentūra naktį skelbė, kad ribojimus turėjo įvesti Maskvos Šeremetjevo, Domodedovo, Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostai. Kiekviename jų teko atidėti arba atšaukti bent po kelias dešimtis skrydžių. Ust-Lugos uoste dėl dronų smūgio padaryta tam tikra žala, apie ją neskelbiama.

Kremliaus veiksmus kritikuoja vis daugiau Rusijos valdžią anksčiau aklai palaikiusių asmenų: be praėjusią savaitę išgarsėjusio Iljos Remeslo  ir karo korespondento J. Kotenoko kritikos valdžios sprendimui cenzūruoti internetą viešai nepritarė ir okupuotame Sevastopolyje veikiantis propagandistas V. Radčenka. Kovo mėnesį į psichiatrinę gydymo įstaigą buvo prievarta paguldytas buvęs Kremliaus valdžios vertikalės veikėjas Ilja Remeslo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė nematantis problemų dėl to, kad Maskva tiekia naftą Kubai. Tokį pareiškimą jis padarė sankcionuotam Rusijos naftos tanklaiviui artėjant prie komunistų valdomos salos. Trumpas: „Nesvarbu, ar jie gaus laivą naftos, ar ne – tai nieko nepakeis“ „Kubai galas, jie turi blogą režimą, labai blogą ir korumpuotą vadovybę.

Naktis iš sekmadienio į pirmadienį Rusijoje buvo triukšminga, skelbia „Kanal 24“. Samaros srityje buvo smogta svarbiam rusų objektui. Toljačio mieste apie 5:00 ėmė griaudėti sprogimai. Anot gyventojų, danguje buvo matyti blyksniai ir girdėjosi variklių dūzgimas. Neoficialiai pranešama, kad dronai atakavo chemijos gamyklą „KujbiševAzot“. Tai viena iš pirmaujančių Rusijos chemijos bendrovių, skelbia minėtas leidinys.

Rusijos ir Europos ultradešiniųjų ekosistemoje vis dažniau iškyla vienas vardas – Konstantinas Malofejevas. Save „pravoslaviniu oligarchu“ pristatantis veikėjas jau seniai balansuoja tarp religinės ideologijos, politinės įtakos ir verslo interesų. Tačiau pastaraisiais metais jo veikla įgauna vis radikalesnes formas – nuo „šventojo karo“ retorikos iki bandymų kurti tarptautinius ekstremistinius tinklus.

Čečėnija tapo pirmąja tarp Rusijos regionų pagal į karą prieš Ukrainą įtrauktų kalinių skaičių, džiūgauja Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas, rašo „Mocow Times“. „Nuo specialiosios karinės operacijos pradžios per Rusijos Federacijos kalėjimų tarnybos Čečėnijos Respublikos skyrių sudaryta 571 sutartis… Norintieji ginklu rankose ginti Tėvynę į Rusijos Federacijos kariuomenę eina išimtinai savanoriškai. Šiais metais jiems taip pat suteikiama ši galimybė.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusijos santykiai su Europa yra krizėje, tačiau pridūrė manantis, kad tai ne Maskvos kaltė, rašo „Sky news“. Apie tai jis kalbėjo penktadienį kreipdamasis į Rusijos Saugumo tarybą. V. Putinas pridūrė, kad Rusija niekada neatsisakė atkurti ryšių su Europos valstybėmis. „Aišku, kad Rusijos santykiai su Europos šalimis išgyvena krizę, už kurią mes nesame kalti.

Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs rusų prezidentas Dmitrijus Medvedevas eilinį kartą užsipuolė europiečius. Šį kartą socialiniame tinkle „X“ išplūdo Europos Sąjungos vyriausiąją diplomatę Kają Kallas. Medvedevas vėl išsiliejo „Laboratorinė žiurkė Kallas, kurios veide nematyti nė ženklo intelekto, vėl įsikišo pareikšdama, kad Rusija „reikalauja to, kas niekada jai nepriklausė“. Donbasas! Kuris priklausė Rusijai ir niekam kitam. Gaila, kad 50-metė gali būti tokia kvaila.

Penktadienį Rusija paskelbė „Oskarą“ pelniusio dokumentinio filmo „Ponas Niekas prieš Putiną“ pagrindinį veikėją ir mokytoją užsienio agentu, pranešė Rusijos teisingumo ministerijos svetainė.  Pavelas Talankinas, anksčiau šį mėnesį laimėjęs „Oskarą“ už geriausią dokumentinį filmą, slapta filmavo karo propagandos pamokas vienoje Rusijos Čeliabinsko srities mokykloje.

Didžiausi donorai iš Rusijos pramonės, kaip pranešama, pasiūlė savo finansinę paramą Rusijos prezidento Vladimiro Putino karui Ukrainoje. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį sakė, kad pasiūlymo iniciatyva kilo iš vieno verslininko, ir paneigė prielaidą, kad V. Putinas paprašė verslo lyderių pinigų per Verslininkų ir pramonininkų sąjungos susitikimą.

Tyrimai parodys, ar Baltijos šalyse šią savaitę nukritę dronai buvo ukrainietiški, tačiau Rusija dažnai pasitelkia panašius veiksmus provokacijoms, sako prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas. „Reikia atlikti standartinius tyrimo veiksmus, paimti fragmentus, dar kartą nustatyti, kas tai yra. Ir iš principo aišku, kad Ukraina smogia tolimojo nuotolio dronais, gali būti tam tikrų trajektorijų pokyčių.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tikisi, kad karas Artimuosiuose Rytuose nukreips dėmesį nuo jo nusikaltimų Ukrainoje, penktadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras. „V. Putinas ciniškai tikisi, kad eskalacija Artimuosiuose Rytuose nukreips mūsų dėmesį nuo jo nusikaltimų Ukrainoje“, – Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikime Prancūzijoje sakė Johannas Wadephulis.

Rusija šiuo metu vykdo didelio masto ir koordinuotą informacinę operaciją prieš Latviją, Lietuvą ir Estiją, tvirtindama, kad Baltijos šalys leidžia Ukrainai naudoti savo teritoriją atakoms prieš Rusiją, pranešė Latvijos gynybos ministerija. Ministerija pabrėžia, kad Latvija, Lietuva ir Estija nedalyvauja planuojant ar vykdant Ukrainos kontratakas prieš Rusiją.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino Jungtines Valstijas siekiant kontroliuoti dujotiekius „Nord Stream“, tokiu savo pareiškimu dar labiau paaštrindamas geopolitinę įtampą, susijusią su vienu iš jautriausių Europos energetikos objektų, praneša naujienų svetainė „Money Control“. Pasak naujienų agentūros „Reuters“, duodamas interviu transliuotojui „France Télévisions“, S. Lavrovas pareiškė, kad Vašingtonas dabar „sako norintis perimti dujotiekius „Nord Stre...